Kitos šalys

Pasaulio lyderiams plūstant į Abu Dabį pagerbti mirusio Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidento Khalifos bin Zayedo al Nahyano, naujasis JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas sekmadienį susitiko su Prancūzijos valstybės vadovu Emmanueliu Macronu. Prancūzijos prezidentu šį mėnesį perrinktas E. Macronas šeichui Mohamedui išreiškė užuojautą dėl jo netikro brolio šeicho Khalifos mirties. Ankstesnis JAE prezidentas mirė penktadienį po ilgos ligos.

Indija sekmadienį pareiškė, kad nepaisydama apribojimų, apie kuriuos paskelbė prieš dvi dienas, vyriausybės lygmeniu pasiliks galimybę eksportuoti kviečių į šalis, kuriose trūksta maisto. Šalies prekybos sekretorius B.V.R. Subrahmanyamas žurnalistams pareiškė, kad vyriausybė taip pat leis privačioms bendrovėms iki liepos eksportuoti beveik 4,3 mln. tonų kviečių, kad jos galėtų įvykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Balandį Indija eksportavo 1 mln. tonų kviečių.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas. „Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni, kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“. „Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.

Somalio įstatymų leidėjai sekmadienį susirinko Mogadiše balsuoti ilgai atidėliotuose prezidento rinkimuose, kuriuose vadovauti neramiai Afrikos Kyšulio valstybei, kovojančiai su islamistų sukilimu ir bado grėsme, siekia 35 kandidatai.  Rinkimai vėluoja daugiau kaip metus; procesą temdė kaltinimai pažeidimais, taip pat kruvinas smurtas ir kitos problemos.

Libane sekmadienį prasidėjo balsavimas per parlamento rinkimus, kurie yra pirmieji po šalį sukrėtusių virtinės didelių krizių. Šis balsavimas yra didelis išbandymas naujoms opozicijos grupėms, kurios siekia išstumti iš valdžios valdantįjį elitą. Stebėtojai buvo įspėję nesitikėti jokių radikalių pokyčių, nes kiekvieną valdžios svertą savo rankose tvirtai laiko tradicinės partijos ir rinkimų rezultatai yra paprastai klastojami jų naudai.

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin). Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S. Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.

Penkiolika Europos valstybių penktadienį paragino Izraelį atsisakyti planų pastatyti dar tūkstančius būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante ir perspėjo, kad ši problema „pastoja kelią“ pastangoms užtikrinti tvarią taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. „Nauji būstai taptų papildoma kliūtimi dviejų valstybių sprendiniui, – sakoma šių šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Naujosios Zelandijos ministrei pirmininkei Jacindai Ardern buvo nustatyta koronavirusinė infekcija, bet ji šeštadienį sakė neatšaukianti planų vėliau šį mėnesį nuvykti į Jungtines Valstijas vizito prekybos klausimais, taip pat pasakyti kalbą Harvardo universitete.

Siautėjantys islamistų kovotojai, gresiantis badas, sumaištis politikoje ir braškanti ekonomika – šios didelės krizės laukia bet kurio sekmadienį vyksiančių smarkiai vėluojančių ir įtemptų Somalio prezidento rinkimų laimėtojo. Neramios Rytų Afrikos valstybės naujasis lyderis turėjo būti išrinktas dar 2021 metų vasarį, bet šis žingsnis buvo ne kartą atidėtas, Somalio politiniams lyderiams nesutariant dėl rinkimų proceso.

Jungtinių Arabų Emyrarų ilgametis faktinis valdytojas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas šeštadienį buvo išrinktas naujuoju šalies prezidentu, mirus ankstesniam lyderiui Khalifai bin Zayedui al Nahyanaui, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šeichas Mohamedas buvo išrinktas Federacinės Aukščiausiosios Tarybos, pranešė naujienų agentūra WAM. Tokiu būdu jis tapo naftos turtingos valstybės, įkurtos jo tėvo 1971 metais, oficialiu vadovu.

Europos Sąjungos viltys greitai įvesti draudimą importuoti Rusijos naftą gali būti sužlugdytos, Vengrijai pareikalavus brangių garantijų, kad jai bus užtikrintas naftos tiekimas, sakė diplomatai. „Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis penktadienį paskelbė, kad liepos 17-ąją bus surengtas referendumas dėl šios teritorijos prisijungimo prie Rusijos. „Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pranešime. Ten pat nurodoma, kad šis plebiscitas atspindės Pietų Osetijos „istorinius siekius“ prisijungti prie Rusijos. 2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos.

