Karas Ukrainoje

Liudininkai užfiksavo Rusijos sraigtasparnių antskrydį virš Vyšhorodo (miestas už 18 kilometrų nuo Kijevo), netoli Kijevo hidroelektrinės. Vaizdo įraše matyti, kad ukrainiečių gynybinės pajėgos sugebėjo numušti bent du iš jų, nepaisant bandymų naudotis šiluminėmis gaudyklėmis. Savo akimis pamatyti vaizdo įrašą galite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia Rusijos per visas karo dienas patirtus nuostolius.

Dalijimosi vaizdo įrašais platforma „YouTube“ antradienį pranešė užblokavusi Rusijos žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ kanalų veikimą Europoje, „atsižvelgdama į vykstantį karą Ukrainoje“. „Nedelsdami blokuojame „YouTube“ kanalus RT ir „Sputnik“ visoje Europoje. Mūsų sistemoms reikia šiek tiek laiko, kad jos pradėtų veikti visu pajėgumu“, – rašoma „YouTube“ elektroniniame laiške.

Svarbus pietrytinis Ukrainos miestas Mariupolis prie Azovo jūros liko be elektros po besiveržiančių Rusijos pajėgų atakų, antradienį pranešė regiono vadovas Pavlo Kyrylenka. „Mariupolis ir Volnovacha yra mūsų!“ – P. Kyrylenka parašė feisbuke. „Du miestus spaudžia priešas, bet jie laikosi. Mariupolyje buvo nutrauktos elektros linijos, o miestas liko be elektros“, – pridūrė jis.

Žmonės Lietuvoje gali suprasti Ukrainos ryžtą kovoti už savo laisvę, pažymima CNN laidoje „Amanpour“, kurioje sveičiavosi ir buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Buvusios Lietuvos prezidentės teigimu, V. Putiną reikia stabdyti čia ir dabar, nelaukiant, kol jis žengs tolyn į Europą.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad Vakarų šalių sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos pradėtos invazijos į Ukrainą, sukels Rusijos ekonomikos „krachą“. „Sukelsime Rusijos ekonomikos krachą“, – sakė finansų ministras Bruno Le Maire'as transliuotojui „Franceinfo“, Prancūzijai, Europos Sąjungai ir kitoms šalims išvakarėse pranešus apie naujas sankcijas Maskvai.

Kinija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Ukrainos, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kilus susirūpinimui dėl jų saugumo, tęsiantis Pekino sąjungininkės Rusijos invazijai. Toks žingsnis žengtas taip pat pasirodžius pranešimams, kad kai kurie kinai susiduria su pasipiktinusių ukrainiečių priešiškumu. Pirmadienį iš Kijevo ir pietinio Odesos uostamiesčio buvo evakuota apie 600 kinų studentų, pranešė laikraštis „Global Times“, remdamasis Pekino ambasada Ukrainos sostinėje.

Vakuuminė bomba, kurią, pasak ukrainiečių, invazijoje į jų šalį naudoja rusai, yra ugnies kamuolys, aplink save susiurbiantis deguonį, rašo The Guardian. Auga baimė, kad Rusija ims naudoti termobarinius dar kitaip vadinamus vakuuminius ginklus, mat Ukrainos ambasadorė JAV pranešė, kad vakuuminę bombą rusai jau panaudojo invazijos į Ukrainą metu.

Jau šešta diena, kaip Ukraina atremia Rusijos inicijuotą karą. Šis Rusijos išpuolis pareikalavo šimtų civilių žūčių, tačiau taip pat kasdien pranešama apie ir apie žuvusius Ukrainos karius. „Jie stojo į karą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jie tikėjo laisve, teise gyventi, dirbti jiems Dievo duotoje žemėje. Atsiminkite jų veidus. Jie krito mūšyje ne tik už Ukrainą, bet už visą Europą.

Ukrainiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos vėl apšaudė antro pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkovo centrą. Charkovo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas nurodė, kad apšaudytas Charkovo centre esantis administracijos pastatas, taip pat gyvenamieji namai. „Šį rytą mūsų miesto centrinė aikštė ir Charkovo administracijos būstinė buvo nusikalstamai užpulta, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Sinjehubovas.

Suomijos parlamentas artimiausiu metu pradės svarstymus dėl prisijungimo į NATO aljansą, skelbiama Suomijos visuomeninio transliuotojo yle.fi puslapyje. „Nexta“ skelbiama, kad patvirtinus šį sprendimą Suomija į gynybinį aljansą būtų priimta per 24 valandas. Šalies premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Suomijos gyventojų nuomonė dėl narystės NATO pasikeitė, todėl klausimas turėtų būti apsvarstytas ir politiniu lygiu. Anksčiau buvo paskelbta apklausa parodė, kad 53 proc.

Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, Lietuva imasi teisinių veiksmų užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už agresijos vykdymą atsakingai Rusijos ir Baltarusijos vadovybei. Už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose.

Europos šalys kol kas perka naftą ir dujas iš Rusijos, bijodamos ekonominių pasekmių savo šalyje. Kas moka už Putino reaktyvinius naikintuvus ir tankus? Tos pačios ES šalys. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė: „Kaip Europos Sąjunga perkame daug rusiškų dujų, daug rusiškos naftos. Ir prezidentas Putinas ima pinigus iš mūsų, iš europiečių. Ir jis tai paverčia agresija, invazija.

Izraelis pradėjo siųsti žadėtas 100 tonų humanitarinės pagalbos Ukrainos žmonėms, ten vykstant karui su įsiveržusiomis rusų pajėgomis. Antradienį pagrindiniame šalies tarptautiniame oro uoste į oro linijų „El Al“ lėktuvą buvo prikrauta daugybė kartoninių dėžių. Izraelio užsienio reikalų ministerija teigia siunčianti medicininę įrangą ir vaistus, vandens valymo sistemas, tūkstančius palapinių, antklodžių, miegmaišių ir paltų. Lėktuvai leisis Lenkijoje, o iš ten pagalba bus siunčiama į Ukrainą.

Rusija uždarė savo oro erdvę Šveicarijos oro kompanijoms, antradienį pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Agentūra pažymėjo jog tai yra atsakomoji priemonė į Šveicarijos analogišką sprendimą. Šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas išvakarėse pranešė, kad tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimas bus vienas iš pagrindinių prioritetų, sako naujasis Lietuvos ambasadorius Briuselyje Arnoldas Pranckevičius. „Tikrai tai bus vienas iš svarbių prioritetų, (...) Ukrainos pagalbos kontekste kandidatės statuso suteikimas, Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidento nuomone, yra vienas svarbiausių aspektų“, – LRT antradienį teigė diplomatas.

Antradienį Rusijos karinės pajėgos tęsia puolimą antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove. Rytą mieste nugriaudėjo didžiulis sprogimas. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Charkovo, kuriame nufilmuotas momentas, kaip į pastatą miesto centre smogia raketa. Vaizdo įrašas nufilmuotas kovo 1-osios 8 val. ryto. Raketa buvo paleista į Charkovo regiono administracijos pastatą, skelbia Ukrainos operatyvininkai.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalies teritorijoje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Mir24“ ir „RTVi“, pranešė jos pirmininkas Ivaras Abuolinis. Draudimas retransliuoti „Mir24“ galios penkerius metus, „RTVi“ – vienus metus. I. Abuolinis naujienų agentūrai BNS sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl pažeidimų ir grėsmės Latvijos nacionaliniam saugumui. „Per šiuos kanalus buvo tvirtinama, kad karą sukėlė Ukraina, grasindama branduoliniu ginklu.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad karui Ukrainoje prasidėjus viešos žvalgybinės informacijos tikėtis neverta. Pasak jo, iki šiol žiniasklaidą pasiekdavusi Vakarų žvalgybos informacija buvo „beprecedentis atvejis“, kuriuo siekta atitolinti galimą karinį konfliktą Ukrainoje.

Taivanas paskelbė per Vokietiją išsiuntęs į Ukrainą 27 tonas medicinos reikmenų, ten vykstant karui su įsiveržusiomis rusų pajėgomis. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Joanne Ou (Džoan U) antradienį žurnalistams sakė, kad Taivanas džiaugiasi galėdamas padėti kaip „atsakingas tarptautinės bendruomenės narys ir demokratinės stovyklos narys“. Taivanas griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pareiškė, kad įves Maskvai ekonomines sankcijas.

„Twitter“ žymės įrašus su nuorodomis į Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių pranešimus, pirmadienį paskelbė socialinis tinklas. Kremliui lojali žiniasklaida kaltinama skleidžianti klaidinančią informaciją apie Rusijos invaziją Ukrainoje. Didieji socialiniai tinklai spaudžiami užkirsti kelią platinti neteisingą arba klaidinančią informaciją apie Rusijos surengtą puolimą prieš kaimyninę valstybę, sulaukusį griežto tarptautinio pasmerkimo.

Iš daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje liks vienetai, sako Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis. „iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo“, – LRT radijui antradienį sakė A. Laurinaitis.

Australija skirs 50 mln. JAV dolerių (44,7 mln. eurų) Ukrainos gynybai remti ir dar 25 mln. dolerių (22,3 mln. eurų) humanitarinei pagalbai, antradienį pranešė CNN. Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas per spaudos konferenciją pareiškė, kad letalinės ir neletalinės ginkluotės pagalbos pakete, skirtame padėti Ukrainai atremti ją užpuolusios Rusijos pajėgas, bus raketų. Pasak jo, prieštankinių raketų naudojimas Ukrainos pajėgoms nepaprastai pasiteisino.

