Karas Ukrainoje

Lietuvoje lankosi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Jis, kartu su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, aptarė situaciją regione ir karą Ukrainoje. A. Blinkenas pažadėjo 400 papildomų karių Lietuvai.  JAV diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje sakė, kad dabartinės krizės akivaizdoje, Lietuva ir JAV yra susitelkusios, teikia paramą Ukrainai, siekia didinti Ukrainos gynybinius pajėgumus ir akylai saugo NATO sienas.

Rusijos pajėgoms sekmadienį bombarduojant Vinycios oro uostą, esantį už 200 km į pietvakarius nuo Kijevo, žuvo devyni žmonės, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba. „Pirmadienį iki 7 val. (vietos ir Lietuvos) laiku iš po griuvėsių buvo ištraukti 15 žmonių. Devyni jų buvo negyvi – penki civiliai ir keturi kariai“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir pridūrė, kad toliau ieškoma gyvų likusių žmonių.

Odesoje, Ukrainoje, – nauji ukrainiečių kelio ženklai, siunčiantys Rusijos karines pajėgas ant trijų raidžių. Juos įamžino ten dirbantis britų žurnalistas.  Odesoje dirbantis The Guardian žurnalistas Shaunas Walkeris pirmadienį įamžino kelio ženklus mieste, skelbia The Guardian. Juose Rusijos karinės pajėgos necenzūriniais žodžiais siunčiamos, liaudiškai tariant, ant trijų raidžių. Apkaltintas, kad kelio ženklai tėra montažas, Sh.

Karą prieš Ukrainą pradėjusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba šeštadienį, kai jis pasirodė apsuptas stiuardesių, viešojoje erdvėje sukėlė klausimų. Įtariama, kad V. Putino pasirodymas galėjo būti sufabrikuotas. Sprendžiant iš to, kad savo kalbos metu V. Putinas kelis kartus it vaiduoklis savo ranka pereina kiaurai mikrofoną, gali būti, jog visas pasirodymas – tik spektaklis, ir išties V. Putinas visai nebuvo minioje žmonių.

Ukrainos pajėgos praeitą naktį smogė Rusijos pajėgų užimtam aerodromui pietinėje Chersono srityje ir sunaikinusi dešimtis priešo sraigtasparnių, pirmadienį kariškių informaciją citavo naujienų agentūra „Unian“. Ukrainos jūrų pėstininkų vadovybės duomenimis, per smūgį aerodromui Čornobajivkoje į šiaurės vakarus nuo Chersono, pastarosiomis dienomis užimto Rusijos pajėgų, buvo „sunaikinta 30 priešo sraigtasparnių, taip pat gyvosios jėgos ir technikos“. Kariškiai nurodė, kad per praeitą parą Mykol...

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei grėsmes, kylančias Baltijos šalių saugumui ir visai euroatlantinės erdvės saugumo architektūrai. Šalies vadovas padėkojo už nuoseklią ir ilgametę JAV paramą Lietuvos valstybingumui, lyderystę įtvirtinant saugios ir laisvos Europos viziją, taip pat už JAV teikiamą karinę paramą Lietuvai.

Rusijos kariuomenė nušovė Hostomelio mero (Kyjivo sritis) Jurijų Prilipką. Skelbiama, kad vyras žuvo dalindamas maistą ir vaistus. „Žuvo Hostomelio bendruomenės pirmininkas Jurijus Iljičius Prilipka, dalijęs duoną alkaniems ir vaistus ligotiems, raminęs perdegusius ir praradusius viltį. Jį, kartu su kolegomis Ruslanu Karpenka ir Ivanu Zorejumi, sušaudė okupantai… Mirė už bendruomenę, mirė už Hostomelį, mirė kaip herojus. Amžinas atminimas ir mūsų padėkos“, – „RBC.

Amerikiečių milijardierius ir astronautas Jaredas Isaacmanas asmeniškai atgabeno atsargų Ukrainos, kovojančios su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, kariuomenei, pirmadienį pranešė vienas ukrainiečių diplomatas. Bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivio „Inspiration4“ „įgulos vadas Jaredas Isaacmanas asmeniškai atgabeno iš JAV pagalbos ukrainiečių kariškiams, – sakoma Ukrainos ambasados Lenkijoje patarėjo Oleho Kucio „Facebook“ pranešime.

Rusija pirmadienį paskelbė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš keleto Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir pietrytinį Mariupolio uostamiestį. „Rusijos pajėgos dėl humanitarinių tikslų skelbia „tylos režimą“ kovo 7 dieną nuo 10 val. (Maskvos, 9 val. Lietuvos laiku) ir atidaro humanitarinius koridorius“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.   Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pirmadienį pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „pasirinkimo momentu Kinijai“ ir paragino šią šalį nutraukti tylią politinę ir ekonominę paramą kilusiam karui. S. Morrisonas spaudė Pekiną paveikti savo sąjungininkės Maskvos veiksmus ir įrodyti, kad Kinija įsipareigojusi siekti taikos pasaulyje bei laikytis suvereniteto principo.

