Karas Ukrainoje

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Ukrainoje nukautas vienas Rusijos generolų – buvęs 7-osios Rusijos desantininkų šturmo divizijos vadas Andrejus Suchoveckis. Apie tai skelbia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka. „Ukrainoje, Černigovo srityje, žuvo pirmasis rusų okupantų generolas. Pasiruoškite likusieji! Arba, ponai generolai, praneškite vadams, kad invazija į Ukrainą yra kruvinas nuotykis, kuris sunaikins Rusiją, jei ji nebus nedelsiant sustabdyta! Ukraina yra jūsų Afganistanas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę. „Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Ukraina išplatino bepilotės skraidyklės užfiksuotus kadrus iš suniokoto Borodiankos miesto. 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kijevo esantis Borodiankos miestas po intensyvių Rusijos artilerijos atakų dabar primena miestą vaiduoklį, nors jame prieš mėnesį dar virė įprastinis gyvenimas, miestelyje 2021-ųjų metų duomenimis gyveno 13 tūkstančių gyventojų.

Nuo karo pradžios prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį buvo surengti mažiausiai trys bandymai jį nužudyti. Žmogžudystėms už akių užbėgta, kai Rusijos žvalgyba FSB informavo Ukrainą apie dvi atskiras samdinių grupes, kurioms pavesta nužudyti būtent Ukrainos prezidentą.

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą Vladimirą Putiną, jo pajėgoms užpuolus Ukrainą. „Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką“, – sakė respublikonų senatorius ketvirtadienį vakare per interviu konservatyvios televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Viena iš paskutinių nepriklausomų Rusijos naujienų kanalų „Dožd“ paskelbė nutrauksianti savo veiklą neribotam laikui po to, kai patyrė spaudimą dėl informacijos apie karą Ukrainoje. Remiantis pranešimais, Rusijos telekomunikacijų reguliavimo tarnyba jau anksčiau šią savaitę blokavo „Dožd“, kaltindama ją „ekstremizmo kurstymu, Rusijos piliečių piktnaudžiavimu, masiniu visuomenės ramybės ir saugumo sutrikdymu ir protestų skatinimu“, skelbia BBC.

Didžiausia privati Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje ir tapo viena pirmųjų didžiųjų Rusijos įmonių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją į provakarietišką kaimynę. Bendrovės vadovybė „reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių tragiškų įvykių Ukrainoje bei reiškia nuoširdžiausią užuojautą visiems dėl šios tragedijos nukentėjusiems“, – teigiama „Lukoil“ pareiškime.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad užgesino gaisrą Zaporožės atominėje elektrinėje, kilusį po Rusijos kariuomenės apšaudymo. „6 val. 20 min. gaisras Zaporožės AE Enerhodare buvo užgesintas. Aukų nėra“, – feisbuke paskelbė pagalbos tarnybos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos apšaudė didžiausią Europoje atominę elektrinę.

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją nutraukti savo karinę veiklą Ukrainos atominėje elektrinėje ir įleisti avarines tarnybas. „Prezidentas Bidenas kartu su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu ragino Rusiją sustabdyti savo karinius veiksmus toje teritorijoje ir leisti ugniagesiams bei avarinių tarnybų darbuotojams patekti į tą vietą“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtoje lyderių pokalbio santraukoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į Europą, prašydamas pagalbos po Ukrainos atominės elektrinės atakos. Zaporožės atominę elektrinę apšaudžius Rusijos karinėms pajėgoms, joje kilo gaisras. „Europa turi pabusti dabar. Didžiausia atominė stotis Europoje dega. Šiuo metu Rusijos tankai apšaudo branduolinius dalinius. Tai yra rezervuarai, kurie turi šiluminį regėjimą, todėl jie žino, kur šaudo. Jie tam ruošėsi.

Devintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinių pajėgų apšaudytoje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje Zaporožėje kilo gaisras. Ukraina įspėjo dėl branduolinio pavojaus. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies.

NATO atmetė virš Ukrainos, kuri šiuo metu kariauja su į šalies teritoriją įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis, paskelbti neskradymo zoną. Pasak NATO vadovo, Aljanso kariai neturėtų būti virš Ukrainos. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:23 | V. Zelenskis kritikuoja NATO Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija.

Čekijos piliečiams, išvykusiems į Ukrainą ir padedantiems gintis nuo Rusijos invazijos, tėvynėje atsakomybė nebegrės, ketvirtadienį nutarė lyderiai Prahoje. „Galime garantuoti bausmės netaikymą prezidento sprendimu“, – po susitikimo su prezidentu Milošu Zemanu žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petras Fiala. Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams tarnauti kurios nors kitos šalies kariuomenėje. Pažeidėjams gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas ketvirtadienį interviu CNN sakė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra „barbariškas“.  A. Kozyrevas interviu metu sakė, kad, dirbdamas užsienio reikalų ministru, suprato, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino apetitas, laikui bėgant, tapo nevaldomas.  „Tai barbariškas poelgis. <...> Supratau, kad jie, galima sakyti, leidžiasi nuo kalno ir jaučiasi nebaudžiami tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki teigė, kad artimiausiu metu neplanuojama atskiro susitikimo ar suderinto telefoninio pokalbio tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. JAV atstovės teigimu, „dabar ne laikas“ derinti pokalbį ar susitikimą, rašo CNN. „Mes neplanuojame jų susitikimo ar skambučio. Prezidentas tai labai aiškiai pasakė. Tačiau mes įvertinsime kiekvieną faktorių“, – sakė ji.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

