Užsienis

Ukrainiečiai kiekvieną dieną gina savo pozicijas, dažnai rizikuodami savo gyvybe. TV3 korespondentai aplankė Ukrainos karių pozicijas kadaise taikioje Charkivo srityje. Ten Iziumo kryptimi dabar vyksta įnirtingi mūšiai. Rusų kariai bando pralaužti ukrainiečių gynybos liniją. TV3 žurnalistai buvo Ukrainos karių pozicijose Iziumo kryptyje. Nuo ten iki rusų pozicijų – vos keli kilometrai. Būtent iš ten Ukrainos gynėjai smūgiuoja rusų sunkiajai technikai. Charkivo sritis, Ukraina.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“. Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

Graikija pirmadienį pateikė oficialius skundus Serbijai ir Ukrainai dėl karinio krovinio lėktuve, sudužusiame jos teritorijoje avarinio tūpimo metu, sakė šaltinis graikų Užsienio reikalų ministerijoje. Lėktuvas „Antonov An-12“, kuriam vėlai šeštadienį sudužus netoli Kavalos miesto Graikijos šiaurėje žuvo visi aštuoni jo įgulos nariai, gabeno 11,5 t serbų gamybos minosvaidžių šaudmenų juos užsisakiusiam Bangladešui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei jos neįvykdys Ankaros sąlygų. Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų. Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad dėl Vakarų sankcijų Maskva susiduria su „kolosaliais“ sunkumais, siekdama gauti aukštųjų technologijų prekių, tačiau pareiškė, kad jo šalies neįmanoma atskirti nuo pasaulio ekonomikos, rašo CNN. „Jie bando mum sukurti barjerus tam, kad negalėtumėme įgyvendinti tolimesnės plėtros. Akivaizdu, kad tai yra didelis iššūkis mūsų šaliai.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Viskonsino valstijoje JAV policijos pareigūnai ieško vagystę juvelyrinių dirbinių parduotuvėje „Kay Jewelers“ bandžiusio įvykdyti vyro. Menomoni Folso mieste į juvelyrikos namus užsukęs vyriškis neslėpdamas savo veido išsitraukė iš kišenės plytą ir trenkė ja į stalo vitriną, taip siekdamas pavogti ten buvusius papuošalus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremlius. Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.

Estijos parlamente pirmadienį buvo prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė. Prieš prisaikdinimą prezidentas Alaras Karis oficialiai paskyrė naują vyriausybę, sudarytą iš centristinės Reformų partijos, dešiniosios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) ir Socialdemokratų partijos (SDE). „Saugumo krizė. Energetikos krizė. Infliacijos krizė. COVID-19 krizė. Pabėgėlių krizė. Tai Estijos rūpesčiai – visos Europos rūpesčiai“, – naujam ministrų kabinetui sakė prezidentas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo kolegas iš Europos Sąjungos šalių nepasiduoti jokioms pagundoms švelninti sankcijas Rusijai ar vykdyti jos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus. „Nusileidimas ir nusilenkimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada neveikdavo. Tai – spąstai“, – sakė D. Kuleba per ES 27 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo žodžiai cituojami naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai. Tai A. Smyrnovas sakė per nacionalinį telemaratoną, rašo Ukrainos naujienų portalas TSN.

Rusijoje aktyviai renkami „savanoriai“ kariauti Ukrainoje, jiems žadami lengvi pinigai, o žuvus – kompensacijos artimiesiems. Neseniai per valstybinę Rusijos televiziją buvo parodytas siužetas, kuriame vieno tokio žuvusio ruso tėvas papasakojo, ką darė su pinigais, gautais iš valstybės. „Nexta“ pažymima, kad vos prieš kelias savaites Rusijos valstybinės televizijos reklamavo samdinių centrus, kurie rinko žmones kariauti Ukrainoje, o dabar jau rodo, kaip „pasiseka“ tiems, kurių artimieji žūsta.

Floridoje pirmadienį prieš teismą stos jaunas vyras, 2018-aisiais nušovęs 17 žmonių Parklando vidurinėje mokykloje, kurioje anksčiau mokėsi. Prisiekusiesiems per šį teismo procesą teks nuspręsti, ar skirti jam mirties bausmę, ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos. 2018-aisiais Nikolas Cruzas, kuriam tuo metu buvo 19-a, per Valentino dieną ginkluotas šautuvu AR-15 atėjo į Marjory Stoneman Douglas mokyklą ir nužudė 17 moksleivių bei darbuotojų. Dar 17 žmonių per išpuolį buvo sužaloti.

