Karas Ukrainoje

Ukrainos kariškiai į nelaisvę paėmė mažiausiai porą šimtų jų šalį sprogdinančių ir siaubiančių rusų karių. Internete plinta vaizdo įrašai, kur rusų karo belaisviai nuginkluoti ir sugluminti skambina savo mamoms, žmonoms ir šaukiasi pagalbos, o supratę, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, verkia ir atsiprašinėja. Ukrainiečiai paskelbė atiduosiantys visus karo belaisvius jų motinoms, jei šios pačios atvyks į Kijevą pasiimti savo vaikų.

Maskva šeštadienį pareikalavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Perspėjame Vilnių, Rygą ir Taliną, kad jie yra atsakingi už savo paleistos antirusiškos psichozės padarinius“, – „Reuters“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

Ukrainos ir Rusijos derybų dėl Maskvos invazijos užbaigimo trečias ratas įvyks pirmadienį, pranešė ukrainiečių delegacijos vadovas. „Trečias derybų ratas įvyks pirmadienį“, – per „Facebook“ parašė delegacijos vadovas Davydas Arachamija. Ankstesnę dieną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Mychailo Podoliakas sakė, kad naujas derybų etapas galėtų įvykti šeštadienį arba sekmadienį.

Rusijos gynybos ministerija pavakare pranešė atnaujinusi „puolamuosius veiksmus“ Ukrainoje po laikinų paliaubų, kurios buvo paskelbtos anksčiau šeštadienį, kad galėtų evakuotis dviejų apsiaustų miestų, įskaitant strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, gyventojai. „Dėl Ukrainos pusės nenoro paveikti nacionalistus ar pratęsti paliaubas 18 val. Maskvos laiku (17 val. Lietuvos laiku) buvo atnaujinti puolamieji veiksmai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas vaizdo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį kreipėsi į JAV senatorius su „desperatišku prašymu“, kad jo šaliai būtų atsiųsta orlaivių kovai su ją užpuolusiomis Rusijos pajėgomis.     V. Zelenskis šį prašymą išsakė per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių, įskaitant senatorius, kai kuriuos Atstovų Rūmų narius bei jų padėjėjus.

Europos Sąjunga steigia humanitarinius centrus, kad padėtų karo pabėgėliams ukrainiečiams rytinėse bloko narėse Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, bei rengiasi atsiųsti medicinos atsargų, penktadienį pranešė ES. Be to, blokas ketina suteikti pagalbą ES šalims, priimsiančioms daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių, plūstančių iš karo niokojamos šalies, nurodė Europos Komisija išplatintame pranešime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį atvykęs į Lenkiją gyrė šalį, kad ši atvėrė duris šimtams tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių ir sakė, kad Vašingtonas rengiasi skirti dar 2,75 mlrd. JAV dolerių (2,51 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti.     „Lenkijos žmonės žino, kaip svarbu ginti laisvę“, – sakė JAV diplomatijos vadovas po derybų su užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau (Zbignevu Rau) pietrytiniame Žešuvo mieste netoli sienos su Ukraina.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras šeštadienį pranešė turįs patvirtintos informacijos apie 351 civilio gyventojo žūtį Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.  Nuo vasario 24-osios iki praėjusio vidurnakčio per Rusijos karo veiksmus Ukrainoje buvo sužeisti dar 707 civiliai, nurodė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) Ženevoje.   OHCHR taiko griežtą metodologiją ir skelbia tik patvirtintus duomenis apie aukas.

Rusijos politikos apžvalgininkas Aleksandras Nevzorovas savo laidoje, rodomą „YouTube“ platformoje, „neišvengiamą karą su Ukraina“ prognozavo dar 2021-ųjų balandį. Faktiškai tiksliai buvo nuspėta karo pradžia ir net Rusijos šautinių aukų skaičius, bei prognozuojama, kad prieš V. Putiną galų gale atsisuks jo paties generolai. Lietuvoje šis žurnalistas žinomas savo propagandiniais reportažais ir laidomis apie įvykius Lietuvoje 1991-aisiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėdamas šeštadienį apkaltino Ukrainos vadovybę dėl Rusijos veiksmų ir pagrasino „valstybingumo praradimu, jeigu valdžia nepradės elgtis kitaip“. Jis taip pat išsakė savo nepasitenkinimą Vakarų ir kitų pasaulio valstybių sankcijomis, prilyginęs jas karo paskelbimui. „Tos sankcijos, kurios yra įvedamos, artimos karo paskelbimui“, – aiškino Rusijos prezidentas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį planuoja telefonu pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir paraginti jį „nedelsiant užbaigti šį karą“, Maskvai praeitą savaitę pradėjus invaziją į Ukrainą, pranešė turkų lyderio atstovas.

