Užsienis

Japonijoje vienas žvejys prisipažino mirtinai subadęs dešimtis saugomų jūrinių vėžlių, kai šie įsipainiojo į jo žvejybos tinklus prie vienos pietinės salos, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Praeitą ketvirtadienį atokios Kumedžimos salos, esančios maždaug už 1 600 km į pietvakarius nuo Tokijo, paplūdimyje buvo rasta 30–50 nudobtų arba gaištančių žaliųjų vėžlių. Gyvūnams buvo subadyti kaklai ar kitos kūno dalys.

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką, dabar turintį 27 nares.. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį. „Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Rusijos sociologas Levas Gudkovas leidiniui „Meduza“ patvirtino, kad daugelis rusų jau susitaikė su karu Ukrainoje ir tampa „pasyviais bendrininkais“, o teiginiai, kad rusai masiškai atsisako reikšti savo nuomonę apklausose, todėl tariamai jos atspindi ne tikrą visuomenės nuomonę, yra laužti iš piršto. „Niekas iš esmės nepasikeitė, – klausiamas apie Rusijoje dirbančių sociologų darbą ir apklausų patikimumą paaiškino Levas Gudkovas.

Buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris Rishi Sunakas pirmadienį per naujausią torių parlamentarų balsavimo turą padidino atotrūkį nuo konkurentų kovoje už Konservatorių partijos pirmininko postą, kurios laimėtojas taps naujuoju šalies ministru pirmininku.   Tačiau varžybos dėl patekimo į lemiamą dvikovą tapo dar labiau įtemptos.   R. Sunakas per balsavimą sulaukė 115 torių įstatymų leidėjų paramos.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka dalinasi vaizdo įrašu, kuriame per karą abiejų savo rankų netekęs ukrainiečių karys pasakoja, kaip nori grįžti į karo lauką. Parašiutininkas, šarvuočio vairuotojas Mychailo Makarenka savo rankų neteko dėl rusų sviedinio, sprogusios Ukrainoje, netoli Avdijivkos. Ligoninėje po sužeidimų atsigaunantis M. Makarenka pasakoja norintis grįžti į kariuomenę kaip instruktorius. „Taip sakant, norėčiau į mūšį grįžti dabar pat.

Pietų Ispanijoje, netoli Malagos esančio Fuenchirolos kurorto paplūdimyje besideginę poilsiautojai išvydo nekasdienišką vaizdelį netoli kranto, kai į jūrą netikėtai ėmė leistis lėktuvas. Nors ne visi poilsiautojai iškart suprato, kas vyksta, ir ėmė filmuoti šią situaciją, vietiniams gyventojams tokia situacija puikiai pažįstama. Į jūrą leidosi gaisrus šalies miškuose gesinantis gaisrinis lėktuvas, galintis užpildyti vandeniu savo talpas iš artimiausio vandens telkinio.

Lietuvos žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas pasidalino kadrais, kuriuose įamžinta, ką Ukrainoje veikia lietuvių perduoti bepiločiai orlaiviai. „Mūsų dronai Magyla-1 ir Magyla-2 atlieka 3 žvalgybines misijas. Vrubivkos ir Loskutivkos apylinkėse pastebi priešo techniką. Prisitaiko, fiksuoja 18 objektų – tankus T64 ir T72, BTRus (šarvuočiai – red. past.), kitas kovines mašinas.  Perduoda informaciją ir tikslias koordinates Ukrainos artilerijai. Pakyla aukščiau. Grįžta.

Vakarų Europą apėmusi didelė kaitros banga daug kur sukėlė žmonių sveikatai pavojingas sąlygas, taip pat skatino gamtinius gaisrus, o antradieniui prognozuojama naujų temperatūros rekordų. Jungtinės Karalystės meteorologai sako, kad dabartinis nacionalinis kaitros rekordas – 38,7 Celsijaus laipsnio – gali tapti praeitimi ir kad temperatūra gali pirmąkart pasiekti 40 laipsnių. Ekspertai perspėja, kad šie ekstremalūs orai susiję su klimato kaita ir ilgainiui taps dar dažnesni.

Ukrainietis Tarasas Borovko, Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje sukūręs nuotaikingą ir sparčiai pasaulyje išpopuliarėjusią dainą apie Turkijos bepiločius orlaivius „Bayraktar“, pristatė naują savo humoristinį kūrinį. Šį kartą daina skirta į Ukrainą iš JAV pristatytoms salvinės raketų ugnies sistemoms HIMARS.