JAV gynybos atstovų atlikta analizė rodo, kad Rusijos kariuomenė tyčia nukreipia ginklus į civilių gyvenamuosius pastatus, vyriausybės pastatus ar televizijos bokštą. Nors anksčiau JAV pareigūnai teigė matantys, kaip okupantai niokoja civilių gyvenamuosius pastatus, jiems priklausantį turtą, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar tai yra viena iš Rusijos kariuomenės taktikų, rašoma CNN.

Rusija griebiasi naujų žiaurumo taktikų – skelbiama, kad okupantai parengė viešų egzekucijų Ukrainoje planus, kai miesus užims rusų kariai. „Bloomberg“, remdamasi Europos žvalgybos pareigūno pastebėjimais, teigia, kad Maskva parengė strategijas, kaip palaužti ukrainiečius morališkai tam, kad šie nedrįstu pasipriešinti rusų kariuomenei ginklu užėmus Ukrainos miestus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

Dėl baisių apšaudymų Irpinės miestas, esantis netoli Kijevo, buvo sugriautas. Iš jo 206-asis Kijevo teritorinės gynybos batalionas išgelbėjo šimtus moterų ir vaikų. Gelbėjimo operacijos metu buvo išgelbėta daugiau nei 400 moterų ir vaikų. „Mažyle, viskas gerai, nesijaudink“, – padėdami ir ramindami vaikus už kadro kartojo bataliono kareiviai. Irpinė buvo sunaikinta ir apsupta rusų įsibrovėlių. Gelbėjimo operaciją galite išvysti reportaže, esančiame straipnsio pradžioje.

Karas Ukrainoje kasdien darosi vis įtemptesnis ir reikalauja vis daugiau aukų, tačiau Vakarai neskuba įsitraukti į kovą tiesiogiai. Ekspertai tiki, kad bet koks realus NATO įsikišimas į konfliktą galėtų įžiebti pasaulinį karą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas. Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą? Iš tikrųjų, emocijų yra daug.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą. Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams. „Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite.

Rusijos pajėgoms Ukrainoje ketvirtadienį smogus gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiabutį šiauriniame Černihivo mieste, žuvo 33 žmonės, pranešė pareigūnai.

Juodojoje jūroje, netoli Ukrainos krantų nuskendo veikiausiai ant minos užplaukęs Estijai priklausantis prekybinis laivas, skelbia Estijos leidinys „Postimees“, remdamasis agentūra „Reuters“. Tai, kad laivas veikiausiai susidūrė su jūrine mina, pranešė jo operatorė. Skelbiama, jog du laivo įgulos nariai yra gelbėjimosi valtyje, o keturi kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Kol dalis ukrainiečių drąsiai gina savo šalies laisvę karo lauke, vietos ilgapirščiai nusprendė pasinaudoti kilusia suirute ir ėmė plėšti savo tautiečių parduotuves. Internete plinta vis daugiau vaizdo įrašų, kaip žmonės „pamoko“ vagišius, pririšdami juos prie stulpų ar net vaikydami ginklu. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kaip Melitopolio mieste, Zaporožės srityje, vyriškis mosuodamas ginklu išvaiko į parduotuvę įsilaužusius miestelėnus.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdytojų taryba ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina į Ukrainą įsiveržusią Rusiją „tuojau pat nutraukti visus veiksmus“ savo provakarietiškos kaimynės branduoliniuose objektuose.

Ukrainos delegacija ketvirtadienį pranešė vykstanti į antrą derybų su Rusija dėl ugnies nutraukimo raundą prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Ukrainiečių derybininkų delegacija išvyko tą pačią dieną, kai Rusijos pajėgos užėmė pirmą didelį Ukrainos miestą. „Pakeliui į derybas su Rusijos Federacija. Jau sraigtasparniuose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

Trečiadienio naktį Černigove kelis sykius buvo skelbiamas oro pavojus, miestą bandė atakuoti ir antžeminės pajėgos. Bet vieno gatve važiavusio ukrainiečio automobilio vaizdo registratorius užfiksavo ir dar vieną raketinio užtaiso sprogimą, kuris įvyko ketvirtadienį apie 12 val. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Černigove degė naftos atsargų bazės rezervuaras su dyzeliniu kuru, skelbė „Nexta“. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė konfiskavusi superjachtą, priklausančią bendrovei, susijusiai su Igoriu Sečinu – Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ vadovu ir artimu Vladimiro Putino patikėtiniu.    Laivas „Amore Vero“ buvo konfiskuotas La Sjota laivų statykloje, esančioje netoli Marselio, nurodė Finansų ministerija.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Pastarosiomis dienomis skirtinguose Ukrainos miestuose vis dažniau pranešama apie atakas prieš Civilius. Rusijos raketos skrenda į Kijevo ir Charkovo daugiabučius, o štai Enerhodaro mieste į būrį civilių paleista raketa. Gali būti, kad Rusijos pajėgų kariai gavo įsakymą šaudyti į civilius. Bent jau taip pasakoja vienas iš Rusijos pusėje kariavusių karių. „Aš (nerišliai ištaria pavardę – red. past.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį dalyvavo dar viename 1,5 valandos trukusiame pokalbyje telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai kalbėjosi jau trečią kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną. Vienas E. Macrono padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Prancūzijos lyderis pasikalbėjo su V. Putinu, o paskui paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.