Lenkijai strategiškai svarbus dujotiekis „Baltic Pipe“, kuris šalį sujungs su Skandinavija, pradės veikti pagal planą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė prieš šešerius metus pradėjo Baltijos dujotiekio statybą. Šį dujotiekį suplanavome paleisti šių metų rudenį. Ir, pagal planą ir biudžetą, šių metų rudenį šis dujotiekis pradės veikti“, – patikino premjeras, kurį cituoja Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Prorusiškuose „Telegram“ kanaluose buvo suskubta džiūgauti Luhansko srityje pirmadienį numuštu Ukrainos naikintuvu, tačiau netrukus akylesni žmonės pastebėjo rusiškus užrašus ant sudegusio orlaivio. Vėliau tariami liudininkai paprašė ištrinti paviešintą vaizdo įrašą, nes susisiekus su tos vietos prorusiškais smogikais paaiškėjo, kad „Su-34“ iš tiesų yra rusų. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad apie 36 milijonus dolerių kainuojantį naikintuvą numušė pačių rusų oro gynybos sistema.

Ganoje nustatyti du mirtinai pavojingo Marburgo viruso atvejai, sekmadienį pranešė sveikatos priežiūros institucijos. Tai pirmas kartas, kai šioje Vakarų Afrikos valstybėje nustatyta užsikrėtimo į Ebolos karštligę panašia liga atvejų. Anksčiau šį mėnesį Gana pranešė apie du įtariamus užsikrėtimo Marburgo virusu atvejus.

Lietuviai jau savo kišenėmis jaučia, kaip brangsta dujos. Tačiau ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Tad kas laukia ES valstybių žiemą? Kas laukia Lietuvos? Ar Rusija nuspręs užsukti dujų kranelį Europai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ekspertas, ekonomistas Vidmantas Jankauskas ir EK narys Virginijus Sinkevičius.

Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių prie bado slenksčio esančių žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Daugeliui žmonių tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir tas klausimas yra toks, kad Rusija turi nutraukti blokadą ir leisti eksportuoti ukrainietiškus grūdus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

Ukrainos rytiniame Torecko mieste šeši žmonės žuvo per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą, sugriovusį vieną namą, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Anksti ryte buvo apšaudytas Torecko miestas, – sakoma tarnybos pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus. – Buvo sugriautas dviejų aukštų namas, kuriame buvo žmonių.“ „Gelbėtojai rado ir ištraukė iš viso penkių žuvusių žmonių kūnus.

Menkai žinoma Rygos vaikų auklėjimo organizacija „Academy KidsTV“ išsiuntė savo auklėtinius į Baltarusiją, kur šie turėjo paimti interviu iš vietos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos. Kilus skandalui žiniasklaidoje šios įstaigos veikla susidomėjo Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos.

Estijos parlamentas pirmadienį popiet susirinks į neeilinį posėdį, kuriame bus prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė.   Apie tai BNS informavo Rygikogo spaudos tarnyba, nurodžiusi, kad posėdis prasidės 15 valandą. Prieš parlamento posėdį, 14 valandą, prezidentas Alaras Karis oficialiai paskirs naują vyriausybę.

Pietvakarių Europoje ugniagesiai sekmadienį kovojo su miškų gaisrais, regione neslopstant karščių bangai ir Jungtinėje Karalystėje baiminantis, kad šią savaitę bus užfiksuotas naujas kaitros rekordas. Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje liepsnojantys gaisrai išdegino tūkstančius hektarų ir privertė sprukti tūkstančius gyventojų bei atostogautojų. Didelę dalį Europos apėmusi kaitros banga yra jau antra per kelias pastarąsias savaites.

Baltarusiškame pasienio su Lenkija mieste Breste sekmadienio popietę kilo tikra panika dėl druskos. Pasklidus gandams apie galimą pabrangimą miesto gyventojai puolė į parduotuves ir tiesiog nušlavė lentynas. Vietos žiniasklaida skelbia, kad dar iki liepos 17-osios pietų parduotuvėse buvo ramu, tačiau vėliau prasidėjo tikras ažiotažas. Parduotuvėse susiformavo milžiniškos eilės, o druska akimirksniu dingo iš lentynų.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pranešė, kad buvo paleista po kelių areštinėje praleistų valandų.     „Esu namuose. Viskas gerai“, – parašė ji praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir rankine“, – pridūrė žurnalistė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo žodžius apie tai, kad Ukrainos tariamai laukia „Paskutinio teismo diena“, jeigu bus puolamas dar anksčiau okupuotas ir į Rusijos sudėtį inkorporuotas Krymas. „Šiandien Rusijoje nuskambėjo eilinis nelabai blaivus pareiškimas apie tariamą „Paskutinio teismo dieną“ Ukrainai. Aišku, niekas rimtai į tokius gąsdinimus nežiūrės.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai teigė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karinę invaziją šalyje, okupantai paleido jau 3 tūkst. raketų. Tuo metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pripažino, kad šaliai dėl įvestų Vakarų sankcijų kyla didelių sunkumų.