Rusijos karinių pajėgų laikinai okupuoto miesto Enerhodaro meras Dmytro Orlovas praneša, kad per incidentą miesto atominėje elektrinėje žuvo ir buvo sužeisti rusų kariai. Zaporižios srities miesto Enerhodaro meras, kaip skelbia CNN, savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad pirmadienį nepatikslintas skaičius rusų karių žuvo per neaiškų incidentą laikinai okupuotoje atominėje elektrinėje. D. Orlovo teigimu, Rusijos kariai „skubiai buvo pristatyti į miesto ligoninę dėl įvairaus sunkumo sužalojimų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Rusija pasirodė esanti stipresnė, nei prognozavo Vakarų analitikai. Vis tik jis neabejoja, kad Rusijos Federacija žlugs, tačiau įspėja, kad tai neįvyks taip greitai, kaip daugelis tikisi. „Putino režimas turi problemų, bet kol kas jos nelabai matomos eiliniam piliečiui.

Paryžiuje ginkluoti užpuolikai pirmadienį vakare nušovė vieną žmogų ir dar keturis sužeidė, bet galiausiai vienas jų buvo sulaikytas, pranešė vietos policija. Du vyrai „išlipo iš automobilio ir šovė į asmenis, sėdėjusius baro terasoje“, sakoma Paryžiaus šiaurės rytinio rajono policijos pranešime. Antras įtariamasis paspruko, pridūrė teisėsauga. Vietos meras Francois Vauglinas sakė, kad incidentas įvyko „kaljano kavinėje“ ir kad jos lankytojai sugebėjo sučiupti vieną iš įtariamųjų.

Švedijos centrinėje dalyje vienas Vokietijos pilietis žuvo, o kitas dingo viename ežere sudužus mažam ambfibiniam lėktuvui, pirmadienį pranešė policija. „Patvirtiname lėktuvo sudužimą, įvykusį popietę“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė Diana Qudhaib (Diana Kudhaib). Policija nurodė, kad dvimotoris orlaivis pakilo iš netoliese esančio aerodromo. Jame buvo du Vokietijos piliečiai. Pradėjus gelbėjimo operaciją greitosios pagalbos sraigtasparnis rado vieną iš dviejų asmenų.

Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė pradėti derybas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į Bendriją, kai Skopjė išsprendė užsitęsusį ginčą su Bulgariją. 27 šalių bloko narės „ką tik sutiko pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija“, per „Twitter“ parašė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES.

Rusijos karinės pajėgos antradienio naktį raketomis sudavė galingą smūgį Ukrainos uostamiesčiui Odesai. Pirminiais duomenimis, raketomis nusitaikyta į miestą ir jo priemiesčius, vieną raketą Ukrainos oro gynybos pajėgoms pavyko numušti. Raketų smūgius Odesos srityje patvirtino Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bračukas, skelbia UNIAN. „Odesos sritis. Raketų išpuolis. Teroristinė šalis „tradiciškai“ kovoja su civiliais gyventojais. Gelbėjimo operacija tęsiasi.

Kai Olga Lopatkina buvo įspėta apie prasidėjusį karą, pirmiausia ji pagalvojo apie šešis įvaikintus vaikus, kurie lankėsi pajūryje, 100 km atstumu nuo namų. Jie buvo savivaldybės poilsio namuose prie jūros, kur buvo išsiųsti pasimėgauti jūra ir grynu oru, rašo BBC.   Vykti pas juos tapo per pavojinga, nes miestai, esantys maršrute nuo namų iki pajūrio, kur poilsiavo vaikai, buvo smarkiai apšaudyti.

Rusų raketos antradienį smogė miestams ir kaimams Rytų ir Pietų Ukrainoje, pataikydamos į namus, mokyklą ir bendruomenės centrą. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) atstovai trečiadienį ruošiasi pakeisti dalį įvestų sankcijų Maskvai.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad šalies ginkluotosios pajėgos, gaudamos reikšmingą Vakarų paramą ir naudodamos perduodamus ginklus mūšio lauke, gali padaryti ryškių nuostolių rusų okupantams. Kasdieniame vaizdo pranešime Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad dabar Rusijos kariams tampa vis sunkiai išlaikyti pozicijas užgrobtoje teritorijoje, taip pat yra trikdomi okupantų logistiniai objektai.