Rusijos pajėgos anksti pirmadienį bombardavo Ukrainos miestus iš oro, sausumos ir jūros, daugėjant požymių, kad jos ruošiasi šturmuoti sostinę Kijevą. Dėl nepaliaujamų apšaudymų daugiau kaip 1,5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos, daugybė kitų persikėlė į kitas šalies vietas arba įstrigo miestuose, virtusiuose griuvėsiais dėl Rusijos bombardavimų.

Estijos ambasadorius Kaimo Kuuskas, po Rusijos invazijos į Ukrainą iš pradžių persikėlęs iš Kijevo į Lvivą, sekmadienį paliko šalį. K. Kuuskas vyks į Taliną, kur toliau eis savo pareigas. Dėl karo veiksmų Ukrainoje ambasadoriaus diplomatinis darbas ir bendravimas su vietos valdžia buvo smarkiai sutrikęs. „Atsižvelgdami į Estijos ir sąjungininkų atliktus grėsmės vertinimus ir ribotas galimybes dirbti Ukrainoje, šiandien nusprendėme, kad laikinai tęsiu darbą ne Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį sakė, kad daugiau kaip 20 tūkst. žmonių iš 52 šalių pasisiūlė savanoriais kautis Ukrainoje, kur jie tarnautų naujai įkurtame internacionaliniame legione. Vis dėlto ministras nenurodė, kiek užsieniečių savanorių jau yra atvykę į Ukrainą. „Visas pasaulis šiandien yra Ukrainos pusėje ne vien žodžiais, bet ir darbais“, – kalbėdamas per Ukrainos televiziją sekmadienį vakare sakė D. Kuleba.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialioji stebėsenos misija Ukrainoje stabdo darbą, tęsiantis Rusijos puolimui prieš kaimyninę šalį, sekmadienį pranešė stebėtojai. „Visų misijos tarptautinių narių laikinos evakuacijos procesas jau beveik užbaigtas. Paskutinė grupė – misijos vadovas ir aukščiausioji vadovybė – dabar paliks Ukrainą“, – naujienų agentūra „Unian“ citavo misijos pranešimą. Visi kiti ESBO stebėsenos misijos tarptautiniai nariai jau išvyko iš šalies.

Kelios Vakarų šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, paragino Interpolą įšaldyti Rusijos narystę tarptautinėje teisėsaugos organizacijoje, sakė britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel. JK, JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija paprašė „nedelsiant sustabdyti Rusijos prieigą prie jo [Interpolo] sistemų“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė P. Patel. Grupė šalių prašo Interpolo vykdomąjį komitetą priimti sprendimą šią savaitę.

Karui Ukrainoje kasdien darantis vis karštesniam jos gynėjams reikia ginklų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo „ginklų, o ne pavežėjimo“, o daugelis Europos ir ne tik, šalių – atsiliepia. Į Ukrainą plūsta prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, šaunamieji ginklai, liemenės. Tiesa, jei kristų teisėta šalies valdžia ir prasidėtų partizaninis karas, kiltų etinė dilema, nes NATO dirba tik su vyriausybėmis, sako ekspertai.

Dvyliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusija, nors ir nesugeba išjudinti kovos ant žemės, Ukrainą vis stipriau puola iš oro. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Pirmadienis ►  Rusija antradienį atvers humanitarinius koridorius ir leis civiliams evakuotis iš kelių užpultos Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir uostamiestį Mariupolį, pranešė šalies naujienų agentūros.

„Mes rasime kiekvieną niekšą“, – taip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusiją ir jos karines pajėgas, rusų kariams sekmadienį nužudžius evakuotis bandžiusią keturių asmenų šeimą su dviem mažais vaikais. Naujoje naktinėje savo kalboje V. Zelenskis perspėjo Rusijos karius, kad jis nubaus tuos, kurie Ukrainoje elgėsi žvėriškai, jų laukia „vienintelė rami vieta“. „Šiandien yra Atleidimo sekmadienis. Tačiau už šimtus ir šimtus aukų mes neatleisime. Už tūkstančius kančių.

Dvyliktąją Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną vyko trečiasis derybų tarp abiejų šalių etapas. Pranešama, kad abiejų šalių derybininkai vyko į Baltarusijos teritoriją. Ukrainos prezidento patarėjas po derybų skelbia, kad pastebimi maži poslinkiai dėl humanitarinių koridorių.

