Karas Ukrainoje

Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui. Šalis tikisi, kad naujas sankcijų paketas suduos stipresnį smūgį Rusijos ekonomikai. Priemonės, apie kurias paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, suteiks vyriausybei įgaliojimus sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnė antradienį įspėjo, jog blokui reikia užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgantys nelydimi vaikai netaptų prekybos žmonėmis aukomis. „Mums reikia žinoti, kad yra žmonių, nusikaltėlių, galinčių bandyti pasinaudoti šia situacija“, – Europos Parlamentui Strasbūre sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. „Yra didžiulė rizika, kad nelydimi vaikai taps prekybos aukomis“, – pažymėjo ji.

JAV žvalgybos vadovai antradienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną piktu, izoliuotu lyderiu, kovojančiu dėl įtakos pasaulyje, nusivylusiu savo invazijos Ukrainoje eiga ne pagal planą ir svaidančiu Vakarams provokuojamus branduolinius grasinimus. Ilgametis Rusijos prezidentas daug metų „verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“, JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas.

„Specialiosios karinės operacijos (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) metu, kuri skirta nuo genocido apsaugoti Donecko ir Luhansko respublikų taikius gyventoju, žuvo du karininkai-desantininkai, kurių tarnyba anksčiau buvo susijusi su 76-ąja desantininkų divizija“, – savo paskyroje „Instagram“ rašo Pskovo srities gubernatorius Michailas Vedernikovas. Desantininkų vadas, papulkininkis Jurijus Agarkovas vadovavo Volgogrado srities motorizuotų šaulių pulkui.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai ir dar 861 buvo sužeistas. Vis dėlto JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pažymėjo, kad šie duomenys yra neišsamūs ir kad tikrieji aukų skaičiai tikriausiai yra daug didesni.

Net karo įkarštyje Ukraina nepraranda pozityvaus požiūrio į gyvenimą. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose įamžinti bunkeriuose dainuojantys ir grojantys civiliai. Tačiau jiems nenusileidžia ir už šalies laisvę kovojantys kariai.

Černobylio atominė elektrinė, užimta į Ukrainą įsiveržusių Rusijos pajėgų, nebesiunčia duomenų Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūrai, antradienį pranešė pareigūnai. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jėgainės darbuotojų, priverstų dirbti patiriant didelę įtampą dėl Rusijos pajėgų buvimo.

Rusijos karinės pajėgos vykdo slaptą mobilizaciją, apsimesdamos, kad šauktinius iš Rusijos siunčia į treniruočių stovyklas Rusijos valdomose teritorijose, teigia Ukrainos gynybos ministerija.

Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui. Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.

Ukraina teigia, kad Rusijos kariniai daliniai, užėmę Zaporižią, kur veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė, kankina jos darbuotojus. Pasak Ukrainos energetikos ministro, Rusijos kariniai daliniai bando darbuotojus priversti pasakyti viešą pareiškimą. Energetikos ministras Hermanas Haluščenka „Facebook“ viešai pareiškė turintis informacijos apie elektrinėje vykstantį darbuotojų kankinimą.

Praėjus kelioms valandoms po kreipimosi į Jungtinės Karalystės parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasveikino JAV ir JK sprendimą drausti naftos iš Rusijos importą. Kartu jis pasmerkė šalį okupuoti bandančią Rusiją ir jos karius, kurie, apšaudydami civilius, jau nužudė mažiausiai 52 vaikus. Ukrainos lyderio teigimu, JAV ir JK sprendimas boikotuoti rusišką naftą padės užtikrinti, kad Rusija nebeturėtų pinigų karui.

Keturioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Lenkija ir JAV nesusišneka dėl naikintuvų Ukrainai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitarė tęsti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, pranešė JAV Valstybės departamentas. Jiedu susitiko Paryžiuje ir „pakartotinai patvirtino savo ryžtą kelti dideles išlaidas prezidentui Putinui ir jo bendražygiams, kol šie tęs savo karą Ukrainoje“, sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price'o pareiškime.

Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė. „Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland. „Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.

Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.

