Karas Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktorius Aleksandras Darčijevas pareiškė, kad „Rusija yra atvira sąžiningam ir tarpusavio pagarba paremtam dialogui su JAV tokiu lygiu, kokiam bus pasirengę Vašingtone“. Tuo pat metu Rusijos atstovas tikino, kad tai „JAV savo veiksmas atvedė santykius su Rusija į negrįžtamą tašką“ ir „Amerikai teks taikytis su Maskvos interesais ir jos įtakos zonomis“. Kol kas nėra aišku, apie kokias konkrečias įtakos zonas ir kokius Maskvo...

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“, kuri pastatyta sovietų laikais ir buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą, nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos, teigia vienas įmonės vadovų.   Pasak bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros, bendrovė nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą.

Rusijos invazija į Ukrainą bus „visiška nesėkmė“ ir artimiausiais mėnesiais gali sukelti „tikrą tarptautinį konfliktą“, rašoma kelių puslapių ataskaitoje, kurią, kaip manoma, parašė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas. Šį 2000 žodžių dokumentą paskelbė Vladimiras Osečkinas, Rusijos žmogaus teisių aktyvistas, valdantis antikorupcinį tinklalapį Gulagu.

Kovo 8 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lietuvoje besilankančiu Nyderlandų Karalystės vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra. Susitikimo metu aptartas dvišalis Lietuvos ir Nyderlandų bendradarbiavimas, Rusijos agresija prieš Ukrainą, Europos Sąjungos (ES) ir NATO atsakas į Rusijos veiksmus, pagalba Ukrainai, saugumo situacija regione bei priemonės Lietuvos saugumui stiprinti.

Okupantai ir toliau vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos gyventojus. Sprogdina jų namus, neleidžia išvažiuoti civiliams iš miestų, pjausto automobilių padangas, šaudo į mėginančius išvažiuoti žmones. Jų lavonai tiesiog lieka pakelėse. Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame įsiutusios ir kariauti pasiruošusios ukrainietės mamos kreipiasi į rusų okupantus. Vaizdo įraše matyti, kaip kadre stovi 7 moterys. Visos jos apsiginklavusios nuo galvos iki kojų. Viena iš moterų tiesiai į kamerą sako: „Mes esame Ukrainos moterys. Mes palaiminome savo vyrus ginti mūsų šalį. Mūsų vaikai jau saugūs, mūsų šalies genetinis fondas yra apsaugotas. Mes dabar jungiamės prie Ukrianos armijos.

 Per Rusijos antskrydį Ukrainos Sumų mieste, esančiame maždaug už 350 km į rytus nuo sostinės Kyjivo, žuvo mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – du vaikai, antradienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas. „Priešo lėktuvai pirmadienio vakarą klastingai atakavo daugiabučius namus“, – platformoje „Telegram“ paskelbė gelbėjimo tarnybos, atvykusios į įvykio vietą 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, NATO orlaiviai kasdien pradėjo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jie taip pat toliau vykdė Rusijos orlaivių atpažinimą ir palydėjimą virš Baltijos jūros. Praėjusią savaitę NATO naikintuvai 18 kartų kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisyklių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley pirmadienį paragino Europoje dislokuotus amerikiečių karius parodyti savo ryžtą ir užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sustiprinti savo karines ambicijas ir mesti iššūkį NATO Baltijos jūros šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, jei nebus sustabdytas Ukrainoje, interviu POLITICO perspėjo Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė gavusi pranešimų, kad per artilerijos apšaudymą buvo apgadintas branduolinių tyrimų kompleksas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos antrame pagal dydį Charkivo mieste, bet šis incidentas „radiologinių pasekmių“ nesukėlė. Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad ukrainiečių tarnybos ją informavo apie sekmadienį įvykusią ataką. Pranešimų apie tame objekte padidėjusį spinduliuotės lygį nebuvo.

Karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vaizdo įrašą Tarptautinės moters dienos proga, kuriame, be kita ko, tvirtino, kad šauktiniai ir rezervistai esą nėra šaukiami kovoti fronte. „Pabrėžiu, kad kariai, atliekantys karinę tarnybą, karo veiksmuose nedalyvauja ir nedalyvaus... paskirtas užduotis sprendžia tik profesionalūs kariškiai“, – tikino V. Putinas.