Šveicarijos naujoji griežta pozicija Rusijos atžvilgiu verčia šveicarų ekonomiką taikytis prie sankcijų poveikio, o į žaliavų rinką net įpūtė panikos vėjo. Šveicarija pirmadienį paskelbė, kad laikysis ES sankcijų, atsisakydama tradicinio Berno atsargaus požiūrio ir nurodydama nedelsiant įšaldyti turtą, priklausantį Rusijos įmonėms ir asmenims, įtrauktiems į ES juodąjį sąrašą.

Kremlius šeštadienį teisino naują įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę ir iki 15 metų įkalinimą asmenims už „melagienas“ prieš Rusijos kariuomenę, sakydamas, kad prieš šalį vykdomas „informacinis karas“. „Įstatymas buvo reikalingas dėl beprecedentės... net ne kampanijos, o informacinio karo, pradėto prieš mūsų šalį“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad susiklosčius tokiai padėčiai vyriausybė turėjo imtis „griežto“ atsako.

Ukrainos žiniasklaidos priemonės išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas virš Černihovo srities pamuštas rusų naikintuvas. Šiuo metu vyksta pilotų paieškos. Vaizdo įraše matyti, kaip ukrainiečių oro gynybos sistemomis yra numušamas Rusijos naikintuvas, o taip pat tai, kad abu naikintuvo pilotai katapultavosi. „Krasnojarcevas, ****, tuoj mes tave, padare, pagausim“, – antrame vaizdo įraše sako balsas už kadro.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautiečius su viltimi, kad jau netrukus bus galima visiems grįžti į namus. Jis taip pat paaiškino, kad jau vyksta derybos dėl Ukrainos atstatymo. „Įsitikinęs, kad greitai jau mes galėsime pasakyti savo žmonėms: grįžkite! Grįžkite iš Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir visų kitų šalių.

„Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas mano, kad Rusijos kariuomenei faktiškai nebeliko resursų tęsti karą Ukrainoje. Anot žymaus tyrėjo, duomenys rodo, kad numatyti puolimui Rusijos kariuomenės resursai jau faktiškai išnaudoti, todėl ir sulėtėjo puolimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš penktadienio į šeštadienį neslėpė kartėlio dėl NATO sprendimo nenustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir sakė, kad tai visiškai atriš rankas Rusijai, stiprinančiai smūgius iš oro. „Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus, – emocingai sakė Ukrainos lyderis. – Atsisakęs įkurti neskraidymo zoną Aljansas uždegė žalią šviesą bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus.

Rusijos užpuolikai netoli Kijevo iš kulkosvaidžių sušaudė civilių automobilį. Iš puolio metu du žmonės žuvo, įskaitant 17-metę paauglę ir dar keturi buvo sužeisti. Tyrimo duomenimis, 2022 m. kovo 4-ąją šeši žmonės automobiliu vyko iš Kijevo rajono Vorzelio gyvenvietės. Kelionės metu jie sutiko okupacinės Rusijos kariuomenės technikos koloną, su skiriamaisiais ženklais „V“. UNIAN skelbiama, kad smogikai atidengė ugnį į civilius iš tankuose esančių kulkosvaidžių.

Sankcijų Rusijai poveikį šios šalies gyventojai dar tik pradeda jausti. Kol kas skaudžiausiai buvo priimta naujiena apie „IKEA“ prekybos tinklo pasitraukimą, paskutinę parduotuvių veikimo dieną kovo 3-ąją didžiuosiuose Rusijos miestuose nusidriekė milžiniškos eilės. Tačiau garsiausių užsienio prekybos ženklų pasitraukimas dar tik įsibėgėja, kasdien prisijungia dešimtys naujų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius ir paragino juos kovoti už savo šalį. Rusijos pajėgos užėmė psichiatrijos ligoninę su 670 žmonių Ukrainos Kijevo srities Borodiankos mieste, vėliau ji buvo išlaisvinta. NATO atsisakė užtikrinti oro erdvės saugumą virš Ukrainos dėl neišvengiamos konfrontacijos su Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija. „Žinant, kad nauji smūgiai ir aukos yra neišvengiami, NATO sąmoningai nusprendžia neužverti Ukrainos dangaus“, – sakė V. Zelenskis Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše. „Šiandien Aljanso vadovybė uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – pridūrė jis.

