Rusija

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis sako, kad NATO turi reikalą su neprognozuojama teroristine Rusijos valstybe ir turi būti pasiruošusi visoms įmanomoms grėsmėms iš šios valstybės. Anot A. Kwasniewskio, Aljansas jau ruošia planą, jeigu Kremlius panaudotų branduolinį ginklą. „Akivaizdu, kad NATO nenori provokuoti Rusijos. Yra ta „raudonoji linija“, kurios peržengti NATO dar nėra pasiruošusi.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karui Ukrainoje ruošėsi maždaug metus ir prognozuoja, kad Rusija dar ilgą laiką tęs savo puolimą. Taip Vokietijos lyderis kalbėjo duodamas interviu „CBS News“. Paklaustas, kiek ilgai Rusija dar galės tęsti puolimą, kol išeikvos savo resursus, O. Scholzas atsakė, kad niekas iki galo to nežino, tačiau tai gali tęstis itin ilgai. „Jis tam ruošėsi labai ilgai.

Viena iš Hoholivo gatvių – mieste, esančiame į rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – pavadinta XIX amžiaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu. Lermontovas niekada nesilankė Ukrainoje, ir tik keli jo eilėraščiai liečia ukrainietiškas temas.

Sankt Peterburge sulaikytas 25-erių Rusijos ledo ritulio rinktinės vartininkas Ivanas Fedotovas. Valdžia jam pateikė kaltinimus „vengiant tarnybos kariuomenėje“. Vietos žiniasklaidos duomenimis, ledo ritulininkas prieš tai paskelbė CSKA klubo vadovybei norą nutraukti kontraktą ir išvykti į JAV. Pareigūnai pasitiko sportininką prie išėjimo iš Kupčino ledo ritulio arenos, kur jis treniravosi ir pasiūlė vykti į karinės prievolės tarnybos skyrių.

Rusijoje aktyviai plėtojama dalinio tranzito ribojimų, kuriuos Kaliningrado sričiai pritaikė Lietuva, klausimas. Nepaisant to, kad vyrauja nuomonė, jog ES „apsigalvos“ ir atšauks draudimus, pasigirsta ekspertų pasvarstymų apie karinės operacijos galimybes. Rusijos televizijos laidoje „Mesto vstreči“ (liet.

Buvęs Rusijos FSB pulkininkas Genadijus Gudkovas įsitikinęs, kad Aliaksandras Lukašenka nekariaus su Ukraina, nes turi per stiprų savisaugos jausmą. Rusijos opozicionierius, politikas, į pensiją išėjęs Rusijos FSB pulkininkas G. Gudkovas skeptiškai vertina Baltarusijos kariuomenės invazijos į Ukrainos teritoriją tikimybę. Tai jis pareiškė per pokalbį su Aleksandru Šelestu. Eksperto teigimu, Baltarusijos Respublika nėra Putino koziris, nes Lukašenka – žmogus, kuris jam nesilenks.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas penktadienį pasidalijo savo rutina kalėjime, į kurį buvo neseniai perkeltas, ir sakė, jog yra verčiamas ištisas valandas sėdėti po Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu. Jo sąjungininkai, įskaitant Leonidą Volkovą ir Kirą Jarmyš, teigė, kad naujoji tvarka yra „kankinimo“ forma.

Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje ir susirūpinimo šnipinėjimu. Šią savaitę Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas paskelbė, kad jo šalis išsiųs 70 Rusijos diplomatų. Tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų valstybės išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius.

Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus. „Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis. Pasak jo, birželį užfiksuotas rekordinis JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) siuntų į Europą skaičius. „Smarkiai sumažėjęs Rusijos gamtinių dujų tiekimas į ES lėmė, kad tai buvo pirmas mėnuo istorijoje, kai ES daugiau dujų importavo iš JAV suskystintųjų pavidalu nei vamzdynais iš Rusijos.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje balandį, įvertinus infliaciją, buvo 7,2 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šis „Rosstat“ skelbiamas rodiklis atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Realaus darbo užmokesčio kritimas balandį buvo staigus, nes sausį-balandį užfiksuotas jo augimas 0,4 procento.

