Rusija

Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Rosneft“ patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, kurioms tenka apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdymui, sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Taivanas penktadienį pasmerkė stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, pavadindamas juos grėsme pasaulinei taikai ir stabilumui, ir pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi priešintis „autoritarizmo plėtrai“. Taibėjaus pareiškimas pasirodė po ketvirtadienį įvykusio šių dviejų autoritarinių valstybių lyderių susitikimo akis į akį Uzbekistano Samarkando mieste.

Penktadienio naktį apšaudytas pasienyje su Ukraina esantis Rusijos Valuikų miestas, Belgorodo srityje. Vietos valdžia skelbia, kad žuvo vienas žmogus. Kaip skelbia rusų naujienų kanalas „Readovka“, dėl apšaudymo buvo apgadinta pastotė, todėl mieste dingo elektra ir ryšys. Liudininkų teigimu, į miestą smogė 5–6 raketos. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtina, kad per išpuolį buvo sužeisti du gyventojai, apdegė gyvenamieji namai, mokykla ir trys civilių automobiliai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). „Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

Maskva ketvirtadienį sukritikavo Jungtinės Karalystės sprendimą nekviesti Rusijos atstovų į karalienės Elžbietos II laidotuves, abiejų šalių santykiams balansuojant ties nutrūkimo riba dėl karo Ukrainoje. „Vertiname šį Britanijos bandymą geopolitiniais tikslais suvesti sąskaitas su mūsų šalimi, pasinaudojant nacionaline tragedija, palietusia milijonų žmonių širdis visame pasaulyje... kaip itin amoralų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.

Rusijos vyriausybė šiemet skirs per 1,3 mlrd. rublių (22 mln. eurų pagal dabartinį oficialų rublio kursą) subsidijų krovinių gabenimui laivais į Kaliningrados sritį, skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vyriausybė vadovą. „Siekdama užkirsti kelią prekių kainų kilimui ir paremti vietos pramonės įmones, vyriausybė diegia jūrų laivybos tarp Kaliningrado srities ir kitų regionų subsidijavimo mechanizmą. Šiemet šiam tikslui skiriama daugiau kaip 1,3 mlrd.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti tarpvyriausybinį susitarimą dėl Estijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Pasak užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu, tai svarbus žingsnis Estijai siekiant kuo labiau apriboti santykius su savo rytų kaimyne. Šį susitarimą gali nutraukti bet kuri jo šalis, pateikusi atitinkamą rašytinį pranešimą. Susitarimas baigs galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo pateikimo.

Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, ketvirtadienį susitarė prašyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertą, kuris stebėtų padėtį Rusijoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai. 26 ES šalys po ilgų diskusijų susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.

Didžiojo septyneto (G-7) ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad sieks padidinti spaudimą Rusijai ir apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje. Prekybos ministrai po susitikimo Vokietijoje paskelbtame pareiškime nurodė, kad G-7 „toliau dės ir plėtos savo koordinuotas pastangas, kad neleistų Rusijai pelnytis iš savo neteisėtos agresijos“ ir apribotų Rusijos galimybes tęsti karą.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitiks su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Uzbekistane vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Samarkando mieste rugsėjo „15-osios popietę vietos laiku prezidentas Xi Jinpingas susitiks su Baltarusijos prezidentu Lukašenka“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. Samarkande vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) patvirtinti papildomą paramą Kyjivui. „Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.

Karinė pramonė padeda Rusijos ekonomikai išgengti daugumą niūriausių prognozių dėl invazijos į Ukrainą įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, rašo agentūra „Bloomberg“. Karinės įrangos gamybos įslaptinimas nepadėjo sėkmingai užmaskuoti poveikį visai pramonei ir ekonomikai. Pavyzdžiui, gamyba pagal statistinę eilutę „gatavi metalo gaminiai“, apimanti produkciją nuo stalo įrankių iki ginkluotės, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik 30 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą. Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.

Vladimiras Putinas pastaruoju metu viešumoje vis dažniau kalba apie visuomenės problemas dėl besaikio alkoholio vartojimo. „Meduza“ šaltiniai Kremliuje tvirtina, kad Rusijos prezidentą neramina jo aplinkos žmonių prasigėrimas. „Užsikabino už stikliuko. Kai kurie įsitraukė“, – Rusijos valdininkai pradėjo dėl karo daugiau ir dažniau vartoti alkoholį, tvirtina „Meduza“ šaltiniai ir aiškina, kad ši problema itin neramina V. Putiną. „Reiktų prasukti sveiko gyvenimo būdo propagavimą.

