Socialinio tinklo „Facebook“ įraše Vadymas Boičenka rašė: „Rasistai [rusų karinės pajėgos] pavertė visą mūsų miestą mirties stovykla. Deja, ši klaiki analogija įgauna vis daugiau įrodymų. Tai jau ne Čečėnija ar Alepas. Tai naujasis Aušvicas ir Maidanekas.“
Mariupolio meras taip pat teigė, kad rusų karinės pajėgos pietinėje uostamiesčio dalyje nužudė 5 tūkst. žmonių, tačiau mirčių skaičius, atsižvelgiant į miesto dydi, gali gerokai padidėti ir vėliau pasiekti dešimtis tūkstančių.
V. Boičenka taip pat apkaltino Rusijos karinės pajėgos Mariupolyje naudoja mobiliuosius krematoriumus ir tokiu būdu bando sunaikinti įvykdytų nusikaltimų įrodymus.
„Dėl šios priežasties Rusija neskuba uždegti žalios šviesos Turkijos misijai ir kitoms iniciatyvoms, siekiant išgelbėti ir visiškai evakuoti Mariupolį“, – sakė jis.
NATO vadovas perspėja, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti daug „mėnesių, net metų“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai.
J. Stoltenbergo teigimu, šis konfliktas pasiekė „kritinį etapą“, Maskvai perkeliant aplamdytas savo pajėgas iš šiaurinės Ukrainos dalies ir jas perginkluojant, ruošiantis dideliam puolimui šalies rytinėje dalyje.
„Nematome jokių ženklų, kad prezidentas Putinas būtų atsisakęs savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą ir perrašyti tarptautinę tvarką“, – prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė NATO vadovas.
„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų. Dėl šios priežasties mes taip pat turime būti pasiruošę ilgai kovai – ir kai kalbama apie paramą Ukrainai, sankcijų palaikymą, ir (kalbant apie) gynybos stiprinimą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės tiekia Ukrainai svarbiausią ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas, kurios padeda jos pajėgoms atstumti Maskvos karius.
Ruošdamasis sustiprintam puolimui šalies rytinėje dalyje Kyjivas prašo Vakarų sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, orlaivius, oro gynybos sistemas ir artileriją.
„Ukrainai skubiai reikia karinės paramos“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Štai kodėl taip svarbu, kad NATO sąjungininkės susitartų toliau remti Ukrainą įvairia karine technika – ne tik sunkesne technika, bet ir lengvosios ginkluotės sistemomis“, – kalbėjo jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turėtų dalyvauti dviejų dienų užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
NATO atmeta galimybę tiesiogiai dalyvauti kare Ukrainoje, kuri nėra Aljanso narė, bijodama stoti į tiesioginę ir gal net branduolinę konfrontaciją su Rusija.
Tačiau į rytinį Aljanso flangą NATO papildomai pasiuntė dešimtis tūkstančių karių ir planuoja dar gerokai stiprinti savo pajėgas, kad galėtų atremti bet kokias Rusijos grėsmes.
„Kada bepasibaigtų šis karas, jis turi ilgalaikių pasekmių mūsų saugumui, nes matome jo žiaurumą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Matome prezidento Putino norą panaudoti karinę jėgą savo tikslams pasiekti“, – nurodė jis.