Europos Sąjungos sprendimas skirti pusę milijardo eurų Ukrainai skirtos ginkluotės tiekimui sukėlė nuostabą, kaip greitai jis buvo priimtas, ir yra vertinamas kaip „lemiamas momentas“ kuriant bendrą Europos gynybos politiką.  Tai „posūkio taškas Europos integracijos istorijoje“, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrelli.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos karinių pajėgų puolimą prieš civilius Ukrainos gyventojus. Jo teigimu, rusai užsiima sąmoningu žmonių naikinimu. „Rusijos pajėgos šiandien žiauriai apšaudė Charkovą“, – vėlų pirmadienio vakarą išplatintoje kalboje sakė V. Zelenskis. Nors anksčiau Rusijos karinės pajėgos sakė šaudančios tik į karinius objektus, Charkove pirmadienį buvo apšaudyti civilių gyvenamieji namai, gatvės, tuzinai žmonių žuvo. „Rusai žinojo, kur šauna.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė siekiantis, kad Rusijos lėktuvams ir laivams būtų uždrausta naudotis užsienio oro ir jūrų uostais, kad Maskva būtų nubausta dėl atakos prieš jo šalį.

Šeštoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Net ir prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, Ukrainos miestai tebėra bombarduojami. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Rusija antradienį nuo pat ryto tęsia dar pirmadienį pradėtų civilių gyvenamų vietų bombardavimą Charkove, Ukrainoje. Aiškėja, kad per raketos smūgį į miesto centrą žuvo mažiausiai 10 civilių gyventojų, dar bent 35 buvo sužeisti. Svarbiausios naujienos apie karą Ukrainoje: 01:03 | Netoli Kijevo subombarduoti gimdymo namai Raketa antradienį pataikė į privačius gimdymo namus netoli Kijevo, Ukrainoje, praneša pati įstaiga. „Raketa pataikė į gimdymo kliniką.

Ukrainos ambasadorė Oksana Markarova JAV pranešė, kad Rusija, vykdydama karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje, pirmadienį panaudojo vakuuminę bombą.  O. Markarova, susisiekusi su JAV Kongreso nariais, iškart iškėlė klausimą, ar tokie veiksmai, kuomet yra naudojamas itin galingas sprogmuo nepažeidžia Ženevos konvencijos įsipareigojimų, rašoma „The Guardian“. „Siekis suniokoti Ukrainą yra didžiulis“, – teigė ji.

Socialinis tinklas „Twitter“ skelbia, kad nuo šiol žymės turinį, priklausantį Rusijos valstybinei žiniasklaidai, o algoritmų pagalba sumažins tokios informacinės medžiagos matomumą šio socialinio tinklo vartotojams. Preigą prie rusiškų informacinių šaltinių apribos ir „Meta“ technologijų kompanija, kuriai priklauso „Facebook“. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, verslo atstovai vis labiau nusisuka nuo agresoriaus.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Pentagonas ir Baltieji rūmai pasirinko deeskalacijos kelią ir neatsakė V. Putinui grasinimais į grasinimą, kuomet šis pasirinkto gąsdinti Vakarus savo branduolinėmis pajėgomis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paragino G7 ir kitus šalių pasaulio lyderius toliau teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai jai suteikiant ginklus, taip pat daryti spaudimą Vladimiro Putino režimui. Po pokablio su pasaulio lyderiais vieningai pritarta, kad Ukrainos karių pasipriešinimas Rusijos pajėgoms yra įkvepiantis, rašoma CNN.

Į Europos Sąjungos naująjį sankcijų sąrašą pateko virtinė Rusijos oligarchų, taip pat Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES pritaikytas Michailui Fridmanui („Alfa Group“ ir „LetterOne“ akcininkas, VEOB ir X5 dalininkas) bei jo verslo partneriui Piotrui Avenui, Ališerui Usmanovui („Metalloinvest“, „Megafon“ akcininkas),  Aleksejui Mordašovui („Severstal“, „Lenta“ akcininkas, TUI kelionių organizatoriaus dalininkas), Genadijui ...

Energetikos milžinė „Shell“ pirmadienį pranešė pasitraukianti iš Rusijos, toliau tirpstant užsienio investicijoms šiai šaliai gyvybiškai svarbiame energetikos sektoriuje dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą. „Shell“ pranešė apie savo planus pasitraukti iš bendrų projektų su „Gazprom“ ir susijusių veiklų, įskaitant jos 27,5 proc. turimų akcijų suskystintų gamtinių dujų gamykloje „Sachalin II“, 50 proc.

