„Akivaizdu, kad NATO nenori provokuoti Rusijos. Yra ta „raudonoji linija“, kurios peržengti NATO dar nėra pasiruošusi.
Tačiau aš esu įsitikinęs, kad vyksta diskusijos tarp NATO ekspertų, NATO lyderių, ką daryti, jei pats Putinas peržengs dar vieną „raudonąją liniją“. Pavyzdžiui, panaudos branduolinį ginklą. NATO jau ruošiasi šiam scenarijui.
Aljansas priėmė tai, kad pagrindinė grėsmė pasauliui šiuo metu kyla iš Rusijos. Tai reiškia, kad būtina būti pasirengusiems visiems įmanomiems pavojingiems scenarijams“, – televizijos kanalui „Ukraine 24“ duotame interviu sakė A. Kwasniewskis.
Pasak jo, šią savaitę vykęs NATO viršūnių susitikimas Madride buvo ypač svarbus, kadangi jis pademonstravo, kad Aljanso valstybės dirba išvien.
„Nebuvo ir nebus jokio susiskaldymo, kurio taip tikėjosi Putinas“, – tvirtino buvęs Lenkijos vadovas.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, A. Kwasniewskis pabrėžė, kad Vladimiras Putinas negali laimėti šio karo, tačiau kadangi jis paniškai bijo pralaimėti, laukia dar daugybė aukų Ukrainoje.
„Putinas norėjo užgrobti Ukrainą jau seniai. Jam Ukraina nėra valstybė, nėra tauta. Tai jo „Didžiosios Rusijos“ dalis. Bet aš maniau, kad jis tą bandys įgyvendinti kitaip, per savo politinę įtaką, ekonomiką, tačiau nesivels į karą. Aš maniau, kad Putinas savyje turi pragmatiškumo, kuris sustabdys jo agresyvias imperines idėjas. Deja, po vasario 24-osios aš nebeturiu tokių lūkesčių“, – kalbėjo A. Kwasniewskis.
Buvęs Lenkijos prezidentas sakė, kad į dabartinę situacija jis nežvelgia optimistiškai ir mano, kad aktyvūs kariniai veiksmai tęsis dar ilgai.
„Turime būti pasiruošę ilgam laikui. Daugybei mėnesių, gal net dar ilgiau, kol tęsis stiprus konfliktas“, – sakė jis.
Taip Vokietijos lyderis kalbėjo duodamas interviu „CBS News“. Paklaustas, kiek ilgai Rusija dar galės tęsti puolimą, kol išeikvos savo resursus, O. Scholzas atsakė, kad niekas iki galo to nežino, tačiau tai gali tęstis itin ilgai.
„Jis tam ruošėsi labai ilgai. Manau, kad sprendimas pradėti karą buvo priimtas prieš metus, o gal ir dar anksčiau, nes matosi, kad jis tam ruošėsi. Ir dėl to jis pasirengęs tai tęsti labai ilgą laiką“, – sakė O. Scholzas.
Pasak Vokietijos kanclerio, nors V. Putinas to iki galo nepripažįsta, jis mato, kad Rusija patiria nuostolius dėl Vakarų sankcijų.
„Tai vyksta šalyje, kuri nėra tokia išsivysčiusi, kuriai labai reikia technologijų iš likusio pasaulio tam, kad būtų užtikrinti bent minimalūs gyvenimo standartai“, – aiškino jis.
Vokietija vis dar kas mėnesį moka Rusijai maždaug 2 mlrd. JAV dolerių už dujas, anglį ir kitus energetinius resursus, tačiau O. Scholzas šio fakto nedramatizuoja.
„Jis negali nusipirkti nieko už tuos pinigus, kuriuos gauna iš mūsų, kadangi sankcijos neleidžia jam įsigyti tų technologijų, kurių jam labiausiai reikia. Tai Putiną labai pykdo“, – dėstė O. Scholzas.
