Užsienis

Japonijos naikintuvai ketvirtadienį buvo pakilę lydėti rusų žvalgybinės informacijos rinkimo lėktuvų, pasirodžiusių prie šalies krantų, pranešė japonų štabų vadų komitetas. Rusų lėktuvai buvo pasirodę prie Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros pakrančių: vienas jų skrido iš šiaurės palei vakarinius Japonijos krantus, o kitas – panašiu maršrutu palei rytinius krantus ir tuo pačiu keliu grįžo atgal, sakoma trumpame pranešime.

Rusijos partizanai šią savaitę jau antrą sykį įsiveržė į Rusijos teritoriją iš Ukrainos. Savaitės pradžioje sukėlę paniką rusų gretose šįkart jie nusprendė veržtis toje pačioje vietoje – Kozinkos pasienio punkte, Belgorodo srityje. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti rusų partizanai, stovintys šalia Glotovo kaimo pašto skyriaus. Glotovo gyvenvietė yra šalia Kozinkos, už daugiau nei 3 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sąjunginę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos valstybę viešai pavadino problema. Jis atkreipė dėmesį, kad Minskas ir Maskva sukūrė precedentą Eurazijos ekonominėje sąjungoje. „Valstybės sukūrimas pagal formulę „dvi šalys – viena valstybė“ su viena politine, teisine, karine, ekonomine, pinigine, kultūrine, humanitarine erdve, su viena sąjungine valdžia, su vienu sąjungos parlamentu.

Maskva ketvirtadienį paskelbė išvaranti penkis Švedijos diplomatus ir uždaranti Rusijos generalinį konsulatą Geteborge bei švedų diplomatinę misiją Sankt Peterburge. „Priimtas sprendimas paskelbti penkis švedų diplomatus persona non grata", – paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Švedijos ambasadorė Malena Mard (Malena Mord) buvo iškviesta ir informuota apie sprendimą, sakoma pranešime. Rusijos URM tvirtino, kad Švedija vykdo konfrontacinį kursą.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Rusijos atstovams, atsakingiems už vieno iš šalies opozicijos lyderių Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą, sankcijas pagal vadinamąjį Magnickio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šias Rusijos teisininko garbei pavadintas sankcijas siūloma įvesti, nes Vengrija blokuoja visos Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tapo rimta pretendente vadovauti NATO. Politikė visai neseniai gavo kvietimą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas paskelbė, kad prezidentas Joe Bidenas kitą mėnesį priims Frederiksen, o tai pakurstė gandus NATO būstinėje, kad JAV gali palaikyti Danijos kandidatę vadovauti NATO. Tradiciškai šis postas yra skirtas europiečiui, tačiau jam reikia Vašingtono palaiminimo, rašo Politico.

Rusijos gynybos ministras ketvirtadienį atvyko į Minską, kur dalyvavo susitikime su kariuomenės atstovais. Buvo pasirašyta oficiali sutartis dėl branduolinio ginklo Baltarusijos teritorijoje dislokavimo, tačiau Kremliaus atstovas pažymėjo, jog jo kontrolė išliks Maskvos rankose. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė šalių gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Viktoras Chreninas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas skelbia, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo jau prieš kelias dienas. „Kontrpuolimas tęsiasi jau keletą dienų, vyksta intensyvus karas palei 1500 kilometrų sieną, tačiau veiksmai jau pradėti“, – pasakojo jis italų televizijai „Rai“. Ukrainos prezidento patarėjas pabrėžė, kad nekalbama apie smūgius Rusijos teritorijai Vakarų ginkluote. „Nenorime smogti Rusijos teritorijai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją terorizuojant ukrainiečius, jo kariuomenei paskelbus, kad numušė 36 Maskvos pajėgų paleistus Irano gamybos bepiločius orlaivius. „Priešas toliau terorizuoja Ukrainą, paleisdamas 36 dronus „Shahed“. Nė vienas nepasiekė taikinio“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis po to, kai Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi daugiau kaip tris dešimtis bepiločių orlaivių.

