Karas Ukrainoje

Ukrainos VRM atstovas Antonas Geraščenka perspėja dėl galimo Černobylio ar Fukušimo tragedijų pasikartojimų dėl Rusijos planuojamo puolimo šalies atominių elektrinių teritorijose.  „AE saugo Nacionalinės gvardijos herojai. Jie nepasiduos. Bus mūšis. Sviediniai kris prie AE. Jie negali pramušti betoninės reaktoriaus sienos, tačiau tiksliai pažeis transformatorius, turbinas ir kitą įrangą, kuri yra būtina saugiam AE darbui. Gali pasikartoti avarija, kaip Černobylyje ar Fukušimoje.

Ukrainiečių kariai paviešino, kokiu maistų, jų teigimu, Rusijos kariuomenė maitina savo karius. Vaizdo įraše matyti, kad kariams skirtų davinių galiojimo laikas baigėsi prieš kelerius metus. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyt, kaip Ukrainos kariuomenės uniformą vilkintis karys išpakuoja dėžę, kurioje – Rusijos kariuomenės maisto daviniai kariams.  „Čia kažkoks šūdas. Galiojimo laikas – 2015 metai.

Rusijos gyventojai skaudžiai pajuto tarptautinių sankcijų poveikį: žmonės negali išsiimti pinigų, atsiskaityti banko kortelėmis, kyla kainos, apribotos kelionės. Ir tai dar tik pradžia. „Jei galėčiau išvykti iš Rusijos dabar, tą ir padaryčiau. Bet negaliu mesti darbo“, – sako Andrejus. Jis jau negali leisti sau pasiimti būsto paskolą Maskvoje, nes palūkanų normos buvo gerokai padidintos.

Socialiniuose tinkluose plinta, kaip teigiama, vienoje Kijevo, Ukrainos sostinės, ligoninių įamžintos medikų vestuvės. Jie Rusijos pradėto karo įkarštyje suskubo susituokti tiesiog ligoninėje, savo kolegų akivaizdoje, šalia kuklių vaišių. Medikų porą, panašu, sutuokė taip pat jų kolega medikas, vilkintis medikams būdingą aprangą. Savo santuoką pora vainikavo bučiniu, o kolegos tai palydėjo plojimais. Karas Ukrainoje trunka jau septintą dieną.

Septintąją karo Ukrainoje parą šios šalies prezidentas emocingai kreipėsi į savo tautą ir pasaulį: „Šiandien ukrainiečiai – neįveikiamumo simbolis. Simbolis to, kad iš meilės savo šaliai žmonės bet kurioje šalyje, bet kuriuo metu gali tapti geriausiais Žemėje“. V. Zelenskis taip pat akcentavo Ukrainos puolimo pasekmes Rusijai, kurios gyventojų laukia tarptautinė izoliacija.

„YouTube“ pašalino platformoje veikusių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sustabdytų rusų kalba retransliuojamų televizijos kanalų: „Rossija 24“, „NTV Mir“, „Belarus 24“, „PBK Lietuva“, „TVCi“, „MIR24“ ir „RBK-TV“ paskyras.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) antradienį paskelbė, kad kovo 7 ir 8 dienomis surengs posėdžius dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. „Tarptautinis teisingumo teismas, pagrindinis Jungtinių Tautų teisminis organas, pirmadienį, kovo 7 dieną, ir antradienį, kovo 8 dieną, surengs viešus bylos dėl įtarimų genocidu pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) posėdžius“, – rašoma teismo pranešime.

Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova sako, kad trečiadienio naktį Kijeve nesigirdėjo šūvių ar sprogimų, veikia televizija, yra ryšys, elektra, vanduo. „Kijevas šiandien pergyveno gal antrą ramią naktį, nes praitą naktį gaudė sirenos kelissyk per naktį, šiandien – gana rami naktis. Esame dėkingi kariams, Nacionalinei gvardijai, teritorinei gynybai, kuri išlaiko Kijevą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį paskelbė įsakęs nusiųsti daugiau karių į šalies pietus, prie sienos su Ukraina. Tačiau jis pridūrė, kad Baltarusijos – artimos Rusijos sąjungininkės – pajėgos nedalyvaus puolime Ukrainoje. Jo žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA. Šeštą Rusijos invazijos į Ukrainą dieną A. Lukašenka per savo saugumo tarybos posėdį sakė, kad saugoti pietinių rajonų nusiųs penkias taktines kovos grupes.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos orlaiviams bei Rusijai ėmusis atsakomųjų veiksmų, o kartu brangstant kurui, visi šie veiksniai, tikėtina, didins lėktuvų bilietų kainas, teigia aviacijos ekspertai.

Karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, draudžiantį rusams išvykti iš šalies su daugiau nei 10 000 JAV dolerių užsienio valiuta.

Septintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinės pajėgos bombarduoja vis daugiau civilių Ukrainoje gyvenamų teritorijų. Vakarai griežtina savo atsaką į karą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Trečiadienis ► JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus Ženevos konvencijos draudžiamus ginklus, Maskvai tęsiant ataką prieš savo kaimynę.

Savaitę nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina skaičiuoja kovoje kritusius civilius. Jų skaičius jau perkopė 2000. Kijevas, Charkovas, Chersonas, Mariupolis ir dar daug kitų miestų stengiasi išsaugoti savo teritorijas nuo Rusijos invazijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino, kad JAV Rusijai uždaro oro erdvę. Tai prezidentas pareiškė antradienio vakarą (ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvos laiku) savo kalboje Kapitolijuje, JAV. J. Bideno teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „sumokėti kainą“ už savo veiksmus Ukrainoje. „Per savo istoriją mes išmokome šią pamoką – kai diktatoriai nemoka už savo agresiją, jie sukelia dar didesnį chaosą. Jie juda toliau. Be to, išlaidos ir grėsmės Amerikai ir pasauliui nuolat auga.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J. Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą. „Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys.

Technologijų milžinė „Apple“ apsisprendė – siekdama taikos pasaulyje, Rusijoje nustos pardavinėti savo sukurtus įrenginius.  Dėl Kremliaus karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje, „Apple“ nusprendė nepardavinėti savo pagamintų produktų Rusijoje, rašo skynews.com. Be to, technologijų milžinė taip pat Rusijoje apribojo naudojimąsi „Apple pay“ paslaugomis, pašalino galimybę parsisiųsti RT, „Sputnik“ „App store“ internetinėje programėlių parduotuvėje.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situacija šalyje. Po daugiau kaip 30 minučių trukusio telefoninio pokalbio Baltųjų rūmų atstovai patikino, kad J. Bidenas Ukrainai pažadėjo ir toliau suteikti reikiamą pagalbą. Lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė situaciją dėl suintensyvėjusių Rusijos karių išpuolių, įskaitant karinius antskrydžius Kijeve, kurių metu buvo pataikyta į Babyn Jaro memorialą Holokausto aukoms atminti.

Jungtinės Karalystės (JK) atstovai antradienį pareiškė, kad per 48 valandas Ukrainos teritorijoje gerokai suintensyvėjo Rusijos karinių pajėgų smūgiai tankiai apgyvendintuose miestuose.  JK gynybos ministerijos paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karinės pajėgos toliau artėja link Kijevo, rašoma CNN Artėjanti karinė kolona link Ukrainos sostinės sudaryti ne tik iš kovinių, bet ir logistikai pritaikytos technikos.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretorius Aleksejus Danilovas skelbia, kad Gostomelyje buvo likviduoti Ramzano Kadyrovo kariai. Pasak sekretoriaus, užpuolikai buvo pasiųsti nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Unian.net korespondentui A. Danilovas komentavo, kad speciali operacija, kurią turėjo atlikti Kadyrovo kariai, buvo žinoma.

Rusijos Čečėnijos regiono prokremliškas lyderis Ramzanas Kadyrovas, nors tai daro itin retai, tačiau pripažino, kad invazijos į Ukrainą metu dalis kovotojų žuvo. Nors Rusijos ir kitų prokremliškų valstybių skelbiami duomenys būna suklastoti, fiktyvūs, Rusijos prezidentui pataikaujantis čečėnų lyderis R. Kadyrovas pripažino, kad, puolant Ukrainą, dalis kovotojų žuvo. „Deja, tarp Čečėnijos gyventojų jau yra nuostolių.

