Užsienis

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pripažino, kad jo šalis yra autoritarinė, bet tvirtino, kad joje nėra politinių kalinių. „Taip, mūsų valdžios sistema yra griežtesnė. Aš net neatmetu žodžio „autoritarinė“, – sakė A. Lukašenka išskirtiniame interviu naujienų agentūrai AFP Minske. Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad šiuo metu Baltarusijoje laikomi 1 259 politiniai kaliniai.

Baltarusijos pajėgos, kurios išsidėsčiusios pasienyje su Ukraina, nekelia įsiveržimo grėsmės, pažymima Ukrainos žvalgybos ataskaitoje. Tačiau manoma, kad A. Lukašenkos režimas gali tuos dalinius naudoti diversijoms rengti ir žvalgybai. „Grėsmė šiuo atveju gali būti tik viena, kad iš Baltarusijos teritorijos gali veikti diversinės-žvalgybinės grupės mūsų šiaurinėse srityse.

Rusijos ir Ukrainos karas gali baigtis tik Ukrainos sąlygomis, o tai reiškia, kad okupantai turi palikti visą Ukrainos teritoriją, pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas, rašo UNIAN. „Rusijos karas Ukrainoje gali baigtis tik Ukrainos sąlygomis. Tai reiškia, kad Rusija turi palikti visą Ukrainos teritoriją. Visa Ukrainos teritorija turi būti ukrainietiška ir tik ukrainietiška“, – sakė jis.

 Į Zaporižios atominės elektrinės 1-ojo bloko mašinų salę rusų pajėgos atvilko ne mažiau kaip 14 sunkiosios karinės technikos vienetų, taip pat ginklų ir sprogmenų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“. Arsenalas yra visai šalia įrangos, užtikrinančios turbogeneratoriaus darbą, įskaitant pagrindinį alyvos baką. Ten esanti lengvai užsideganti alyva šaldo garo turbiną. Šalia taip pat yra sprogaus vandenilio, naudojamo generatoriui aušinti.

 Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį vyks į Maskvą savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų, pranešė Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“. „Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln.

Mario Draghi, kuriam priskiriami nuopelnai padėjus išgelbėti euro zoną, kaip Italijos premjeras vadovavo nepaprastos vienybės periodu, bet galiausiai neatlaikė nestabilumu garsėjančios šalies politinės sistemos. Šis garsus ekonomistas niekada nebuvo tiesiogiai išrinktas, bet pelnė kone visų politinių partijų paramą, kai 2021 metų vasarį užėmė premjero postą. Kaip Europos Sąjungoje ir Didžiajame septintuke (G-7) gerbiamas lyderis jis sustiprino Italijos pozicijas tarptautinėje scenoje.

Vienoje iš Maskvos daugiabučių laiptinių buvo aptiktas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos generolo-majoro kūnas, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Jis pasižymėjo savo aršiu V. Putino politikos palaikymu Rusijos žiniasklaidoje. Televizijos REN TV duomenimis, Jegvenijaus Lobačiovo žmona policijai pasakojo, kad jos 76-erių vyras „išėjo pasivaikščioti“, bet taip ir negrįžo.

Lietuva jungiasi į Ukrainos bylą prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Tarptautinio Teisingumo Teisme Hagoje. Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), ketinimus stoti į šią Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą išreiškė 43 Europos bei pasaulio valstybės, taip pat ES, kurios smerkia Rusijos vykdomą karinę agresiją ir jos vykdomus tarptautinius nusikaltimus.  Oficialiai Lietuva prie bylos prisijungs penktadienį.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europos Sąjungai, Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dujų tiekimo į bloką problemas sukėlė sankcijos, kurios lemia „techninius sunkumus“. „Visi su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl apribojimų, kuriuos įvedė Europos šalys“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jo teigimu, kaltinimai, kad Maskva dujų tiekimą naudoja kaip politinį šantažą, yra „visiškai“ nepagrįsti.