Grupė lietuvių antradienį pradėjo kampaniją „Paskambink Rusijai“, ja bus siekiama kuo geriau informuoti paprastus rusus apie karą Ukrainoje, šalies valdžiai apribojus prieigą prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Ruošdamiesi kampanijos startui, savanoriai sukūrė interneto puslapį su milijonais Rusijos gyventojų telefonų numerių, gautų iš viešų registrų.

Per kautynes Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste, buvo nukautas aukštas Rusijos generolas, praneša Ukrainos gynybos ministerija. Ministerijos teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos generolą majorą Vitalijų Gerasimovą. Jis buvo pirmasis Rusijos 41-osios armijos vado pavaduotojas. Taip pat, kaip praneša ministerija, mūšio metu žuvo ir buvo sužeisti keli kiti vyresni Rusijos kariuomenės karininkai.

Tryliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Atominės energetikos specialistams neramu, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje apgadino dar vieną branduolinį objektą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Antradienis ► Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje. ► „Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val.

Lenkija perduos savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus Jungtinėms Valstijoms, antradienį pranešė lenkų Užsienio reikalų ministerija. Tikėtina, kad šie lėktuvai vėliau bus perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija.

Dvylika dienų Ukrainą nuo Rusijos karinių pajėgų apginti sugebėję ukrainiečiai – tikri herojai, mano jų prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainiečių užsispyrimas ir ryžtas gintis, nepalikti savo namų – tikras Rusijos košmaras, sako šalies lyderis. Šiąnakt Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujame vaizdo įraše kreipėsi į Ukrainą. Žemiau pateikiame visą jo kalbą: „Pirmadienis. Vakaras. Žinote, sakydavome: pirmadienis – sunki diena. Šalyje vyksta karas.

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste. Iš Ukrainos, turinčios beveik 44 mln.

Mažiausiai 13 žmonių žuvo pirmadienį artilerijai smūgiavus į kepyklą Makarive, maždaug už 50 km į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Oficialioje ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, kepyklos teritorijoje apšaudymo metu buvo maždaug 30 žmonių. Pagalbos tarnybos pranešė, kad pavyko išgelbėti penkis asmenis, kurie buvo įstrigę tarp griuvėsių. Incidento metu kepykla jau nedirbo.

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pirmadienį pažadėjo dar labiau bausti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, po nuotolinio šalių vadovų pokalbio pranešė Baltieji rūmai. Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas ir Borisas Johnsonas patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą kainą Rusijai, teigiama pranešime.

Ukrainos gyventojai susiduria su humanitarine krize – kai kur jau ima trūkti ne tik maisto, bet ir vandens. Iš Indijos į Ukrainą atvykę studentai pasakoja, kad vienintelis likęs maistas – baltymų milteliai ir sniegas iš lauko. BBC kalbintas 24-erių metų studentas Vipin Yadav Ukrainoje studijavo mediciną. Čia jis atvyko iš Indijos. Dabar vaikinas yra įstrigęs Sumų srityje, šiaurinėje Ukrainos dalyje. Ukrainą jau 12 dienų atakuoja Rusijos režimas. Vipin jau keturias dienas neturi maisto.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų Juodkrantėje jau rakina savo naujojo būsto duris. Anna, jos 13 metų sūnus Timofėjus ir 7-erių dukra Miroslava eina pasivaikščioti prie Kuršių marių. Apie naujus gyventojus nedidelėje Juodkrantėje žinia pasklido greit, o šeimą atpažinusi vietinė net įteikė dovanėlę – sako, kad kaip tik vežė ją naujakuriams.

Rusijos rublis pasiekė naują antirekordą JAV dolerio atžvilgiu. Dabar vienas JAV doleris yra vertas maždaug 155 rublių. Kalbant apie apie naujas galimas sankcijas Rusijos energetikai, dar labiau nukrito rublio kursas, pirmadienio vakarą skelbia CNN. JAV doleris dabar yra vertas maždaug 155 Rusijos rublių. Prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, JAV doleris buvo lygus maždaug 70–80 Rusijos rublių. Skaičiuojama, kad, pirmadienio duomenimis, nuo metų pradžios rublis neteko apie 90 proc.