JAV iždo departamentas ketvirtadienį pranešė, kad užblokavo 1 mlrd. dolerių vertės patikos fondą Delavere, susijusį su Rusijos oligarchu Suleimanu Kerimovu, kuriam taikomos sankcijos. Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos areštavo 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų) vertės superjachtą „Amadea“, siejamą su S. Kerimovu.   Pasak Iždo departamento, šis atvejis yra unikalus dėl patikos fondo dydžio ir tyrimo sudėtingumo.

Rusijos diversantas, vienas iš 2014-ųjų karinės operacijos Donbase organizatorių Igoris Girkinas (Strelkovas) pareiškė, kad Rusija neturi jokių galimybių išsaugoti Kaliningradą, jeigu prasidėtų karinis konfliktas. Jo manymu, Rusijos kariuomenės karo su NATO atveju Kaliningrade lauktų sutriuškinimas – „išlaikyti nėra šansų“. I. Girkinas tvirtina, kad Rusijos kariuomenė neturi miesto išlaikymui reikalingų karinių resursų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neatsakinga už dėl karo Ukrainoje gresiančią pasaulinę maisto krizę.  Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų. Tai sukėlė kainų šuolį ir nuogąstavimus dėl maisto stygiaus, kuris ypač paveiks skurdžiausias šalis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorę Maskvoje, protestuodama prieš britų ministro pirmininko Boriso Johnsono „grubias“ pastabas apie prezidentą Vladimirą Putiną, sakoma ministerijos pranešime. Ambasadorei Deborah Bronnert pareikštas „griežtas“ protestas dėl „atvirai grubių Didžiosios Britanijos vadovybės komentarų apie Rusiją, jos lyderį, pareigūnus ir Rusijos žmones“, sakoma pareiškime.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo sakė, kad ketvirtadienį Maskvoje perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Trečiadienį J. Widodo viešėjo Kyjive, iš kur išvyko į Maskvą. V. Putinas Maskvoje jį priėmė praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Prasidėjus precedento neturinčioms Vakarų sankcijoms dėl karo, Rusija siekia orientuotis į Aziją ir Afriką.

Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Galiausiai paaiškės, kad Putinui neįmanoma išlaikyti šalies, kuri nesutiks su jo valdžia“, – per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė B. Johnsonas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės dviem Jungtinės Karalystės piliečiams, nuteistiems promaskvietiškame separatistiniame Ukrainos regione. Anksčiau šį mėnesį tarptautinės bendruomenės nepripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ teismas Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui paskelbė mirties nuosprendį po to, kai jie pasidavė į nelaisvę Rusijos kariams per Maskvos pajėgų invaziją Ukrainoje.

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“. „Kalbant apie geležinę uždangą, iš esmės ji jau leidžiasi“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. „Jie turėtų būti atsargūs, kad nieko nesuspaustų“, – šmaikštavo jis. „Procesas prasidėjo“, – kalbėjo S. Lavrovas po derybų su kolega iš Baltarusijos.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderius trims asmenims dėl įtariamų karo nusikaltimų per 2008 metų Rusijos ir Sakartvelo karą dėl Pietų Osetijos, teigiama ketvirtadienį paskelbtame TBT pareiškime. Hagoje įsikūręs teismas 2016 metais pradėjo tyrimą dėl karo, per kurį žuvo šimtai žmonių ir tūkstančiai civilių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį atmetė „absurdiškus“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, esą NATO turi „imperinių ambicijų“. Baigiantis NATO viršūnių susitikimui Madride, O. Scholzas tvirtino, kad Vakarų karinis aljansas „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, kad būtent V. Putinas „imperializmą pavertė savo politikos tikslu“. Trečiadienį V. Putinas užsipuolė NATO, Aljansui dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą pavadinus Maskvą „didžiausia ir tiesiogine grėsme“. „NATO ša...

