Užsienis

Daugiausiai į Lietuvą nuo karo pasitraukusių ukrainiečių kilę iš Kyjivo bei Dnipropetrovsko sričių, neįprastai daug atvykėlių buvo gimę šalies pietryčiuose ir pietuose, skelbia Statistikos departamento duomenų analitikai. Kaip teigiama departamento atstovų paskyroje Valstybės duomenų analitika, praėjusio savaitgalio duomenimis, atvykusieji iš Kyjivo ir Dnipropetrovsko sričių sudaro atitinkamai 5,7 tūkst. ir 4,9 tūkst. arba 15 ir 13 proc. visų karo pabėgėlių.

Šeštadienį kurortinis Odesos miestas Ukrainoje patyrė okupantų smūgius. Skelbiama, kad paleistos keturios „Kalibr“ raketos, viena smogė gyvenamųjų namų kompleksui. Pranešama ir apie pirmąjį žuvusįjį. Šeštadienį pranešta apie girdimus smūgius Odesoje. Kiek vėliau naujienų agentūra „Unian“ pasidalino daugiau detalių apie girdimus sprogimus Odesoje. Skelbiama, kad girdimi buvo keturi sprogimai, viena iš Rusijos paleistų raketų nuskrido į gyvenamųjų namų kompleksą.

Toliau tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje, akivaizdu, kad beveik niekas nevyksta pagal planą. Rusijos pajėgos toli gražu nėra sutinkamos kaip išvaduotojos, su jomis elgiamasi kaip su nekenčiamais priešais. Užuot greitai kapituliavę, ukrainiečiai parodė, kad yra pasiryžę sustabdyti Rusijos veržimąsi ir kovoti bet kokia kaina.

59-oji karo diena Ukrainoje. Skelbiama, kad į šalį įsiveržę okupantai grobia našlaičius vaikus ir veža į Rusiją. Į Ukrainą įsiveržę okupantai iš Rusijos  Tokią informaciją savo „Facebook“ paskyroje skelbia Ukrainos Aukščiausiosios Rados Žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova.

Vašingtono prestižiniame rajone vienas veikęs šaulys penktadienį sužeidė keturis žmones ir nusižudė pareigūnams nespėjus jo sulaikyti, pranešė miesto policija. Incidentas įvyko penktadienio popietę JAV sostinės Van Neso rajone, kur įsikūrusios kelios ambasados ir ne viena mokykla. Po šaudynių rajoną uždarė jį užplūdę teisėsaugos pareigūnai.

Ispanija penktadienį vėl atidarė savo ambasadą Kyjive, uždarytą anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė vyriausybė.  Ispanijos diplomatai buvo evakuoti iš Kyjivo į Lenkiją kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.

Buvusio vieno iš „Novatek“ vadovų ir jo šeimos narių lavonai buvo aptikti prabangiuose namuose Ispanijoje. Policija įtaria, kad šimtais milijonų eurų turto valdęs verslininkas galėjo nužudyti savo žmoną ir dukrą, o vėliau nusižudyti ir pats. Ispanija toliau tiria žiaurų Rusijos milijonieriaus Sergejaus Protosenia šeimos nužudymą. Tyrėjai apklausė įtariamojo motiną, kuri pateikė savo įvykių versiją, skelbė starhit.ru. Balandžio 19 dieną policija rado tris mirusius žmones.

Rusijoje gerai žinomas Sergejaus Borisovičiaus Ivanovo vardu, jis yra vienas artimųjų Vladimiro Putino bendražygių. Sergejus Ivanovas yra Rusijos valstybės tarnautojas, žinomas dėl savo pareigų, tokių kaip: specialusis Rusijos prezidento atstovas aplinkosaugos, ekologijos ir transporto klausimais, nuolatinis Rusijos Federacijos saugumo tarybos narys; buvęs FSB direktoriaus pavaduotojas, Saugumo Tarybos sekretorius, buvęs gynybos ministras ir Rusijos Federacijos prezidento adminis...

