Pasak švedų vyriausybės, laikinoji kontrolė įsigalios nedelsiant ir truks iki lapkričio 11-osios – taigi, keliautojai pusmetį turės rodyti pasus ir vizas.
Vyriausybė savo pranešime nepaminėjo konkrečios grėsmės, tik pabrėžė, jog saugumo padėtis Europos regione yra „itin rimta, o bendras terorizmo grėsmės lygis Švedijoje išlieka padidėjęs“.
Šalies teisingumo ministras Morganas Johanssonas pažymėjo, kad patekę į bevizę Šengeno erdvę žmonės gali gana laisvai judėti tarp 26 šalių – 22 ES narių bei Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos.
Paprastai žmonės ir prekės tarp šių šalių juda laisvai, be pasienio kontrolės. Saugumo ar sveikatos sumetimais bloke leidžiama taikyti laikinąją kontrolę. Šiuo metu tokia tvarka galioja dar keliose Šengeno šalyse, įskaitant Vokietiją, Austriją, Norvegiją ir Daniją, nurodė M. Johanssonas.
Anot ministro, atnaujinus pasienio kontrolę „sudaromos sąlygos identifikuoti ir kontroliuoti asmenis, norinčius atvykti į šalį“.
„Be to, tai gali padėti nustatyti potencialius nusikaltėlius ir taip užkirsti kelią galimiems teroristiniams išpuoliams“, – pridūrė jis.
Šiuo metu mažiausiai septyniose Šengeno erdvės šalyse taikomi vienokie ar kitokie apribojimai pasienyje – dažniausiai saugumo sumetimais arba siekiant neleisti plisti COVID-19. Kai kurios šalys, ypač Austrija, Prancūzija ir Danija, jau ne vienerius metus reguliariai pratęsia tokių priemonių galiojimą.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas priėmė nutartį, galinčią priversti šalis kaskart pagrįsti, kodėl jos tikrina tapatybę žmonių, kuriems paprastai suteikiama teisė laisvai judėti Šengeno zonoje.
Europos Teisingumo Teismas nutarė, kad valstybės narės turi ne tik pateikti kontrolės įsivedimo priežastį, bet ir apskritai imtis tokių priemonių tik „iškilus naujai rimtai grėsmei“. Pagal Šengeno taisykles, sienų kontrolė „negali trukti ilgiau nei šešis mėnesius“.