Rusijos įstatymų leidėja ketvirtadienį patvirtino teisės aktą, leisiantį lengviau uždaryti šalyje veikiančias užsienio žiniasklaidos priemones, tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad Maskvos pajėgos yra atsakingos už šios savaitės smūgį sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste, kai žuvo 18 žmonių. „Mūsų kariuomenė neatakuoja jokių civilinės infrastruktūros objektų. Turime visus pajėgumus žinoti, kas kur yra“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Turkmėnijos sostinėje Ašchabade. „Niekas iš mūsų tiesiog taip sau, bet kaip, nešaudo. Paprastai tai daroma remiantis žvalgybos duomenimis apie taikinius.

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė teisės aktą, kuriuo išplečiamas „užsienio agentų“ apibrėžimas, naudojamas siekiant susidoroti su Kremliaus kritikais.

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso. „Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai.

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų, antradienį paskelbė šios valstybės ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, ir tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų šalies išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius. „Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

Pagrindinės industrializuotos pasaulio valstybės užbaigė tris dienas trukusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie tai, kaip paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir iki minimumo sumažinti padarinius tarptautinei bendrijai. Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius Didžiojo septyneto (G-7) – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – lyderių parengtus planus daugybei pasaulį ištikusių krizių spręsti.

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies. Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai. Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujantis Joko Widodo atmetė galimybę Vladimirui Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje. Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti. „Prezidentas Widodo tai atmeta.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą. „Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

JAV prezidento Joe Bideno žmona ir dukra kartu su dar 23 asmenimis buvo įtraukti į amerikiečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje. „Atsakant į nuolat plečiamas JAV sankcijas Rusijos politikos ir visuomenės veikėjams, 25 Amerikos piliečiai buvo įtraukti į „stop sąrašą“, – sakoma URM pranešime, pridėtame prie minėto asmenų sąrašo.

Rusijos teismas antradienį skyrė 15 parų arešto Iljai Jašinui, vienam iš paskutiniųjų Rusijos opozicijos veikėjų, dar neišvykusių iš šalies ir nepasiųstų už grotų. „Chamovnikų teismas ką tik skyrė man 15 parų arešto“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Jašinas. Anksčiau jis buvo sulaikytas už nepaklusimą policijai. Kalbėdamas teisme 38 metų I. Jašinas sakė, kad policijai nesipriešino.

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį su Amerikos vėliava atplaukė į San Diego įlanką.  106 metrų ilgio laivas, kurio kaina siekia 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų), praplaukė pro tarnybą JAV karinėse jūrų pajėgose baigusį lėktuvnešį „USS Midway“ ir po Koronado tiltu.  Teisingumo departamentas pranešė, kad jachta po daugiau nei 8 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patikino Brazilijos vadovą Jairą Bolsonaro, kad jo šalis „pasiryžusi“ ir toliau tiekti šiai Pietų Amerikos žemės ūkio milžinei labai reikalingas trąšas. Kalbėdamas Brazilijos sostinėje, J. Bolsonaro sakė, kad abu lyderiai telefonu aptarė „apsirūpinimo maistu saugumą“ ir „energetinį nesaugumą“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą kruvinu Rusijos smūgiu sausakimšam parduotuvių centrui Kremenčuko mieste centrinėje Ukrainoje ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn. „Pasaulis yra pasibaisėjęs šiandieniniu Rusijos raketų smūgiu, kuris pataikė į sausakimšą Ukrainos prekybos centrą – tai naujausias iš virtinės žiaurumų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Blinkenas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pirmadienį Vakarų sprendimą remti Ukrainą pavadino kaina, kurią „verta sumokėti“, ir priminė sąjungininkų pergalę prieš nacių Vokietiją. „Tik prisiminkite, demokratijoms praėjusio amžiaus viduryje prireikė daug laiko pripažinti, kad jos turi priešintis tironijai ir agresijai“, ir kad tai labai brangu, sakė jis britų transliuotojui BBC, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą.

Rusija pirmadienį paskelbė išvaranti aštuonis Graikijos diplomatus dėl Atėnų sprendimo tiekti karinę įrangą Ukrainai, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija. Graikijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir informuotas, kad diplomatai privalo per aštuonias dienas išvykti iš šalies, sakoma ministerijos pranešime. Sprendimas yra „tiesioginė nedraugiškų Graikijos valdžios veiksmų pasekmė“, teigiama pranešime.