„Jei norime išvengti III pasaulinio karo – padėkime Ukrainai“, – tokius žodžius Gitanas Nausėda šiandien ištarė į Vilnių atvykusiam Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovui Antony Blinkenui. Suteikti ukrainiečiams to, ko prašo, amerikietį kolegą ragino ir Gabrielius Landsbergis. Bet pats Blinkenas ir toliau kartoja tai, ką Amerika jau sakė ne kartą, – NATO dėl Ukrainos su rusais nekariaus, padės kitomis priemonėmis.

Tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje ir žudant taikius civilius gyventojus, šį vakarą laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuosime apie cinišką Kremliaus elgesį ir kokių dar žiauresnių veiksmų Ukrainoje artimiausiu metu gali imtis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris grasina Vakarams pasauliniu karu ir branduoliniu smūgiu, jei šios imsis dar aktyvesnių veiksmų ginant Ukrainą.

Lenkijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė įstatymą, turintį palengvinti Ukrainos pabėgėlių buvimą šalyje, jau priėmusioje daugiau nei milijoną nuo karo bėgančių žmonių. Įstatymo projektas, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, leistų Ukrainos piliečiams likti Lenkijoje pusantrų metų, o vėliau šis leidimas galėtų būti pratęstas tokiam pačiam laikotarpiui. Ukrainiečiai taip pat turėtų leidimą dirbti, naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis.

Okupantų puolamoje Ukrainoje siautėja plėšikai ir marodieriai, tarp kurių – ir Vladimiro Putino pasiuntiniai, ir vietiniai gyventojai. Kai kuriems tolerancijos pilietiški ukrainiečiai neturi. Pagautus plėšikus suima ne tik policija, bet baudžia patys gyventojai – nurengia iki pusės, pririša prie stulpų ar medžių gatvėse. Šalies parlamentas palaimino Baudžiamojo kodekso pakeitimus, pagal kuriuos plėšikams grės laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

15 metų Putino vardu vadinęsis baras Jeruzalėje keis savo pavadinimą. Baro savininkai sako jaučiantys pareigą parodyti aiškią poziciją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Internautai barą siūlo pervadinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vardu. Kaip skelbia „The Times of Israeli“, „Putino baras“ Jeruzalėje veikė apie 15 m. ir buvo populiarus tarp vietinės rusakalbių bendruomenės bei turistų.

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste. Iš Ukrainos, turinčios beveik 44 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paragino Vakarus „padaryti dar daugiau“ dėl Rusijos invaziją patiriančios šalies. „Kalbėjome apie Vakarų pagalbą. Taip, nemažai jau padaryta, bet privalome padaryti dar daugiau: ginkluotė, humanitarinė pagalba, dar griežtesnės sankcijos Rusijai. Spartesnė Ukrainos integracija į ES“, – feisbuke rašė G. Nausėda.

Airijos sostinėje Dubline didelis vilkikas įvažiavo į Rusijos ambasados vartus.  Policija praneša, kad incidentas įvyko maždaug 13:30 vietos laiku. Policija sulaikė įtariamąjį vyrą.  Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip didelis sunkvežimis trenkiasi į Rusijos ambasados vartus. Pastarosiomis dienomis Dubline šalia Rusijos ambados vyko protestai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą. „Jos apima buvusius ir esamus aukšto rango vyriausybės pareigūnus, oligarchus ir Rusijos vadovybės rėmėjus“, – sakė jis Londone surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jungtinės Karalystės Borisu Johnsonu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

Didžiausi Rusijos bankai svarsto galimybę išduoti korteles, kurių veikimą užtikrintų Kinijos mokėjimo sistemos, kai „Visa“ ir „Mastercard“ pareiškė nutrauksiančios savo paslaugas Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. „Sberbank“ ir „Tinkoff Bank“ sekmadienį pranešė svarstantys galimybę naudoti mokėjimo korteles, susietas su Kinijos mokėjimo sistema „UnionPay“. Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ pareiškė apie pokyčių datą paskelbsiantis vėliau.

Vilniuje, patalpose prie savivaldybės pastato Europos aikštėje, pirmadienį atidarytas humanitarinės pagalbos ukrainiečiams surinkimo punktas. Kaip pranešė savivaldybė, šiuo metu renkami medicinos reikmenys ir pirmosios pagalbos rinkiniai. Anksčiau šiose patalpose veikusios projektavimo įmonės „Projektavimo sprendimai” vadovas Karolis Sankauskas kreipėsi dėl galimybių čia įkurti paramos logistinį centrą.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui. „Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime. „Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei.

