Užsienis

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai pareiškė, kad JAV ir Rusijos santykiai yra „absoliučiame nulyje“. Kalbėdamas apie tolesnių derybų dėl branduolinių sutarčių perspektyvą, Medvedevas „Telegram“ parašė: „Kaip asmuo, turėjęs tiesioginį ryšį su START-3 ir ją pasirašęs 2010 m., manau, kad laikas naujoms deryboms yra ypač netinkamas. Dabar mes neturime jokių santykių su JAV. Jie yra ties absoliučiu nuliu.

90-aisiais lietuvių kilmės politikas buvo artimiausių pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino patikėtinių rate, trumpam tapęs vienu iš įtakingiausių žmonių šalyje. 2022-ųjų birželį netikėtai miręs 76-erių Genadijus Burbulis didžiavosi savo indėliu į SSRS žlugimą, tačiau pripažino, kad vėliau buvo padaryta daug klaidų.

Viename iš Rusijos ir Ukrainos karo frontų ukrainiečių karo medikui pavyko sučiupti aštuonis užpuolikus iš karto. Kurioziško incidento detales socialiniame tinkle „Twitter“ atskleidė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 95-osios atskiros oro desantininkų brigados karininkas Jurijus Kočevenka. „Atvežė naują uniformą, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai ją paliko ant krūvos ir nuėjo į savo pozicijas.

Rusijos politikai ir propagandinė televizija užsipuolė Lietuvą dėl sprendimo neleisti tranzitu gabentis ES sankcijų sąraše esančių prekių į Kaliningradą. Rusijos atstovų teigimu, tai yra grubiausias tarptautinės teisės pažeidimas ir  žada reaguoti. „Lietuvos rankomis NATO pradeda Rusijos regiono blokadą. Tai yra tiesioginė agresija prieš Rusiją, būsime priversti gintis“, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Andrejus Klimovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebekontroliuoja Metiolkino miestelio netoli Luhansko srities regiono centro Severodonecko. Šią žinią paskelbė Luhansko srities gubernatorius Sergijus Haidajus. „Daugelyje kaimų aplink Sjevjerodonecką ir Lysyčanską vyksta mūšiai. Deja, dabar mes nevaldome Metiolkino, esančio prie regiono centro“, – sakė jis, skelbia UNIAN. Be to, jo teigimu, Rusijos kariuomenė sustiprino artilerijos ir oro atakas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos. „Negalima įsivaizduoti, kad milijonai tonų kviečių lieka užblokuoti Ukrainoje, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad „Ukrainos laukia liūdnas likimas“. Nepaisant V. Putino pareiškimų, kad nemato Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą problemos, įtakingas Rusijos politikas tikina, kad tokiu būdu „būtų daroma žala Rusijai“. „Ukrainos baigtis bus liūdna. Ji galutinai neteks savo nepriklausomybės“, – rašo jis savo „Telegram“ kanale. Jis išdėstė savo nuomonę apie tai, kad Ukraina tariamai neatitinka jokių ES narystės ar kandidatės statuso parametrų.

Taivano rytinę dalį, esančią už 38 km į pietus nuo Hualieno miesto, pirmadienį supurtė 6 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Pranešimų apie žalą ar sužeistuosius kol kas negauta. USGS duomenimis, drebėjimo židinys glūdėjo maždaug 10 km gilyje, o smūgis įvyko 9 val. 5 min. vietos (4 val. 5 min. Lietuvos) laiku. Hualieno nacionalinis parkas „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip rami ežero pakrantė staiga pradeda smarkiai drebėti.

Tėvo dieną, kurią Ukraina minėjo birželio 19-ąją, šalį apskriejo širdį draskanti nuotrauka iš Rytų Ukrainos. Joje užfiksuota, kaip Lysyčanske, Luhansko srities mieste, kurį Rusijos karinės pajėgos atakuoja ne vieną savaitę, tėvas aptinka savo ką tik nužudyto sūnaus kūną. Sūnų pražudė sprogmens skeveldros. Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą.