Iš Mariupolio – paviešintas vaizdo įrašas. Ukrainos Azovo būrys įstrigusiems civiliams atneša būtiniausių daiktų, tarp jų ir maisto. Užfiksuoti asmenys slepiasi požeminiuose „Azovstal“ gamyklos bunkeriuose. Filmuotoje medžiagoje galima išgirsti moterų ir vaikų, matomų sausakimšoje patalpoje, sakant, kad jiems dabar baigiasi maistas ir vanduo, ir jie prašo būti evakuoti iš okupantų apgulto Mariupolio, rašo BBC.

Tris dešimtmečius JAV užsienio politika veikė iš inercijos ir tai buvo vadinama strategija, rašo foreignaffairs.com. Šaltasis karas pasibaigė, tačiau JAV vis tiek išlaikė jo metu gimusias sąjungas. Sovietų Sąjunga sugriuvo, tačiau didelės grėsmės nebuvimas davė beveik tą patį rezultatą, kaip ir didelės grėsmės buvimas: kaip JAV kariuomenė gynė „laisvąjį pasaulį“, dabar ji taps viso pasaulio sergėtoja.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Rusijos pajėgos toliau apšaušo Charkivo miestą ir regioną. Vėl taikomasi į gyvenamuosius pastatus. Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos karinis gubernatorius, rašo „The Guardian“. „Rusų okupantai ir toliau apšaudo civilinę Charkivo ir regiono infrastruktūrą, – sakė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. Per dieną okupantai surengė 56 smūgius, dėl to 19 buvo sužeista, du žmonės žuvo.

JAV Gynybos departamentas pakvietė 40 sąjungininkių kitą savaitę susitikti Vokietijoje aptarti ilgalaikių Ukrainos saugumo poreikių, nors šalis tebekariauja su ją užpuolusiomis Rusijos pajėgomis.    Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad gynybos ministrai ir aukšto rango generolai iš 20 NATO ir Aljansui nepriklausančių valstybių jau priėmė JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino  kvietimą ateinantį antradienį susitikti Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Ohajo valstijoje, JAV, vienas pareigūnas nusprendė pajuokauti ir sustabdyti esą prasižengusius vaikišku elektromobiliu važiavusius vaikus. Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdelyje matyti, kaip policijos seržantas Daubenmire'is sustabdo vaikišku elektromobiliu važiavusius vaikus. „Ar galėčiau pamatyti jūsų vairuotojo pažymėjimą, automobilio draudimo įrodymą?“, – žaismingai klausė pareigūnas.

Vaikystėje Kauno klinikų urologas Martynas Stanionis vasaros atostogas dažnai praleisdavo Kyjive, o dabar šiame mieste vyras jau savaitę padeda Ukrainos kolegoms, du mėnesius dirbantiems karo sąlygomis. „Sunkiausia – emociškai, – BNS sakė medikas. – Fizinis krūvis yra atlaikomas, (...) bet labai sunku matyti tokį savo vaikystės miestą: liūdną bei niūrų. Sunku galvojant ir apie pavargusius ukrainiečius gydytojus, kurių dalis vis dar gyvena ligoninėse, nes nebeturi namų, į kuriuos galėtų grįžti.

Suvokimas, kas buvo Artimieji Rytai XX a., ir kas jie yra dabar, turėtų pasikeisti, nes vadovaujantis nuostatomis, kurios buvo tinkamos anksčiau, jau ne kartą buvo priimti ne patys geriausi sprendimai ir padaryta klaidų. Tad kaip pasikeitė Artimieji Rytai? 2021 m. gruodžio pradžioje Etiopijos vyriausybei pavyko pakeisti metus trukusio pilietinio karo kursą.