Ukrainos Aviacijos ir gynybos įmonė „Ukroboronprom“ skelbia sumokėsianti 1 mln. arba 0,5 dolerių vertės premiją tiems, kurie pavogs iš Rusijos karinę oro techniką. Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras pranešė, kad „Ukroboronprom“ yra pasiruošusi sumokėti 1 mln. dolerių tiems, kurie pavogs rusams priklausantį lėktuvą arba 0,5 mln. dolerių už tai, jei iš okupantų bus pasisavintas sraigtasparnis.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. „Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Vakarus netesint pažadų apsaugoti jo šalies ir perspėjo, kad karas paveiks visą likusį pasaulį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat įspėja, kad Putinas nepakęs jokių pralaimėjimų ir jo veiksmai neprognozuojami ir galintys įtraukti visą pasaulį į branduolinę katastrofą.

Dėl sukelto karo Ukrainoje iš Rusijos masiškai pasitraukia arba verslo ryšius sutabdo tarptautinės įmonės. Viena tokių įmonių – „McDonald's“. NEXTA, remdamasi „Bloomberg“ naujienų portalo informacija, teigia, kad „McDonald's“ atstovai Rusijoje nusprendė laikinai uždaryti visus 850 greito maisto restoranus. Visgi įmonė 62 tūkst. darbuotojų atleisti nežada – jiems ir toliau bus mokamas atlyginimas.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Ukrainiečiams pabėgėliams važiuojant į Lietuvą ir ieškant, kur išsikeisti atsivežtas santaupas grivinomis, kai kurios keityklos nuo karo bėgančius žmones palieka visiškoje neviltyje – kai kurie grivinų išvis nekeičia. O kiti gi už vieną eurą prašo apie 90 grivinų – beveik tris kartus daugiau nei numato oficialus Lietuvos banko kursas.  Keityklos aiškina, kad tokį kursą taiko, nes grivina pinga, norinčiųjų parduoti valiutą tik daugėja, o jos pirkėjų beveik nėra.

Įsilaužta į Rusijos valstybinių įstaigų tinklapius, skelbiama UNIAN. Vietoje normalaus puslapio atsidaro ta pati karikatūra, kurioje matyti puolantys Rusijos kariai ir tanką plikomis rankomis stabdantis „ukrainietis“. Nuo programišių nukentėjo Rusijos federalinė bausmės atlikimo tarnyba, Kultūros ministerija, Energetikos ministerija, Rusijos statistikos tarnyba ir kitos.

Telkdami papildomas pajėgas ir ruošdamiesi naujam dideliam Ukrainos miestų šturmui Rusijos okupantai subombardavo gyvenamuosius namus Sumose ir pražudė dvi dešimtis niekuo dėtų žmonių, tarp jų ir privačiame name besislėpusią šeimą su 9-erių berniuku. O žudymo mašiną užkūręs Vladimiras Putinas turėjo drąsos kovo 8-osios proga sveikinti Rusijos moteris ir meluoti joms, jog į karą nesiunčia jų sūnų – šauktinių.

Antradienio naktis Ukrainos gyventojams buvo itin nerami – Rusijos karinės pajėgos pradėjo bombarduoti miestus, o šįryt jau pradėta tikslinti, kiek gyventojų žuvo per okupantų įvykdytas atakas. Sumų miestas Ukrainoje naktį patyrė didelę Rusijos kariuomenės ataką. NEXTA skelbia, kad per naktinį bombardavimą buvo nužudyti 21 žmonės, tarp kurių buvo du vaikai. Pentagono vertinimu, Ukrainoje žuvo 2–4 tūkst.

Kruvinas, daug civilių aukų pareikalavęs karas Ukrainoje tęsiasi, o NATO vis dar vengia įsitrauktį į tiesioginę kovą – atmestas ir Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio prašymas uždaryti oro erdvę. Tiesa, politologai ir ekspertai sako, kad Vakarų tiekiamus ginklus ir kitą pagalbą Putinas jau gali traktuoti kaip pretekstą pradėti karą prieš NATO valstybes. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VU TSPMI docentas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.

Daugiau nei 100 Černobylio branduolinės elektrinės darbuotojų jau 12 dienų yra strigę elektrinėje. Taip, to paties Černobylio, kurio vardą dar nuo 1986 metų nelaimės žino visas pasaulis. Tiesa, dabar Černobylyje visai kito tipo nelaimė, ji vadinasi Rusijos kareiviai, rašo BBC. Darbuotojai iš Černobylio šiuo metu paprasčiausiai neišleidžiamai, juos ten įkalino rusų kareiviai, kurie ir užėmė elektrinę.