Bulgarija, kuriai gamtines dujas Rusija užsuko balandžio pabaigoje, pradėjo bandomąjį gamtinių dųjų importą iš Azerbaidžano, pranešė portalas bnr.bg. Azerbaidžano ambasadorius Bulgarijoje Huseinas Huseinovas sekmadienį pareiškė, kad Bulgarija nuo liepos mėnesio galės gauti azerbaidžanietiškas dujas „visa apimtimi“, tai yra 1 mlrd. kubinių metrų per metus. Diplomatas patikslino, tai įvyks po to, kai birželį bus baigtas bandomasis dujų perpumpavimas per Graikijos-Bulgarijos jungtį IGB.

Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjų šeimos jau ilgą laiką neturi ryšio su savo artimaisiais, kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje. Apie tai pranešė pulko „Azov“ kovotojo Aleksejaus Lijašuko žmona Viktorija Lijašuk. „Žinau tik tiek, kad jiems išvykstant iš „Azovostal“, gegužės 16 dieną, jo brolis man pasakė, kad jis gyvas ir viskas su juo gerai. Dabar žinau tik tiek, kad jis yra kalinių sąraše. Su vyru nebendravau labai ilgai“, – sakė ji, praneša UNIAN.

Jungtinės Karalystės geležinkelių tinklą šią savaitę paralyžiuos didžiausias per daugiau nei tris dešimtmečius streikas, nulemtas nesutarimų dėl atlyginimų, darbuotojų perkamąją galią praryjant smarkiai išaugusiai infliacijai. Geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad prie trijų dienų trukmės visuotinio streiko prisijungs daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Tuo pat metu šalyje vyks svarbūs renginiai, įskaitant Glastonberio muzikos festivalį.

Eidamas 77-uosius metus mirė vienas iš artimiausių Boriso Jelcino bendražygių, buvęs Rusijos saugumo tarybos pirmininkas ir vicepremjeras Genadijus Burbulis. Politiko atstovas Andrejus Markovas pripažino, kad vyro mirtis buvo netikėta. „Jis nesirgo, puikiai jautėsi ir ką tik su dalyvavo IX-ajame globaliosios bankininkystė forume, kuriame buvo aptarinėjamas klausimas „Grėsmė globaliajai santvarkai“, – „Zerkalo“ cituojamas A. Markovas.

Rusija nuo karo pradžios surengė mažiausiai penkis pasikėsinimus nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atskleidė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. O. Danilovas interviu „The Globe and Mail“ sakė, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą apėmė penkis atskirus bandymus nužudyti Ukrainos lyderį V. Zelenskį – visi jie įvyko vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.

109 dienas Rusijos karinių pajėgų nelaisvėje praleidę keturi ukrainiečiai civiliai vyrai papasakojo apie išgyventą fizinį ir psichologinį terorą.  Šiuo metu Mykolajive esantys ukrainiečiai vyrai rusų nelaisvėje praleido 109 dienas. Visi jie buvo civiliai ir dirbo lentpjūvėje bei arklidėje netoli Hostomelio. Okupavę Kyjivo sritį, rusai juos išvežė į Kurską, o iš ten – į Sevastopolį, praneša Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras.

Rusijos leidinys „Moskovskij Komsomolec“ pavadino invaziją Ukrainoje vykdančią Rusijos kariuomenę „okupantais“, bet vėliau už tai viešai atsiprašė. Rusijos žiniasklaidos priemonė „šiurkščią klaidą“ padarė pranešdami apie Ukrainos medikės Julijos Pajevskajos (geriau žinomos kaip Taira) paleidimą iš rusų nelaisvės.

Ukrainos parlamentas balsavo už du įstatymus, kuriais bus griežtai apribotos rusiškos knygos ir muzika, siekiant nutraukti kultūrinius abiejų šalių ryšius. Vienas įstatymas draus Rusijos piliečiams spausdinti knygas, nebent jie atsisakys Rusijos paso ir prašys Ukrainos pilietybės.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai pirmadienį pradės stengtis suburti darbingą parlamentinę daugumą, kad išgelbėtų jo antrąją kadenciją, per rinkimus jo aljansui praradus absoliučią daugumą dėl kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų pakilimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai laukiant sprendimo dėl kandidatūros į Europos Sąjungą statuso, ne tik Ukraina šią savaitę turėtų tikėtis Rusijos priešiško aktyvumo padidėjimo. „[Pirmadienį] prasideda istorinė savaitė. Savaitė, kai išgirsime iš Europos Sąjungos dėl kandidatūros į Ukrainą statuso... Manau, visiems akivaizdu, kad nuo 1991 metų tokių lemtingų sprendimų Ukrainai, kokių tikimės, buvo nedaug.