JAV ir Rusijos kariuomenės įsteigė tiesioginę telefono liniją, kad sumažintų „apsiskaičiavimo“ rizikas, Maskvai tęsiant invaziją į Ukrainą, penktadienį pranešė Pentagonas. „Dekonfliktavimo linija“ tarp JAV karinių pajėgų vadovybės Europoje ir Rusijos gynybos ministerijos buvo įkurta anksčiau šią savaitę, sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby. „Neturiu jokios informacijos apie tai, ar ji buvo panaudota, – žurnalistams sakė jis.

Rusijai pradėjus blokuoti prieigą prie socialinių tinklų, panašu, savo eilės sulaukė ir „Youtube“. Kaip skelbia „The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu, surinkti duomenys liudija, kad „Youtube“ platforma Rusijos teritorijoje yra blokuojama.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos žiniasklaidos reguliuotoja „Roskomnadzor“ apriboja prieigą prie socialinio tinklo „Twitter“, pranešė šalies naujienų agentūros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos šalis palaikyti jo valstybės kovą prieš Rusijos invaziją. Jo kalba penktadienį buvo transliuota protestuotojams prieš karą įvairiuose Europos miestuose, įskaitant Paryžių, Prahą, Lioną, Frankfurtą, Vilnių ir kitus. Prezidentas paprašė minių netylėti dėl to, kas darosi jo šalyje. „Neužmerkite prieš tai akių, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos Mariupolio miesto meras prašo pagalbos atveriant humanitarinį koridorių. Mariupolio miestas iškentė ne vieną Rusijos kariuomenės ataką.  Meras Vadymo Boychenko, šiuo metu mieste atjungtas šildymas, vanduo ir elektra, o žmonėms trūksta maisto ir vaistų, todėl prašoma nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių.

Penktadienį po Rusijos įvykdyto aviacijos smūgio viename iš gyvenamųjų rajonų netoli Kijivo, 7 žmonės, tarp kurių buvo 2 vaikai, buvo nužudyti.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau. Pokalbis su prezidentu G. Nausėda – TV3 žinių studijoje.

Federalinė ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba, atsakinga už Rusijos žiniasklaidos stebėjimą, kontrolę ir cenzūrą, nusprendė blokuoti socialinį tinklą „Facebook“ Rusijos teritorijoje.  „The Guardian“ skelbia, kad Rusijoje nebepasiekiamas socialinis tinklas „Facebook“, tai liudija ir NEXTA pasidalinta informacija.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje. „Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Rusijos kariuomenei priklausančios raketos atplaiša nukrito šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio rezidencijos. NEXTA pasidalinti kadrai atskleidė, kad rezidencijos, esančios Konča-Zaspoje, kieme rasta raketos detalė.  Savo ruožtu V. Zelenskis pakomentavo: „Nepataikė“.  Išvengė bent trijų pasikėsinimų Nuo karo pradžios prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį buvo surengti mažiausiai trys bandymai jį nužudyti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį perspėjo NATO sąjungininkes, kad Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. „Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. Tarptautinė bendruomenė turi siekti saugumo zonų aplink branduolinius objektus Ukrainoje įtvirtinimo“, − neeiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pabrėžė G. Landsbergis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

Ukrainos teritoriniuose vandenyse buvo nuskandintas Ukrainos laivyno flagmanas „Hetmanas Sahaidachny“. Turimi duomenys rodo, kad karinio laivo įgula nusprendė asmeniškai sunaikinti fregatą Ukrainos teritoriniuose vandenyse, skelbia avia.pro svetainė. Nepatvirtintais duomenimis, Ukrainos karinio jūrų laivyno vyrai tyčia nuskandino karinį laivą. Pranešama, kad įgulos likimas nėra nežinomas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta nauji vaizdai iš Rusijos pajėgų apšaudomo Irpinės miesto, esančio už 21 kilometro į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo. Informacinio kanalo „Nexta“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip raketomis apšaudomas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas. Šią siaubingą ataką iš šono stebėjo gretimo namo gyventojai, kurie matydami jų akyse griūnantį daugiabutį negalėjo sulaikyti pykčio ir emocijų.