NASA, planuojanti vėl nuskraidinti žmonių į Mėnulį įgyvendindama savo programą „Artemis“, gali jau rugpjūčio 29 dieną surengti šioms misijoms skirtos raketos pirmą bandomąjį skrydį be įgulos, trečiadienį pranešė JAV kosmoso agentūra.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai nesileidžia į taikos derybas su Rusija, nes jai to esą neleidžia JAV.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Praėjus penkiems brutalaus Rusijos karo Ukrainoje mėnesiams Kremliaus atstovai visuomenei pateikė naują paaiškinimą, kodėl Rusijos kariuomenei niekaip nepavyksta nugalėti Ukrainos. Jų teigimu, kaltos amerikiečių „biolaboratorijos, kurios pavertė Ukrainos karius antžmogiais“. Rusijos televizijos naujienų pranešimuose ir pokalbių laidose nerastume pranešimų apie kariauti atsisakančius rusus, apie tūkstantines netektis ir specialiai save žalojančius karius, kad tik galėtų pasitraukti iš fronto.

Turkija ketvirtadienį perspėjo, kad jai nereikalingas niekieno leidimas rengti naujoms karinėms kampanijoms prieš kurdų kovotojus Sirijoje. Šis turkų užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas nuskambėjo praėjus dviem dienoms po Teherane įvykusio viršūnių susitikimo, per kurį Rusija ir Iranas perspėjo Ankarą nepradėti naujos karinės operacijos Sirijos šiaurėje.

Italijos premjeras Mario Draghi ketvirtadienį atsistatydino, koalicijos partnerėms užblokavus svarbų balsavimą dėl pasitikėjimo. Subyrėjus nacionalinės vienybės vyriausybei šaliai gali tekti surengti pirmalaikius rinkimus, ir tai žada naują netikrumo laikotarpį ne tik Italijai, bet ir visai Europai kritiniu metu.   Anksčiau ketvirtadienį M. Draghi parlamento žemiesiems rūmams pranešė, kad vyksta pas prezidentą Sergio Mattarellą.

Šveicarijos ir Švedijos inžinerijos milžinė ABB ketvirtadienį paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusių tarptautinių sankcijų Maskvai. Grupė apskaičiavo, kad Rusijos rinkai tenka tik 1 ar 2 proc. visos ABB metinės apyvartos, o sprendimas antrojo ketvirčio rezultatams atsieis maždaug 57 mln. JAV dolerių. „ABB nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl vykstančio karo Ukrainoje ir susijusių tarptautinių sankcijų poveikio“, – sakoma grupės pranešime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas prakalbo apie galimai artėjantį Rusijos pradėto karo eigos lūžį, prie kurio turėtų privesti sparčiai modernėjanti Ukrainos ginkluotė. „Daug kas priklauso nuo mūsų karių parengimo. Mes pakeisime šio karo eigą. Netrukus bus daug netikėtumų“, – „Telegram“ rašė A. Jermakas.

Charkivo karinės administracijos vadas Olehas Synehubovas praneša, kad ketvirtadienį miestas smarkiai apšaudomas. „Rusai puola Charkivą. Gyventojų dėmesiui: būkite slėptuvėse, be reikalo neikite į gatves, neignoruokite pavojaus sirenų!“ – „Telegram“ rašė O. Synehubovas. „Viena tankiausiai apgyvendintų miesto vietovių apšaudoma. Likite slėptuvėse!“ – taip pat „Telegram“ rašė Charkivo meras Igoris Terechovas.

Trečiadienį Rytų Ukrainos mieste Charkive per Rusijos raketos smūgį žuvo 13 metų berniukas, kuris laukė autobuso prie mečetės, pranešė vietos pareigūnai. Po išpuolio paauglio tėvas atsiklaupė laikydamas už rankos žuvusį sunų, kurio uždengtas kūnas gulėjo gatvėje prie sunaikintos autobusų stotelės, skelbia „Reuters“. Pranešama, kad tėvas bemaž dvi valandas prie savo žuvusio sūnaus kūno skaitė maldas. Vienoje iš nuotraukų matyti, kad gedintį vyrą guodžia Ukrainos policijos pareigūnė.

Rusijos ir Ukrainos karas vyksta nuo 2014 metų – nuo tada, kai Rusijos Federacija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir įsiveržė į Donbasą. Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi nuo šių metų vasario 24 dienos. Ir nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos rusų kariams priešinasi jau beveik penkis mėnesius, karo Ukrainoje trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių.