Eidamas 74-uosius metus mirė Jungtinių Arabų Emyratų šeichas Chalifa bin Zajedas al Nahjanas, skelbiama „Al Arabiya“. Pirmą kartą naftos išteklių turtingo Abu Dabio emyrato vadovu jis buvo išrinktas 2004 metais, po savo tėvo, valstybės įkūrėjo šeicho Zajedo bin Sultano al Nahjano), mirties.  Šeichas Chalifa bin Zajedas al Nahjanas garsėjo kaip didelis sporto aistruolis. Ypač jis domisi arklių ir kupranugarių lenktynėmis.

Šiaurės Korėja penktadienį pranešė patvirtinusi pirmąjį mirties nuo COVID-19 atvejį, teigdama, kad infekcija „sparčiai plinta“ visoje šalyje, o dešimtys tūkstančių susirgusių žmonių yra izoliuojami ir gydomi. Branduolinį ginklą turinti šalis tik ketvirtadienį pranešė apie pirmuosius COVID-19 atvejus, teigdama, kad pereina prie „maksimalios skubios epidemijų prevencijos sistemos“ po to, kai sostinėje Pchenjane susirgusiems pacientams buvo testais patvirtinti omikron atmainos atvejai.

Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų teisėsauga išardė tarptautinį nusikalstamą tinklą, kurio dalyviai, įskaitant Lietuvoje veikusius asmenis, prekiavo narkotikais ir pinigus plaudavo prisidengdami prekyba meno dirbiniais, ketvirtadienį pranešė Italijos ir Europos Sąjungos pareigūnai. Trečiadienį dešimtys asmenų buvo sulaikyti, taip pat buvo atlikta vienoje šiuolaikinio meno galerijoje Amsterdame ir dar 47 kitose vietose per operaciją, koordinuotą ES teisėtvarkos agentūros Eurojusto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Šiaurės Korėja paleido balistinę raketą, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėjos kariuomenė, praėjus kelioms valandoms po to, kai Pchenjanas paskelbė apie pirmuosius šalyje COVID-19 atvejus. „Šiaurės Korėja paleido neidentifikuotą balistinę raketą į Rytų jūrą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos Jungtinio štabo viršininkas, turėdamas omenyje Japonijos jūrą.

Kinijos Čongčingo oro uoste ketvirtadienio rytą užsidegė nuo kilimo ir tūpimo tako nuvažiavęs „Tibet Airlines“ lėktuvas, bet visi keleiviai ir įgulos nariai buvo saugiai evakuoti, pranešė oro linijos. Reisu iš pietvakarinio Kinijos Čongčingo miesto į Njingči Tibete turėjusio skristi lėktuvo įgula pastebėjo „nukrypimų“ ir „sustabdė kilimą“, todėl lėktuvas nuvažiavo nuo tako ir užsidegė, sakoma oro bendrovės „Tibet Airlines“ pranešime.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti. „Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.  „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas trečiadienį pareiškė, kad yra „tikėtina“, jog televizijos „al Jazeera“ žurnalistę Shireen Abu Akleh okupuotame Vakarų Krante nužudė palestiniečiai, šiai žiniasklaidos priemonei dėl savo darbuotojos mirties apkaltinus žydų valstybę. „Remiantis mūsų surinkta informacija, tikėtina, kad už apgailestauti verčiančią žurnalistės žūtį atsakingi ginkluoti palestiniečiai, kurie tuo metu beatodairiškai šaudė“, – sakoma N. Bennetto pareiškime.

Kinijos kovos su pandemija strategija „nulis COVIDo“ nėra tvari, antradienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Organizacija nurodė pasakiusi tai Pekinui ir paraginusi jį keisti politiką. Grumdamasi su didžiausiu COVID-19 protrūkiu nuo pandemijos pradžios Kinija taiko drakoniškas priemones ir jau ištisas savaites neleidžia daugumai iš 25 mln. Šanchajaus gyventojų išeiti iš namų.

Tokijas, peržiūrėjęs esamas taisykles, nuo lapkričio pripažins tos pačios lyties asmenų partnerystes ir taps didžiausiu tai darančiu Japonijos miestu, trečiadienį paskelbė pareigūnai.