Pietų Lenkijos anglių kasykloje šeštadienį įvykus nelaimei dingo dešimt darbininkų, pranešė ją valdanti įmonė. Tai jau antras incidentas Lenkijos anglių kasykloje per kelias dienas.  „Gelbėtojams nepavyksta susisiekti su dešimčia žmonių“ Zofiuvkos kasykloje, informavo įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW).  Pasak bendrovės, kasyklą 3 val. 40 min. (4 val. 40 min. Lietuvos laiku) supurtė požeminis smūgis, sukėlęs metano nuotėkį.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Kol Rusija toliau bombarduoja šalį, Mariupolio ir Mykolajivo miestus, programišių grupė „Anonymous“ skelbia įsilaižusi ir nutekinusi Rusijos pramonės milžinės duomenis. Programišių grupuotė šią žinią paskelbė dar vėlų penktadienio vakarą. Anot jų, nutekinta 645 tūkst. didžiausios hidraulinės įrangos gamintojos „Enerpred“ elektroninių laiškų. Pramonės įmonė specializuojasi chemijos, dujų, anglies, naftos, energetikos ir statybų pramonėje.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba, kad nors Rusija ir nepasiekė didesnių pergalių, atsilaikyti pavyks tik su didesne Vakarų partnerių pagalba. Kalbama apie ginklų tiekimą, taip pat ir apie naujus sankcijų paketus. Buvęs Rusijos oligarchas, o dabar išvykęs iš šalies ir Londone gyvenantis Michailas Chodorkovskis sako, kad Vakarų embargas rusiškai naftai ir dujoms būtų labai rimtas smūgis Vladimirui Putinui.

Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, penktadienį buvo paskelbtas „užsienio agentu“ ir suimtas už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.     Maskvos Basmano rajono teismas 40-mečiui V. Kara-Murzai skyrė kardomąjį kalinimą iki birželio 12 dienos, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė opozicionieriaus advokatas Vadimas Prochorovas.

Šeštadienis – 59-oji karo Ukrainoje diena. Nors okupantams iš Rusijos ir nepavyko Ukrainos teritorijoje pasiekti didesnių pergalių, karo žiaurumai vyksta. Penktadienį pranešta apie dar vieną masinę kapavietę Mariupolyje, kurioje gali būti palaidota apie 1 tūkst. žmonių.

Penktadienį Ukraina paskelbė, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragino Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga.

Nuskendus Rusijos laivyno pasididžiavimu laikytam kreiseriui „Moskva“, žuvo vienas jūreivis ir beveik 30 žmonių dingo, praneša Rusija. „Sky news“ rašo, kad Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog nuskendus kreiseriui žuvo vienas jūreivis, o dar 27 dingo be žinos. Rusijos valstybinė naujienų agentūra taip pat teigia, kad buvo išgelbėti 396 kreiserio įgulos nariai.

Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 dienos priimti sprendimą dėl to, ar šalis turėtų teikti paraišką dėl narystės NATO. Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.

Irpinėje rusų kariai 17-metės mergaitės akivaizdoje išprievartavo jos motiną ir jaunesnę jos seserį. Abi dėl patirtų sužalojimų mirė, o mergaitė su lavonais gyveno keturias paras. (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo iš anksto parengtą planą vykdyti kankinimus, prievartavimus ir žudymus Ukrainoje, sako Ukrainos generalinė prokurorė. Interviu „Sky news“ Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad kaip Ukrainos pilietė supranta, kodėl tokie politiniai lyderiai kaip Joe Bidenas apkaltino Rusiją vykdant genocidą Ukrainoje, tačiau kaip prokurorė tik teigė turinti surinkti to įrodymus tokiose srityse kaip Mariupolis.

Okupantai Mariupolio pašonėje įrengė masinę civilių kapavietę, sunkvežimiais veža į ją kūnus ir bando paslėpti savo karo nusikaltimus. Kelių šimtų metrų kapavietę užfiksavo ir palydovai, ukrainiečiai skelbia, kad į ją rusai galėjo suversti iki 9 tūkst. kūnų. Putino generolai nesutiko paskelbti paliaubų net per religinę šventę – stačiatikių Velykas šį savaitgalį.

Po nesėkmingo pirmojo karo Ukrainoje etapo, Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos ėmėsi personalo valymo. Ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN skelbia, kad daug vadų buvo atleisti. Apie tai agentūrai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Vadimas Skibickis. Ukrainos žvalgybos duomenimis, valymai palietė ir asmenis, atsakingus už kreiserio „Moskva“ likimą Juodojoje jūroje.

Daugiau nei 15 milijonų prancūzų stebėjo kandidatai į prezidentus debatus. O šie buvo išties karšti – Emanuelis Makronas neleido žiūrovams pamiršti varžovės ryšių su Rusija ir radikalių jos pažiūrų. Apžvalgininkai teigia, kad Makronui pavyko debatuose sutriuškinti Le Pen – 59 procentai apklaustųjų labiau patikėjo dabartiniu šalies prezidentu. Prancūzijoje – paskutinis varžovų pasispardymas prieš rinkimus sekmadienį.