Dešimtys Tailando demokratijos aktyvistų buvo sekami pasitelkus Izraelyje sukurtą prieštaringai vertinamą šnipinėjimo programą „Pegasus“, kai šalį purtė didžiulio masto antivyriausybiniai protestai, rodo Kanados visuomeninės kibernetinio saugumo organizacijos „Citizen Lab“ paskelbta ataskaita.

Rusijos kariuomenė atakavo Torecko miestą Ukrainos rytinėje dalyje. Pranešama, kad po okupantų išpuolio 6 žmonės buvo pražudyti, skelbia „The Guardian“ žurnalistai, remdamiesi Ukrainos pranešimu. Tuo metu gelbėtojai, po rusų okupantų smūgių sugriuvus 2 aukštu pastatui, kasinėjo griuvėsius. „Mano langai buvo pradaryti, kai išgirdau didelį sprogima apie 5 valandą ryto, buvo matyti tik akmenys ir dulkės“, – sakė vietinė gyventoja Nadia.

Dar keli tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš savo namų pietvakarių Prancūzijoje, regione toliau siautėjant gamtiniam gaisrui, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Ugniagesiams nepavyksta suvaldyti gaisro netoli Pilos kopos – aukščiausios Europoje smėlio kopos, kur dėl greitai besikeičiančių vėjų padidėjo gaisro išplitimo į gyvenamąsias vietoves pavojus. Pasak pareigūnų, tos vietovės atsidūrė po nuodingų dūmų debesimis.

Europos Komisijos tyrėjai pirmadienį įspėjo, kad beveik pusei bloko teritorijos šiuo metu yra iškilusi sausros rizika, Pietvakarių Europai kenčiant sekinančią karščio bangą. Liepos ataskaitoje EK Jungtinis tyrimų centras nurodo, kad 46 proc. Bendrijos teritorijos galioja įspėjimas dėl sausros, o 11 proc. sausros pavojus, kai kultūros jau kenčia nuo vandens trūkumo. Labiausiai kenčia Italija, kur šiaurinis Po upės baseinas išgyvena aukščiausio įmanomo laipsnio sausrą, nurodė ES.

Baltarusijos piliečiui internetinėje erdvėje įžeidus šalies diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, šis už grotų praleis ilgiau kaip 1 metus kalėjime. Kaip skelbia „The Kyiv Independent“ žurnalistai, remdamiesi Baltarusijos žiniasklaidos pranešimais, teigė, kad iš Gomelio regiono kilęs baltarusis buvo nuteistas kalėti 1,5 metų už tai, kad socialinėje erdvėje įžeidė šalies diktatorių A. Lukašneką. Teigiama, kad baltarusis komentarą apie A. Lukašneką parašė „Telegram“ platformoje.

Keliuose Prancūzijos miestuose pirmadienį užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, o Jungtinėje Karalystėje besitęsianti sunki karščio banga irgi gali atnešti rekordinę oro temperatūrą. Tuo metu Pietvakarių Europoje, taip pat apimtoje sekinančios kaitros, siaučiantys gamtiniai gaisrai sunaikino dar daugiau miškų. Britų meteorologai įspėjo dėl sumaišties itin dideliems karščiams nepasirengusioje šalyje. Pareigūnai sako, kad iškilo pavojus net žmonių gyvybėms.

Kol lietuviai tenkinasi šiomis dienomis vėsia lietuviška vasara, europiečius užplūdo alinantys karščiai. Ispanijoje termometro stulpelis šoktelėjo iki 40-ies laipsnių karščio, prasidėjo didžiuliai gaisrai, su jais kovoja šimtai ugniagesių, o tūkstančiams ispanų tenka palikti savo namus ir ieškotis saugesnės vietos. Kaitra pasiekė ir Didžiąją Britaniją – šalyje užfiksuotas ir karščio rekordas.