Denisas Kacyvas yra Rusijos verslininkas, oligarchas, Rusijos geležinkelių viceprezidento Petro Kacyvo sūnus, ofšorinės bendrovės „Prevezon Holding“ savininkas. Jis yra Putino režimo bendrininkas ir remėjas. Denisas Kacyvas gimė 1977 m. balandžio 29 d. Chimkuose netoli Maskvos. 1999 m. baigė Maskvos automobilių ir kelių institutą (MADI). „Mosobltrans-1“ savininkas, „ATK MiaOil“ viceprezidentas ir ofšorinės bendrovės „Prevezon Holding“ savininkas. Turi Rusijos ir Izraelio pilietybę.

Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šią savaitę galima tikėtis dar intensyvesnių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, mat šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Kyjivui.  Savo kasvakariniame vaizdo įraše V. Zelenskis perspėjo ir Europos valstybes, kad Rusijos veiksmai bus nukreipti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos šalis.  „Rytoj prasideda istorinė savaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Odesoje ir Mykolajive – po kelionės ryžtingai pareiškė, kad susigrąžins visas, net pietines Ukrainos teritorijas. Kyjivas skelbia ir apie tai, kad Jungtinės Valstijos išsiuntė priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir prieštankinių sistemų „Javelin“. O štai Rusija pranešė, kad du „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjų vadai – išvežti į Rusiją tyrimui, tačiau apie likusius karius informacijos nepateikia.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) sąjungininkai po sekmadienį vykusių rinkimų veikiausiai praras daugumą parlamente, o tai būtų didelis smūgis centristų lyderiui ir jo antrosios kadencijos programai, prognozuoja penkios rinkėjų apklausas organizavusios bendrovės. Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.

Brutalus Rusijos karas Ukrainoje privertė Taivaną susimąstyti apie tikimybę būti užpultiems savo didesnės ir žymiai galingesnės kaimynės Kinijos. Ši invazija tik dar labiau atšviežino autoritarinio Kinijos lyderio Xi Jinpingo viziją, pagal kurią Taivanas turi būti prijungtas prie Kinijos. Panašūs yra ir prezidento Vladimiro Putino užmojai.

Vaikščiodamas po Kijivą su savo nauja karine uniforma, Igoris Volobujevas jautėsi pagaliau radęs savo pašaukimą, rašo „The Guardian“. Net kelias savaites po to, kai buvęs „Gazprombank“ viceprezidentas paliko Rusiją ir atvyko į Ukrainą, jis leido savo dienas bandydamas įtikinti pareigūnus suteikti jam Ukrainos dokumentus ir leisti atlikti karinę tarnybą. Jis norėjo kovoti prieš šalį, kurioje pats praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Prancūzija, siekdama užkirsti kelią maisto krizei, gresiančiai dėl Rusijos sukelto karto, išsiuntė 31 toną sėklų Ukrainai, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Jame pažymima, Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcijos gamintojos, šia pagalba siekiama sušvelninti „pražūtingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainai, užtikrinti apsirūpinimą maistu“, sudarant sąlygas nuimti potencialų 260 tūkst. tonų derlių. Siuntą sudaro burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

JT Pasaulio maisto programa (PMP) sekmadienį perspėjo, kad pabėgėliams Rytų ir Vakarų Afrikoje gresia maisto davinių mažėjimas dėl padidėjusios paklausos ir nepakankamo finansavimo. Trims ketvirtadaliams pabėgėlių Rytų Afrikoje, remiamų pagal Jungtinių Tautų programą, racionas sumažintas iki 50 proc., pranešė PMP, o labiausiai nukentėjo pabėgėliai iš Etiopijos, Kenijos, Pietų Sudano ir Ugandos.

 Latvijos prezidentas Egilas Levitas sekmadienį Rygoje susitiko su JAV Senato Žvalgybos komiteto nariais, kurie susitikime išreiškė paramą NATO buvimo stiprinimui Baltijos regione, naujienų agentūrai BNS pranešė prezidentūra.

Kolumbijos gyventojai sekmadienį patraukė prie balsadėžių, kad įtemptame ir nenuspėjamame antrajame prezidento rinkimų ture atiduotų balsus arba už buvusį partizaną Gustavą Petro (Gustavą Petrą), arba už milijonierių verslininką Rodolfą Hernandezą (Rodolfą Hernandesą), kovojančius dėl valdžios šalyje, kurioje vyrauja skurdas, smurtas ir kitos bėdos.