Mirė pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas. Vyrui buvo 88 metai. Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“, cituodamas kitas žiniasklaidos priemones. Tikinama, kad šią žinią patvirtino Leonido šeimos narys. Skelbiama, kad vyras jau kurį laiką sirgo. L. Kravčiukas buvo pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas, pareigas pradėjęs eiti po SSRS žlugimo.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą. Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Vokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Netrukus atkursime minimalų... vokiečių ambasados Kyjive buvimą“, – sakė A. Baerbock, į Ukrainos sostinę atvykusi su viltimi išsklaidyti įtampą tarp abiejų šalių. A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Šiaurės Airijos nacionalistų partijos „Sinn Fein“ lyderė Michelle O'Neill, turinti tapti provincijos pirmąja ministre, pirmadienį perspėjo, kad ji nebus ginčų dėl „Brexito“, trukdančių suformuoti naują valdžios pasidalijimo vyriausybę Belfaste, įkaite.

Tarptautinį "Circle K" degalinių tinklą valdanti Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą dėl veiklos Rusijoje perdavimo, pabrėždama, jog tikisi, kad Rusijos institucijos nebetrukdys pasitraukti iš šios šalies rinkos. Pranešime nenurodoma, kas perims šiuos aktyvus. „Tinklo degalinės Rusijoje jau kurį laiką nedirba su „Circle K“ prekės ženklu.

Pulitzerio premijų taryba pirmadienį pagerbė ukrainiečių žurnalistus už „drąsą, ištvermę ir ryžtą teisingai“ nušviesti Rusijos invaziją į jų šalį. Niujorko Kolumbijos universitetui paskelbus 2022 metų prestižinių apdovanojimų laureatus, taryba Ukrainos žurnalistams skyrė „specialų apdovanojimą“. „Pulitzerio premijos taryba džiaugiasi galėdama skirti Ukrainos žurnalistams specialų apdovanojimą už jų drąsą, ištvermę ir ryžtą rengti teisinga informacija paremtus reportažus per negailestingą Vladi...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškeltą idėją sukurti platesnę politinę Europos demokratinių valstybių bendruomenę, apimančią ir Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę. „Noriu tiesiai šviesiai pasakyti, kad šis pasiūlymas labai įdomus“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse. Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų. „Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“ „Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pažadėjo, kad turkai nesiųs Sirijos pabėgėlių atgal į jų šalį, nepaisant opozicinių partijų daromo spaudimo. Turkijoje šiandien gyvena daugiau nei 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, palikusių savo šalį 2011 metais ten prasidėjus pilietiniam karui.

Popiežius Pranciškus atidėjo birželį turėjusią įvykti kelionę į krizės krečiamą Libaną, pašlijus Katalikų Bažnyčios vadovo sveikatai, pirmadienį pranešė libaniečių turizmo ministras Walidas Nassaras. W. Nassaras šio sprendimo konkrečių priežasčių neįvardijo, bet pastaruoju metu pontifikas skundėsi kelių skausmais, ir praeitą ketvirtadienį pirmąkart viešai pasirodė sėdėdamas vežimėlyje.

Londone XIX amžiaus pastate atidarytas naujas LGBTQ+ muziejus „Queer Britain“ žada šios bendruomenės istoriją ir kultūrą pristatyti plačiajai visuomenei. Muziejus atnaujintame rajone už Kings Kroso geležinkelio stoties buvo kuriamas ketverius metus ir yra finansuojamas vien iš privačių aukų. Artimiausiais mėnesiais jame veiks didelė nuotraukų, meno kūrinių ir kostiumų paroda.

Estijos informacinių sistemų tarnybos (RIA) reagavimo į kibernetinius incidentus padalinys CERT-EE nustatė, kad pirmadienį ryte Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis tapo elektroninės paslaugos trikdymo atakų (angl. Denial of Service, DoS) taikiniu.   DoS atakos prasidėjo 7 val. 49 min. (ir Lietuvos laiku).  Tokių atakų tikslas – taip paveikti kompiuterinę sistemą arba tinklą, kad kompiuterinės paslaugos taptų neprieinamos vartotojams.