Rusų raketų smūgis sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste parodo Rusijos lyderio Vladimiro Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Putinas privalo suprasti, kad jo elgesys tik dar labiau sustiprins ryžtą JK ir visoms kitoms G-7 (Didžiojo septyneto) šalims palaikyti Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti šį lapkritį Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, pirmadienį pranešė Kremliaus patarėjas. „Gavome oficialų kvietimą... ir atsakėme teigiamai, pasakę, kad esame suinteresuoti dalyvauti“, – žurnalistams sakė Jurijus Ušakovas. Jis sakė, kad iki lapkričio 15–16 dienomis Balyje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo liko „daug laiko“, todėl Rusijos dalyvavimo jame formatas gali būti pakeistas.

Maskvoje, saugomoje automobilių aikštelėje, sekmadienį „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato asmeninis automobilis. Kaip BNS pirmadienį nurodė Užsienio reikalų ministerija, į įvykio vietą buvo iškviesti Rusijos policijos pareigūnai, kurie vietoje užfiksavo šį faktą ir atliks oficialų tyrimą. „Dėl šio įvykio bus išsiųsta nota Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai.

Nuo tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje nukentėjusi Rusija pirmadienį pareiškė, kad du jos skolos mokėjimai negalėjo pasiekti kreditorių, tačiau Maskva neigia, kad tai prilygsta įsipareigojimų nevykdymui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Didžiojo septyneto (G-7) šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai. „Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje savo „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis.

Nemažai įtampos pastaruoju metu kelia Rusijos Kaliningrado eksklavas – nuo likusios šalies atskirta, tačiau strategiškai reikšminga teritorija Baltijos pakrantėje, kuri netrukus gali būti įtraukta į Kremliaus karą. Rusija aršiai sureagavo į Lietuvos draudimą savo teritorija į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes. Tačiau Lietuva teigia tik besilaikanti Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų, kurias Europos blokas palaiko.

Kaliningrado tranzito klausimas pastarosiomis dienomis kelia vis daugiau aistrų. Savaitgalį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ES sankcijų ribojimus pavadino „faktiškai karo paskelbimu“. Tačiau paties dalinio Rusijos eksklavo gubernatorius Antonas Alichanovas aiškina, kad didelių problemų dėl to nepatirs, tačiau dėl viso pikto iš Kremliaus paprašė daugiau pinigų.

Rusijai reiškiant nepasitenkinimą dėl dalinio prekių tranzito į Kaliningrado eksklavą ribojimo Lietuvos verslams pradėjo grasinti su rusų žvalgyba siejama programišių grupuotė „Killnet“.  Dar savaitgalį buvo paskelbta, kad neatšaukus ribojimų Kaliningradui „500 Lietuvos įmonių gresia dideli nemalonumai“. „Killnet“ savo naujienų kanale skelbia, kad yra labai nepatenkinti NATO veikla, asmeniškai jos vadovu Jensu Stoltenbergu.

Šeštadienį Rusijos karinės pajėgos oficialiai perėmė Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko kontrolę. Tačiau šiam žingsniui prireikė net dviejų mėnesių. Būtent tiek laiko praėjo nuo to, kai Rusija pradėjo ataką prieš miestą ir nepaisant milžiniškos artilerijos galios ilgą laiką nesugebėjo palaužti ryžtingo Ukrainos pasipriešinimo bei nutraukti tiekimo linijų, kurios nedideliais kiekiais aprūpino miesto gynėjus ginklais ir amunicija.

G-7 grupės lyderiai susitarė dėl Rusijos aukso embargo, praneša Reuters ir CNN remdamiesi savo šaltiniais.  48-asis G7 lyderių viršūnių susitikimas vyks Bavarijos Elmau pilyje Vokietijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad, Europos Sąjunga ir NATO buria koaliciją karui su Rusija. Jis tai pasakė vizito Azerbaidžane metu.  „Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį, jei ne daugumą Europos šalių, karui prieš Sovietų Sąjungą. Šiuo metu lygiai taip pat, įtraukiant Europos Sąjungą kartu su NATO, jie buria modernią koaliciją kovai, iš esmės karui su Rusijos Federacija“, – kalbėjo S. Lavrovas.