Maskvai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vyksta į Teheraną, kur su Irano ir Turkijos vadovais ves derybas dėl Sirijos konflikto.  Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose. Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Indianoje trys žmonės žuvo ir dar trys buvo sužeisti per šaudymo incidentą viename prekybos centre, pratęsusiame ginkluotų išpuolių Jungtinėse Valstijose bangą, pranešė pareigūnai. „Šį vakarą patyrėme masines šaudynes prekybos centre „Greenwood Park Mall, – sakoma Grinvudo miesto mero Marko Myerso pranešime. – Šiuo metu turime tris aukas ir tris kitus sužeistus.

Socialiniame tinkle paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos karys parodė, kaip atrodo „iPhone“ telefonas, į kurį pataikė okupantų kulka. Kaip rašo NEXTA, okupantų paleista šaunamojo ginklo kulka pataikė tiesiai į „iPhone“, tad tai išgelbėjo ukrainiečių kario gyvybę, mat kulkos smūgis tapo kur kas silpnesnis.

„The Kyiv Independent“ skelbė, kad Rusijos naujienų ledinyje „Mediazona“ rašoma, jog Rusijos kariai iš Buriatijos, atsisakydami vykti kariauti į Ukrainą, užsitraukia vadų nemalonę, nuolatinius grasinimus. Teigiama, kad iš pradžių nepaklusę rusų kariai perkeliami į garažą, kur yra laikomi 3–4 dienas, o vėliau nuvežami į areštinę, esančią netoli Rusijos okupuoto Luhansko regiono.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido valstybės saugumo tarnybos vadovą Ivaną Bakanovą ir generalinę prokurorę Iryną Venediktovą, sekmadienį skelbia „The Guardian“, remdamasi prezidentūros pranešimu.

Daugiau nei 1 tūkst. Italijos merų sekmadienį pasirašė peticiją, kuria paragino ministrą pirmininką Mario Draghi (Marijų Dragį) pergalvoti savo sprendimą atsistatydinti iš pareigų, prašydami jo pagalbos kovojant su smarkiai išaugusia infliacija, vykdant ES reformas ir reaguojant į karą Ukrainoje. „Vyriausybė turi tęsti darbą“, – pabrėžiama peticijoje, kurią pasirašė tokių miestų kaip Florencija, Roma ir Venecija merai. M. Draghi ketvirtadienį įteikė Italijos prezidentui atstatydinimo raštą.

Vidurio Somalyje prie vieno populiaraus viešbučio sekmadienį sprogus galingai automobilyje paslėptai bombai žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė policija ir liudininkai. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė su teroristų tinklu „al Qaeda“ siejami kovotojai. Per sprogimą buvo sužeisti dar 14 žmonių ir sugriautas ne tik viešbutis, bet ir gretimi pastatai Džovaro mieste, esančiame maždaug už 90 km į šiaurę nuo sostinės Mogadišo.

Irano aukščiausiasis lyderis dviejų svarbių musulmoniškų švenčių proga suteikė malonę arba sušvelnino bausmę daugiau kaip 2,2 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir mirties myriop nuteistų asmenų, sekmadienį pranešė šaltiniai valstybės institucijose. Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenejus) „suteikė malonę arba sušvelnino bausmę 2 272 nuteistiesiems“ šį mėnesį minimų Id al Adchos ir Id al Gadiro švenčių proga, paskelbta lyderio tinklapyje.

Kyjivo regione rusų okupantai nuo invazijos pradžios nužudė 1,346 tūkst. civilių. Tiesa, aukų skaičius nėra galutinis, skelbia „Ukrinform“. Tai patvirtino Kyjivo regiono Ukrianos nacionalinės policijos vyriausiojo direktorato vadovas Andrijus Nebytovas. Be to, pastebima, kad didžiąją dali civlių rusų kariai pražudė naudodami šaunamuosius ginklus. A. Nebytovo teigimu, kiekvieną dieną atrandama civilių lavonų tose teritorijose, kur būna dislokuoti rusų kariai.