Jevgenijus Prigožinas pranešė, kad Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“ pradėjo dalinių išvedimą iš Rytų Ukrainos Bachmuto. Jis pareiškė gegužės 25 d. pradedantis atsitraukimą iš Bachmuto ir perleidžiantis pozicijas reguliariajai Rusijos kariuomenei. Pasak J. Prigožino, šis procesas tęsis iki birželio 1-osios. „Šiandien, gegužės 25 d., patraukiame dalinius iš Bachmuto, dabar 5 val. Iki birželio 1 dienos pagrindinė [karių] dalis bus perkelta į užnugario stovyklas.

Rusijoje itin plačiai nušviestas ir reklamuotas šalies premjero ir verslo elito vizitas Kinijoje pakrypo netikėta linkme. Didžiulė delegacija, kuriai buvo pavesta „praplėsti ekonominius ryšius“ ir „užsitikrinti Pekino pagalbą Vakarų sankcijų klausimu“ virto „šaltu dušu“ premjerui Michailui Mišustinui ir jo palydai, skelbiama „The Moscow Times“. „Vedomosti“ rašoma, kad Kinijos aukščiausi valdžios atstovai ir didžiausių Kinijos bendrovių vadovai atsisakė susitikimų su kolegomis iš Rusijos, daugum...

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje praėjusią naktį buvo numušti ar blokuoti šeši dronai, ketvirtadienį sakė Maskvos paskirtas regiono gubernatorius. „Praėjusią naktį įvairiose Krymo vietose... buvo numušti ar blokuoti šeši dronai“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Sergejus Aksionovas. Jis pridūrė, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra.

Rusija po rimčiausios atakos jos teritorijoje nuo invazijos į Ukrainą pradžios pagrasino Kyjivui, kad itin griežtai atsakys į visus būsimus įsibrovimus. „Ir toliau greitai ir itin griežtai atsakysime į tokius ukrainiečių kovotojų veiksmus“, – trečiadienį kariuomenės vadams sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Pirmadienį Maskva paskelbė apie į pietinę Belgorodo sritį esą iš Ukrainos įsiveržusią ginkluotą grupuotę.

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jungtinės Valstijos, jų sąjungininkės ir „Microsoft“ trečiadienį pranešė, kad Kinijos valstybės remiamas kibernetinis veikėjas įsiskverbė į ypatingos svarbos JAV infrastruktūros tinklus, ir perspėjo, kad panaši veikla gali būti vykdoma visame pasaulyje. „Jungtinės Valstijos ir tarptautinės kibernetinio saugumo institucijos skelbia šį bendrą kibernetinio saugumo patarimą, kad atkreiptų dėmesį į neseniai aptiktą.

Ilgai lauktas Floridos gubernatoriaus Rono DeSantiso įsitraukimas į 2024 metų prezidento rinkimų kampaniją trečiadienį patyrė fiasko, kilus transliacijos, skirtos jo kandidatūrai paskelbti, socialinio tinklo „Twitter“ garso platformoje techniniams trikdžiams.  Pokalbis ne kartą sutriko, nes platformos serveriai, matyt, buvo perkrauti, ir dauguma iš daugiau nei 400 tūkst.

Maskvoje vėlyvą trečiadienio vakarą pranešta apie gaisrą Rusijos gynybos ministerijos pastate. Apie tai pirmasis paskelbė rusų leidinys SOTA: „Maskviečiai praneša apie dūmus ir degančio plastiko kvapą prie Gynybos ministerijos pastato Frunzenskajos krantinėje. Dūmų priežastis šiuo metu nežinoma“, – rašoma pranešime. TASS cituodama savo šaltinį, skelbia, kad viename iš gynybos ministerijos pastato balkonų kilo gaisras.

Rusijos pajėgos naktį surengė dronų atakas prieš Kyjivą, tęsdamos jau mėnesį trunkančią oro antskrydžių kampaniją prieš Ukrainos sostinę, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Kariuomenės vadai teigė, kad Kyjivo priešlėktuvinė gynyba sunaikino visus dronus per tris valandas trukusią oro ataką – dvyliktąją šį mėnesį. Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko „Telegram“ platformoje teigė, kad Rusija „vėl atakavo Kyjivą iš oro“. „Išpuolis buvo masinis, – priduriama pareiškime.