Ukrainiečiai dalinasi vaizdais, kaip atrodo jų namai po atakų, kurios vyko Vasilkove. Vaizdo įrašu pasidalinęs ukrainietis prieraše teigė, kad tai suniokotas butas Vasilkove. „Ar jums to pakanka?“, – prieraše klausė pilietis.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl atakų naktį iš šetadienio į sekmadienį Vasilkove užsidegė ir dujotiekis bei naftos terminalas.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad britų kariai nekovos su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.  B. Johnsonas taip pat pridūrė, kad karinis pastiprinimas yra „ne kas kita, kaip gynybinės priemonės“, rašoma CNN. „Mes nekovosime su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Remdami Ukrainą, taip pat turime stiprinti ir savo bendrystę, kad apsaugotume savo žmones.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išaugo kaip tikras lyderis: jis ne tik politiškai vadovauja šalies pasipriešinimui, bet ir sugebėjo įtikinti Vakarų šalis paremti ginkluote ir pinigais Ukrainos kovą už laisvę. Karas vyksta jau šešta diena, tačiau V. Zelenskis geba išlikti efektyvus, demonstruoja drąsą, aktyviai komunikuoja su visuomene ir pasaulio valstybių lyderiais, subūrė ištisą koaliciją prieš Rusiją.

Rusija, kuri oficialiai nepripažįsta karo Ukrainoje, o savo gyventojams pateikia itin skurdžią informaciją apie jo eigą, nusprendė išgąsdinti savo pačių žmones. Skelbiama apie „užsakomuosius“ teroro išpuolius Rusijoje.

Rusijos politikas, buvęs ilgametis šalies premjeras ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, skelbdamas savo ryžtą pripažinti rytines Ukrainos teritorijas „suvereniomis valstybėmis“, neslėpdamas pasididžiavimo gyrėsi, kad „sykį jau pamokė Vakarus“. Ekspertai tuo metu perspėjo, kad Rusijai ratifikavus sutartį su DLR ir LLR jų deklaruojamomis sienomis tapo akivaizdu, kad karas su Ukraina yra neišvengiamas.

Lvovas, kuris yra arčiau Krokuvos nei Kijevo, jau kelis mėnesius ruošėsi konfliktui. Mieste sirenos perspėjo žmones apie Rusijos bombardavimą, vykstantį kitose šalies vietose. O užkulisiuose miesto aukščiausias pareigūnas ruošėsi „visiškai atkurti mūsų gyvenimo būdą“. Akmenimis grįstų gatvių ir Habsburgų žavesio pilnas miestas yra arčiau Krokuvos nei Kijevo, maždaug 80 kilometrų nuo sienos su Lenkija. Tikimasi ir vilimasi, kad kova bus sulaikyta ir įvyks kitur.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka pasidalijo vaizdo įrašu iš Melitopolio miesto, kur Rusijos kariuomenė bando prasiveržti pro beginklius civilius.  „Karo policija šaudo į orą, kad išvaikytų žmones. Ukrainiečiai neatsitraukia!“ – socialinėje paskyroje rašė A. Geraščenka.

Kijevo užėmimas ir Ukrainos vyriausybės nuvertimas nebūtinai pagrindinis rusų tikslas, tai gali būti tik priedanga, teigė Darius Antanaitis.  Lietuvos kariuomenės atsargos majoras TV3 žinių „Dienos komentare“ paaiškino, koks galėtų būti tikrasis rusų strateginis tikslas.