Ispanijos pagalbos tarnybos sekmadienį mėgina užgesinti kelis šalies šiaurėje kilusius miškų gaisrus, pagaliau šiek tiek slūgstant pastarąją savaitę šalį apėmusiai nesezoninei karščio bangai. Labiausiai neraminantis gaisras šiaurės vakarų Sieros de Kulebros kalnų grandinėje jau sunaikino daugiau nei 25 tūkst. hektarų miško, pranešė regiono vyriausybė. Gaisrus trečiadienį sukėlė „sausa audra“ vadinamas reiškinys.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniuose tinkluose pasidalijo tostu, apie kurį sužinojo iš sąjungininkų Lenkijoje. Jis skamba taip: „Už Rusijos laivyną, iki dugno!“. Šis tostas netiesiogiai primena, kaip ukrainiečiai Juodojoje jūroje nuskandino Rusijos kreiserį „Moskva“.  „Noriu pasidalinti tostu, kurį išgirdau iš mūsų draugų Varšuvoje.

Andalūzijos gyventojai sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose regioniniuose rinkimuose, kuriuose, kaip manoma, pergalę švęs valdančioji konservatorių Liaudies partija (PP), suduosianti smūgį Ispanijos ministrui pirmininkui socialistui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui) artėjant visuotiniams rinkimams 2023 metų pabaigoje. Daugiausiai gyventojų turinčiame Ispanijos regione teisę balsuoti turi daugiau nei 6 mln.

Kai praėjus trims savaitėms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rusijos saugumo agentai pasibeldė į Dmitrijaus Domovetskicho duris, jis suprato, kad atėjo laikas bėgti iš šalies. Taip prasidėjo net kelias savaites turkusi odisėja, kurios metu 38-erių elektros inžinierius iš Rusijos pietuose esančio Orenburgo, nakties prietemoje brisdamas per pelkes ir vandens pilnus griovus, kirto Baltarusijos sieną bei pateko į saugią Lietuvą.

Egėjo jūroje netoli Mikono salos ankstų sekmadienio rytą buvo išgelbėta daugiau kaip 100 migrantų, o dar keturi laikomi dingusiais, pranešė Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba. „Nuo vėlyvo šeštadienio už dviejų mylių į pietus nuo Delo salos vyksta didelio masto migrantų gelbėjimo operacija. Kol kas buvo išgelbėti 108 migrantai ir, kaip pasakoja išgelbėtieji, keturi žmonės yra dingę“, – rašoma tarnybos paskelbtame pranešime. Tarp išgelbėtųjų yra 24 moterys ir 21 vaikas.

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų guru Warrenu Buffettu (Vorenu Bafetu) sumokės rekordinę 19 mln. JAV dolerių sumą. Įspūdinga suma, apie kurią pranešė „eBay“, bus sumokėta už 21-uosius – ir paskutiniuosius – tokius labdaros pietus su garbingo amžiaus multimilijardieriumi, investicijų bendrovės „Berkshire Hathaway“ pirmininku ir vadovu. Varžytinės svetainėje „eBay“ praėjusį sekmadienį prasidėjo nuo kuklios 25 tūkst.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) atsiprašė taikdarių, kurie, nepakankamai apginkluoti, 1995 metais buvo pasiųstų ginti Srebrenicos Bosnijoje, sakydamas, kad pasaulio istorijoje jau buvo pamokų, parodančių, kaip reikia atsakyti į Rusijos invaziją į Ukrainą. Lengvai ginkluotų JT taikdarių iš Nyderlandų būrys neturėjo šansų įveikti gausių Bosnijos serbų pajėgų, vadovaujamų Ratko Mladičiaus (Ratko Mladičiaus), ir galiausiai per Srebrenicos genocidą buvo išžudyti beveik 8 tūkst.

Nors Ukrainos kariuomenei pavyksta atsilaikyti netoli Sjevjerodonecko, Ukrainos parlamento atstovė Ivanna Klympush-Tsintzadze teigė, kad padėtis išlieka itin sudėtinga, todėl yra labai svarbu, kad Vakarai suteiktų karinę pagalbą. „Padėtis mums nelengvėja, todėl labai svarbu, kad būtų nuolatinis karinės pagalbos srautas“, – sakė ji. Be to, ji pabrėžė, kad jeigu Ukraina nori išlikti, ji neturi kito pasirinkimo kaip tik laimėti karą.