Intensyvūs mūšiai tęsiasi ne tik Bachmute, bet ir kitomis kryptimis, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Naujausiame generalinio štabo pranešime teigiama, kad rusai ir toliau telkia pajėgas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Minėtomis kryptimis per pastarąją parą įvyko 17 karinių susirėmimų su okupantais.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskirs oro pajėgų generolą Charlesą Browną (Čarlzą Brauną) vyriausiuoju šalies karininku. Jis pakeis kariuomenės generolą Marką Milley. Ch. Brownas taptų antruoju juodaodžiu karininku, užėmusiu JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pareigas (po 1989–1993 metais dirbusio Colino Powello, tuo metu, kai Pentagonui vadovauja Lloydas Austinas – pirmasis juodaodis šalies gynybos sekretorius. Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad Ch.

Ukrainos pajėgos numušė 900 iš 1 160 į Ukrainą rusų paleistų dronų-kamikadzių „Shahed“, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, ukrainiečių gynyba tobulėja kur kas greičiau nei rusai sugeba keisti savo taktiką. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Dabar Rusija vis dažniau griebiasi vadinamųjų kombinuotų smūgių – įvairių tipų raketų, įvairių tipų dronų.

Ukraina negalės prisijungti prie NATO, kol šalyje vyksta karas, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, rašo „The Guardian“. „Manau, kad visi suprato, jog tapimas NATO nare vykstant karui nėra darbotvarkėje“, – cituojamas jis. „Klausimas yra tai, kas bus, kai karas baigsis“, – priduria J. Stoltenbergas. Jis trečiadienį taip pat pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso.

Tarptautinė „Booker“ literatūros premija pirmą kartą skirta už knygą bulgarų kalba – bulgarų rašytojui Georgiui Gospodinovui ir vertėjai Angelai Rodel už romaną „Laiko slėptuvė“ (bulg. Vremeubežišče, angl. Time Shelter), paskelbta antradienį. Šia prestižine premija pripažįstami grožinės literatūros darbai iš viso pasaulio, išversti į anglų kalbą. 50 tūkst. svarų (57,5 tūkst. eurų) premiją po lygiai pasidalija autorius ir vertėjas.

Praėjus savaitei po to, kai slaugos namuose Australijoje policijos pareigūnas panaudojo elektrošoko prietaisą prieš 95 metų moterį, ji mirė, trečiadienį pranešė policija. Clare Nowland pateko į ligoninę kritinės būklės po to, kai gegužės 17 dieną per konfrontaciją, sukrėtusią australus ir sulaukusią tarptautinės spaudos dėmesio, prieš ją buvo panaudotas elektrošokas.

2022 metais į kaimyninę Suomiją persikėlė rekordinis skaičius rusų – daugiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Suomijos statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais iš Rusijos į Suomiją iš viso persikėlė 6003 žmonės, taip ją paversdami pagrindine imigrantų kilmės šalimi.

Gegužės 22-23 dienomis Rusijos teritorijoje buvo surengtas nematytas išpuolis, gerokai pakutenęs nervus Kremliuje sėdinčiai vadovybei. Su Ukraina besišliejančioje Belgorodo srityje pasirodė gerai ginkluoti rusų partizanai, sugebėjo užimti kelias gyvenvietės, o vėliau atsitraukti į Ukrainą. Išpuolį surengė „Rusijos laisvės legionas“ ir „Rusų savanorių korpusas“ – tai du rusų tautybės pagrindu suburti daliniai, kuriuos „prižiūri“ Ukrainos žvalgyba ir/ar kariuomenė.

Danijoje translytė moteris, kuri kalėdama pakeitė savo teisinę lytį, bet nepasidarė lyties keitimo operacijos, privalo atlikti bausmę vyrų kalėjime, trečiadienį nusprendė apeliacinis teismas.  62-ejų moteris, 2015 metais atlikdama bausmę už išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis, pakeitė savo teisinę lytį iš vyriškos į moterišką.  Danijos Rytų Aukščiausiasis teismas trečiadienį paviešintame sprendime nurodė, kad ši kalinė kelia rimtą pavojų kalinčių moterų saugumui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso. „Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – sakė J. Stoltenbergas konferencijoje Briuselyje.

Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad pagrindiniame Šiaurės Korėjos oro uoste neįprastai dažnai atliekama su technine lėktuvų priežiūra susijusi veikla, nurodė viena stebėsenos grupė.  Pasak jos, tai gali būti ženklas, kad Pchenjanas siekia atnaujinti tarptautinius skrydžius. Kovodama su COVID-19 pandemija Šiaurės Korėja nuo 2020-ųjų pradžios yra faktiškai uždariusi savo sienas ir atšaukusi visus skrydžius.