Greitas sunkiosios technikos pristatymas kovojančiai Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą prieš Rusiją, kuri vykdo nepateisinamą agresiją. Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė, kad bet kokia Pekino parama Rusijos karui Ukrainai ar pagalba Maskvai apeiti Vakarų sankcijas pakenktų ryšiams su Kinija. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino ketvirtadienį ir penktadienį surengė plataus masto derybas Briuselyje.

Kol visos šalys ima laisvinti ribojimus dėl koronaviruso ar visai juos atšaukia, daugiau nei 24 milijonai Šanchajaus gyventojų gyvena griežtame karantine. Jie negali palikti savo namų, mat bet koks bandymas virsta susidūrimu su policija. Pareigūnai žmones sulaiko tiesiog gatvėse. Gyventojai kaltina valdžią, kad ši nepasirūpino maisto tiekimu, mat uždaryti namuose jie tiesiog badauja. Visas daugiabučių namų rajonas gaudžia nuo žmonių klyksmų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesiui Micheliui pareiškė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengs tiesiogines derybas tik tuo atveju, jei diskusijos duos konkrečių rezultatų, rašo BBC. V. Putinas teigė, kad Kyjivas nėra pasirengęs ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų, o Ukraina derybose esą elgiasi nenuosekliai.

Pentagonas pažymėjo „Starlink“ technologijų svarbą Ukrainos kare su Rusija. Būtent Elono Musko palydovinis internetas leidžia ukrainiečiams ne tik realiu laiku pranešti pasauliui apie Rusijos žiaurumus, bet ir užtikrinti efektyvų kariuomenės veikimą. Tuo metu Rusijos kariuomenei nepavyko anksčiau planuotas Ukrainos „atjungimas“ nuo interneto, kas gerokai apsunkino jos karines užduotis.

Vienas iškiliausių žmogaus teisių gynėjų Rusijoje Levas Ponomariovas, kuris anksčiau buvo sulaikytas už protestą prieš Kremliaus karą Ukrainoje, penktadienį pareiškė, kad „laikinai“ išvyko iš šalies. 80-metis buvęs parlamento narys nuo paskutiniųjų Sovietų Sąjungos gyvavimo metų užsiima aktyvizmu.

Žmonėms į pagalbą skubantys policijos pareigūnai kartais tampa tikrais herojais, o ypač tada, kai atlieka tokius darbus, kurie jų pareigybėms atrodytų visiškai nepriklauso. JAV, Minesotos valstijos policijos seržantas Nathanas Budinas tapo tikru pavyzdžiu daugeliui, kai balandžio 12 d. skubėjo padėti nuo galingos audros kelyje nukentėjusiam vairuotojui. Pareigūnas nelaukdamas kol atvyks automobilių pagalbos kelyje darbuotojai pats ryžosi pakelti priekabą ir jam tai puikiai pavyko.

Ukrainos vyriausybė nuskendusį Rusijos laivyno pasididžiavimu laikytą kreiserį „Moskva“ įregistravo kaip povandeninį kultūros objektą, praneša ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“ žurnalistas. Apie tai „The Kyiv Independent“ karo reporteris Illia Ponomarenko paskelbė savo „Twitter“ paskyroje. „Ukrainos vyriausybė oficialiai įregistravo Juodosios jūros dugne nuskendusį kreiserį „Moskva“ kaip nacionalinį povandeninį kultūros paveldo objektą“, – žinutėje rašo žurnalistas.

