Užsienis

Nepaisant Kremliaus įspėjimo, kad ginklų pardavimas Ukrainai sukels pasaulinį karą, JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau imasi ir rizikingos, ir vaisingos strategijos mesti iššūkį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „The Washington Post“, cituodamas savo šaltinius JAV vyriausybėje, skelbia, kad pagrindinė priežastis, kodėl J. Bidenas ignoruoja V. Putino grasinimus, yra ta, kad Rusijos prezidentas nesilaiko pažadų nubausti Vakarus už ginklų tiekimą Ukrainai.

Šveicarijos žemieji parlamento rūmai ketvirtadienį nubalsavo prieš pasiūlymą, kuriuo būtų leista reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus ginklus į Ukrainą. Balsavimas įvyko tuo metu, kai Alpių šalies prezidentas Alainas Bersetas (Alenas Bersetas) Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime Moldovoje karinės paskirties priemonių eksporto klausimą aptarė su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Nacionalinė taryba Berne 98 balsais prieš 75 nepritarė komiteto pateiktai parlamentinei iniciatyvai.

JAV senatoriai ketvirtadienį nubalsavo už federalinės skolos limito sustabdymą, taip panaikindami pirmojo istorijoje katastrofiškų pasekmių galėjusio turėti skolinimosi įsipareigojimų nevykdymo grėsmę likus vos keturioms dienoms iki Iždo nustatyto termino. Aukštieji Kongreso rūmai patvirtino dieną anksčiau Atstovų Rūmų priimtą įstatymo projektą, kuriuo šalies skolinimosi įgaliojimai pratęsiami iki 2024-ųjų.

JAV prezidentas Joe Bidenas nukrito ant scenos per diplomų įteikimo ceremoniją Oro pajėgų akademijoje Kolorado valstijoje. J. Bidenas juokavo, kad ketvirtadienį buvo „apmėtytas smėlio maišais“, kai per JAV Oro pajėgų akademijos išleistuves ant scenos suklupo ir nukrito, bet nesusižeidė, skelbia „Associated Press“. Sveikindamas absolventus, JAV prezidentas, grįždamas nuo scenos į savo vietą, suklupo ir nukrito. Jam atsistoti padėjo oro pajėgų karininkas ir du JAV slaptosios tarnybos pareigūnai.

Rusijos okupantai penktadienį apšaudė Kupjansko rajono Kovšarovkos kaimą. Atakos metu žuvo du žmonės, keturi buvo sužeisti, tarp jų trejų metų amžiaus berniukas.

Kremlius jau žino, kas galėtų pakeisti autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką jo mirties atveju, sako Baltarusijos opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška, rašo UNIAN. Anot jo, Kremlius mano, kad vienas iš variantų – dabartinė Respublikos tarybos vadovė Natalija Kochanova. „Scenarijus išoriškai atrodo pakankamai aiškus. Tai pirmas asmuo N. Kochanova, Respublikos Tarybos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkė. Lukašenka pasitiki ja kaip moterimi, kaip politike.

Rusija prie Ukrainos sienos Belgorodo srityje gabena karinės įrangos kolonas, remdamasi rusų žiniasklaida skelbia „RBC-Ukraina“. Vietos gyventojų teigimu, vilkikų su tankais kolona judėjo pasienio Šebekino miesto link. Transporto priemonės buvo uždengtos maskuojamaisiais tinklais. Primename, kad kiek anksčiau ketvirtadienį regiono pareigūnai pranešė, kad Rusijos pietvakariniame Belgorodo mieste, esančiame netoli Ukrainos sienos, ketvirtadienį sudužus dronui buvo sužeisti du žmonės.

Maltos teismas pripažino moterį kalta dėl to, kad ji pasidarė abortą, ketvirtadienį pranešė aktyvistai. Tai itin retas atvejis, kai šioje šalyje taikomas draudimas nutraukti nėštumą. „Šiandien įvyko tai, ko niekada neturėjo įvykti: maltietei buvo pateikti kaltinimai, kad ji namuose pasidarė abortą“, – teigiama organizacijos „Women's Rights Foundation“ išplatintame pranešime socialiniuose tinkluose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino Kosovą leisti surengti naujus rinkimus keturiose šiaurinėse savivaldybėse, atsinaujinus įtampai su regiono serbų gyventojais. Reaguodama į tai, Kosovo prezidente Vjosa Osmani pareiškė, kad Europos vadovams pasakė, jog pagal Kosovo įstatymus tai būtų įmanoma, jei pakankamai vietos rinkėjų pasirašytų peticiją, kad būtų inicijuotas pakartotinis ginčijamų rinkimų balsavimas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį prisijungė prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir taip išplėtė kai kuriuos įsipareigojimus valstybėms narėms, kurios atsisako ją ratifikuoti. Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES šalims, pareiškė, kad galutinai pritarė prisijungimui prie konvencijos.

