Užsienis

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose. „Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Prancūzijos teisėsauga areštavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, Vakarų vyriausybėms tęsiant pastangas areštuoti prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo areštuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. eurų.

Lenkija skelbia iš šalies išsiuntusi 45 rusų šnipus ir yra priversta atremti Rusijos grasinimus. Tik ne dėl šnipų, o raginimo į Ukrainą siųsti taikdarius. Lavrovas sako, kad tai reikštų Rusijos karą su NATO. Savo ruožtu Europa laukia atvykstančio Amerikos prezidento ir ketina rytoj Rusijai skelbti naujas sankcijas. Savo ruožtu Putinas paskelbė, kad nuo šiol rusiškas dujas priešiškos Rusijai šalys galės įsigyti tik rubliais.

Nigerijos komercinėje sostinėje Lagose trečiadienį kilęs gaisras smarkiai apgadino vieną pagrindinių miesto tiltų, nuniokojo dešimtis po juo buvusių parduotuvių ir sukėlė transporto chaoso pavojų, pranešė pagalbos tarnybos ir liudininkai. Gaisras kilo visoje šalyje tebesitęsiant elektros trūkumui, kurį didžiausios Afrikos ekonomikos namų ūkiai ir įmonės patiria kartu su pasauliniu degalų kainų šuoliu. „Gaisras apėmė Eko tiltą. Apdegė tilto atkarpa Apongbono gatvėje, Ebute Ero rajone.

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas. „Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas). Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš ketvirtadienį įvyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Pokalbio metu V. Zelenskis tvirtino, kad „kartu mes laimėsime“ prieš Rusijos okupantus. V. Zelenskis tvirtino, kad Jungtinė Karalystė ir toliau teiks paramą Ukrainai tęsiantis Rusijos invazijai.

Lietuvoje siūlymas Putino karo Ukrainoje simbolį „Z“, o taip pat Georgijaus juostą prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams, o už jų viešą naudojimą bausti. Rusijos propaganda šiuos simbolius pupuliarina, panašiai, kaip karo metais Vokietijoje buvo naudojama svastika, o karo šlovintojų atsiranda ir Lietuvoje. Vandalai „Z“ raide apipurškia kultūrinius objektus, sienas, kai kas užsisakinėja ir marškinėlius su tokiais simboliais.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę. Pasak V. Klyčko, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai ir kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“. Irpinė ribojasi su Kyjivo vakariniu pakraščiu, o Makarivas yra dar maždaug už 50 km į vakarus nuo jos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo. J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad aljansas greičiausiai nuspręs ketvirtadienį sutelkti daugiau karinių pajėgų prie rytinio flango, rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Šiuo metu NATO pajėgos padidintos prie rytinės aljansos sienos, apie 40 tūkst. karių pasiskirstę nuo Baltijos valstybių iki Juodosios jūros.  Be to, siekiama dislokuoti dar 4 naujus karinius vienetus Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje.

Socialiniuose tinkluose plinta Kyjive nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota vaikų realybė ir linksmybės, kol jie slepiasi nuo bombų Ukrainos sostinės metro. „Vaikystė Kyjivo metro, kurį sostinės gyventojai naudoja kaip priedangą nuo bombų“, – rašoma socialiniuose tinkluose. Kaip matyti vaizdo įraše, nuo bombų metro besislepiantys vaikai linksminasi čiuožinėdami nuo laiptų.

Los Andželo policija pradėjo chuliganiškai vairavusio „Tesla“ vairuotojo paiešką, kuris netoli vieno iš šio miesto parkų nusprendė atlikti profesionalaus kaskadininko vardo vertą triuką. Pareigūnų išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip didelį greitį išvystęs elektromobilis pakilo į orą, kai pervažiavo mieste buvusį kalniuką. Visgi automobilį vairavusio vaikino skrydis nebuvo vykęs ir automobilis rėžėsi į du šalikelėje stovėjusius automobilius bei šiukšlių konteinerį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją. „Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti daugumą šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kyjivą „kišimusi“ į jos vidaus reikalus. „Baltarusija nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių savo teritorijoje. Šia priemone siekiama sustabdyti kelių Ukrainos diplomatinių institucijų darbuotojų nediplomatinę veiklą“, – pažymėjo baltarusių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija ir yra karo Ukrainoje bendrininkė, bet ar A. Lukašenka ryšis į Ukrainą siųsti Baltarusijos karius, kol kas išlieka atviras klausimas, sako politologas Vytis Jurkonis.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Kol kas nepaliesta Ukrainos istorinė motina Odesa stiprina savo gynybą numatomam Rusijos išpuoliui, praneša „The Guardian“. Ukrainos Odesos uostas nutilo – miesto centre besilinksminančius žmones pakeitė blokados ir tankų spąstai, o garsieji Potiomkino laiptai – tušti. Statulas saugo smėlio maišai – jos laukia Rusijos bombų, kurios jau susprogdino daug kitų Ukrainos miestų.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.