Rusijai užpuolus Ukrainą, dalis šiuo metu užsienyje esančių ukrainiečių negali grįžti į tėvynę. Bendradarbiaujant su Egipto turizmo ministerija bei ambasadomis, suderinta, kad iki 700 ukrainiečių su „Novaturu“ ir partneriais turės galimybę saugiai atvykti į Baltijos šalis, rašoma pranešime spaudai. Pirmieji lėktuvai su ukrainiečiais Vilniuje leidosi ketvirtadienį. Kitų skrydžių laukiama šią savaitę. Vienu reisu maždaug 80 ukrainiečių į Vilnių atskrenda kovo 13-ąją.

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse. „Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca.

Lenkijos vyriausybės pareigūnai pirmadienį sakė, kad šalis nesiuntė ir nesiųs naikintuvų į Ukrainą, kad padėtų šiai šaliai apsiginti nuo Rusijos. „Neatversime savo oro uostų ir lenkų lėktuvai nekovos virš Ukrainos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas radijui „Radio Zet“. Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Muelleris pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją. „Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.

Ukrainos miestą Chersoną Rusijos karinės pajėgos užėmė dar praeitą savaitę. Tačiau miesto gyventojai nepraranda ryžto jį atsikovoti ir ukrainiečių minios užplūsta Chersono gatves. Kaip skelbia „Euromaidan Press“, pirmadienį Chersono apskrityje įvyko mažiausiai septyni „galingi“ protestai prieš okupacinę valdžią. Protestavo Chersono, Naujosios Kachovkos, Kachovkos, Heničesko, Novooleksiyivkos, Kalančako, Tavrijsko miestų gyventojai.

Tebesitęsiant aršiam Rusijos puolimui Ukrainoje, kur jau žuvo tūkstančiai karių ir šimtai civilių, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „Rusija užbaigs Ukrainos demilitarizavimą“ ir tikino, kad kariuomenė bus atitraukta, „kai tik Kijevas sutiks su Maskvos reikalavimais“. Kremliaus reikalavimai Ukrainai išlieka tie patys: pripažinti Krymą Rusijos teritorija, taip pat pripažinti Donecko ir Luhansko teritorijas „nepriklausomomis“, ir įtraukti į šalies Konst...

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungoje jau derinamas naujas sancijų paketas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, o NATO jau aiškiai juda nuo atgrasymo strategijos Baltijos šalyse prie konkrečios gynybos planų. Tiesa, NATO aiškiai paskelbė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų.

Su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Vilniuje pirmadienį susitikusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta kova už tai, kaip atrodys ateities pasaulis. „Ukrainoje vyksta kova už tai, kaip atrodys ateities pasaulis. Jeigu neliks Ukrainos, tai laisvei, demokratijai, ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai iškils neregėti pavojai“, – Vyriausybės pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1 mln. 735 tūkst. žmonių. Sekmadienį jų skaičius siekė 1,53 milijono.  Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją.

Programišių kolektyvas „Anonymous“ teigia, kad įsilaužė į Rusijos valstybinės televizijos transliacijas, norėdami parodyti karą Ukrainoje. „Twitter“ įraše „Anonymous“ teigė, kad įsilaužė į tokius kanalus kaip „Rosija 24“, „Pervyj kanal“ ir „Moskva 24“, transliuojamas srautinio vaizdo perdavimo paslaugų tiekėjų „Wink“ ir „Ivi“ platformose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atverti humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją nuo bombardavimų bėgantiems ukrainiečiams, pirmadienį pareiškė prezidentūra, paneigdama rusų pareigūnų paskelbtą informaciją.    Maskva apie atveriamus kelius evakuotis gyventojams iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ir Sumų paskelbė po V. Putino ir E. Macrono pokalbio telefonu sekmadienį.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, jog jo šalis artimiausiu metu iš Europos Sąjungos gaus kelis tūkstančius palydovinės interneto sistemos „Starlink“ priėmimo stočių. „Slovėnija renka visas ES prieinamas „StarLink“ palydovinio interneto priėmimo stotis. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis į Ukrainą jų bus išsiųsta iki 5 tūkst.“, – per tviterį pranešė Ukrainos premjeras.