Tyla prieš audrą. Taip dabartinę padėtį Bachmute apibūdina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 5-ojo atskirojo šturmo pulko jaunesnysis granatsvaidininkas seržantas Jurijus Sirotiukas, rašo UNIAN. Anot seržanto, panaši padėtis Bachmute buvo visą pastarąją savaitę. „Kelias pastarąsias dienas lijo lietus, buvo perkūnija, tranšėjas užliejo vanduo, pelkė, todėl bet koks fizinis judėjimas čia buvo praktiškai neįmanomas.

Putinas naktį ir vėl smogė Kyjivui. Į Ukrainos sostinę atskriejusios sparnuotosios raketos pražudė 9-metę su mama ir dar vieną jauną moterį. Padėtis vis labiau kaista ir pačioje Rusijoje. Rusų partizanai skelbia pradėję dar vieną puolimą Belgorodo srityje ir tvirtina išlaisvinsią visą Rusiją. Tačiau Putino pakalikai Rusijos gynybos ministerijoje suokia, kad partizanų puolimui kelią neva užkirto.

Tūkstančiai izraeliečių ketvirtadienį dalyvavo griežto saugumo sąlygomis rengiamose „Pride“ eitynėse Jeruzalėje. Šiame konservatyviame mieste LGBTQI teisių kritikai netoliese surengė kontrdemonstraciją. Kasmetinės gėjų eitynės pirmą kartą rengiamos, vadovaujant kraštutinių dešiniųjų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybei. Šios vyriausybės sudėtyje yra nemažai homofobiškas pažiūras praeityje išreiškusių parlamentarų.

Kol Ukraina negavo modernių naikintuvų, jai reikia daugiau oro gynybos sistemų, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo per Moldovoje vykusį Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą, rašo „Ukrinform“. „Mums reikia modernių naikintuvų. Ir tai ne tik mūsų kontrpuolimo dalis, tai mūsų dangaus, logistikos ir, svarbiausia, Ukrainos žmonių apsaugos klausimas.

NATO ketvirtadienį padidino spaudimą Turkijai dėl Švedijos narystės Aljanse, karinei organizacijai siekiant išspręsti šį klausimą iki JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegų susitikimo liepą.  31 narę turintis Aljansas taip pat ieško kompromisų dėl Ukrainos narystės ir rengia įsipareigojimų dėl saugumo sistemą, kurią galėtų pasiūlyti pasibaigus karui su Rusija.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paskelbė apie ekonominių ir vizų sankcijų taikymą Sudano lyderiams, atsakingiems už paliaubų pažeidimą ir kraujo praliejimo išprovokavimą.  „Taikome ekonomines sankcijas ir nustatome vizų apribojimus smurtą propaguojantiems veikėjams“, – išplatintame pareiškime nurodė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu ketvirtadienį paskelbė, kad jos šalis negrįžtamai žengia keliu į Europos Sąjungą. Ji kalbėjo po Moldovoje įvykusio Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimo. „Šiame viršūnių susitikime dėl jūsų dalyvavimo esame labiau nei bet kada tikri savo, kaip taikios, demokratinės ir laisvos šalies, ateitimi, – lyderiams sakė M. Sandu. – Šalies, negrįžtamai žengiančios keliu į Europos Sąjungą.

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė baudą JAV susirašinėjimo programėlei „WhatsApp“ už tai, kad ji neištrynė draudžiamo turinio.  Ši trijų milijonų rublių (34 000 eurų) bauda yra pirmoji nuobauda „WhatsApp“ už tokio pobūdžio pažeidimą.  Praėjusiais metais Rusijos valdžios institucijos uždraudė „WhatsApp“ patronuojančiąją bendrovę „Meta“ ir paskelbė ją ekstremistine.

Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN. Dėl sprogimo buvo apgadinti gyvenamieji pastatai. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, sprogimas įvyko miesto centre. Jis buvo toks galingas, kad dužo netoliese esančių namų langai. Sprogimo vietoje buvo matyti dūmų stulpas. Aplink susirinkę žmonės, dirba gelbėjimo tarnybos.

Trečiadienį NASA surengtame pirmajame viešame susitikime dėl neatpažintų anomalių reiškinių, dažniau vadinamų neatpažintais skraidančiais objektais (NSO), mokslininkai paragino laikytis griežtesnio mokslinio požiūrio, kad būtų išaiškinta šimtų paslaptingų reginių kilmė. Praėjusiais metais kosmoso agentūra paskelbė analizuojanti danguje matytus vaizdus, kurių negalima identifikuoti kaip oro ar gamtos reiškinių. Tai tema, kuri seniai žavi visuomenę, bet kurios vengė pagrindinės srovės mokslas.

Sekmadienį Italijos miesto Venecijos pagrindiniame kanale, netoli Rialto tilto, vanduo nusidažė ryškiai žalia spalva. Aplinkosaugininkai iškart paėmė vandens mėginius ir nustatė, kad kanale vandenį nudažė cheminė medžiaga fluoresceinas. Netoksiška cheminė medžiaga dažniausiai naudojama povandeninėse statybose, siekiant padėti nustatyti nuotėkius.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį įspėjo, kad Sudane žlugus JAV tarpininkaujamoms paliauboms jo šalis gali imtis veiksmų prieš konkuruojančius sudaniečių generolus. Jungtinės Valstijos „ieško priemonių, kurių galėtume imtis, kad aiškiai išreikštume savo požiūrį į bet kokius lyderius, vedančius Sudaną neteisinga kryptimi“, Osle vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) saugumo tarnybų vadovais pareiškė, kad Vakarai rengia valdžios Baltarusijoje pakeitimo jėga scenarijų, ketvirtadienį pranešė nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, remdamasis valstybinės naujienų agentūros „BelTa“ pranešimu.

Nevienareikšmiškai dėl savo politinių pažiūrų net ir tėvynėje vertinamas kroatų prezidentas Zoranas Milanovičius vėl pasisakė Ukrainos tema, eilinį sykį sukeldamas kalbas dėl savo nenoro palaikyti ukrainiečius. Kroatijos prezidentas Z. Milanovičius pareiškė, kad lozungas „Slava Ukraini“ (liet. Šlovė Ukrainai) turi tą pačią kilmę, kaip ir kroatų ustašių – Antrojo pasaulinio karo metu šalyje veikusios sukarintos grupuotės.

Ukrainos žiniasklaidos priemonės skelbia, kad Šebekino gyvenvietėje, kur šiandien vyksta aršūs mūšiai tarp Rusijos kariuomenės ir iš Ukrainos teritorijos sugrįžusių partizanų, liepsnoja „Monokristal“ fabrikas. Pramoninė Šebekino miesto teritorija apšaudoma ne pirmą dieną. Gegužės 30-ąją buvo apšaudyta jau minėto „Monokristal“, bet ir „Alneks“, „Klik“ gamybos cechų teritorijos. „Mash“ skelbė, kad viso buvo paleista apie 30 sviedinių, nesunkiai nukentėjo keturi asmenys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios jų abejonės dėl Kyjivo priėmimo į NATO paskatins Rusiją pulti daugiau šalių. „Turime nepamiršti, kad kiekviena abejonė, kurią parodome čia, Europoje, yra griovys, kurį Rusija neabejotinai bandys užimti“, – sakė jis Europos viršūnių susitikime Moldovoje. „Mums reikia teisingos taikos.

Rusija anksti ketvirtadienį prieš Kyjivą surengė oro ataką, per kurią žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vaiką. Po savaitę trukusių smūgių miestas toliau terorizuojamas rusų pajėgų. Žuvęs vaikas – 9-metė mergaitė. UNIAN dalinasi fotografo Sergejaus Okunevo nuotrauka, kurioje įamžinta, kaip prie uždengto mergaitės kūno kelias valandas sėdėjo šoko ištiktas jos senelis, gedintis savo žuvusios anūkės.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Šebekino mieste, esančiame visai netoli sienos su Ukraina, po apšaudymo užsiliepsnojo penkiaaukštis daugiabutis. Kol kas nėra informacijos apie incidento aukas. Prokremliškas leidinys „Readovka“ skelbia, kad pastatas liepsnoja dėl apšaudymo. Dėl išpuolio kaltinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Rusijos partizanai tęsia kovą pasienio su Ukraina regionuose. Birželio 1-ąją paviešinti vaizdai, kuriuose, anot „Rusijos laisvės legiono“ atstovų, sunaikintas kariuomenės sunkvežimis su amunicija ir savaeigis artilerijos pabūklas „Tiulpan“. Anksčiau „legionieriai“ anonsavo naują puolimą Rusijos teritorijoje. Taip pat pranešta apie naktį sunaikintą Rusijos vidaus reikalų ministerijos pastatą Šebekino gyvenvietėje.