Rusijos okupantas Kyjivo srityje negailestingai nužudė daugiavaikės šeimos tėvą 14-mečio sūnaus akivaizdoje, skelbia „Unian“. Pranešama, kad tragedija Bučoje, Kyjivo srityje, įvyko kovo 17 d., kuomet 47-erių Ruslaną Nečepurenko 14-mečio sūnaus akivaizdoje nušovė rusų okupantas. Nelaimės dieną Ruslanas kartu su savo sūnumi nuvyko į okupantų užimtą Bučos centrą, ten jie norėjo gauti medicininių priemonių, tačiau to padaryti nepavyko.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą ir toliau neatslūgsta, net ir šios šalies kariuomenei patyrus didžiulių bei akivaizdžių nuostolių. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu Rusijos derybininkai labiausiai prašo išsaugoti okupacijos rezultatus ir Ukrainai atsisakyti minties tapti NATO nare, o su tuo sutikti negali jokia Ukrainos derybų delagacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti vėliau šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Ukrainos karinės žvalgybos valdyba skelbia, kad Vakarų sankcijų stipriai paveikti rusų oligarchai nori sustabdyti karą prieš Ukrainą pradėjusį prezidentą Vladimirą Putiną. Kaip skelbia ukrainiečių pareigūnai, Maskvoje įvyko Piotro Aveno ir kazachų milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus susitikimas. Teigiama, kad susitikimo metu P. Avenas pažymėjo, kad rusų oligarchams įkyrėjo V. Putino politika, o Vakarų priimtos sankcijos skaudžiai kirto per turtuolių pinigines.

Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis. Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo.

Neprofesionalių karių stūmimas į mūšį yra nevilties ženklas, politico.eu rašo Suzanne Freeman, MIT politikos mokslų daktaro laipsnio kandidatė saugumo studijų ir lyginamosios politikos srityse, ir Katherine Kjellström Elgin, mokslų daktarė, Strateginio ir biudžeto vertinimo centro bendradarbė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai niekada nemanė, kad turės pripažinti, jog į Ukrainą jis išsiuntė šauktinius. Tačiau Rusijos vyriausybė turėjo tai padaryti.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.

Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) trečiadienį pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, dar sustiprindama Ukrainą užpuolusios Maskvos izoliaciją tarptautinėje arenoje. TDO priėmė sprendimą „laikinai sustabdyti techninį bendradarbiavimą ar TDO pagalbą Rusijos Federacijai, išskyrus humanitarinę pagalbą“, nurodė organizacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ priimti tik rubliais. Tokį sprendimą jis paskelbė viešai transliuotame ministrų kabineto susitikime ir įsakė jį įgyvendinti per savaitę. Rusijos prezidento nuomone, tai, kad rusiški ištekliai tiekiami Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, o už tai atsiskaitoma eurais ir doleriais, neturi jokios prasmės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios, kreipsis į Švedijos parlamentą, trečiadienį pranešė Riksdago pirmininkas. V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į virtinės Vakarų valstybių parlamentarus, siekdamas sutelkti paramą jo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje. Ukrainos prezidento kreipimasis į Švedijos įstatymų leidėjus numatytas 10 val. 55 min. vietos (11 val. 55 min.