Iš Rusijos masiškai emigruoja žmonės. Turintys daugiau pinigų vyksta į Vakarų Europos šalis, Izraelį, likę – į Gruziją ar Armėniją. Vakarų šalims paskelbus griežtas sankcijas Rusijai dėl Ukrainos puolimo pastebimas rusų antplūdis Estijoje, Suomijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Gruzijoje ir kitose kaimyninėse valstybėse. Šalies gyventojai yra perspėjami, kad dabartinės situacijos pagerėjimo Rusijoje laukti neverta, o ateityje bus tik blogiau.

Rusijos jėgos struktūros, vietos policija brutaliai kovoja su protestus rengiančiais asmenimis, pasisakančiais prieš karą Ukrainoje.  NEXTA antradienį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip rusijos policija naudoja smurtą prieš beginklius žmones – vienam iš jų kelis kartus smogiama, o vėliau protestuotojas tempiamas link policijos automobilio.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sukurti naują įtakos sferą, už kurią būtų atsakinga pati Maskva.

Ukrainoje tęsiantis kruvinam karui, Rusija į mūšį meta paskutinius prie Ukrainos sienos sutelktus nemotyvuotų ir nesuprantančių už ką jie turi mirti kareivių rezervus. Ukraina didvyriškai ginasi – priešas nesugeba paimti ne tik sostinės Kijevo, bet ir jokio kito didesnio miesto. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad Rusijai itin skaudžiai smogė „atominės sankcijos“, o vis daugiau eilinių rusų nebeslepia nepasitenkinimo.

Nors Europos Sąjungą nepriima galutinio sprendimo dėl Rusijos energetikos naudojimo, skelbiama, kad JAV nusprendė atsisakyti rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies.  „Uždraudžiame bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą.

Rusijos kariuomenės pajėgų apsiaustame Mariupolyje mirė 6-metė mergaitė. Jos kūną gelbėtojai aptiko po sugriauto namo griuvėsiais, informaciją apie mergaitės mirtį patvirtino miesto meras ir šalies prezidentas. „Jos mama žuvo. Kiek laiko mergaitė kovojo už savo gyvybę – nėra aišku, paskutines savo gyvenimo minutes ji buvo viena. Mariupolis atsidūręs Rusijos okupantų apsuptyje jau aštunta diena“, – UNIAN cituojamas miesto meras Vadimas Boičenka.

Tūkstančiai moterų visoje Ukrainoje prasidėjus aktyviai Rusijos agresijai į rankas paėmė ginklą ir stojo ginti savo šalies laisvės. Skaičiuojama, kad šiuo metu Ukrainos kariuomenėje tarnauja maždaug 15 proc. moterų, o minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną Kyjivo meras Vitalijus Kličko pasidalino vaizdo įrašu, kuriame pats sveikino ir į skruostus bučiavo iš šalies nebėgančias drąsiąsias kares.

Vokietijos federalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje, antradienį paskelbė pareigūnai. Tarptautinei bendrijai piktinantis per Rusijos puolimą Ukrainoje vykdomomis atakomis prieš civilius ir svarbiausią infrastruktūrą, Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas laikraščiui „Passauer Neue Presse“ sakė: „Surinksime ir išsaugosime visus karo nusikaltimų įrodymus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino atverti daugiau humanitarinių koridorių nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir sakė, jog reikalinga didesnė Raudonojo kryžiaus pagalba. Neįvardijamoje vietoje nufilmuotame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vienas vaikas mirė dėl dehidratacijos apsiaustame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Ši žinia rodo, kokioje beviltiškoje padėtyje atsidūrę smarkiai apšaudomo miesto gyventojai.

Vladimirui Putinui toliau neatsisakant minties užimti Kyjivą bet kokia kaina, antradienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas su galimai dar vienu Rusijos karinės agresijos įrodymu prieš taikius Ukrainos civilius. Beveik minutės trukmės vaizdo įraše matyti, kaip atvažiuojantį rusų tanką išvydęs automobilis sustojo vidury kelio, o netrukus į jį buvo paleista ugnis. Dar po kelių akimirkų į automobilį buvo šauta dar kartą.