Rusijos užsienio reikalų ministro atstovė Marija Zacharova suabejojo ir Vokietijos „denacifikacija“ M. Zacharova savo „Twitter“ paskyroje paskelbė žinutę, kurioje pakomentavo Vokietijos sprendimą tiekti Ukrainai ginkluotę. „Vokiškų ginklų tiekimas idėjiniams nacių pakaliko Banderos palikuonims verčia užduoti klausimą – o kiek visaapimantis ir užbaigtas buvo denacifikacijos procesas pačioje Vokietijoje po pralaimėjimo Antrajame Pasauliniame kare?“ – klausė ji.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Netoli Kijevo pirmadienį vakare nugriaudėjo itin galingi sprogimai, pranešė CNN.  Apie 18:40 val. vietos laiku į rytus nuo Ukrainos sostinės Kijevo pirmadienį pasigirdo galingi sprogimai. Liudininkai teigia, kad iš viso tai buvo 3 sprogimai. Po karinės atakos, mieste pasigirdo sirenų garsai.  Pranešama, kad tai buvo vienas galingiausių sprogimų pirmadienį.

JAV gynybos pareigūnas pirmadienį žurnalistams pranešė, kad Rusija gali griebtis kur kas agresyvesnių veiksmų prieš Ukrainą.  CNN žurnalistei JAV pareigūnas komentavo, kad Rusija, nesitikėjusi tokio galingo Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo, dabar gali imtis žiauresnių veiksmų, siekiant užimti Ukrainos sostinę Kijevą. JAV atstovas tikino, kad kol kas Rusijos kariniai veiksmai išlieka tokio pat stiprumo, tačiau patirtas nusivylimas gali lemti agresyvesnę taktiką.

Jungtinės Tautos pirmadienį pradėjo retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tylos minute pagerbdamos per konfliktą žuvusius žmones. Rusija turėtų pamatyti, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11 kartą  Jungtinių Tautų istorijoje.

Vieningas sprendimas taikyti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai už sukeltą kruviną karą Ukrainoje, Kremlius patyrė tikrą ekonominį krachą – įšaldomos oligarchų sąskaitos, apribota galimybė vykdyti mokėjimus. Dėl šios priežasties Rusijos pagrindinė valiuta rublis yra rekordinėse žemumose.  Kaip rašo CNN, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo susitikti su savo patarėjais, siekiant aptarti ekonominę situaciją šalyje.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o virtinė pasaulio valstybių įvedė naujas ir griežtesnes sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. Bet ar to pakaks? Kur gali nuvesti prasidėjęs karas Ukrainoje? Ar jis reikš Vladimiro Putino kapituliaciją ir Ukrainos pergalę, ar visos Europos ir NATO karą prieš Rusijos imperiją atkurti užsimaniusį diktatorių? Apie Rusijos agresiją Ukrainoje, saugumą regione, V. Putino grasinimus branduoliniu atsaku šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuoja atsar...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nare, pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) informacija. Pranešime sakoma, kad ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefačukas ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Ukrainiečiai seniai įrodė, kad mes – neatsiejama Europos bendrijos dalis.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis perspėjo, kad Rusija gali atakuoti Ukrainą vakarinėje šalies teritorijoje. Pasak Lenkijos vyriausybės vadovo, karinė ataka gali būti pradėta vykdyti iš Baltarusijos pusės, Ukrainos vakarinėje šalies dalyje.  Tokiu būdu, pasak jo, būtų užblokuota galimybė patekti į Ukrainą per Lenkiją, todėl Lenkijos ministras pirmininkas ragina paskubėti teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neatakuoti civilių Ukrainoje, sakoma prezidentūros pareiškime. Jame nurodoma, kad per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu E. Macronas paprašė Rusijos lyderio nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, ir apsaugoti svarbius kelius, ypač kelią į pietus nuo Kijevo.

Visų Rusijos bankų aktyvai Jungtinėje Karalystėje bus įšaldyti artimiausiomis dienomis, pirmadienį pranešė Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, Londonui planuojant toliau griežtinti sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje. „Artimiausiomis dienomis įšaldysime visų Rusijos bankų aktyvus, ketiname derinti veiksmus su mūsų sąjungininkais“, – L. Truss sakė parlamente. Ji pridūrė, kad šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią Kremliui finansuoti įsiveržimą į Ukrainą.

Baltarusijos kariuomenė skelbia apie „kasmetinį, planinį“ kariuomenės pajėgų patikrinimą Minsko ir sričių vykdomuosiuose komitetuose. Skelbiama, kad tai yra kasmetiniai užsiėmimai, skirti padidinti parengties lygį ir teritorinės gynybos institucijų suderinamumą su teritorinių kariuomenės pajėgų formavimu.

Vakarų sankcijos, įvestos atsakant į  Rusijos invaziją į Ukrainą, turėtų nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje jis patikino, kad tai nėra pagrindinis sankcijų tikslas, Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai įvedus virtinę priemonių prieš V. Putiną.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“. „Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.