Kinija atrodo pasiryžusi panaudoti jėgą prieš Taivaną, o Rusijos invazijos Ukrainoje pavyzdys keičia tik Pekino vertinimus, kada ir kaip ši jėga turi būti panaudota, o ne bendrą nusiteikimą įsiveržti, trečiadienį pareiškė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Williamo Burnso teigimu, JAV apskaičiavo, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 15 000 karių, o maždaug triskart daugiau buvo sužeisti. „Naujausiais JAV žvalgybos bendruomenės skaičiavimais, žuvo apie 15 000, o sužeistųjų – maždaug tris kartus daugiau“, – saugumo forume Aspene, JAV, sakė W. Burnsas. Jis taip pat pripažino dideles ukrainiečių netektis, tačiau tvirtino, kad jos, tikėtina, yra mažesnės, nors konkretaus skaičiaus nepateikė.

Prancūzijos šiaurės vakaruose antradienį vaikų vasaros stovykloje išgąsdinti poniai sutrypė 15 vaikų, iš kurių trys patyrė itin sunkių sužalojimų, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai.   Nelaimė įvyko jojimo centre šalia Vitrė Ilio ir Vileno departamente, kai antradienio vakarą tėvų lydimi vaikai susirinko pajodinėti.  „Jojimo metu vienas iš ponių, tikriausiai vedlys, dėl neaiškios priežasties apsisuko, o kiti pasekė jo pavyzdžiu“, – nurodė regiono sostinės Reno prokuratūra.

Šri Lankos politikos veteranas Ranilas Wickremesinghe ketvirtadienį buvo prisaikdintas gilios ekonominės ir politinės krizės ištiktos Pietų Azijos šalies prezidentu, pranešė jo biuras. Šešiskart premjero poste dirbęs 73 metų R. Wickremesinghe buvo prisaikdintas vyriausiojo teisėjo Jayanthos Jayasuriyos per ceremoniją budriai saugomame parlamento komplekse, sakoma prezidentūros pranešime.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas apie tariamą geografinį karo prieš Ukrainą uždavinių išplėtimą yra propaganda. Ministrės teigimu, nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Rusija vis keičia savo inicijuoto karo pretekstą ir S. Lavrovo žodžiai yra tik „nauja propaganda iš Rusijos pusės“. „... Dabar jie tvirtina, kad taip yra dėl karinės paramos (Vakarų paramos Ukrainai – red. past.

Europa su nerimu laukia, kada ketvirtadienį, pasibaigus suplanuotiems itin svarbaus vamzdyno techninės priežiūros darbams, bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas, nuo jų itin priklausomai Vokietijai kaltinant Kremlių, kad šis naudoja energiją kaip „ginklą“. Eksporto dujotiekio „Nord Stream“ darbas po dešimt dienų trukusių kasmetinių techninės priežiūros darbų turėtų būti atnaujintas 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios nenustojant sklisti gandams apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą, JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas pareiškė netikintis kalbomis apie jo ligas. „Sklido daug gandų apie prezidento Putino sveikatą ir, kiek galime pasakyti, – jis per sveikas“, – saugumo forume Aspene, JAV, sakė W. Burnsas, pridurdamas, kad šis komentaras nėra žvalgybos komentaras.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ketvirtadienį susirinks spręsti, ar beždžionių reikalų protrūkis turi būti pripažintas tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi ir pasiųstas aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra. Per PSO ekstremaliųjų situacijų komiteto antrąjį posėdį dėl beždžionių raupų bus išnagrinėti duomenys apie blogėjančią padėtį, daugiau kaip 70-yje šalių nustačius beveik 14 tūkst.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša sudavusios sėkmingą smūgį Rusijos kariams ir technikai šalies pietuose. Kaip skelbiama naujausiame operacinės vadovybės „Pietūs“ pranešime, per dieną Ukrainos aviacija surengė 10 smūgių: tris iš jų – iš sraigtasparnių ir septynis – iš bombonešių ir naikintuvų. Penki smūgiai nutaikyti į Rusijos įtvirtinimus, tris kartus – į karius ir techniką Chersono srityje, du kartus – į amunicijos sandėlius Mykolajivo ir Chersono srityse.

Rytų Prancūzijoje policija trečiadienį nušovė į jauną vyrą, nužudžiusį penkis savo šeimos narius ir užsibarikadavusį namuose, naujienų agentūrai AFP sakė vietos šaltiniai. Policijos specialiųjų pajėgų grupė naktį į trečiadienį buvo pasiųsta į Duvro miestelį Alpių priekalnėse, maždaug už 50 km į rytus nuo Liono.