Pasirodė Rusijos kalinių verbavimo karui Ukrainoje vaizdo įrašas, kuriame asmuo, labai panašus į verslininką ir Vladimiro Putino reikalų patikėtinį Jevgenijų Prigožiną, pasakoja apie tai, kad išėjęs kariauti bausmę atliekantis asmuo po šešių mėnesių gaus amnestiją. Jeigu, aišku, liks gyvas. „Aš esu privačios karinės bendrovės atstovas. Tikėtina, jau esate girdėję – vadinasi ji „ČVK Vagner“. Karas yra sunkus. Į visokias čečėnų ir kitus net iš arti nepanašus.

Rusijos Federacijos Finansų ministerija apskaičiavo tiesioginius šalies finansų sektoriaus nuostolius dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų už invaziją į Ukrainą. „Bloomberg“ apie tai rašo remdamasi vidiniu Rusijos finansų ministerijos dokumentu, kuriuo disponuoja redaktoriai. Taigi Rusijos finansų sektorius patyrė šimtus milijardų dolerių „tiesioginių nuostolių“ dėl JAV ir sąjungininkų įvestų plačių sankcijų. Sąmata, apimanti reikšmingus smūgius akcijų rinkai, bankų kapitalui ir dar 300 mlrd.

Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė vienos ofšorinės kontroliuojančiosios bendrovės pateiktą skundą dėl teisėsaugos sprendimo areštuoti superjachtą, siejamą su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį nusileido Uzbekistane, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, artėjant jo planuojamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė besideranti su Vokietijos vyriausybe dėl galimo grupės nacionalizavimo, nes sumažėjus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos bendrovė susidūrė su dideliais sunkumais. Vokietijos vyriausybė jau liepą manais į gelbėjimo paketą perėmė 30 proc. grupės akcijų. Be to, buvo pratęstos kredito linijos. Visgi „Uniper“ perspėjo, kad nėra jokių ženklų, jog Europą krečianti energetinė krizė greitai aprims.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirodė propagandiniame vaizdo įraše. Jame norėta įgelti tariamai šąlančioms Europos šalims, tačiau išėjo „Naša Raša“ parodija. „Neleisime, Semionyčiau, Europai sušalti. Padėsim mūsų broliams“, – kapodamas malkas aiškino Baltarusijos diktatorius. Vakaruose nepripažintas Kremliaus išlaikytinis Baltarusijoje vaizdo įraše, kartu su savo draugu, vietiniu oligarchu Sergejumi Teterinu, kapoja malkas ir vysto dirbtinį dialogą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį atskrido į buvusį sovietinį Kazachstaną, pranešė šalies sostinėje Nur Sultane esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.   Tai pirmoji komunistinės Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Rusija antradienį pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.

Paslaptingų galingų nacionalinių Rusijos verslininkų mirčių sąrašą papildo dar viena – savaitgalį žuvo vienas iš Rusijos energetikos vadų Ivanas Pečorinas. Pranešama, kad 39 metų I. Pečorinas, Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros korporacijos generalinis direktorius, iškrito iš visų greičiu plaukusio laivo ir žuvo šeštadienį netoli Rusų salos Japonijos jūroje Primorsko krašte, Rusijoje, netoli Vladivostoko.

Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių (eurų) užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime. JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino šimtus gyvenviečių Charkivo srityje, kontroliuotų Rusijos karių, antradienį pranešė gynybos viceministrė Hana Maliar. Socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio popietę ji parašė, kad išlaisvintų teritorijų Charkivo srityje skaičius yra dvigubai didesnis nei skelbta anksčiau. „Šiandien per spaudos konferenciją Balaklijoje informavau, kad nuo rugsėjo 6 dienos vykdant puolamąją operaciją Charkivo srityje išlaisvinta 3 800 kv. km.

Ukrainos kariuomenė antradienį pirmą kartą pareiškė, kad mūšio lauke susidūrė su Irano Rusijai tiekiamu bepiločiu orlaiviu, o tai rodo stiprėjančius Maskvos ir Teherano ryšius, šiitiškos respublikos branduoliniam susitarimui su pasaulio galybėmis pakibus ant plauko. JAV žvalgyba liepą viešai perspėjo, kad Teheranas planuoja siųsti šimtus sprogmenis galinčių nešti bepiločių orlaivių į Rusiją, kad padėtų jai kariauti Ukrainoje.

Rusijos komunistas Genadijus Ziuganovas pasiūlė skelbti šalyje mobilizaciją ir nebeapsimetinėti, kad vyksta „spec. karinė operacija“. Jo teigimu, vyksta karas ir „pralaimėti jo negalima“. Kremliaus atstovas D. Peskovas pažymėjo, kad „šiuo metu mobilizacijos klausimas nėra svarstomas“. Rusijos komunistų partijos, kuri dažnai save pateikia kaip atsvarą ar net opoziciją valdantiesiems iš „Vieningosios Rusijos“ partijos, tačiau iš tiesų tėra tos pačios valdžios vertikalės dalis, suvažiavimo metu G....