JAV sveikatos institucijos šeštadienį išdavė galutinius leidimus naudoti „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas nuo COVID-19, skirtas penkerių metų ir jaunesniems vaikams, o prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino šį sprendimą kaip „labai svarbų žingsnį“ stabdant viruso plitimą. Jungtinės Valstijos tapo pirmąja šalimi, leidusia iRNR technologijos pagrindu sukurtomis vakcinomis skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių amžiaus.

Mirė buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensen, praneša Danijos žiniasklaida. Jis iki pat gyvenimo galo aktyviai dalyvavo politinėse diskusijose. Pranešama, kad politikas sirgo vėžiu ir pralaimėjo kovą sunkiai ligai. Užuojautą „Facebook“ išreiškė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas generolas seras Patrickas Sandersas savo šalies kariams pareiškė, kad jie turi „dar kartą pasiruošti kovai Europoje“ tam, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės pajėgos būtų įveiktos, rašo „Sky News“. Iš generolo sero Marko Carletono Smitho pareigas perėmęs P. Sandersas karius įspėjo apie galimus iššūkius, su kuriais jie gali susidurti tęsiantis karui Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienio rytą parkrito važiuodamas dviračiu netoli savo paplūdimio namo Delavero valstijoje, bet sužeidimų išvengė. Baltuosiuose rūmuose dirbančių žurnalistų padarytame vaizdo įraše matyti, kaip 79 metų prezidentas po kritimo iškart atsikėlė ir nuramino stebėtojus, kad jaučiasi „gerai“. Prezidentas važiavo dviračiu su pirmąja ponia Jill Biden valstybiniame parke, esančiame netoli jų paplūdimio namo Rihoboto Biče, Delavero valstijoje, ir ketino stabtelti pasikalbė...

Pekinas sekmadienį paskyrė naująją Honkongo administraciją, į kurią pateko ir keturi aukšto rango pareigūnai, kuriems Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijų. Jungtinės Valstijos sankcijas vienuolikai Honkongo ir Pekino pareigūnų paskelbė prieš dvejus metus, po to, kai Kinija po 2019-aisiais Honkongą septynis mėnesius purčiusių prodemokratinių protestų pusiau autonominiam miestui primetė drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo buvo kriminalizuota kone visa disidentinė veikla.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas G-7 stipriausių pasaulio valstybių viršūnių susitikime stengsis dar kartą įrodyti, kad Ukraina sulauks reikiamos pagalbos iki to laiko, kol bus poreikis, rašo „The Guardian“. „Mes remsime Ukraina taip ilgai, kiek reikės. Mes norime būti tikri, kad Rusijos prezidento [Vladimiro Putino] apskaičiavimai nepasiteisins“, – teigė O. Scholzas.

Ispaniją, Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis savaitgalį vėl alina rekordinė birželio kaitros banga, sukėlusi miškų gaisrų ir sustiprinusi nerimą, kad tokie ankstyvi karšti orai ateityje taps įprastais. Savaitgalį fiksuota temperatūra pasiekė birželio karščio bangos piką, patvirtinusi mokslininkų prognozes, kad dėl visuotinio atšilimo tokie reiškiniai ateityje bus stebimi anksčiau.

 Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų šeštadienį Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje surengė eitynes, reikalaudami surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Surengti protestą paragino pagrindinė opozicinė partija VMRO-DPMNE. Eitynių dalyviai, pasak naujienų agentūros AFP korespondento, mojavo Makedonijos vėliavomis ir nešė plakatus su užrašais, smerkiančiais vyriausybę, kurioje dominuoja kairiojo sparno partija SDSM.

Ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti rusų veržimasi į Charkivą. Dabar miesto meras svajoja čia surengti „Eurovizijos“ dainų konkursą. Tačiau visai šalia yra Donbasas, o Charkivą vis dar pasiekia priešo artilerija. Miestas yra suniokotas, o gyvenimas toli gražu negrįžo į senas vėžes, rašo „Spiegel International“. Visai neseniai Volodymyras Zelenskis pirmą kartą keliavo po savo karo nuniokotą šalį.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ (Ensemble) iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES.  Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.