Ukrainos teritorijoje buvo nukautas buvęs 7-osios Rusijos desantininkų šturmo divizijos vadas Andrejus Suchoveckis. Naujiena išplito Ukrainos portaluose, nes Rusijos žiniasklaidoje yra draudžiama skelbti informaciją apie šį karą, jeigu to nėra patvirtinusi oficialioji valdžia. Nuo 2021-ųjų pabaigos generolas-majoras ėjo Rusijos centrinės karinės apygardos 41-osios armijos (Novosibirsko) vado pavaduotojo pareigas.

Kinija ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad ji prašiusi Rusijos nepradėti invazijos į Ukrainą, kol vyksta Pekino žiemos olimpinės žaidynės, tarptautinei bendrijai vis atidžiau stebint šiltėjančius šių dviejų galių santykius. Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl „neribotos“ partnerystės.

Agresyvaus Kremliaus režimo nusikaltimų, nutaikytų prieš Ukrainą ir visą demokratinį pasaulį, prikaišioti Rusijos piliečiams vien dėl tautybės, negalima. Šis teiginys vis dažniau viešojoje erdvėje regimas po to, kai nepasitenkinimas karu pradėjo virsti agresyviu elgesiu su rusų tautybės Lietuvos gyventojais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarų politikus svarstant „branduolinį karą“, Maskvai prieš savaitę pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę Ukrainą. „Aišku, kad trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis“, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai pareiškė S. Lavrovas. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaip tik Vakarų politikų galvose nuolat sukasi branduolinio karo idėja, ne rusų galvose“, – tvirtino jis.

Programėlėje „Telegram“ plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad legendinę Gyvačių salą gynusių ukrainiečių pasieniečių frazę rusų karo laivui „rusų karini laive, eik n****“ išmoko užbaigti net ir šuo. Trumpame vaizdelyje matyti, kaip šeimininkė savo šuns klausia: „Rusų laive, eik kur...?“. Tuo metu šunelis greitai sureaguoja ir suloja frazę „n****“. Keturkojui užbaigus legendinę frazę šeimininkė jį pagiria ir pavadina šaunuoliu.

Savo kalboje ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentavo, kad visos gynybinės šalies pozicijos yra išsaugotos, nė viena strategine kryptimi Rusijos kariuomenei nepavyko pasiekti pergalių. Taip pat pranešta, kad yra gaunama ginkluotė iš valstybių-partnerių, o iš užsienio atvyksta 16 tūkst. savanorių, kautis už Ukrainos laisvę. V. Zelenskis taip pat skyrė dėmesio ir socialiniams klausimams: visiems netekusiems dėl karo darbo asmenims bus išmokamos 6 tūkst.

Anksti trečiadienį paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad Irpinės mieste, esančiame į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, padaryta didelė žala gyvenamiesiems pastatams. „Telegram“ platformoje ukrainiečiai pasidalino vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kad gyvenamieji pastatai sugriauti beveik nepataisomai, o gatvėse žmonės šluoja likusias nuolaužas.

Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs. Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius savo žinutėje ironiškai pažymėjo, kad kariaudama su Ukraina Rusija „padarė visas įmanomas taktines karybos klaidas ir dar specialiai sukūrė keletą naujų“. „Tie idiotai iš išgąsčio sugrūdo čia tiek kariuomenės, kad patys sau užkirto aprūpinimo kelius. Jie čia, prie Kijevo ir Charkovo sutraukė 55 proc.

Ukraina kariauja kruviną ir tragišką karą, Rusijos kariuomenei įsiveržus į jos teritoriją praėjusią savaitę. Tačiau ir karo akivaizdoje ukrainiečiai kelia sau ūpą, sukurdami dainą ir vaizdo klipą apie savo ginkluotę, kurią naudoja nušluoti ištisas Rusijos pajėgų kolonas.

Vokietija padidins savo karinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai ir į konflikto zoną nusiųs 2 700 priešlėktuvinių raketų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vokiečių vyriausybės šaltinis. Vyriausybė „pritarė tolesnei pagalbai Ukrainai“, įskaitant sovietinių STRELA tipo priešlėktuvinių raketų, kurias anksčiau naudojo komunistinės Rytų Vokietijos kariuomenė, pristatymą, sakė šaltinis.

Vaškinių figūrų muziejus Paryžiuje, Prancūzijoje, iš savo ekspozicijos pašalino karą Ukrainoje iniciavusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino skulptūrą. Ją galėtų pakeisti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skulptūra.