JAV ir Europos politikai diskutuoja, kaip reiktų paremti Ukrainos Vyriausybę egzilyje, jei prezidentas Volodymyras Zelenskis būtų priverstas palikti Kijevą arba būtų nukautas, skelbia CNN. Diskutuojama, kad reiktų skatinti Zelenskį ir kitus valdžios atstovus persikeltį Vakarų Ukrainą, Lvivą. O jei Zelenkis ir jo bendražygiai bus priversti palikti šalį, kalbama apie tai, kad jie galėtų įsikurti Lenkijoje. Šios diskusijos yra preliminarios, kol kas nepriimtas joks sprendimas.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas sekmadienį pareiškė, kad britams būtų „neteisėta ir nenaudinga“ vykti kovoti prieš Rusiją šios šalies užpultoje Ukrainoje. Tokie jo komentarai prieštarauja JK užsienio reikalų sekretorės Liz Truss žodžiams, kad ji remia visus norinčiuosius tapti savanoriais ir atsiliepti į prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą užsieniečiams atvykti į Ukrainą prisijungti prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Ukrainos ministrų kabinetas sprendžia, ką daryti su žuvusių Rusijos karių kūnais, nes Rusija nenori jų atsiimti, skelbia Pravda.ua. Baiminantis blogėjančios sanitarinės situacijos ir norint išvengti užkrečiamų ligų protrūkio Ukrainos ministrų kabinetas sprendžią ką daryti ir kur dėti kareivių kūnus. Pradžioje buvo nutarta juos sukrauti į vagonus-šaldytuvus ir siųsti į Rusiją, bet Rusija tokių vagonų nepriima.

Virtinėje Ukrainos didžiųjų miestų sekmadienį vakare vėl sukaukė oro pavojaus sirenos, raginančios jų gyventojus slėptis dėl galimo Rusijos okupantų raketų smūgio. Pasak ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“, oro pavojaus sirenos sukaukė Lubnuose, Svitlovodske, Kameneco-Podolske, Umane, Starokonstantinovkoje, Chmelnickyje, Žytomyre, Korostenėje, Vasilkove, Biloje Cerkvoje, Kirovogrado srityje, Voznesenske, Voluinės srityje, taip pat Sumų ir Rivnės regionuose, Hostomelyje ir Vinicoje.

Kruvinas sekmadienis Ukrainoje – Kremliaus okupantai šalyje sekmadienį įvykdė kraupių atakų prieš taikius žmones. Sprogimai griaudėjo Kijivo priemiestyje, iš kurio skubėjo evakuotis šeimos, mina pražudė mažiausiai du vaikus. Didelį aviacijos smūgį Putino pakalikai generolai sudavė ir Vinicos oro uostui. Kijivas skelbia, kad Kremlius ruošiasi didelei, antrai puolimo Ukrainoje bangai. Jautresnius žiūrovus perspėjame – reportaže rodomi vaizdai gali šokiruoti.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba. „Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas sako, kad su Lenkija aktyviai derasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Už tai mainais Lenkija esą gautų modernių amerikietiškųjų F-16. Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus skelbti naujas sankcijas Rusijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos naftos importą. Savo ruožtu sankcijų smaugiami rusai išėjo į protestus prieš Vladimiro Putino karą net 35-iuose Rusijos miestuose. Omonininkai suėmė daugiau nei 1 000 prieš karą pasisakančių žmonių.

Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.  „Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.  „Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.

Ukrainiečiai ir toliau demonstruoja savo karingą dvasią – okupuotų šalies miestų gatvėse pasipylė protestai. Ukrainos žmonės siūlo okupantams keliauti ten, iš kur atėjo – jų negąsdina net automatų šūviais jiems grasinantys kariai. O kiti gyventojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja, kur slepiasi nuo karo siaubo. Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.

Agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusija ir Baltarusija netrukus gali sulaukti ir teisinio atsako. Tarptautiniai teismai sulaukia vis daugiau kreipimųsi dėl Maskvos ir Minsko nusikaltimų, o atsakomybėn patraukti norima ir šių režimų diktatorius – Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką. Teisės profesorius teigia, kad sunku atsakyti, kiek gali trukti teisinis procesas prieš diktatorius ir pabrėžia, kad namų darbus turi atlikti ir agresiją patirianti Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį  Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Maskva planuoja savo tikslų Ukrainoje pasiekti diplomatijos arba karinėmis priemonėmis, pranešė Eliziejaus rūmai.

