Rudens ir žiemos mėnesiais vykdydama išpuolius prieš kaimyninę Ukrainą, Rusija sugadino daugiau kaip 50 proc. Ukrainos energijos infrastruktūros, teigiama pasaulinio skolintojo pranešime.
Ji pažymėjo, kad ypač smarkiai nukentėjo Ukrainos rytai, kur kovos vyksta aršiausiai.
Lėšų skyrė Ukrainos pagalbos, atkūrimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondas (URTF), o „projekto apimčiai plečiantis“ siekiama skirti iki 300 mln. dolerių (272,93 mln. eurų) papildomų partnerių lėšų, teigė bankas.
Projektas bus skirtas neatidėliotiniems elektros ir šildymo infrastruktūros remonto darbams.
„Energetikos infrastruktūra per pastaruosius metus patyrė 11 mlrd. dolerių (10 mlrd. eurų) žalą ir yra viena svarbiausių sričių, kurioje Ukrainai reikia skubios paramos“, – sakė Pasaulio banko operacijų vykdomoji direktorė Anna Bjerde (Ana Bjarde).
Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Pasaulio bankas sutelkė daugiau kaip 23 mlrd. dolerių (20,93 mlrd. eurų) finansavimą Ukrainai, o iki šiol išmokėta 20 mlrd. dolerių (18,19 mlrd. eurų).
Pranešimas paskelbtas prieš pat Tarptautinio valiutos fondo (TVF) būstinėje surengtą apskritojo stalo diskusiją apie Ukrainą, kuri vyko per šio krizių skolintojo pavasario susitikimus.
Renginio metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu padėkojo partneriams už paramą ir paragino toliau ją remti.
„Atstatydami tai, kas buvo sugriauta, mes nugalėsime teroro tikslą, grąžinsime normalų gyvenimą“, – kalbėjo jis angliškai, pakartodamas raginimą, kad Rusijos turtas būtų skirtas Ukrainos atstatymui.
Kovo 31 dieną TVF paskelbė, kad patvirtino 15,6 mlrd. dolerių (14,19 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, sudarantį fondo dalį iš 115 mlrd. dolerių (104,62 mlrd. eurų) paramos paketo, kurį sudaro skolos sumažinimas, dotacijos ir daugiašalių bei dvišalių institucijų paskolos.
„Pilietiškumo pergalė“
TVF vadovė Kristalina Georgijeva gyrė Ukrainos atsparumą invazijos akivaizdoje ir susitikime sakė, kad šalies atstatymas, ekonominė veikla ir veikianti vyriausybė rodo „pilietiškumo pergalę prieš blogį“.
Tačiau Pasaulio banko, Jungtinių Tautų, Europos Komisijos ir Ukrainos neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Ukrainai prireiks maždaug 411 mlrd. dolerių (373,97 mlrd. eurų) atsigavimui ir atstatymui.
Ši suma yra didesnė nei rugsėjį apskaičiuota 349 mlrd. dolerių (317,56 mlrd. eurų) suma ir, tikėtina, kad konfliktui tęsiantis ji tik didės.
Tyrime apskaičiuota, kad 2023 metais Ukrainai reikės 14 mlrd. dolerių (12,74 mlrd. eurų) būtiniausioms išlaidoms.
TVF posėdyje asmeniškai dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis paragino sąjungininkus skirti 11 mlrd. dolerių, kurių vis dar reikia finansavimui.
„Tai yra svarbiausias mano šalies prioritetas – suteikti žmonėms minimalias socialines ir humanitarines paslaugas“, – teigė D. Šmyhalis.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) paragino sąjungininkus ir partnerius toliau teikti ekonominę paramą Ukrainai ir pagyrė Kyjivą už antikorupcines pastangas šalyje, kurioje jau daugelį metų paplitęs paplitęs papirkinėjimas.
„Jūsų įsipareigojimas užtikrinti, kad tarptautinė pagalba būtų naudojama atsakingai, yra labai svarbus“, – sakė ji.
