Užsienis

Dvidešimt ukrainiečių antradienį atskrido į Tokiją vyriausybiniu lėktuvu su užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi iš Lenkijos, kur šalies diplomatijos vadovas viešėjo kelias dienas, Japonijai atsargiai atveriant duris nuo Rusijos karo prieš Ukrainą bėgantiems žmonėms.  Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių, nors sulaukia tūkstančių prašymų suteikti prieglobstį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintų vizų išdavimo taisyklių taikymą „nedraugiškų“ Europos šalių pareigūnams ir žurnalistams, taip atsakydamas už sankcijas, įvestas jo šaliai dėl invazijos į Ukrainą. Kremliui vasarį pasiuntus karius į kaimyninę šalį, Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę baudžiamųjų priemonių, sudavusių skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

Europos ekonomika greičiausiai susidurs su staigiu sulėtėjimu dėl karo Ukrainoje poveikio, tačiau turėtų išvengti recesijos, pirmadienį įžvalgomis pasidalino aukščiausi ES pareigūnai. „Dabartinis mūsų vertinimas yra toks, kad karo pasekmės Ukrainoje atneš <...> esminį ekonomikos augimo sulėtėjimą ES, bet ne recesiją“, – žurnalistams teigė ES vykdomasis viceprezidentas Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis, atvykęs į derybas su euro zonos ministrais.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad „giluminis ukrainietiškumas“ yra „feikas“. Maža to, savo tekste jis pareiškė, kad karas Ukrainoje yra skirtas „pačių ukrainiečių ateities kartų ramybei“ ir galimybei sukurti „atvirą Euraziją“. Tekste pavadinimu „Apie feikus (melagingos naujienos, – red. past.) ir tikrą istoriją“ D. Medvedevas aiškina apie Ukrainoje plintančias rusofobines naujienas, o dėl ciniško civilių žudymo kaltina pačios Ukrainos kariuomenę.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai yra skylėtos, o Vakarų reakciją į Kremliaus sukeltą karą Ukrainoje – nepakankama. Taip ji antradienį kalbėjo interviu Jungtinių Valstijų televizijai CNBC. „Ne, darome nepakankamai – nei ekonomiškai, nei karine prasme. Mūsų sankcijos yra skylėtos, o tai leidžia Putinui išgyventi, atstatyti rublį.

 Vengrijos pietuose penki žmonės žuvo ir dar 10 buvo sužeisti traukiniui antradienį ryte įsirėžus į sunkvežimį geležinkelio pervažoje ir nulėkus nuo bėgių, pranešė policija. Avarija įvyko prieš 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku netoli Mindsento miesto, maždaug už 140 km į pietryčius nuo Budapešto. Policija nurodė, kad traukinys rėžėsi į automobilį, užvažiavusį ant bėgių geležinkelio pervažoje, ir dėl susidūrimo jėgos nulėkė nuo bėgių.

Rusijos Federacijos mokyklos gavo rekomendacijas, kad 5–9 ir 10–11 moksleiviams nuo šiol būtų pasakojama apie tai, kaip Vakarų šalių įvestos sankcijos teigiamai veikia šalį. Kaip skelbia „Kommersant“, Rusijos mokyklos gavo naujų rekomendacijų dėl specialių pamokų vedimo „specialios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina į Ukrainą vykdomą invaziją – red. past.) Ukrainoje metu.

Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai. Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius. „Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę kreipsis į Lietuvos Seimą. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino Užsienio reikalų ministerija. Planuojama, kad Ukrainos lyderis į Seimą nuotoliu kreiptis balandžio 12-ąją.

Šiaurės Korėja panaudos savo branduolinius ginklus Pietų Korėjos kariuomenei „sunaikinti“, jei ši imtųsi prevencinio smūgio, antradienį pareiškė įtakinga Pchenjano režimo lyderio Kim Jong Uno sesuo. Valstybinės žiniasklaidos paskelbtas Kim Yo Jong perspėjimas buvo jos antrasis per pastarąsias tris dienas tulžingas atsakas į Pietų Korėjos gynybos ministro Suh Wooko komentarus, pasirodžiusius praėjusią savaitę.

