Karas Ukrainoje

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius apie penktadienį įvykusį Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos asociacijos sutarčių pasirašymą sakė, kad tai yra geopolitinis istorinis lūžis, kurio prasmę galėsime suvokti tik po kelių dešimtmečių. „Tai iš esmės keičia ne tik Rytų kaimynystės regiono ateitį, tai iš esmės keičia ir Rusijos ateitį, nes tai jai padės išlipti iš postimperinių sindromų duobės.

Apie 400 Rusijos jūrų pėstininkų pirmadienį atvyko į Prancūziją, kur jie turėtų būti apmokyti pagal prieštaringai vertinamą sutartį dėl "Mistral" klasės jūrų desanto laivų pardavimo Maskvai. Prancūzija vykdo kontraktą dėl dviejų "Mistral" laivų pardavimo Rusija, nors NATO ir JAV ragino įšaldyti tą 1,2 mlrd. eurų (5,52 mlrd. litų) vertės sutartį dėl krizės Ukrainoje. Per mokymus tie 400 jūrų pėstininkų liks Rusijos laive, prisišvartavusiame šalia vieno iš dviejų "Mistral" klasės laivų.

Vieno Rusijos televizijos kanalo žurnalistas buvo nušautas rytų Ukrainoje, kur promaskvietiški separatistai kaunasi su vyriausybė pajėgomis, pirmadienį pranešė reporterio darbdaviai. 68 metų televizijos Pirmojo kanalo „Pervyj kanal“ operatorius Anatolijus Klianas kūrė reportažą apie sukilėlius, veikiančius netoli vieno Ukrainos karinio dalinio neramioje Donecko srityje, kai kariai pradėjo šaudyti nurodė televizija.

Prieš trapių Ukrainos paliaubų pabaigą Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusija gali sulaukti skaudžių sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai, kuriuos, kaip teigiama, remia Maskva, nesustabdys savo kruvino sukilimo.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keli tūkstančiai žmonių Kijeve sekmadienį reikalavo prezidentą Petro Porošenką nutraukti vienpusiškas paliaubas ir skelbti Ukrainos Rytuose karo padėtį. P. Porošenka penktadienį turėjusias pasibaigti paliaubas pratęsė iki pirmadienio vakaro suderinęs terminą su Europos Sąjungos lyderiais, reikalaujančiais separatistus sudėti ginklus, atiduoti užimtos pasienio kontrolės postus bei paleisti paimtus įkaitus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais paragino Ukrainą pratęsti pirmadienį turinčias pasibaigti laikinas paliaubas su prorusiškais sukilėliais, pranešė Kremlius.

Ukrainos naujasis lyderis pranešė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) dalyvaus naujoje telekonferencijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį. Prezidentas Petro Porošenka sakė, kad dėl naujo telefoninės diplomatijos raundo, kuri įvyks likus kelioms valandoms iki Kijevo laikinųjų paliaubų su prorusiškais sukilėliais pabaigos, buvo susitarta per dvi valandas trukusį šių šalių lyderių pokalbį telefonu sekmadienį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) sekmadienį dalyvaus Ukrainos naujojo lyderio telefoniniame pokalbyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kol dar nesibaigė trapios Kijevo paliaubos su Kremlių remiančiais separatistais.