Antradienį Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Klyčko įspėjo, kad „priešas yra sostinės pakraštyje“. V. Klyčko taip pat dar kartą paminėjo, kad šalies kariuomenė yra pasiryžusi visomis jėgomis ginti sostinę nuo okupantų, rašoma CNN. „Mūsų ginkluotosios, teritorinės gynybos pajėgos didvyriškai kovoja už mūsų žemę <...> Visų prašau išlikti ramiems. Neikite į lauką, o pavojaus atveju likite slėptuvėse“, – pranešime pridūrė V. Klyčko.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Kinija pareiškė apgailestaujanti dėl žmonių mirčių Ukrainoje ir dabartinę situacija pavadino „netinkama“, tačiau atsisako pripažinti, kad Rusijos kariniai veiksmai yra invazija, rašo CNN. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas tvirtino, kad civilių gyvybės ir jų asmeninio turto išsaugojimas turi būti garantuotas. Be to, teigiama, kad svarbu išvengti didelės humanitarinės krizės Ukrainoje.

Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove antradienį per naujus Rusijos pajėgų apšaudymus žuvo dar mažiausiai 10 žmonių, o daugiau kaip 20 kitų buvo sužeisti, pranešė gelbėjimo tarnybos. Per ataką prieš miesto centrinę aikštę ir pagrindinį administracinį pastatą „žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar daugiau kaip 20 buvo sužeisti“, sakoma regiono gelbėjimo tarnybų pareiškime. Jame priduriama, kad gelbėtojai po nuolaužomis surado 10 gyvų žmonių.

Ukrainoje antradienį per apšaudymą žuvo indų studentas, paskelbė Indija, ragindama Maskvą ir Kijevą užtikrinti galimybes saugiai išvykti maždaug 12 tūkst. įstrigusių jos piliečių. „Su dideliu liūdesiu patvirtiname, kad šį rytą per Charkivo apšaudymą gyvybės neteko indų studentas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Indijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Arindamas Bagchi.

Nuo pat Rusijos puolimo Ukrainos pradžios taikūs daugelio miestų gyventojai yra priversti periodiškai slėpti nuo antskrydžių ir sprogimų slėptuvėse. Suskambus oro pavojaus signalui žmonės traukia į slėptuves, kur laukia antpuolio pabaigos. Itin sudėtingą laikotarpį Ukrainoje šiuo metu išgyvena mažiausieji ir gimdyvės. Jautrią fotografiją paviešino naujienų agentūra UNIAN: „Ši slėptuvė yra specializuotuose vaiko namuose Kropivnycke. Ten visi vaikai yra našlaičiai. Daugelis jų sergantys.

Ukrainos kariai nepraranda nusiteikimo apginti savo šalį nuo Rusijos inicijuotos agresijos ir karo. Jie noriai dalinasi vaizdo žinutėmis Rusijos karinėms pajėgoms. Vienoje jų centrinės Ukrainos Kryvyj Riho miesto karys pažymi, kaip ukrainiečių tauta dabar susivienijo bendram tikslui – įveikti Rusijos kariuomenę. „Šiandien rusiška beždžionė pasakė, kad mūsų valdžioje stovi banderovcų ir neonacių atstovai. Jis nesupranta, kad jis jau užkniso ukrainiečių tautą.

Ukrainiečių civilių drąsa ir ryžtas išsaugoti savo šalies nepriklausomybę bet kokia kaina toliau stebina pasaulį. Šeštąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną toliau vykdomos atakos prieš pagrindinius šalies miestus, o bene smarkiausiai puolimas vykdomas Charkove, kuriame bombarduojami gyvenamieji pastatai, nuolatos didžiulis pavojus kyla civiliams. Socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintame vaizdo įraše matyti, kad okupantams ukrainiečiai priešinasi nepaisydami jokių pavojų.

Rusijos karo Ukrainoje šeštą dieną Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda perspėjo, kad jokia Europos šalis „negali jaustis saugi“, kai kalbama apie Rusijos prezidentą Putiną. „Nė viena Europos Sąjungos [ES] šalis šiuo metu negali jaustis saugi.