Bent du pastarosiomis dienomis Ukrainoje gimę vaikai buvo pavadinti prieštankinių ginklų vardais. Vaikai buvo berniukas, vardu Yan Javelin, ir mergaitė, vardu Javelina, skelbia BBC, remdamasi ukrainiečių žiniasklaidos pranešimais. Neįprasti vardai buvo užregistruoti Vinycios srityje, sakė buvusi pirmoji Ukrainos ponia Kateryna Juščenka, kuri sakė, kad tai yra padėkos ženklas už Vakarų ginklus, kurie buvo išsiųsti į Ukrainą.

Pasaulinis Kibernetinių įsilaužimų grupė „Anonymous“ pareiškė nutekinusi 120 000 Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių asmens duomenis. „Buvo nutekinti 120 000 Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių asmeniniai duomenys“, – pirmadienį „Twitter“ pranešė „Anonymous“.  „Visi kariai, dalyvaujantys invazijoje į Ukrainą, turėtų stoti prieš karo nusikaltimų tribunolą“, – priduriama.

Australijoje nuošliaužai užklupus į Sidnėjų atostogų atvykusią šeimą iš Didžiosios Britanijos, žuvo tėvas ir jo devynerių metų sūnus, o motina ir dar vienas sūnus buvo sunkiai sužeisti, antradienį pranešė šalies policija.       Penkių asmenų šeimą nuošliauža užklupo pirmadienį populiariame pėsčiųjų take Mėlynuosiuose kalnuose į vakarus nuo didžiausio šalies miesto Sidnėjaus.

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Savo tradicinėje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos karius ir jų vadus. Kartu jis priekaištavo Vakarų lyderiams už jų neryžtingumą teikiant pagalbą Ukrainai. „Šiais laikais žmonėms mirties bausmė nebetaikoma, – pradėjo V. Zelenskis. – Tačiau visi skabejevai, vakaro rėksniai, fronto melagiai ir jų viršininkai Maskvoje turėtų atsiminti: jūsų gyvenimo pabaiga bus už grotų. Geriausiu atveju“. „Dabar 2022 metai.

Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad civilių aukų skaičius Borodyankoje ir kituose nuo okupantų išlaisvintuose Ukrainos miestuose gali būti daug didesnis nei Bučoje. Panašius teiginius apie galimą didesnį nužudytų civilių skaičių kituose Ukrainos miestuose, kuriuos buvo okupavę Rusijos kariuomenė, patvirtino ir šalies generalinė prokurorė.

„The New York Times“ išanalizavo palydovines nuotraukas iš Bučos miesto, kurios pagrindžia Rusijos skleidžiamą dezinformaciją. Teigiama, kad atlikta analizė paneigia Rusijos teiginius, jog civiliai gyventojai Bučoje, Kyjivo priemiestyje, buvo nužudyti po to, kai kariai paliko miestą. Visgi vaizdo įrašų ir palydovinių vaizdų apžvalga rodo, kad daugelį civilių okupantai nužudė jau gerokai anksčiau – daugiau nei prieš tris savaites, kai miestą buvo okupavusi Rusijos kariuomenė.

Kyjivo srities gyvūnų prieglaudose per Rusijos invaziją iš viso nugaišo 355 šunys, pranešė „Kyiv Independent“. Teigiama, kad į gyvūnų prieglaudose Borodjankoje, okupantams užėmus teritoriją, gyvūnams nepavyko atnešti nei vandens, nei maisto.  Gyvūnų teisių organizacijos „UAnimals“ duomenimis, okupaciją išgyveno tik 150 šunų. Be to, pranešama, kad Rusijos kariai Ukrainoje niokoja ne tik miestus ir žudo civilius, bet „dėl pramogos“ šaudo gyvūnus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė įvykdė itin žiaurius nusikaltimus Bučos mieste. Skelbiama, kad masinės kapavietės žmonėms pradėtos kasti dar anksčiau, nei okupantai pasitraukė iš šio regiono. Kompanijos „Maxar“ paskelbtos kovo 10 d. ir 31 d. Bučos miesto palydovinės nuotraukos parodė, kad masines kapavietes prie Šv. Andriejaus bažnyčios okupantai iškasė gerokai anksčiau, dar prieš jiems pasitraukiant.

Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad koordinuodama veiksmus su kitomis Europos šalimis po Maskvos invazijos į Ukrainą išsiunčia 35 Rusijos diplomatus. „Šį vakarą Prancūzija nusprendė išsiųsti tam tikrą skaičių Prancūzijoje dirbančių Rusijos diplomatinį statusą turinčių darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Ministerijos šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.

Ukrainiečiams išvijus Rusijos okupantus iš Kyjivo regiono, randama vis daugiau Putino ordos karo nusikaltimų įrodymų. Bučoje rasti rūsiai, kuriuose Putino galvažudžiai suvarydavo ir sušaudydavo žmones. Aukų artimieji sako, kad okupantai ne tik žudė, bet ir lyg išprotėję sadistai kankino žmones, degino ištisas šeimas. O viename Černihivo kaime okupantai beveik mėnesį įkaitais mokyklos rūsyje laikė daugiau nei 300 žmonių.

Kyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą blogai elgiantis su rusų armijos į nelaisvę paimtais ukrainiečių kariais ir sakė, kad paleisti belaisviai pasakoja apie mušimą, bauginimą, prastas laikymo sąlygas. „Ukrainiečių kariai kalbėjo apie nežmonišką elgesį su jais... Jie buvo laikomi lauke, duobėje, garaže“, – sakoma Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pareiškime, išplatintame socialinėje žiniasklaidoje.

JAV gynybos pareigūnas tvirtina, kad apie du trečdaliai Rusijos karių, kurie buvo dislokuoti aplink Kyjivo regioną, šiuo metu pasitraukė į šiaurę ir yra Baltarusijos teritorijoje. Manoma, kad tokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi naujai atakai Ukrainoje. Teigiama, kad Baltarusijoje dislokuotos rusų karinės pajėgos šiuo metu yra aprūpinamos būtinomis atsargomis, o kariuomenę papildo naujos karių grupės.

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje. Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė Bučoje, kur Rusijos okupantai masiškai žudė civilius. V. Zelenskis apžiūrėjo, kaip atrodo rusų kariuomenės nusiaubtas miestas, be to, humanitarinės pagalbos centre kalbėjosi su susirinkusiais gyventojais, o įamžintose nuotraukose matyti, kad ukrainiečiams dalijami Lietuvoje pagaminti maisto produktai. Pirmadienį socialiniame tinkle V. Zelenskis pasidalijo nuotraukomis iš Bučos miesto.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nugriaudėjus „Grammy“ muzikos apdovanojimams, vakaro vinimi tapo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į renginio dalyvius ir svečius. Ukrainos prezidentas atlikėjų prašė užpildyti rusų bombų atneštą mirtiną tylą savo muzika, netylėti apie tai, kas vyksta Ukrainoje.

Rinkimus Vengrijoje ir vėl laimėjo nacionalistas Viktoras Orbanas. 12 metų Vengriją valdęs Orbanas, anot opozicijos, tampa vienvaldžiu lyderiu ir yra grėsmė Vengrijos ir Europos Sąjungos demokratijai. O Serbijos prezidento rinkimus ir vėl laimėjo Aleksandras Vučičius. Po pergalės jis pareiškė, kad Serbija ir toliau visais įmanomais būdais stengsis palaikyti kuo geresnius santykius su Rusija, nors ir siekia tapti Europos Sąjungos nare.