Prorusiški sukilėliai rytinėje Ukrainoje šeštadienį paleido keturis Europos stebėtojus, nusileidę Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudimui patenkinti vieną iš trapių paliaubų su Kijevu sąlygų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kaltina Jungtines Valstijas, kad šios drąsina Ukrainą eiti prieš Maskvą. Televizijos laidoje „Žinios šeštadienį su Sergejumi Briliovu“ S.Lavrovas pasakė, kad „mūsų kolegos amerikiečiai, sprendžiant pagal daugybę liudijimų, vis dar labiau linkę stumti Ukrainos vadovybę konfrontacijos keliu“. Jis dar pridūrė, kad galimybės krizę Ukrainoje išspręsti būtų didesnės, jeigu tai priklausytų tik nuo Rusijos ir Europos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka naktį pratęsė paliaubas su prorusiškais separatistais šalies rytuose dar 72 valandoms, pranešama tinklalapyje „Ukrainska Pravda“. Taip nuspręsta po skubiai surengtų P.Porošenkos konsultacijų su Ukrainos gynybos pareigūnais, prezidentui sugrįžus į Kijevą iš Briuselio, kur buvo pasirašyta istorinė prekybos ir politinės asociacijos sutartis su Europos Sąjunga. Vieną savaitę trukusios paliaubos baigėsi penktadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

Rusija palankiai vertintų paliaubų pratęsimą trims paroms Ukrainos rytuose, bet tai neturėtų būti tik „ultimatumo“ separatistams sudėti ginklus atidėjimas, sakė penktadienį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes tikimės, kad tai reiškia ne ultimatumo atidėjimą trims paroms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. „Tai, kas šiandien paskelbta, jeigu tai tikrai bus patvirtinta, kad paliaubos pratęstos 72 valandoms, šitą faktą reikia sveikinti“, – sakė S.Lavrovas.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

 Europos Sąjungos lyderiai penktadienį skyrė Rusijai tris dienas pakeisti savo politiką dėl Ukrainos, jei ji nori išvengti griežtesnių sankcijų.  Bendrame pareiškime 28 ES valstybių lyderiai nurodė, kad Maskva turi žengti keturis žingsnius, vienas jų – aiškus paramos Ukrainos vyriausybės parengtam taikos planui deklaravimas, o jei to nepadarys, „jie įvertins situaciją ir, jei to reikės, priims būtinus sprendimus“, atversiančius kelią galimoms „naujoms rimtoms ribojančioms priemonėms“. ...

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasiruošę pratęsti dar 72 valandas paliaubas su prorusiškais sukilėliais, kurios turėjo baigtis vėliau penktadienį, pranešė diplomatiniai šaltiniai. P.Porošenka, kuris artimiausiu laiku surengs spaudos konferenciją, pateikė šį pasiūlymą, kai pasirašė „istorinę“ asociaciją su Europos Sąjungą, kurią griežtai kritikuoja Rusija, sakydama, jog dėl jos Ukraina gali suskilti pusiau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Ukrainos visuomenė buvo suskaldyta, kai žmonėms teko rinktis tarp Europos ir Rusijos. Tai jis pareiškė netrukus po to, kai Kijevas pasirašė su Europos Sąjunga asociacijos sutartį. „Antikonstitucinis perversmas Kijeve, bandymai primesti Ukrainos žmonėms dirbtinį pasirinkimą tarp Europos ir Rusijos, paskatino visuomenės skilimą ir skausmingą vidaus priešpriešą“, - sakė V.Putinas Maskvoje.

 Apie 110 tūkst. žmonių pabėgo iš Ukrainos į Rusiją, o dar per 54 tūkst. tapo pabėgėliais šios konflikto krečiamos šalies viduje, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT). „Nuo 2014 metų pradžios 110 tūkst. ukrainiečių atvyko į Rusiją“, – sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros atstovė Melissa Fleming (Melisa Fleming), pridūrusi, kad dauguma tų žmonių veikiausiai pasitraukė iš Ukrainos rytinių regionų.