Lietuvoje ketvirtadienį vizitą pradeda Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas su delegacija. Pavakare atvykęs į Vilniaus oro uostą, vėliau jis dalyvaus vakarienėje su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, numatyta Seimo BNS pateiktoje vizito programoje. You Si-Kunas penktadienį Seime susitiks su Seimo vicepirmininkais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Pauliumi Saudargu, Užsienio reikalų komiteto pirmininke Laima Liucija Andrikiene ir Europos reikalų komiteto nariu Emaniueliu Zingeriu.

Dar 2023-ųjų pradžioje Rusija gali pradėti dar vieną didelį puolimą Ukrainoje ir bandyti žengti link Odesos, sako Vakarų pareigūnai. Manoma, kad Rusija gali siekti užimti pietvakarinę šalies pakrantę ir atkirsti šalį nuo Juodosios jūros.

Rusija į karą Ukrainoje siunčia visiškus naujokus, karius, baigusius vos kelių dienų mokymus, rašo „The Moscow Times“ žurnalistė Anastasija Tenisheva. Apie tai jai anonimiškai papasakoti sutinka patys kariai. Ekspertai įspėja apie nulinį karių lygį Vienas iš jų – 31-erių Ivanas. Praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo įstojimo į kariuomenę, jis jau buvo priešakinėse linijose Rytų Ukrainoje ir dalyvavo puolimuose. Karys pasakojo, kad prieš vykdamas į karą jis baigė vos penkių dienų mokymus.

Egiptiečių pareigūnai trečiadienį atnaujino skrydžius oro balionais virš senovinio Luksoro miesto, kurie buvo sustabdyti šios savaitės pradžioje dėl incidento, kurio metu buvo lengvai sužeisti du turistai. Pirmadienį pasikeitus vėjo krypčiai ir greičiui, nuo kurso nukrypo vienas karšto oro balionas su 28 turistais. Tai įvyko balionui esant 60 metrų aukštyje. Prieš nusilesdamas atvirame lauke, jis nesmarkiai susidūrė su kitu balionu.

Karščio alinama Europa liepsnoja vis labiau. Milžiniškai gaisrai aptemdė Atėnų ir Londono priemiesčius. Tūkstantinės pajėgos mestos malšinti įsiplieskusių liepsnų ir Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Ir nors dalyje Europos jau kiek vėsiau, karštis iš žemyno nesitraukia, tik keliauja šiauriau. Šiandien karščio rekordus fiksuoja Vokietija, Belgija, Nyderlandai. Pragaras Žemėje. Taip galima apibūdinti prie Graikijos sostinės įsiplieskusius gaisrus.

Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė „Coca-Cola“ pakeisti arbata „Ivan-Tea“. Rusijos žemės ūkio ministrui turėtų būti nurodyta plėsti šio gėrimo gamybą. Apie tai trečiadienį rašo rusų propagandos agentūra „TASS“. „Ji („Ivan-Tea“ – aut. past.) tikrai sveikesnė už kažkokią „Coca-Colą“, tai tik chemija“, – cituojamas V. Putinas.

Turkija kitą mėnesį atnaujins dujų žvalgymą ir gręžimą netoli padalytos Kipro salos, trečiadienį paskelbė turkų aukšto rango pareigūnas, kurio pareiškimas gali įžiebti naują diplomatinį ginčą su Europos Sąjunga (ES). 2020 metais ES vos neskyrė Ankarai sankcijų už vykdytą dujų išteklių žvalgymą ginčytinuose Rytų Viduržemio jūros vandenyse. Turkija vykdė gręžimo darbus netoli vandenų, į kuriuos pretenduoja Graikija ir Šiaurės Kipro Turkų Respublikos (ŠKTR), kurią pripažįsta tik Ankara.

 Šiaurės Irake trečiadienį mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai žuvo, o dar 23 buvo sužeisti, per kaimyninei Turkijai priskiriamą apšaudymą nukentėjus vienam autonominio Kurdistano parkui, pranešė pareigūnai. Zacho regiono vadovas Mushiras Bashiras teigė, kad aukos daugiausia buvo „arabai irakiečiai turistai, daugiausia iš centrinio ir pietinio Irako“. Dėl apšaudymo jis kaltino turkų pajėgas. „Turkija šiandien dukart smogė kaimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Bashiras.