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotame kaime svarbioje šiaurės rytinėje Charkivo srityje rasti keturi civilių kūnai su kankinimo žymėmis. Neseniai Ukraina pareiškė, kad per jos žaibišką kontrpuolimą Charkivo srityje atkovota dešimtys gyvenviečių, daugiau kaip 2 000 kv. km ploto. Regiono prokuratūra pranešė, kad po to, kai buvo atkovotas Zaliznyčnės kaimas, vietos gyventojai pranešė, kad Rusijos kariai nužudė žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiks su jokiais Minsko susitarimų variantais. Taip jis kalbėjo per interviu CNN paklaustas apie Ukrainos pajėgų kontrpuolimą pietinėje Chersono srityje ir Ukrainos rytuose. Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai siekia savo valstybės teritorijos deokupacijos. „Pagrindinis deokupacijos tikslas – neleisti Rusijai tęsti 2014 metais pradėtą labai lėtą okupaciją“, – sakė jis.

Kyjivas ir Maskva parodė „ženklus, kad yra suinteresuoti“ sukurti saugumo zoną aplink didžiausią Europoje atominę elektrinę Ukrainoje, kuriai gresia apšaudymai nuo tada, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, pirmadienį pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA). Apšaudymai aplink Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje padidino būgštavimus dėl branduolinės nelaimės.

Norvegija, aplenkusi Rusiją pagal gamtinių dujų tiekimą Europai, pirmadienį pareiškė „skeptiškai“ žiūrinti į daugumos ES narių pasiūlymą dėl viršutinių dujų kainų ribų. „Esame pasirengę atviroms diskusijoms, tačiau skeptiškai vertiname maksimalios dujų kainos idėją“, – pažymėjo Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store pokalbio telefonu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Maksimali kaina nekeičia esminės problemos, kad Europoje trūksta dujų“, – sakė jis.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos, savaitgalį pasiekusios didelių laimėjimų rytuose, atkovojo 500 kv. km rusų kontroliuotų teritorijų pietinėje Chersono srityje. Ukrainos kariuomenė pietiniame fronte žengia lėčiau nei šiaurės rytiniame Charkivo regione, kurį dabar jau beveik visiškai kontroliuoja.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas laikinai einanti Nada al Nashif pirmadienį pasmerkė Rusijoje valdžios institucijų vykdomą žmonių, pasisakančių prieš karą Ukrainoje, persekiojimą ir perspėjo, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos pagrindinės laisvės.

Per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos jūrų uostuose perkrauta 553,3 mln. tonų krovinių – 0,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė federalinė agentūra „Rosmorrečflot“. Skystų krovinių krova padidėjo 4,9 proc. iki 292,4 mln. tonų, tuo tarpu sausų – sunyko tiek pat iki 260,9 mln. tonų. Krova uostuose prie Baltijos jūros sumenko 1,3 proc. iki 163,5 mln. tonų, iš jų skystų – padidėjo 13,8 proc. iki 99,7 mln. tonų, sausų – sumažėjo 18,2 proc. iki 63,8 mln. tonų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį sumažėjo iki 14,3 proc. nuo 15,1 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Aukščiausiai metų infliacija Rusijoje nuo invazijos į Ukrainą ir jos nulemtų Vakarų sankcijų įvedimo buvo pakilusi balandį – iki 17,8 proc., tuomet buvo rekordinė nuo 2002-ųjų pradžios. Trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – rugpjūtį vartojimo kainos sumažėjo 0,5 procento.

Maskvos srityje dega milžiniškas plastiko drožlių sandėlis. Gaisro Volokamske (apie 100 kilometrų nuo Maskvos) plotas – apie 2 tūkst. kv. m. Pranešama, kad pirmasis gaisrą pastebėjo teritorijos sargas, kuri apie 6 ryto pranešė gelbėtojų tarnybai (MČS) apie nelaimę. MČS atstovų teigimu, dega apie 1,5 tūkst. kv. m. ploto pastatas ir apie 500 kv. m lauke sukrautų plastiko drožlių pakuočių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos Federacijos valstybinėms korporacijoms ir oligarchams kurti privačias karines įmones, kurios sustiprintų ginkluotą agresiją prieš Ukrainą ir „naują karo etapą“. Apie tai „Twitter“ praneša vienas įtakingiausių tiriamųjų žurnalistų, tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas.

