Birželio 1-ąją šioje mažoje 2,6 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, įsikūrusioje tarp ES priklausančios kaimynės Rumunijos ir karo nuniokotos Ukrainos, įvyks pirmasis jos svarbus platesnės Europos viršūnių susitikimas.
Šis Europos politinės bendrijos – pernai įsteigto forumo, kuriame dalyvauja visų 27 bloko narių ir 20 jo kaimynystėje esančių šalių lyderiai – susitikimas bus proga Moldovai patobulinti savo kaip kandidatės reputaciją.
M. Sandu nuomone, narystė ES yra vienintelė garantija, kad jos šalis netaps kitu Rusijos taikiniu.
Šioje buvusioje sovietinėje respublikoje jau yra separatistinis Padniestrės regionas, kuriame Rusija yra dislokavusi nedidelį skaičių karių.
„Žinoma, niekas neprilygsta tam, kas vyksta Ukrainoje, bet mes matome riziką ir tikime, kad savo demokratiją galime išsaugoti tik būdami ES dalimi“, – sakė ji.
„Tikrai manome, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau bus didelis nestabilumo šaltinis, todėl turime apsisaugoti“, – antradienį Islandijoje pasibaigusio Europos Tarybos viršūnių susitikimo kuluaruose pridūrė M. Sandu.
50-metė lyderė, pareigas einanti nuo 2020-ųjų, vasarį apkaltino Rusiją rengiant perversmą ir Moldovoje bandant užgrobti valdžią.
Ji paragino šalies gyventojus, kurių dauguma, kaip rodo apklausos, pasisako už stojimą į ES, sekmadienį surengti mitingą, išreiškiantį jų norą tapti Bendrijos dalimi.
„Dėl karo Ukrainoje viskas tapo juoda ir balta. Taigi mums visiems labai aišku, ką reiškia laisvasis pasaulis ir ką reiškia autoritarinis pasaulis“, – sakė Moldovos vadovė.
„Turime draugų“
Maskvos karas netikėtai sustiprino Ukrainos ir Moldovos narystės ES perspektyvą.
Abi valstybės praėjusiais metais pateikė paraiškas prisijungti prie bloko ir 2022-ųjų birželį tapo šalimis kandidatėmis. Tuo pat metu paraišką pateikusio Sakartvelo paraiška dėl narystės buvo atidėta, Briuseliui pareiškus, kad Tbilisis, prieš pradėdamas dalyvauti oficialiame narystės procese, turi vykdyti reformas.
„Tikime, kad šis projektas mums yra realus, ir tikimės, kad tai įvyks kuo greičiau“, – sakė M. Sandu.
Tačiau pastangos įgyti narės statusą gali užtrukti dešimtmetį ar ilgiau, nes šalys kandidatės turi įvykdyti daugybę reikalavimų, kad galėtų įsilieti į bendrąją Europos rinką.
Visgi skirtingai nei Ukraina, Moldova yra pakankamai maža, kad į ES galėtų integruotis palyginti lengvai.
Tačiau siekdama savo demokratijos standartais atitikti reikiamą lygį ji susiduria su keliais iššūkiais, ypač kovos su korupcija srityje.
Taip pat reikia spręsti jos trapios ekonomikos, energetinio saugumo ir Padniestrės, kurioje gyvena 30 000 prorusiškų gyventojų, klausimus.
Moldovos rytuose esančio regiono nepriklausomybės tarptautinė bendruomenė nepripažįsta. Ši zona atsirado 1990-aisiais po trumpo pilietinio karo, kilusio žlugus Sovietų Sąjungai. Nuo 1992-ųjų šis konfliktas yra įšaldytas.
„Siekiame taikaus konflikto sprendimo ir raginame Rusiją išvesti neteisėtai dislokuotus karius“, – sakė M. Sandu. – Mums reikia geopolitinės galimybės, kad galėtume išspręsti šį konfliktą.“
Prezidentė, pradėjusi savo šalies išstojimo iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, kurioje dominuoja Rusija, procesą, pridūrė: „Kokius santykius galima palaikyti su režimu, kuris žudo nekaltus žmones kaimyninėje šalyje?“
Moldova, pasak jos, yra pasirengusi bendradarbiauti tik su „demokratinėmis šalimis, šalimis, kurios gerbia kitų šalių teritorinį vientisumą, kurios gerbia tarptautinę taisyklėmis pagrįstą sistemą“.
Rusija savo ruožtu argumentuoja, kad viena iš priežasčių, pateisinančių jos įsiveržimą į Ukrainą, yra pastarosios noras vieną dieną įstoti į NATO.
Tačiau, M. Sandu teigimu, Moldova tokio tikslo kol kas neturi ir nekeičia savo pozicijos būti neutralia šalimi.
„Tačiau mūsų visuomenėje vyksta diskusijos apie tai, ar neutralumas mus saugo, ir, jei kada nors žmonės pakeis savo nuomonę, žinoma, mes persvarstysime šį sprendimą. Kol kas stengiamės sustiprinti Moldovos gynybos sektorių ir pasikliaujame savo draugais“, – pridūrė ji.
Kalbant apie draugus, Moldova labai pasitiki kitomis Europos politinei bendrijai priklausančiomis šalimis.
Birželio 1-osios viršūnių susitikimas Kišiniove, anot M. Sandu, „yra svarbus, nes matome, kad nesame vieni, kad turime daug draugų“.