Trys Italijos ministro pirmininko Mario Draghi koalicijos partijos trečiadienį pareiškė, kad nedalyvaus balsavime dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, žlugus įnirtingoms deryboms siekiant rasti bendrą kalbą. Centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) pranešė Senatui, kad nedalyvaus balsavime, todėl M. Draghi bandymai išspręsti politinę krizę iš esmės žlugo.

JAV Atstovų Rūmai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo numatoma federalinė tos pačios lyties asmenų santuokų apsauga. Teisės aktui pritarta iškilus būgštavimams, kad šalies Aukščiausiasis Teismas gali panaikinti tokių sąjungų pripažinimą. Demokratų kontroliuojamuose Kongreso žemuosiuose rūmuose Įstatymas dėl pagarbos santuokai buvo patvirtintas 267 balsais prieš 157, tačiau jo perspektyvos Senate neaiškios.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Rusija karui Ukrainoje kasdien išleidžia apie 400 mln. dolerių, rodo forbes.ua žurnalisto Volodymyro Datsenko atlikti skaičiavimai. Daugiausia pinigų skiriama raketoms ir sprogmenims, o mažiausiai atsieina karių išlaikymas. Skaičiuojama, kad vienas kare dalyvaujantis karys Rusijai per dieną atsieina apie 200 dolerių. Apytikriai Rusija turi 100 tūkst. karių, tai reiškia, kad per dieną išlaidos kariams sudaro apie 20 mln.

Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai paragino JAV įstatymų leidėjus atsiųsti jos šaliai daugiau ginklų kovai su agresore Rusija, pabrėžusi, jog kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu. Sekdama savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai kreipdamasis į Kongresą pasitelkė vaizdinę medžiagą, pavyzdžiu, Olena Zelenska rodė įstatymų leidėjams linksmų vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino rusų pajėgos, nuotraukas.

Terorizmą remiančiame Irane pagalbos ieškantis Vladimiras Putinas ne tik parodė pasauliui, kokią izoliaciją dabar patiria Rusija. Bet ir buvo pažemintas taip, kaip pats nuolat stengėsi pažeminti kitus pasaulio lyderius. Turkijos prezidentas privertė Putiną nepatogiai jo laukti klaksint fotografų kameroms. Vašingtonas skelbia, kad Irane Kremlius ieško ginklų karui. O jau užimtose teritorijose Ukrainoje ruošiamasi referendumams dėl prijungimo prie Rusijos.

Istorija apie vyriausią Italijos studentą – 98-erių Džiuzepę, kuris yra puikiausias pavyzdys, kad net ir toks garbingas amžius siekti žinių tikrai netrukdo. Vyras Palermo universitete ką tik tapo diplomuotu istorijos ir filosofijos magistru. 98-erių Giuseppe Paterno – vyriausias Italijos studentas. Laurų vainiku ir diplomu jį Palermo universiteto rektorius apdovanoja už dvejus metus trukusias istorijos ir filosofijos magistrantūros studijas, kurias Giuseppe baigė aukščiausiais balais.

Pekinas trečiadienį piktai užsipuolė Prahą dėl Taivano delegacijos priėmimo, teigdamas, kad Europos Sąjungos narė pažeidė „vienos Kinijos“ politiką. Taivano parlamento pirmininko You Si-kuno (Ju Sikuno) vadovaujama delegacija su keturių dienų vizitu lankosi Čekijoje, kuri šiuo metu rotacine tvarka pirmininkauja ES. Ketvirtadienį taivaniečių delegacija atvyks į Lietuvą, kuri pernai papiktino Kiniją, leidusi Taibėjui atidaryti Vilniuje de facto ambasadą.

Ukrainiečiai Luhansko srityje skelbia į nelaisvę paėmę rusų žvalgą. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos specialusis padalinys „Kraken“, rašo UNIAN. „Per operaciją Belogorovkoje GUR (gynybos ministerijos žvalgybos – aut. past.) specialiojo padalinio kovotojai sučiupo Rusijos ginkluotųjų pajėgų žvalgybos karininką. Mes su juo pasikalbėjome, ir tai pasirodė gana įdomu. Žinoma, vietoj tiesos Vanka ėmė pasakoti parengtą legendą“, – sakoma pranešime. Pranešama, kad spec.