Maskvos bėdos po vieną nevaikšto – Juodojoje jūroje dronai atakavo modernų rusų karinį laivą, patys rusai dalijasi vaizdais, kaip kyla dūmų stulpas nuo Krymo tilto. Visa tai po to, kai Belgorode Maskva patyrė tikrą fiasko. Vaduoti srities nuo partizanų pasiuntė anksčiau Charkivo srityje apsikvailinusį generolą. Šis apsikvailino ir Belgorode, neparodė nei ukrainiečių diversantų, nei kaip juos veja lauk.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Vengrijai sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šios Rusijos teisininko garbei pavadintos sankcijos Vengrijai turėtų būti įvestos už tai, kad ji blokuoja bendrą Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl sankcijų Kremliui už opozicijos lyderio Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą.

Ukrainos saugumo tarnyba parodė, kaip ukrainiečiai dronais-kamikadzėmis naikina sunkiąją rusų techniką, rašo „Ukrinform“. Ukrainiečių atakų vaizdo įrašais tarnyba pasidalijo „Facebook“. „Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ specialistai surengė dar vieną smūgių seriją okupantams, naudodami dronus kamikadzes“, – sakoma pranešime. Anot tarnybos, smūgių metu rusai neteko šarvuočių, sunkvežimių su pėstininkais ir amunicija, taip pat drono.

Lenkijos valdančioji partija siekia sukurti komisiją, kuri, jos teigimu, tirtų Rusijos įtaką. Kritikai tai vertina kaip bandymą sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų rudenį vyksiančius rinkimus. Dėl įstatymo projekto gali būti balsuojama jau trečiadienį. Kai kas baiminasi, kad valdančioji partija gali pasinaudoti planuojama komisija, kad pašalintų Donaldą Tuską iš politinio gyvenimo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu baiminasi, kad pasikėsinti į jo gyvybę gali ne tik Ukraina, bet ir savi žmonės, mano Ukrainos karinė žvalgyba. Anot Ukrainos žvalgų vado pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukraina prioritetu laiko V. Putino ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galvas. Apie tai V. Skibickis kalbėjo interviu „Welt“, rašo focus.ua. Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas išlieka Ukrainos taikinių sąrašo viršuje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) planuoja ateinančiais metais Ukrainos ekonomikos ir infrastruktūros paramai papildomai skirti 1,5 mlrd. eurų, praneša britų leidinys „The Guardian“, remdamasis šaltiniu banko aukščiausio lygio vadovybėje. Šias lėšas ERPB Ukrainai skirtų prie 3 mlrd. eurų, kurie jau numatyti 2022-2023 metams, kad šalies kad ekonomika atsigautų po Rusijos pernai vasarį pradėtos invazijos. Pernai ERPB skyrė 1,7 mlrd.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Ukrainos dronas kamikadzė sunaikino Chersono srityje, ant daugiaaukščio pramoninio pastato buvusią modernią stebėjimo įrangą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Hola Prystanės mieste buvusi įranga padėjo Rusijos pajėgoms sekti Ukrainos pajėgas ir jų techniką regione. Vaizdo įraše matyti, kaip dronas kamikadzė sunaikina modernią Rusijos stebėjimo sistemą „Ironiya“, įskaitant termovizorių, nuotolio ieškiklį ir vaizdo kamerą.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigia, kad per užsitęsusį mūšį dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje jo pajėgos neteko daugiau kaip 20 000 kovotojų. Be kita ko, J. Prigožino teigimu, žuvo maždaug 20 proc. iš 50 000 rusų nuteistųjų, kuriuos jis užverbavo kovoti jau 15 mėnesių trunkančiame kare.

Prancūzija yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui, sako šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį Paryžiuje susitikęs su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. „Prancūzija yra labai solidari su Lietuva šiame rytiniame flange, ir aš norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione“, – Eliziejaus rūmuose sutikęs Lietuvos prezidentą sakė Prancūzijos vadovas.