Kremliui ištikimas Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas sukritikavo Rusijos armijos vadovybę po to, kai ji buvo netikėtai priversta trauktis dėl staigaus Ukrainos kontrpuolimo šiaurės rytuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė sieną su Rusija Charkivo srities šiaurėje. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnybos spaudos atstovai, praneša „Ukrinform“. „Ginkluotosios pajėgos pasiekė sieną su Rusijos Federacija Charkivo srities šiaurėje“, – nurodoma pranešime. Tarnybos paviešintame vaizdo įraše matyti, kad buvo nuplėšta Rusijos vėliava, šalia jos yra „STOP“ ženklas, o vietoj Rusijos vėliavos iškelta Ukrainos vėliava.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime sako, kad Ukrainos karių pasiekimai šiandien džiugina visus.  „Šiandien mūsų karių veiksmus Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose mato ir švenčia visi. Pasaulis džiaugiasi, priešas panikuoja, Ukraina tavimi didžiuojasi, tavimi tiki, meldžiasi už tave, laukia tavęs. Esame tikri: važiuosite iki mūsų sienos, į visus jos ruožus. Pamatysite mūsų linijas ir priešo užnugarį. Pamatysite, kaip spindi mūsų žmonių akys.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Nova Kachovkos srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų pastatytą tiltą per Dnieprą, kurį okupantai bandė naudoti pajėgų transportavimui.  Apie tai praneša „Ukrinform“. „Pagal kovinių užduočių rezultatus patvirtinti priešo nuostoliai – 35 okupantai, 5 vienetai šarvuočių ir 120 kalibro minosvaidis.

Rusijos įsibrovėliai agituoja laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus išvykti į Rusijos Federaciją dėl „paaštrėjusios padėties“. Apie tai „Telegram“ pranešė Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas, praneša „Ukrinform“. „Enerhodare šiandien okupantai paskelbė savo informaciniuose šaltiniuose, kuriame „dėl pablogėjusios situacijos“ rekomenduoja <...> okupuotų teritorijų gyventojams išvykti į Rusijos Federaciją“, – rašė jis.

Charkivo srityje jau buvo deokupuota daugiau nei 40 gyvenviečių, praneša UNIAN, remdamiesi Charkivo srities karinės administracijos atstovais.  Charkivo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas sako, kad daliniai jau įžengė ir į Kupjanską.  „Mūsų daliniai įžengė į Kupjanską, gyvenviečių išlaisvinimas Izjumo rajone tęsiasi. Šiandien yra daugiau nei 40 gyvenviečių“, – sakė Sinegubovas.

Mykolajivo srityje okupantai apšaudė civilinę Voznesensko infrastruktūrą, praneša „Ukrinform“. Teigiama, kad yra sužeistųjų. Apie tai „Telegram“ paskelbė Mykolajivo srities tarybos vadovė Hanna Zamazejeva. „Atvykimai virš Voznesensko. Virš civilių objektų. Deja, yra aukų. Šiuo metu yra mažiausiai 2 sužeistieji“, – sakė ji. Taip pat šiąnakt 2 valandą Voznesensko rajone priešlėktuvinė gynyba numušė dvi priešo raketas.

Ukrainos oro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė raketą, praneša „Ukrinform“.  Apie tai „Telegram“ skelbia Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka. „Mūsų diena tęsiasi geromis naujienomis... Mūsų gynėjai numušė priešo raketą virš Dnipropetrovsko srities. Ačiū mūsų oro gynybai", – rašė jis. Kaip pranešama, naktį priešas taikėsi į Dnipro ir Nikopolio rajonus. Rusai nukreipė raketas į Dnipro vidurį.

Rusija per paskutinę parą penkis kartus apšaudė Ukrainos miestus raketų sistemomis „Iskander“, praneša „Ukrinform“. Apie tai „Telegram“ pranešė Pokrovsko meras Ruslanas Trebuškinas, praneša „Ukrinform“. „Pokrovsko miestą nuo 21:20 iki 02:20 pataikė 5 Iskander raketos“, – rašė jis. Jo žiniomis, apgadinta daugiau nei 20 gyvenamųjų pastatų ir geležinkelio infrastruktūra. Jis taip pat pridūrė, kad dėl apšaudymo kol kas Pokrovsko bendruomenei nėra tiekiamas vanduo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Zalužnas pranešė, kad kovotojus lydi sėkmė – iki valstybės sienos Charkivo srityje liko vos 50 kilometrų.  Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša UNIAN.  „Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau išlaisvina Rusijos okupuotas teritorijas. Nuo rugsėjo pradžios Ukrainai buvo grąžinta daugiau nei 3000 kvadratinių kilometrų. Charkivo kryptimi pradėjome judėti ne tik į pietus ir į rytus, bet ir į šiaurę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad išlaisvinta dar viena gyvenvietė Charkivo srityje. „14-osios atskiros mechanizuotos brigados, pavadintos kunigaikščio Romano Didžiojo vardu, dėka Ukrainos vėliava grįžo į Čkalovską, Charkivo sritį. Ir taip bus visur. Okupantus išvarysime iš kiekvieno Ukrainos miestelio ir kaimo. Ačiū visiems mūsų herojams!“ – praneša V. Zelenskis.