Žinių radijas  Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tapo savo propagandos įkaitu ir nebegali trauktis atgal.  „Rusija ir pats Putinas, sakyčiau, tampa savo retorikos ir propagandos įkaitu. Putinas galbūt dabar norėtų trauktis atgal, bet jis to praktiškai nebegali padaryti.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs sudaryti taikos sutartį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuri galėtų padėti užbaigti separatistų sukilimą, krečiantį šią Rytų Europos valstybę. „Esu pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“, – Vakarų šalių palaikomas P.Porošenka sakė televizijai CNN, kai buvo paklaustas apie galimybę pasirašyti taikos sutartį su Rusijos lyderiu.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Daug žmonių Ukrainoje yra nusiteikę prieš Lietuvą, teigia Luhanske šiuo metu viešintis fotožurnalistas Artūras Morozovas. „Į diskusijas apie politinę padėtį, apskritai apie įvykius Ukrainoje geriau nesivelti, nes apie mus siunčiama viena žinia“, – sako jis, pridurdamas, kad toks nusiteikimas visiškai prieštarauja ukrainiečių patirčiai.

 Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad į Donbasą turi nedelsiant atvykti stebėtojai, dėl kurių per konsultacijas susitarė kontaktinės grupės nariai. „Jeigu skubiai nepadarysime taip, kad ten atsirastų monitoringas, kad ten atsirastų ESBO, Rusijos ir kitų (šalių) stebėtojai, tai kiekviena šalis kaltins viena kitą ir nieko iš to nebus“, – sakė jis žurnalistams Kijeve.

Ukraina penktadienį pasirašys didžiulės apimties ekonominį ir prekybinį susitarimą su Europos Sąjunga (ES) - tai 1 200 puslapių dokumentas su daugybe taisyklių, reglamentuojančių pačius įvairiausius klausimus, pradedant kalakutais bei tulpėmis ir baigiant sūriu bei mašinomis. Tačiau tai nėra tik spausdintinis taisyklių rinkinys ekspertams - būtent šis dokumentas išprovokavo revoliuciją, kuri pareikalavo dešimčių ukrainiečių gyvybių ir nuvertė prezidentą.

 Europos Sąjungos (ES) teritorijoje nuo trečiadienio, birželio 25 dienos, įsigaliojo draudimas importuoti iš Krymo ir Sevastopolio bet kokias prekes, neturinčias Kijevo išduotų sertifikatų. Prekės iš Krymo su rusišku ženklinimu į ES rinką galės patekti, bet be ukrainietiškų sertifikatų joms nebus taikomos muitinės lengvatos. Prekių importo draudimas yra tik dalis priemonių, kurių ketina imtis ES, reaguodama į Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu.

(papildyta 14.58) Ukrainos separatistai sutiko penktadienį dalyvauti tolesnėse derybose, siekiant užbaigti konfliktą rytiniuose regionuose, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Yra susitarimas birželio 27 dieną Donecke surengti konsultacijas“, – agentūra citavo vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderį Andrejų Purginą.

  JAV ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai didino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ragindami jį padėti provakarietiškam Ukrainos vadovui užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, artėjant netvirtų paliaubų pabaigos terminui. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį perspėjo, kad gali būti paskelbtos papildomos sankcijos, jeigu Rusija nesiims skubiai mažinti įtampos neramioje rytų Ukrainoje.

Ukrainos vadovybės vykdoma antiteroristinė operacija (kurią Rusija atkakliai vadina baudžiamąja) tęsiasi jau kelis mėnesius, o apčiuopiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. Abi konflikto pusės trimituoja apie pasiektas pergales ir didžiulius priešo nuostolius, bet tiesa yra ta, kad situacija atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos suaktyvino veiksmus, pradėjo naudoti aviaciją ir sunkiąją šarvuotąją techniką, tačiau pasiekti persilaužimo vis tiek nepavyksta.