Kremliaus režimui Ukrainoje naudojant vis žiauresnius karo veiksmus, nusitaikant net ir į beginklius civilius, nerimo nuotaikos lydi ir Lietuvos gyventojus. Dažnas teigia apie tai galvojantis, bet neturįs plano, kaip nelaimės atveju elgtųsi. Juos ramindami institucijų atstovai sako, kad baimintis Lietuvoje nėra ko – kol kas grėsmių jokių nekyla. Lietuviai ieško informacijos, kur, neduok Dieve, jei kiltų grėsmė, kur galėtų saugiai pasislėpti.

Pasaulis atsidūrė per vieną žingsnį nuo katastrofos, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai apšaudė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šis įvykis turėtų pagaliau pažadinti Vakarų lyderius, vis dar nesiryžtančius tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ukraina prieš visą Rusiją kovoja viena.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.  Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.  Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.

Tokijas penktadienį pranešė siunčiantis Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų ir kitos gynybinės įrangos, siekdamas padėti šaliai priešintis Rusijos invazijai. Japonijai, paprastai besilaikančiai principo nesiųsti gynybos reikmenų į konfliktų apimtas valstybes, toks žingsnis yra retas. Vyriausybės vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno penktadienį žurnalistams sakė, kad, Nacionalinio saugumo tarybai priėmus tokį sprendimą, baigiamos derinti siuntimo ir kitos logistikos detalės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. „Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.

Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Penki scenarijai, kaip gali baigtis karas. Griaudint karui Ukrainoje, spėliojama kaip ir kada jis gali baigtis. Yra keli scenarijai, bet dauguma jų – niūrūs. 1. Trumpas karas Rusija pradeda ir greitai baigia greitą ir naikinantį karą. Tūkstančiai miršta, Kijevas krenta, Ukrainos prezidentas žūva arba yra priverstas trauktis iš šalies. Rusija “pasistato” marionetinę vyriausybę. Ukraina lieka nestabili, pažeidžiama ir partizaninio karo niokojama valstybė.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje. 32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius. „Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

Naktį rusų pajėgoms apšaudžius didžiausią atominę elektrinę Ukrainoje, kilo gaisras, o vėliau elektrinė buvo užimta. Specialistai sako, kad režimo tikslas aiškus – paėmus elektrinę į savo rankas galima manipuliuoti ne tik elektros tiekimu, bet ir kurti dezinformaciją. Specialistai ragina nepanikuoti ir informuoja, kad radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporožės atominę elektrinę.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame savo istoriją papasakojo Ukrainos Černigovo miesto mokyklos ataką išgyvenusi mergaitė.  Sukrečiančiame vaizdo įraše matyti, kad mergaitė yra visa kruvina ir yra patyrusi daugybę sužalojimų. Mergaitė paprašė jos vaizdo įrašu pasidalinti su visais rusais. „Aš buvau mokykloje, kai prasidėjo bombardavimas. Aš išgyvenau. Visiems sėkmės, tikiuosi, kad jums bus geriau nei man.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį pareiškė, kad jos šalis prašo surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, į kaimyninę šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus atominę elektrinę Ukrainoje. Ši ataka kėlė „grėsmę Europos saugumui ir stabilumui. Mums reikia, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, sakė ji britų televizijai Briuselyje vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę įvesti dar griežtesnes sankcijas Maskvai, į jo šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus ir užėmus didžiausią Europoje atominę elektrinę. „Būtina nedelsiant sugriežtinti sankcijas branduolinio terorizmo valstybei“, – pareiškė jis, kilus nerimui, kad kautynės prie Zaporižios jėgainės galėtų sukelti branduolinę avariją.

Devintąją Rusijos invazijos į Ukrainos dieną okupantų pajėgos toliau be skrupulų naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Skelbiama, kad penktadienį, apie devintą valandą ryto, Rusijos kariai sudavė galingą smūgį Žytomyro miestui ir praktiškai sunaikino ten buvusią mokyklą. Įvairiose miesto vietose buvo girdėti sprogimai, o po jų miesto centre esančioje mokykloje buvo matyti išgriautos pastatos sienos ir įgriuvęs stogas. „Ką tik buvo paleista raketa arba sprogo bomba.