Rusijos okupantai Ukrainoje žudo ne tik civilius, bombarduoja gyvenamuosius pastatus, tačiau iš žmonių ir parduotuvių vagia įvarius daiktus. Ukrainos karinės pajėgos vaizdo įraše parodė, kokių daiktų rusų kariai karo metu sugeba pavogti. Vaizdinėje medžiagoje matyti, kad okupantai, vogdami daiktus iš ukrainiečių namų ar parduotuvių, su savimi pasiima vaikų žaislų, keptuvių, dviračių, taip pat meškerių.

Ukrainos žurnalistas Dmitrijus Komarovas, patekęs į Bučą ir Irpinę kartu su pirmaisiais ten vėl įžengusių ukrainiečių daliniais, parodė siaubingus vaizdus, kuriuos jam pavyko užfiksuoti, o taip pat pasidalijo vietos gyventojų pasakojimais. Jo teigimu, vietos gyventojai vienbalsiai tvirtina, kad rusai iš Kyjivo srities bėgo labai skubėdami ir panikuodami. „Greitai, b***!“, – girdėjo šaukiant būrio vadus. Susirinko per kokias 15 minučių.

Jei norite suvokti rusų karių žiaurumą Ukrainoje, pažvelkite į istoriją, TV3 žinių „Dienos komentare“ sako atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius. Anot jo, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir civilių žudymas primena seniai naudotą bolševikų ir Stalino modelį. Plačiau apie tai atsargos pulkininką kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Britų žvalgyba skelbė, kad jiems iš anksto buvo žinoma, jog Vladimiras Putinas planuoja civilių žudynes, kokias mes matome Ukrainoje.

Socialiniame tinkle „Facebook“ ukrainietis Dmytro Stretovych pasidalijo jaudinančia akimirka, kurioje nufilmavo, kaip jis pagaliau susitiko su savo tėvais. Vyro tėvai gyvena Nova Basanoje, kuri daugiau nei mėnesį buvo užimta rusų okupantų. Visai netoli jų namų rusų kariai įsirengė savo įrangos sandėlį, o pačiame miestelyje vyko aršios kovos. Laimė, ukrainiečiams pavyko išlaisvinti miestelį, o Dmytro galėjo pagaliau pasimatyti su savo tėvais. „Nova Basana – išlaivinta.

Buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis, kurį V. Putinas buvo ilgam pasodinęs į kalėjimą, pareiškė, kad kitas Kremliaus žingsnis gali būti Baltijos šalių invazija: „Jis kariauja su JAV ir NATO“.  Šiuo metu Vokietijoje gyvenantis M. Chodorkovskias interviu CNN pareiškė, kad po Ukrainos Rusija gali pulti Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Mes turime suprasti, kad Putino galvoje yra kariaujama ne su Ukraina, – pareiškė M. Chodorkovskis. – Jis yra kare su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europoje jaučiamas pasitikėjimo Vengrija smukimas, nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano partijai „Fidesz“ vėl laimėjus visuotinius rinkimus.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pirmadienį paskelbti duomenys. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 215 047 žmonės – 38 646 daugiau nei ankstesnę parą.

JAV federaliniai agentai ir Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai pirmadienį surengė kratą vienam rusų oligarchui priklausančioje jachtoje, prišvartuotoje Viduržemio jūros Maljorkos salos prieplaukoje. Teisėsaugos pareigūnai krėtė jachtą, prišvartuotą Ispanijai priklausančių Balearų salų sostinės Maljorkos Palmos prieplaukoje „Marina Real“. Uoste esantys naujienų agentūros AP žurnalistai pranešė matę, kaip pirmadienį ryte policininkai įlipo į laivą.

Paaiškėjus, kad Ukrainos mieste Bučoje kovą buvo įvykdytas masinis civilių žudymas, įvykio vietoje apsilankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis apžiūrėjo kelią, kuriame buvo užpulta rusų kolona, ir kalbėjosi su vietos gyventojais. Jis pakartojo, kad Rusija Ukrainoje vykdė karo nusikaltimus ir genocidą. Savo socialinėje paskyroje rašė, kad bus dedamos visos pastangos, jog Ukrainos miestuose ir vėl galėtų gyventi žmonės.