Baltarusijos opozicionierius Pavelas Latuška viešai prakalbo apie autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikatos problemas. Pasak P. Latuškos, A. Lukašenkai reikia operacijos. Apie tai P. Latuška kalbėjosi su Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Opozicionierius tvirtina, kad A. Lukašenkos sveikatos problemos kaupiasi, tačiau rimtos grėsmės jo gyvybei nėra.  P. Latuška pažymėjo, kad A. Lukašenka turi problemų su kelio sąnariu ir jam esą reikalinga chirurginė intervencija.

Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę. Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pirmasis iš 47 Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime Moldovoje laukiamų lyderių atvyko į šią šalį. V. Zelenskį Mimi pilyje Bulboakoje pasitiko Moldovos prezidentė Maia Sandu.

Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as kitą savaitę planuoja paskelbti apie savo kandidatavimą į JAV prezidento postą 2024 metų rinkimuose ir taip mesti iššūkį Donaldui Trumpui dėl Respublikonų partijos nominacijos, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida.

Švedijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Stokholmas įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO, ir paragino Turkiją bei Vengriją leisti jo šaliai prisijungti prie Aljanso. „Tai niekada nebuvo sprintas, tai – maratonas, o dabar jau matome jo pabaigą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Tobias Billstromas. Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse.

Rusų partizanai anonsavo dar vieną puolimą Rusijos teritorijoje – paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose „Rusijos laisvės legiono“ ir „Rusų savanorių korpuso“ atstovai skelbia „grįžtantys atsiimti savo žemių iš Putino režimo“. Prokremliški naujienų kanalai telegrame skelbia apie pasienyje vykstantį tankų mūšį, tačiau kol kas tai patvirtinančios informacijos iš viešai prieinamų šaltinių nėra.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį teigė netrukus vyksiantis į Ankarą paspausti Turkiją dėl Švedijos narystės Aljanse, tarp Rytų ir Vakarų balansuojančiai šaliai prezidentu neseniai perrinkus Recepą Tayyipą Erdoganą. „Žinoma, aš įsitikinęs, kad Švedija bus narė... Stengiamės, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos sostinės Kyjivo, kurį Rusijos karinės pajėgos apšaudė ketvirtadienį paryčiais, gyventojo Jaroslavo žmona tragiškai žuvo gatvėje. Vyras pasakoja, kad jo mylimoji buvo viena iš daugelio, kurie per apšaudymą bandė patekti į slėptuvę, bet jiems nepavyko. „Skambėjo oro pavojus, žmonės bėgo į slėptuvę. Slėptuvė tiesiog nebuvo atidaryta ir viskas. Žmonės beldė, beldė labai ilgai. Ir nieko. Ten buvo moterys, vaikai, ir niekas neatidarė.

Vienas iš labiausiai apdovanotų Australijos karių ketvirtadienį pralaimėjo svarbią šmeižto bylą prieš didžiuosius laikraščius po įtempto teismo proceso, kuriame buvo kaltinamas žmogžudyste, smurtu šeimoje, liudytojų bauginimu ir karo nusikaltimais. Benas Robertsas-Smithas, buvęs elitinio Australijos specialiųjų oro pajėgų pulko narys, padavė į teismą tris laikraščius po 2018 metais pasirodžiusių pranešimų, kuriuose teigiama, kad jis dalyvavo nužudant šešis neginkluotus belaisvius Afganistane.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį pareiškė, kad Pekino sprendimas atsisakyti JAV ir Kinijos gynybos vadovų susitikimo yra apmaudus, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto provokuojantį kinų elgesį. Šie komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas apkaltino Pekiną nepagrįstai agresyviu manevru netoli amerikiečių sekimo lėktuvo.