Rusija turi žengti „konkrečius“ žingsnius krizei Ukrainoje išspręsti  – taip trečiadienį sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). Jis perspėjo, kad Maskva gali lengvai vėl gauti Rusijos parlamento pritarimą karinei intervencijai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi viešai paraginti promaskvietiškus sukilėlius sudėti ginklus, taip pat nutraukti ginklų tiekimą jiems.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas trečiadienį pažadėjo, kad Kijevas laikysis vienašališkų paliaubų, nepaisant to, kad prorusiški separatistai numušė Ukrainos kariuomenės sraigtasparnį. „Mes laikomės savo įsipareigojimo, mes laikomės savo vienašališkų paliaubų“, – sakė P.Klimkinas žurnalistams NATO būstinėje po antradienio išpuolio prie Slovjansko, kur buvo nukauti devyni ukrainiečių kariai.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį kone vienbalsiai atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios Vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose. Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V. Putino iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurio reputacija buvo labai sustiprėjusi dėl veiksmų per Ukrainos krizę, dabar tapo griežtos kritikos taikiniu dėl nutekintų pokalbių įrašų, esą atskleidžiančių, kaip jis menkina Varšuvos saugumo ryšius su Vašingtonu ir Didžiosios Britanijos premjero politiką.

(papildyta 10.52) Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės šalyje kaimynėje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.

 Tarptautinės pastangos išgelbėti trapias paliaubas Ukrainoje trečiadienį turi suintensyvėti, Kijevui pagrasinus jas atšaukti po to, kai prorusiški separatistai šalies rytuose numušė armijos sraigtasparnį. Devyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo, kai transporto sraigtasparnis Mi-8 buvo numuštas netoli sukilėlių tvirtovės Slovjansko.

Vakarų šalių palaikomas Ukrainos prezidentas antradienį pareiškė galintis atšaukti savaitę turėjusias galioti vienašališkas paliaubas, kad vyriausybės pajėgos galėtų atsakyti į prorusiškų sukilėlių išpuolį, per kurį buvo numuštas armijos sraigtasparnis ir žuvo devyni kariai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainai nepakanka paskelbti septynių dienų paliaubas kovoje su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose ir kad ugnies nutraukimas turi vesti į turiningas derybas dėl rusakalbių mažumos teisių garantijų. „Sutinku su ponu (Austrijos) prezidentu (Heinzu Fischeriu,  kad septynių dienų (paliaubų) aiškiai nepakanka, – Rusijos vadovas sakė per spaudos konferenciją po derybų su Austrijos prezidentu.

Šalia Slaviansko esančiuose Karačuno kalnuose teroristai numušė Ukrainos karinį sraigtasparnį MI-8, praneša unian.net. Šią informaciją pateikė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės vadovas Dmitrijus Tymčukas. „Sraigtasparnį numušė pašovę iš nešiojamos priešlėktuvinės sistemos raketos“, - pažymėjo jis. Nepatvirtintais duomenimis žuvo 9 kariai, jų tarpe – 3 ekipažo nariai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į Federacijos Tarybą dėl sprendimo leisti naudoti Rusijos armiją Ukrainoje atšaukimo vertina kaip pirmą žingsnį padėčiai sureguliuoti rytiniuose regionuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paprašė Federacijos Tarybos atšaukti kovo 1-osios sprendimą dėl Rusijos armijos panaudojimo Ukrainos teritorijoje, pranešė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusijai bus įvestos naujos sankcijos, jeigu ji nesustabdys ginklų srauto į Ukrainą ir nenutrauks paramos separatistams. Baltieji rūmai pranešė, kad B.Obama tokį perspėjimą išreiškė telefonu kalbėdamasis su Rusijos lyderiu. JAV prezidentas taip pat paragino Maskvą imtis „konkrečių veiksmų“ situacijai deeskaluoti.

Vienas Ukrainos separatistų lyderių pirmadienį sakė, kad prorusiški sukilėliai laikinai nutrauks ugnį ir sieks derybų su naujuoju Vakarų remiamu prezidentu dėl jau 10 savaičių trunkančių kovų pramoniniame rytų regione nutraukimo. „Atsakydami į Kijevo paskelbtą ugnies nutraukimą mes pažadame taip pat sustabdyti savo ugnį“, – sakė Oleksandras Borodajus iš „Donecko liaudies respublikos“, kurį citavo naujienų agentūra ITAR-TASS. „Šis ugnies nutraukimas truks iki liepos 27-osios“, – pridūrė jis.