Bučoje, Ukrainoje, gyvenanti Tetyana Volodymyrivna vos renka žodžius. Moteris su siaubu prisimena patirtą pragarą, kai į miestą įžengė rusų okupantai. Dabar moteris liko viena – jos vyras buvo žiauriai nužudytas. Tetyanos vyras palaidotas netoliese namų, metro gylio duobėje, kad jo nesuėstų šunys. Ant kapo, vietoj kryžiaus, – degtinės taurelė ir krekeris. Stovėdama prie mylimo vyro kapo moteris nesulaiko ašarų.  Tetyanos vyras – buvęs Ukrainos jūrų pėstininkas.

Invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų priemonių „nedraugiškoms šalims“. Nutarimu sustabdomi susitarimai dėl vizų išdavimo supaprastinimo su „nedraugiškomis“ Europos Sąjungos šalimis, Norvegija, Šveicarija, Danija, Islandija ir Lichtenšteinu. Savo ruožtu, Europos Sąjunga pirmadienį pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose.

Ukraina prašo padėti jai išvežti dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Jie grūdinių kultūrų dar nemažai turi išvežti ir prašo Europos Sąjungos, ypač besiribojančių su Ukraina šalių, padėti logistinius kanalus padaryti platesnius, su patikrų apribojimais.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį.  „Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai genocidas, ir už jį privaloma teisti“, – reporteriams sakė M. Morawieckis. „Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Kaip žvalgybos agentūros vadovui, tai buvo stulbinantis pareiškimas. „Manome, kad Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą“, - Australijoje užtikrintai pareiškė vienos iš trijų britų žvalgybos agentūros GCHQ viršininkas, seras Jeremy Flemingas. „The Guardian“ rašo, kad po šio pareiškimo britų internautai nesutaria dėl tokių teiginių būtinumo.

Iš viso 250 Čekijos kariuomenės oro desantininkų pirmadienį išvyko į kaimyninę Slovakiją, besiribojančią su karo krečiama Ukraina, kad prisidėtu prie ten kuriamos NATO kovinės grupės, pranešė Gynybos ministerija.. Kovinę grupę sudarys iki 2,1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinių Valstijų. Čekija šiam daliniui vadovaus.

Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos negalės persikelti į Lietuvą, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nors mūsų šalies tarnybos užtikrina itin griežtą kiekvienos atvykstančios bendrovės bei asmens patikrą, šio proceso tąsa šiandieninėje situacijoje yra neįmanoma ir neatitinka Lietuvos piliečių lūkesčių“, – feisbuke pirmadienį rašė ministrė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio partija per rinkimus užsitikrino ketvirtąją kadenciją valdžioje, ir išreiškė viltį toliau plėtoti dvišalius ryšius, pranešė Kremlius. „Rusijos valstybės vadovas išreiškė įsitikinimą, kad nepaisant sudėtingos tarptautinės padėties tolesnė dvišalių partnerystės ryšių plėtra visiškai atitinka Rusijos ir Vengrijos žmonių interesus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

  Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį sakė matąs galimo genocido Ukrainoje požymių, paaiškėjus, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje.  „Padarysime viską, kad tie, kas įvykdė šiuos karo nusikaltimus, neliktų nenubausti ir stotų prieš teismus... už šiuos nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, kodėl gi nepasakius, genocidą“, – sakė jis.

Ukrainiečių žurnalistas, laidų vedėjas Dmitrijus Gordonas pakalbino Vytautą Landsbergį. Buvęs Lietuvos vadovas papasakojo apie rusišką fašizmą, akcentavo nusikaltimų Ukrainoje žiaurumą ir atskleidė, kodėl V. Putinas, jo nuomone, elgiasi būtent tokiu būdu. Pats D. Gordonas savo pašnekovą vadino Lietuvos demokratijos tėvu ir perdavė nuoširdžių linkėjimų Lietuvos žmonėms, kurie labai padeda Ukrainai. V. Landsbergis pažėrė Vakarų kritiką Rusijos veiksmų atžvilgiu.