Kruvinas sekmadienis Ukrainoje – Kremliaus okupantai šalyje šiandien įvykdė kraupių atakų prieš taikius žmones. Sprogimai griaudėjo Kijivo priemiestyje, iš kurio skubėjo evakuotis šeimos, mina pražudė mažiausiai du vaikus. Didelį aviacijos smūgį Putino pakalikai generolai sudavė ir Vinicos oro uostui. Kijivas skelbia, kad Kremlius ruošiasi didelei, antrai puolimo Ukrainoje bangai. Jautresnius žiūrovus perspėjame – reportaže rodomi vaizdai gali šokiruoti.

Medicinos darbuotojai nežino, ko tikėtis, kai jų traukinys sustoja Ukrainos-Lenkijos pasienio tamsoje. Tačiau netrukus pasirodo autobuso šviesos, medikai sukrunta, rašo CNN. Tai, ne šiaip traukinys, o traukinys iš Charkivo gabenantis mirtinai sergančius vaikus. Šiems vaikams reikia paliatyvios slaugos, o slauga mirtinai sergančiam vaikui karo metu yra ypatingai sunkus ir skaudus dalykas. Maži ir trapūs kūnai linguoja mamų rankose, kai juos neša iš traukinio vagono į autobusą.

Rusijos pajėgos smogė taikiniams visoje Ukrainoje ir užgrobė dalį objektų bei teritorijų. Nors Ukrainos kariuomenė neprilygsta Rusijos kariuomenei dydžiu ir pajėgumais, Ukrainos kariai atsilaikė prieš atakas tam tikrose šalies vietose, rašo foreignaffairs.com. Tad nebūtent Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kiek toli Rusija įžengs į Ukrainą.

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno vyriausiasis diplomatas.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“. N. Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Popiežius Pranciškus sekmadienį apgailestavo dėl to, ką pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“ Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį, ir pareikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams. „Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius.

Televizijos ekranuose Vladimiras Putinas šiomis dienomis atrodo itin vienišas. Galima net pamanyti, kad jis vienas veda šalį į karą su Ukrainą, karą, kuriuo baisisi visas likęs pasaulis, rašo BBC. Visgi Putinas nėra vienas, vos dieną prieš paskelbiant karą Ukrainai jis suorganizavo choreografiškai tikslų savo pasirodymą su artimiausiais patarėjais, žmonėmis, kurie lydi jį kiekviename žingsnyje. Saugumo taryboje visi sėdėjo, klausė ir vaidino jiems priskirtus vaidmenis.

Buvęs Ukrainos gynybos viceministras Aleksandras Nossovas pasidalijo žinia, kad Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas majoras Viktoras Gulevičius pasitraukė iš pareigų dėl masinio karių atsisakymo dalyvauti kovos veiksmuose. Visgi „Bellingcat“ tyrėjai tokią informaciją ir paskelbtus dokumentus laiko melagiena, pasak jų, tai trokštama, bet netikra žinia.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai. „Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai į tai žiūrime“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad viename iš miestų ginkluoti Rusijos kariai siekdami patekti ant pastato stogo nutarė pasinaudoti liftu, bet pastato administratorius atjungė elektrą ir taip paspendė spąstus priešams. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ ir „Facebook“ skelbia „Visegrad 24“.  „Rusijos karių grupė norėjo pasinaudoti liftu ir taip pasiekti pastato stogą. Pastato administracija įkalino juos lifto viduje nutraukę elektros tiekimą.

Rusijos gimnastas Ivanas Kuliakas sukėlė pasaulio pykčio bangą Dohoje vykusiose FIG sportinės gimnastikos pasaulio taurės varžybose. 20-metis I. Kuliakas šiose varžybose užėmė trečią vietą, o žiniasklaidos akiratį pateko po to, kai medalių ceremonijos metu ant jo kaklo buvo pastebėtas „Z“ simbolis.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai. „Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“. „Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą. „Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai.

Vokietijos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje negalėjo neatsakyti, kai Rusijos ambasada toje pačioje valstybėje pradėjo aiškinti, jog Ukrainoje kovoja prieš nacizmą. Tai tipiniai Kremliaus teiginiai bandant pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Vladimiras Putinas nuolat kaltina ukrainiečius ir jų prezidentą nacizmu, nors, pavyzdžiui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal kilmę yra žydas.

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė stabdančios veiklą Rusijoje, prisidėdamos prie daugelio stambių JAV bendrovių, atsiribojusių nuo Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą.

Jau antrą kartą nepavyksta evakuoti gyventojų iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio, praneša „The Guardian“. Rusijos pajėgos su separatistais ir Ukrainos Nacionalinė gvardija kaltina vieni kitus dėl neatveriamo humanitarinio koridoriaus.   Televizija „Ukraine 24“ parodė Ukrainos Nacionalinės gvardijos Azovo pulko karį, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos ir jas remiantys separatistai toliau tęsia apšaudymus tose vietovėse, kurios turėjo būti saugios.