Kremlius puolamosiose operacijose Ukrainoje „Wagner“ pajėgas ketina pakeisti Čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kovotojais „kadyrovcais“, naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Apžvalgoje pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė tikriausiai įsakė Čečėnijos Respublikos vadovo R. Kadyrovo kariuomenei pradėti puolimo operacijas Ukrainoje po to, kai „Wagner“ paliks Bachmutą.

Pentagonas trečiadienį paskelbė apie naują 300 mln. dolerių (280,82 mln. eurų) vertės ginklų paketą Ukrainai, įskaitant oro gynybos sistemas ir dešimtis milijonų šovinių. Gynybos departamentas teigė, kad dėl naujausių siuntų bendra Jungtinių Valstijų saugumo pagalbos Ukrainai nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasario mėnesį vertė sieks 37,6 mlrd. dolerių (35,2 mlrd.

Rusija, bandydama užimti Bachmutą, neteko mažiausiai 60 tūkst. karių, sako Vakarų pareigūnas. Anot jo, bendras Rusijos aukų skaičius Ukrainoje jau viršija 200 tūkst., ir yra ženklų, kad Ukraina artimiausiomis savaitėmis gali pradėti kontrpuolimą.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Bachmute žuvo 204 civiliai. Tarp jų – keturi vaikai, sako miesto meras Oleksijus Reva. „Mes, Bachmuto gyventojai, daug praradome. Tačiau didžiausi nuostoliai yra žmonių gyvybės. Nuo karo pradžios buvo sužeisti 505 mūsų žmonės, iš jų 17 vaikų. Deja, žuvo 204, tarp jų keturi vaikai“, – „Ukrinform“ sako jis. Pasak mero, prieš karą Bachmute gyveno apie 70 tūkst. žmonių. Šiuo metu Bachmute liko apie 500 žmonių.

Ukrainos kariai per pastarąją parą smogė dviem okupantų amunicijos sandėliams ir rusų okupantų kontrolės punktui, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per parą pataikė į vieną vadavietę, vieną artilerijos dalinį, du šaudmenų sandėlius ir du priešo elektronikos punktus. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė devynis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas ir karinė technika.

Beveik pusę milijardo dolerių – tiek pinigų prarado garsiausi Jungtinių Valstijų politikai ir verslininkai, susigundę investuoti į startuolį, tačiau iš tiesų įkliuvę į suktos aferistės pinkles. Visgi teismas ne tik įpareigojo ją pinigus grąžinti, bet ir pasiuntė į kalėjimą vienuolikai metų. 39-erių Elizabeth Holmes – viena didžiausių pastarojo meto Jungtinių Valstijų aferisčių.

Joe Bideno administracija paskelbė apie papildomą saugumo pagalbą Ukrainai, rašoma JAV saugumo departamento pranešime. Anot pranešimo, šis paketas yra 39-asis J. Bideno administracijos paketas nuo 2021-ųjų rugpjūčio.

Pastaraisiais mėnesiais Iranas ženkliai padidino savo prisodrinto urano atsargas ir toliau eskaluoja savo branduolinę veiklą, teigiama trečiadienį paskelbtoje slaptoje Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP. Vis dėlto Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) atkreipė dėmesį į pažangą, padarytą bendradarbiaujant su Iranu, ir nusprendė nutraukti bylą dėl branduolinių medžiagų buvimo viename iš trijų nedeklaruotų objektų.

Gegužės 30-osios rytą Maskva susidūrė su masyviu dronų puolimu. Nepaisant Kremliaus bandymų švelninti politinę to reikšmę, Rusijoje kilo lengva panika dėl iki tol atrodytų „neliečiamos“ sostinės statuso praradimo. Nepaisant socialiniuose tinkluose kilusios lengvos panikos dėl paties Maskvos užpuolimo fakto Rusijos propaganda eilinį sykį pasistengė, kad vietos gyventojai to rimtai nevertintų.

Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė Mianmarui pasitrauks iš pareigų po 18 mėnesių trukusios kadencijos, per kurią ją kritikavo chunta ir jos oponentai, o šalyje kilo neramumai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai. „Generalinio sekretoriaus specialioji pasiuntinė Mianmarui Noeleen Heyzer baigs darbą birželio 12 dieną“, – sakė Stephane'as Dujarricas, nenurodydamas jos išvykimo priežasties.