Vokietijoje – rungtynės, kurios vyksta jau daugiau nei pusę tūkstančio metų. Dalyviams tenka rimtai pasigrumti su irklais – tiesa, nugalėtoju tampa tik tas vienintelis, kuriam pavyksta išstovėti valtyje. Vos 40 kilometrų nuo Miuncheno – Starnbergo ežere – mūsų akiai neįprastas vaizdas. Stovėdami valtelėse žmonės irklais bando vienas kitą išstumti į vandenį. Ši kova – žūtbūtinė, mat išstūmus visus varžovus paskutinis stovintis valtyje tampa tradicinių varžybų nugalėtoju.

Mirė poparto skulptorius Claesas Oldenburgas, garsėjęs savo milžiniškais darbais, vaizduojančiais tokius daiktus kaip mėsainiai, lūpų dažai ar elektros kištukai. Jam buvo 93 metai. C. Oldenburgo skulptūros per ilgą jo karjerą sulaukė kritikų pripažinimo ir didelio populiarumo. Milijonai žmonių jas matė po atviru dangumi, pavyzdžiui, miestų aikštėse. C. Oldenburgas gimė 1929 metais Stokholme, o 1956-aisiais persikėlė į Niujorką.

Jungtinėse Valstijose – dar vienos masinės šaudynės. Ginkluotas užpuolikas į žmonės šaudyti pradėjo Indianos prekybos centre – trys iš jų žuvo, dar du, tarp kurių ir vaikas, sunkiai sužeisti. Kol kas žudiko tapatybė nėra aiški, tačiau policija jau skelbia, kad jis buvo nušautas vietoje. Tiesa, jį nušovė ne policijos pareigūnai, o ginklą su savimi turėjęs civilis. Prekybos centre „Greenwood Park Mall“, įsikūrusiame Indianoje, Jungtinėse Valstijose – dramatiška gelbėjimo operacija.

Televizijos bosai pirmadienį buvo priversti atšaukti planuotus kandidatų į Jungtinės Karalystės Konservatorių partijos lyderius debatus, parlamentarams rengiantis balsavimui, per kurį bus dar labiau sumažintas pretendentų skaičius. Penki likę kandidatai – Rishi Sunakas, Liz Truss, Kemi Badenoch, Penny Mordaunt ir Tomas Tugendhatas – antradienį vakare turėjo dalyvauti trečiuose televiziniuose debatuose.

Už litrą alaus bare – litras saulėgrąžų aliejaus. Skamba keistai, tačiau tai realybė viename bare Miunchene, Vokietijoje. Aludės šeimininkai sugalvojo tokį būdą apsirūpinti aliejumi, mat Rusijai pradėjus karą Ukrainoje – šnicelių kepimui būtino aliejaus Vokietijos parduotuvėse ėmė stigti. Tą galima vadinti barteriu ar natūriniais mainais – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Svarbiausia tai, kad idėja kilusi Miuncheno Giesingerio alaus daryklos ir aludės šeimininkams, pasiteisino su kaupu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sutiko, kad Ukrainai būtų skiriama 500 mln. eurų vertės karinė pagalba. Skaičiuojama, kad ES nuo invazijos pradžios Ukrainai jau skyrė 2,5 mlrd. eurų.  Teigiama, kad piniginė parama leis Ukrainai perduoti reikiamos karinės įrangos, įskaitant šaunamuosius ginklus, kurie leistų apsiginti nuo okupantų.

Maskvos teismas skyrė JAV technologijų milžinei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ji nepašalino turinio apie Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“. Pasak agentūros, „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „klaidingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ bei turinio, „kviečiančio nepilname...

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pirmadienį trečiai pagal dydį parlamentinei partijai suteikė mandatą formuoti vyriausybę po dviejų ankstesnių nesėkmingų bandymų. Nors Socialistų partijos sėkmės tikimybė maža, frakcijos lyderis Georgis Svilenskis sakė, kad partija pakvies kitas tris buvusios koalicijos grupes pabandyti dar kartą. G. Svilenskis R. Radevui pasakė dėsiantis visas pastangas mandatui įvykdyti, nes visuomenei, jo teigimu, reikia ramybės ir tikrumo.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Beveik trečdalis Charkivo srities – laikinai okupuota rusų. Tačiau net ir dalį gyvenviečių sugrąžinus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, vietos žmonės tik gali pasvajoti apie ramybę. Sugriauta infrastruktūra, kasdienė kova prie fronto linijos ir maisto stygius. O okupacijos baisumus kai kurie vietiniai prisimena su ašaromis akyse. Rusų kareiviai apiplėšė ukrainiečius, kaip sakoma, iki paskutinio siūlelio: nešė televizorius, mikrobangų krosneles, pinigus ir papuošalus.