Kyjive penktadienį viešintis kultūros ministras Simonas Kairys absurdiška pavadino situaciją, kai Ukrainoje kariaujanti ir ją griaunanti Rusija pirmininkauja UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, skirtam saugoti unikalius statinius. „Vakar išgirdome žinią, kad UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos Kazanėje nebus. Sofijos soboras, kurį šiandien lankėme, yra didingos ir kultūriškai turtingos Ukrainos istorijos ir valstybingumo simbolis“, – teigė ministras.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Duodamas interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ O. Scholzas pareiškė, kad oponentai „iškreiptai ir šmeižikiškai vaizduoja“ SPD politiką Maskvos atžvilgiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Kremliuje šiuo metu nežinoma, kaip užbaigti karą derybiniu keliu be V. Putino reitingų griūties ir skundžiasi, kad jų pačių propaganda „persūdė su nacizmo temos Ukrainoje vystymu“, skelbiama Latvijoje įsikūrusiame rusakalbių naujienų portale „Meduza“. Šaltiniai tvirtina: Kremliuje yra įsitikinę, kad dauguma rusų visiškai rimtai šį karą suvokia kaip „kovą su naciais ir nacizmu“ ir tuo nuoširdžiai tiki.

Suomijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Fingrid“ penktadienį pranešė nuo balandžio 24-osios apribosianti jungčių su Rusija pralaidumą, sumažindama importo iš Rusijos į Suomiją pajėgumus nuo 1300 iki 900 megavatų (MW). „Perdavimo pajėgumai tarpvalstybinėse jungtyse su Rusija bus apriboti siekiant užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą“, – teigiama pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pareiškimu dėl Mariupolio įtvirtinimų šturmo stabdymo pirmą sykį nuo vasario mėnesį pradėto karo ėmėsi asmeniškai vadovauti karui Ukrainoje ir „tapo realiu ginkluotųjų pajėgų vadu“. Tačiau ekspertai abejoja, kad tai atneštų bent kažkokią naudą Rusijai. „Bellingcat“ atstovo Christo Grozevo teigimu, kuo ilgiau V. Putinas imsis „naujos veiklos“, tuo blogiau bus Rusijai.

Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive, uždaryta anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ateinančią savaitę bus vėl atidaryta, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Netrukus, jau kitą savaitę, vėl atidarysime savo ambasadą Ukrainos sostinėje“, – sakė B. Johnsonas per dviejų dienų vizitą Indijoje. Londonas perkėlė savo pagrindinę diplomatinę atstovybę Ukrainoje iš Kyjivo į vakarinį Lvivo miestą prieš pat Rusijos invazijos pradžią.

Jungtinė Karalystė svarsto galimybę siųsti tankus Lenkijai, kad Varšuva galėtų perduoti savo kovos mašinas Ukrainos pajėgoms, besipriešinančioms Rusijos įsiveržimui, penktadienį pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas. „Svarstome galimybę siųsti tankus į Lenkiją, kad padėtume jiems, kol jie siunčia dalį savo [tankų] T-72 Ukrainai“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams per dviejų dienų trukmės vizitą į Indiją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, aiškindamas, kodėl Vokietija netiekia sunkiosios ginkluotės Ukrainai, pareiškė, kad NATO privalo vengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, kuri galėtų virsti Trečiuoju pasauliniu karu. O. Scholzas susidūrė su kritika tiek savo šalyje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse dėl valdžios nenori tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar artilerijos pabūklai, nepaisant kitų sąjungininkių analogiškų veiksmų taikymo.

Ukrainos kariai atvyko į Jungtinę Karalystę apmokymų, kaip naudotis britų siunčiamais šarvuočiais, jų šaliai kariaujant su Rusija, pranešė britų premjeras Borisas Johnsonas Borisas Džonsonas. Prajusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.

Jungtinių Tautų misija, dirbanti Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurį kelias savaites buvo užėmusios Rusijos pajėgos, dokumentavo apytikriai 50 civilių nužudymą, įskaitant grupines egzekucijas“, penktadienį pranešė viena JT pareigūnė. „Per misiją Bučoje balandžio 9-ąją JT žmogaus teisių pareigūnai dokumentavo ten įvykdytą maždaug 50 civilių neteisėtą nužudymą, be kita ko, grupinės egzekucijos būdu“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani.

Penktadienį Rygoje premjerė Ingrida Šimonytė kartu su kitais Baltijų šalių ministrais pirmininkais aptarė bendras pastangas stiprinti regiono saugumą, o taip pat ir sankcijų karą prieš Ukrainą paskelbusiai Rusijai griežtinimą.