Zelenskis kreipėsi į pasaulį dėl įvykių Charkove, kur raketomis buvo apšaudyti civiliniai ir gyvenamieji pastatai. Jis pažymėjo, kad vyksta teroras prieš Charkovą, prieš Ukrainą. „Kviečiame visas pasaulio šalis sureaguoti į nusikalstamą agresoriaus taktiką ir paskelbti, kad Rusija vykdo valstybinį terorizmą, reikalaujame visiškos atsakomybės teroristams tarptautiniuose teismuose“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Kremlius antradienį pareiškė, jog dar anksti daryti išvadas apie derybas su Kijevu, surengtas siekiant užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie derybas, tačiau pridūrė, jog „dar anksti vertinti“ jų rezultatus. Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Ukrainos nacionalinė kovos su korupcija agentūra pareiškė, jog deklaruoti užgrobtų Rusijos armijos tankų ar kitos karinės technikos nebūtina, kadangi karo trofėjai į gyventojų turto deklaracijas neįtraukiami, nes įgyjami ne per kokį nors sandorius, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Deklaruoti užgrobtų rusų tankų ir kitos technikos nereikia, kadangi šito šlamšto vertė neviršija 100 milimalių pragyvenimo lygių (248,1 tūkst.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą „sudaužė taiką Europoje“ ir kad Aljansas gins „kiekvieną savo teritorijos centimetrą“. „Prezidentas Putinas sudaužė taiką Europoje. Sąjungininkės smerkia nepateisinamą ir brutalią invaziją į Ukrainą. Rusijos puolimas visiškai nepriimtinas ir jį rengti leido Baltarusija“, – sakė J. Stoltenbergas, lankydamasis Lasko oro pajėgų bazėje Lenkijoje.

Rusijos pajėgų surengtas civilinių taikinių apšaudymas antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove pažeidė tarptautines ginkluotų konfliktų taisykles, antradienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Vakarykštis civilinės infrastruktūros objektų apšaudymas artilerijos pabūklais Charkove pažeidžia karo teisę.

Lenkijoje viešintis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys neribotą laiką sankcijomis spaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, šiam įsiveržus į Ukrainą. „Vladimiras Putinas taip pat neįvertino Vakarų ir viso likusio pasaulio vienybės bei ryžto, – sakė jis žurnalistams. – Ir toliau darysime ekonominį spaudimą... akivaizdu, kad jis jau turi didžiulį poveikį. Esame pasirengę jį stiprinti ir tęsti tiek, kiek reikės.

Tai, kad Baltarusijos kariuomenė įžengė į Černigovo sritį, Ukrainoje, patvirtino Ukrainos gynybos pajėgų „Šiaurės“ regioninio skyriaus atstovas Vitalijus Kirillovas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra unian.net. Baltarusijos kariuomenė įžengė į Černigovo sritį. Anot Ukrainos Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos, informaciją patvirtino gynybos pajėgų „Šiaurės“ regioninio skyriaus atstovas Vitalijus Kirillovas. „Baltarusija įstojo į karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu. Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šis V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidino nerimą.

Nuo Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje daugiau nei 660 000 žmonių pabėgo iš šalies, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra. „Dabar turime daugiau nei 660 000 pabėgėlių, kurie vien per pastarąsias šešias dienas pasitraukė iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo (Šabija Mantu). „Skaičiai auga eksponentiškai.

Chersono ir Charkovo gyventojai dalijasi vaizdais, kokius siaubus patiria karo metu. Liudininkai fiksuoja, kaip rusai apšaudo net ir gyvenamuosius daugiabučius. Antradienį Rusijos ugnis nukreipta į ir antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą. Ten Rusijos pajėgų raketos skrenda nebe į karinius objektus, o į civilius gyventojus. Viena raketa smogė ir į Charkovo regiono administracijos pastatą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas sako, kad Vakarai turėtų atsisakyti „karinių objektų buvusios SSRS teritorijose“. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijai nėra priimtinas JAV branduolinis ginklo dislokavimas Europoje, ir „atėjo laikas grąžinti jį namo“. Rusijos užsienio reikalų ministro teigimu, naujos ginklavimosi varžybos ir kosmoso pavertimas ginkluoto konflikto dalimi „įgyja realius bruožus“.  S. Lavrovas apkaltino pačią Ukrainą ir Vakarus dėl Rusijos vykdomo puolimo.