Jau maždaug 3000 raketų į Ukrainą paleidusi Rusija neriasi iš kailio. Po sėkmingų ukrainiečių smūgių į okupantų amunicijos sandėlius, Rusijos gynybos ministras Šoigu įsakė karo vadams kuo skubiau bet kokia kaina sunaikinti Ukrainos ilgojo nuotolio raketas. Pagrindinis Rusijos taikinys dabar – amerikietiškos raketų sistemos HIMARS, kurioms, kaip ir „Bayraktar“, ukrainiečiai jau kuria dainas.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pirmadienį pradėjo vizitą Alžyre, ketindamas pasirašyti keletą susitarimų, įskaitant susitarimą dėl energetikos, kuriuo sieks padidinti dujų tiekimą ir sumažinti savo šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų. M. Draghi priėmė Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as, o antradienį abu lyderiai pirmininkaus ministrų susitikimui, kuriame turėtų būti pasirašyti keli susitarimai.

Ukrainiečiai kiekvieną dieną gina savo pozicijas, dažnai rizikuodami savo gyvybe. TV3 korespondentai aplankė Ukrainos karių pozicijas kadaise taikioje Charkivo srityje. Ten Iziumo kryptimi dabar vyksta įnirtingi mūšiai. Rusų kariai bando pralaužti ukrainiečių gynybos liniją. TV3 žurnalistai buvo Ukrainos karių pozicijose Iziumo kryptyje. Nuo ten iki rusų pozicijų – vos keli kilometrai. Būtent iš ten Ukrainos gynėjai smūgiuoja rusų sunkiajai technikai. Charkivo sritis, Ukraina.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“. Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

Graikija pirmadienį pateikė oficialius skundus Serbijai ir Ukrainai dėl karinio krovinio lėktuve, sudužusiame jos teritorijoje avarinio tūpimo metu, sakė šaltinis graikų Užsienio reikalų ministerijoje. Lėktuvas „Antonov An-12“, kuriam vėlai šeštadienį sudužus netoli Kavalos miesto Graikijos šiaurėje žuvo visi aštuoni jo įgulos nariai, gabeno 11,5 t serbų gamybos minosvaidžių šaudmenų juos užsisakiusiam Bangladešui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei jos neįvykdys Ankaros sąlygų. Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų. Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad dėl Vakarų sankcijų Maskva susiduria su „kolosaliais“ sunkumais, siekdama gauti aukštųjų technologijų prekių, tačiau pareiškė, kad jo šalies neįmanoma atskirti nuo pasaulio ekonomikos, rašo CNN. „Jie bando mum sukurti barjerus tam, kad negalėtumėme įgyvendinti tolimesnės plėtros. Akivaizdu, kad tai yra didelis iššūkis mūsų šaliai.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Viskonsino valstijoje JAV policijos pareigūnai ieško vagystę juvelyrinių dirbinių parduotuvėje „Kay Jewelers“ bandžiusio įvykdyti vyro. Menomoni Folso mieste į juvelyrikos namus užsukęs vyriškis neslėpdamas savo veido išsitraukė iš kišenės plytą ir trenkė ja į stalo vitriną, taip siekdamas pavogti ten buvusius papuošalus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremlius. Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.

Estijos parlamente pirmadienį buvo prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė. Prieš prisaikdinimą prezidentas Alaras Karis oficialiai paskyrė naują vyriausybę, sudarytą iš centristinės Reformų partijos, dešiniosios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) ir Socialdemokratų partijos (SDE). „Saugumo krizė. Energetikos krizė. Infliacijos krizė. COVID-19 krizė. Pabėgėlių krizė. Tai Estijos rūpesčiai – visos Europos rūpesčiai“, – naujam ministrų kabinetui sakė prezidentas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo kolegas iš Europos Sąjungos šalių nepasiduoti jokioms pagundoms švelninti sankcijas Rusijai ar vykdyti jos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus. „Nusileidimas ir nusilenkimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada neveikdavo. Tai – spąstai“, – sakė D. Kuleba per ES 27 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo žodžiai cituojami naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai. Tai A. Smyrnovas sakė per nacionalinį telemaratoną, rašo Ukrainos naujienų portalas TSN.