13-ą dieną tęsiasi agresyvaus Kremliaus režimo paskelbtas karas Ukrainos žemėse. Kova dėl nepriklausomybės ir demokratijos išlikimo šalyje suvienijo ne tik ukrainiečių tautą, bet ir visą tai stebintį pasaulį. Solidarizuojantis su Ukraina Lietuvoje taip pat viskas dažosi mėlyna ir geltona spalvomis. Antradienį, Tarptautinę moters dieną, Vilniuje prie Ukrainos ambasados surengta solidarumo su Ukrainos moterimis akcija.

Rusijos užpultą Ukrainą paliko daugiau nei 1,5 milijono nuo karo bėgančių žmonių. Lietuvoje migracijos departamentas užregistravo jau virš 3 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, trečdalis jų – vaikai. Vilniuje duris atveria naujas centras, kuriame jie gali glaustis ir gauti visą būtiną pagalbą – informaciją, maistą bei nakvynę 3 paroms, kol savanorių organizacijos ar Vilniaus savivaldybė jiems suras naujus laikinus namus.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as antradienį pareiškė gavęs pranešimų, kad Ukrainos specialiosios pajėgos sunaikino per 20 Rusijos sraigtasparnių, Maskvai per invaziją susidūrus su dar neišspręstomis logistikos problemomis ir įnirtingu pasipriešinimu.

Ukraina antradienį apkaltino Rusiją atakavus humanitarinį koridorių, skirtą padėti civiliams evakuotis iš apsiausto pietinio Mariupolio uostamiesčio.   „Priešas pradėjo ataką, nukreiptą tiksliai į humanitarinį koridorių“, – nurodė ukrainiečių Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Facebook“.  Ji pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „neleidžia vaikams, moterims ir senjorams išvykti iš miesto“.  Pirmadienį vakare Rusija paskelbė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civi...

Japonija antradienį pranešė įšaldžiusi dar 32 Rusijos ir Baltarusijos fizinių asmenų turtą, Vakarams įvedus Maskvai virtinę sankcijų už invaziją į Ukrainą.   Į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems Japonija taiko sankcijas, buvo įtraukti dar 20 Rusijos piliečių, tarp jų Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas ir prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį paragino rusus toliau protestuoti prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, nors per prieš kelias dienas prasidėjusias demonstracijas jau buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių. Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti provakarietišką kaimynę, sulaikyta daugiau nei 13,5 tūkst. antikarinių protestų dalyvių.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančią“ per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Tokius komentarus Xi Jinpingas išsakė praėjus beveik dviem savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir JT pranešus, jog dėl karo iš savo šalies pasitraukusių ukrainiečių skaičius perkopė 2 mln.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Klaipėdoje susitiko su rusų bendruomenių, stačiatikių bažnyčios, rusakalbių mokyklų atstovais. Lietuvos rusakalbiams gyventojams nerimaujant dėl galimo priešiškumo visuomenėje, ministrė juos patikino, jog neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas. „Rusai nėra Putinas ir ne Kremlius, jie nėra atsakingi už karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų. „Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis. „Tačiau atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabendravo su JAV televizija ABC, o interviu metu papasakojo, kad „atšalo nuo minčių apie stojimą į NATO“ ir pripažino, kad derėtis dėl Donbaso ar Krymo likimo su Rusija galima, bet ultimatumams Ukraina nėra nusiteikusi.

Lėktuvų skrydžių stebėjimo sistema „Flightradar 24“ rodo civilinį Kataro oro linijų lėktuvo skrydį virš karo veiksmų apimtos Ukrainos teritorijos, kurioje yra paskelbta draudžiama zona civiliniams skrydžiams. Lėktuvas „Boeing-777“ iš Dohos į Monrealį 12 val. Lietuvos laiku buvo rodomas skrendantis virš Odesos, remiantis „Flightradar 24“ duomenimis. Tačiau netrukus jo skrydžio trajektorija pasikeitė ir „grįžo“ į normalią kryptį per Turkijos teritoriją.