Su Etiopija besiribojančioje Sudano pietinėje Mėlynojo Nilo provincijoje per genčių susirėmimus, prasidėjusius beveik prieš savaitę, 60 žmonių žuvo, o dar 163 nukentėjo, sekmadienį pranešė regiono sveikatos apsaugos ministras.

Karas prieš Ukrainą taip susilpnino Rusijos kariuomenę, kad Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po dvejų metų, sekmadienį pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Pasak ministro, cituoto dienraščio NRA, įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas vasarį prasidėjusiai Maskvos invazijai suteikė Latvijai laiko pasirengti potencialiai Rusijos agresijai. „Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi.

Graikijoje sudužo didelis ukrainiečių krovininis lėktuvas, prikrautas serbiškos minosvaidžių amunicijos. Lėktuvas sudužo tarp dviejų kaimų ir po avarijos dar ilgai degė bei pavojingai sproginėjo. Ukraina skelbia, kad žuvo visi krovininio orlaivio įgulos nariai – 8 ukrainiečiai. Ginklus jie skraidino iš Serbijos į Bangladešą. „Kur jis skrenda? – Jis nukris į namus. Jis krenta. Jis krenta!“ – plintančiuose vaizdo įrašuose kalba žado netekę liudininkai.

Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ neva kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.

Europos Sąjungos narė Bulgarija ir Šiaurės Makedonija sekmadienį Sofijoje pasirašė susitarimą, atveriantį kelią deryboms dėl šios nedidelės Balkanų valstybės ir jos kaimynės Albanijos narystės ES. Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Dimitaras Kovačevskis šeštadienį paskelbė, kad Skopjė pasiekė kompromisą su Bulgarija dėl ilgai besitęsiančio ginčo ir gali pradėti derybas dėl narystės.

Likus kelioms valandoms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainos teritoriją bei jau įsiveržus Valstybinio tyrimų biuro atstovai atsikratė slaptais dokumentais, kurie buvo susiję su didelio masto kriminaliniais nusikaltimais, įskaitant bylas, nukreiptas prieš Kyjivo politinius veikėjus, „Current Time“ kanalui, kuris priklauso Radio Free Europe/Radio Liberty, teigė trys su teisėsauga susiję šaltiniai.

Ukraina vos per penkis mėnesius tapo viena labiausiai užminuotų teritorijų pasaulyje, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko. Pasak jo, užminuotos teritorijos dabar sužlugdo žmonių gyvenimus. Remiantis pareigūnų teigimu, tam, kad Ukrainos teritorijose būtų pašalintos minos, prireiks maždaug 10 metų ar daugiau.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Sudano sostinėje Chartume sekmadienį buvo dislokuotos gausios policijos ir kariuomenės pajėgos prieš masinius protestus, kuriuos planuoja surengti prodemokratinės grupės, nepatenkintos chuntos vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) valdymu. Saugumo pajėgos įrengė barikadas ant tiltų, kertančių Nilo upę ir jungiančių Chartumą su priemiesčiais, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas sekmadienį paskelbtame interviu „saviapgaule“ pavadino speliones, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga ar galėtų būti nužudytas. JK Konservatorių partijai renkant premjero Boriso Johnsono įpėdinį, admirolas Tony Radakinas taip pat pareiškė, kad būsimasis šalies vadovas turėtų žinoti, jog Rusija kelia ne vieną dešimtmetį tvyrosiančią „didžiausią grėsmę“ Didžiajai Britanijai.

Pekinas jau ne vienerius metus bando susilpninti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos pasaulinės tvarkos ramsčius: jis nepaiso pamatinių jos institucijų, tarptautinių normų bei liberalių idėjų. Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš tai niekada nebuvo pateikęs išsamios vizijos, kaip galėtų atrodyti esamos tvarkos pakaitalas, kuriame lyderės poziciją perimtų Kinija.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė, kad planuojama kelionė į Kanadą, kur jis ketina susitikti su autochtonais, patyrusiais prievartą Katalikų Bažnyčios valdomose internatinėse mokyklose, bus „atgailos piligrimystė“. „Kitą sekmadienį, Dievui leidus, išvyksiu į Kanadą“, – sakė jis „Viešpaties angelo“ maldos pabaigoje, regis, užsimindamas apie kelio skausmą, privertusį jį praėjusį mėnesį atidėti kelionę į Afriką.