Uždniestrės regione, kuris – atskilęs nuo Moldovos, pranešama apie naujas atakas. Moldovos prorusiški separatistai šeštadienį pranešė, kad jų regionas keturis kartus buvo bombarduotas, įtariama, bepiločiai orlaiviais. Sprogimai įvyko netoli Ukrainos sienos, praneša „Reuters“. Beveik dvi savaites trunkantys panašūs incidentai Uždniestrės regione sukėlė tarptautinį susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti per sieną.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis net karo metu atsakinėja į būtent jam siunčiamus asmeniškus laiškus. Tuo įsitikinti galėjo ir 12-metis britas, nusprendęs Ukrainos lyderiui nusiųsti žinutę. Praėjus kuriam laikui berniukas sulaukė atsakymo. 12-metis savo laišką įdėjo į siuntinį su humanitarine pagalba Ukrainai. Jis buvo surinktas jo mokykloje. Vaikinas nustebo ir labai apsidžiaugė pamatęs prezidento atsakymą, rašoma Jungtinės Karalystės Švietimo departamento „Twitter“ paskyroje.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė rusų ambasadorių Vladimirą Lipajevą, kad pasmerktų Rusijos ambasados ​​pareiškimą socialiniuose tinkluose, kuriuo buvo užsipulta estų užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. „Rusijos ambasados ​​pareiškimas buvo prastai suformuluota ir įžeidžianti propaganda.

Švedija penktadienį pranešė įvedanti laikiną pasienio kontrolę keltų terminaluose, oro uostuose, sausumos sienos perėjose su kitomis šalimis bei kituose įvažiavimo į Skandinavijos šalį vietose, nes „vis dar kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ir vidaus saugumui“. Pasak švedų vyriausybės, laikinoji kontrolė įsigalios nedelsiant ir truks iki lapkričio 11-osios – taigi, keliautojai pusmetį turės rodyti pasus ir vizas.

Įkalintam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui, kurio sveikata nusilpo dėl ilgo bado streiko, gresia mirtis, nes jam nesuteikiama tinkama priežiūra, penktadienį pareiškė gydytojai. Pernai 54 metų M. Saakašvilis 50 dienų atsisakydavo maisto, protestuodamas prieš įkalinimą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šią bylą eksprezidentas pasmerkė kaip paskatintą politinių motyvų. M. Saakašvilio gydytojų ir advokatų teigimu, jis kalėjime patyrė fizinį ir psichologinį smurtą.

Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Sofija Sapega, po pernai gegužę suimta kartu su savo partneriu baltarusių aktyvistu Ramanu Pratasevičiumi, penktadienį buvo nuteista kalėti šešerius metus, pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Pranešime sakoma, kad Gardino srities teismas paskelbė nuosprendį S. Sapegai, apkaltintai pagal septynis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tarp kaltinimų yra „socialinės neapykantos kurstymas“ ir „smurtas ar grasinimai“ milicijos atžvilgiu.

Šveicarijos policijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė konfiskavę daugiau nei 500 kg kokaino, atkeliavusio į „Nespresso“ gamyklą su kavos pupelių siunta. Šveicarijos vakariniame Fribūro kantone esančio Romono miesto darbininkai pirmadienį pranešė pareigūnams apie įtartinus baltus miltelius, rastus kavos pupelių maišuose, nurodė policija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkija „sąmoningai sužlugdė“ savo galimybes įstoti į Europos Sąjungą savo sprendimu įkalinti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kritiką Osmaną Kavalą. Europarlamentarai priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria griežtai pasmerkė praėjusią savaitę Stambulo teismo O. Kavalai paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę dėl prieštaringai vertinamų kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę.

Nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai ir siekiančių toliau tęsti verslo santykius su įmonėmis, tapusiomis autoritarinės valdžios įrankiu, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Nemalonu tai sakyti, bet yra dalis valstybių, daugiausiai – politikų, kurie laikosi principo „verslas kaip įprasta“, ir kad reikia prie jo grįžti, kad verslo reikalai su Rusija yra labai svarbūs“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A. Duda.

Baltarusijai įvedus bevizį režimą, vykstančiųjų srautas išaugo trečdaliu, ketvirtadienį pranešė LNK žinios. „Medininkų pasienio kontrolės punkte srautas yra padidėjęs apie 30 proc., jei lygintumėme laikotarpius nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 15 dienos, kai dar nebuvo įvestas bevizis režimas, ir po įvesto režimo“, – televizijai teigė Padvarionių pasienio užkardos vadas Sigitas Valainis.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pranešė, kad per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) suma. Per Varšuvoje surengtą konferenciją buvo renkamos lėšos humanitarinei pagalbai karo draskomai Ukrainai, kur per Rusijos puolimą žuvo jau tūkstančiai žmonių, suniokota daug miestų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.