Į Oslą trečiadienį atplaukė JAV lėktuvnešis, vėliau su norvegų pajėgomis dalyvausiantis pratybose. Norvegijos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad tai joms suteikia „unikalią galimybę toliau plėtoti bendradarbiavimą ir glaudžiau dirbti su mūsų svarbiausia sąjungininke – Jungtinėmis Valstijomis“. Atomine energija varomas laivas „USS Gerald R. Ford“ į Oslo fjordą įplaukė lydimas greitaeigės valties su ginkluotais asmenimis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas  trečiadienį susitikime su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu pasiūlė Pekino paramą Maskvos pagrindiniams interesams, pranešė valstybinė žiniasklaida. Abi šalys ir toliau „tvirtai rems viena kitą klausimais, susijusiais su pagrindiniais viena kitos interesais, ir stiprins bendradarbiavimą daugiašalėse arenose“, cituojamas Xi Jinpingas oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtame pranešime.

„Rusų savanorių korpuso“ kovotojų įsiveržimas į Rusijos Federacijos teritoriją tapo rusų gėda, teigia britų analitikas Michaelas Clarke‘as.  Savo komentare „Sky News“ jis sakė, kad šis įsiveržimas padarys rusams „gėdą“, bet jis tikriausiai jau baigtas.  M. Clarke‘as pažymėjo, kad mūšių nebuvo daug, tačiau rusai buvo šokiruoti dėl to, kas vyksta. Ekspertas kelia klausimą, ar ukrainiečiai buvo susiję su įveržimu į Rusijos teritoriją.

Vokietijos policija septyniose federacinėse žemėse trečiadienį surengė reidus prieš klimato aktyvistus, priklausančius grupei „Paskutinė karta“ (Letzte Generation), dėl gatvių blokadų, kurių metu protestuotojai klijuojasi prie asfalto. Reidai buvo surengti atliekant tyrimą, kuriame septyni 22–38 metų asmenys įtariami dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo ar rėmimo, sakoma bendrame Pietų Vokietijos policijos ir prokurorų pareiškime.

Aukštas pareigas užimančiam Graikijos teisėjui Joaniui Sarmui trečiadienį bus oficialiai pasiūlyta vadovauti laikinajai vyriausybei, turėsiančiai iki birželio pabaigos surengti antrus nacionalinius rinkimus, pranešė prezidentūra. „Prezidentė Katerina Sakelaropulu priims... Joanį Sarmą, kad pavestų jam suformuoti vyriausybę ir surengti rinkimus“, – sakoma jos pareiškime.

Į Jungtines Valstijas atvyko naujasis Kinijos ambasadorius ir pažadėjo prisiimti, jo žodžiais, didelę atsakomybę už dvišalius santykius, kurie, anot jo, susiduria su rimtais iššūkiais. Antradienį į Niujorką atvyko didelę patirtį Vašingtone turintis karjeros diplomatas Xie Fengas, sakoma Pekino ambasados JAV pranešime. Jis pakeis Qin Gangą, kuris šių metų pradžioje paliko savo postą ir pradėjo eiti Kinijos užsienio reikalų ministro pareigas.

Lietuvoje – Vyriausybės krizė. „Čekiukų skandalas“ drebina ne tik ministrų kabineto, bet ir Seimo pamatus, nes konservatoriai siūlo problemą spręsti pirmalaikiais parlamento rinkimais. Ar tai tikrai geriausias kelias? Pasaulio ir Lietuvos įvykius bei politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje aptarto įvykiai Bachmute.

Krymo okupacinės administracijos vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad pirmajai Ukrainos poniai Olenai Zelenskai priklausantis butas Jaltoje, Kryme, bus „nacionalizuotas“. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. Jo teigimu, turto areštas bus taikomas ir kitam nekilnojamajam turtui, ypač pastatui Simferopolyje, priklausančiam Krymo totorių tautos Medžlisui, kuris Rusijos Federacijoje laikomas ekstremistine organizacija.

Kinijos premjeras, trečiadienį priimdamas Rusijos ministrą pirmininką, pasidžiaugė Pekino ir Maskvos „strategine bendradarbiavimo partneryste“, tikintis, kad abi šalys pasirašys ekonominių ir infrastruktūros susitarimų. Pastaraisiais metais abi šalys sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė, nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali.

JAV tyrimų grupė „Freedom House“ trečiadienį pareiškė, kad praėjusiais metais demokratijos padėtis Vengrijoje dar labiau pablogėjo, išsakydama priekaištus dėl rinkimų, kuriuose vėl triumfavo dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas, eigos.