 Donecko srities valstybinės administracijos pastate prasidėjo daugiašalės derybos tarp Ukrainos, nepriklausomomis pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei Rusijos Federacijos atstovų.

Rusija privalo nutraukti visus ryšius su Lietuva, taip pat įvesti ekonomines sankcijas kaip atsaką į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės prilyginimą, kuriame Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai palyginti su Stalino ir Hitlerio. Tai praneša censor.net.ua. Tokią poziciją išdėstė Rusijos Tarptautinių reikalų federacijos tarybos narys Igoris Morozovas.

Nepaisant Ukrainos geros valios ir didelių pastangų, atvira agresija tęsiasi. Netgi šiąnakt buvo keturis kartus apšaudyti kariniai daliniai Donecko srityje. Deja, agresijos ir puolimo iš Rusijos Federacijos pusės nutraukimo nematome. Taip šiandien vykstančiame forume „Karas prieš Ukrainą: tragedijos priežastys, dalyviai ir pasekmės“ teigia P. Auštrevičius.

Naujasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitus pasaulio lyderius aktyviau prisidėti prie pastangų užbaigti pramoniniuose šalies rytuose vykstantį prorusiškų separatistų sukilimą, pirmadienį pranešė valstybės vadovo kanceliarija. „A.Merkel ir kitų pasaulio lyderių dalyvavimas yra nepaprastai svarbus siekiant užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose“, - sakė Vakarų remiamas P.Porošenka sekmadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere.

Ukrainos taikos planą turėtų papildyti "realus" ugnies nutraukimas, sako Putinas (papildyta 15 val. 44 min.) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas turėtų būti sustiprintas "realiu" ugnies nutraukimu, sakoma sekmadienį paskelbtame Kremliaus pranešime. "Putinas iš esmės palaikė P.Porošenkos sprendimą realizuoti taikaus sureguliavimo planą, - nurodoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad jam nepriimtinas taikos pasiūlymas su "ultimatumo požymiais", kurį Ukrainos vadovas Petro Porošenka. "Pono Porošenkos taikos planas sukilėliams neturėtų turėti ultimatumo požymių", - sakoma V.Putino pranešime. "Pasiūlytas planas jeigu jo nelydės konkretūs žingsniai dialogo link, nebus nei gyvybingas, nei realistinis", - sakė jis.

 Jungtinės Valstijos penktadienį perspėjo, kad nesutiks su jokiais Rusijos pajėgų veiksmais Ukrainoje, šiai patvirtinus, kad Maskva prie jos sienos vėl dislokavo „reikšmingas“ karines pajėgas. „Atidžiai stebime situaciją.

Ukrainoje skelbiant apie 300 nužudytų ekstremistų ir 13 žuvusių ukrainiečių, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms prof. Valdas Rakutis teigia, kad Rusijos nusiteikimas Ukrainos atžvilgiu labai rimtas – esą tos šalies visuomenės palaikymas gali vesti į labai rimtas problemas. „Kaip pasakyčiau, mes dabar esame prieš 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kada užimamos valstybės, teritorijos, kažkokie vyksta rimti konfliktai, bet dar ne karas. Mes kažkur išvakarėse esame.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, jog nuo penktadienio, birželio 20 dienos, iki birželio 27 dienos jėgos struktūros nutraukia kovos veiksmus, kad neteisėtų ginkluotų formuočių nariai galėtų sudėti ginklus. „Antiteroristinių operacijų pajėgos nuo šios dienos iki birželio 27 dienos nutraukia kovos veiksmus“, – sakė P.Porošenka, bendraudamas su Sviatohorsko gyventojais Donecko srityje. Ukrainos prezidentas įsakė pereiti prie valstybės sienos kontrolės režimo nustatymo.