Kinijoje trečiadienį rasta sudužusio oro bendrovės „China Eastern“ lainerio juodoji dėžė, galinti padėti tyrėjams išsiaiškinti, kodėl 132 keleivius skraidinęs lėktuvas pirmadienį rėžėsi į kalno šlaitą šalies pietuose. Katastrofos priežastis suglumino aviacijos institucijas, kurios ieškodamos įkalčių tyrinėjo atšiaurią vietovę, bet nerado nė vieno gyvo likusio žmogaus.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje. Prezidentas tai pareiškė išskrisdamas į Europą, kur dalyvaus virtinėje viršūnių susitikimų dėl karo Ukrainoje. „Manau, grėsmė reali“, – prieš išvykdamas į Briuselį sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybę.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusį mėnesį jau įvyko du apsikeitimai belaisviais su Kyjivu. „Rusijos gynybos ministerija kasdien organizuoja humanitarinius koridorius ir civilių evakuaciją iš gyvenamųjų rajonų“, – savo svetainėje paskelbė URM. „Be to, tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko du apsikeitimai belaisviais“, – pridūrė ministerija, bet nepateikė jokių datų ir skaičių.

Ukrainos žurnalistas Romanas Cimbaliukas paskelbė apie „incidentą“ Rusijos kariuomenės gretose: įtūžęs dėl savo kolegų beprasmiškos žūties karys tanku pervažiavo savo būrio vadui kojas. Mūšių netoli Kyjivo metu okupantas pervažiavo savo vado, pulkininko Jurijaus Medvedevo kojas ir apkaltino dėl pusės kartu tarnavusių vyrų žūties, rašoma „Censor.net“. R. Cimbaliuko teigimu, incidentas įvyko Kijevo srities Makarovo rajone, 37-ajame motorizuotų šaulių dalinyje. Iš daugiau nei 1,5 tūkst.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą. Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla „rimtų sunkumų“, Maskvai apkaltinus Jungtines Valstijas, kad šios trukdo pastangoms susitarti dėl taikos. „Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos vystymo klausimais Anatolijus Čubaisas ne tik pasitraukė iš pareigų, bet ir išvyko iš šalies, skelbia du informuoti „Bloomberg“ šaltiniai. Ilgametis Rusijos politikas, buvęs B. Jelcino administracijos vadovas, finansų ministras, vyriausybės pirmasis vicepirmininkas A. Čubaisas kiek anksčiau socialiniuose tinkluose paliko žinutę, kurioje pripažino, kad klydo prognozuodamas Rusijos ateitį.

ES valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį pranešė Europos Komisija. „Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai. JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba.

„Karas mano šeimai prasidėjo vasario 24 dieną 7 valandą ryto. Paskambino brolis ir pasakė, kad mieste kaukia sirenos. Mes nieko negirdėjome. Brolis taip pat sakė, kad prasidėjo invazija ir rusai perėjo siena“, – Černihivo gyventoja Liubovė Ivaščenka pasakoja apie tai, kaip jai ir jos vaikams pavyko išgyventi tris savaites miesto rūsiuose, apšaudomo rusų lėktuvų ir artilerijų, ir kaip pasisiekė ištrūkti iš karo zonos.

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as trečiadienį griežto režimo kalėjime Londone turi susituokti su savo sužadėtine Stella Moris. 50-ies metų J. Assange'as siekia išvengti išdavimo Jungtinėms ir Valstijoms ir teismo dėl virtinės kaltinimų, susijusių su daugybės įslaptintų, su karais Irake ir Afganistane susijusių JAV karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu 2010 metais.

Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. „Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Vis daugiau rusų parduotuvėse stumdosi eilėse dėl cukraus, druskos, aliejaus butelio. Kainų šoką dešimtys milijonų rusų jau patiria savo kailiu – stovi kilometrinėse eilėse lauke prie maisto produktų. Tad kokią kainą už Ukrainoje pradėtą karą sumokės Vladimiras Putinas? Ar Rusijos ekonomika sugrįš į gilią praeitį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange. Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“. „Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo. „Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad į Lietuvą atvyko jau beveik 29 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl ruošiamasi plėsti registracijos centrus, taip pat ir prevenciškai tikrinti iš Lenkijos atvykstančius autobusus ir mikroautobusus. Po trečiadienį vyksuio Valstybės gynybos tarybos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo centro steigimas Panevėžyje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą. Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“. „Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“. „Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“. Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas patvirtino pranešimą ir reporteriams sakė, kad išvaromi asmenys iš Lenkijos turi išvykti per penkias dienas.