„Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas iš tikrųjų būtų sustabdytas. Neturi būti jokių abejonių, kad tokia Rusija, šiandienos Rusija, Putino Rusija yra visiškai kitokia šalis“, – žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis.
Todėl, pasak jo, Aljansas turi atspindėti esamą situaciją, imtis veiksmų rytinio flango gynybos atžvilgiu bei iškilus grėsmėms būti pasiruošęs suteikti karinį atsaką.
„NATO turi atspindėti šią realybę tiek politiniu, tiek saugumo požiūriu. Tikimės, kad tai įvyks mūsų pokalbiuose ir diskusijose šį vakarą. Norime, kad mūsų sąjungininkai ir visa NATO organizacija padidintų savo planus iš tikrųjų ginti rytinį flangą, ginti Baltijos šalis, ginti Lietuvą. Ne tik atgrasyti, ne tik pasiųsti politinę žinutę, kad kažkas įvyks užpuolimo atveju. Kiekvienas iš mūsų turi būti ten ir tikrųjų turime būti pasiruošę siųsti karinį atsaką, jei kas nors būtų bandoma daryti prie NATO sienų“, – teigė G. Landsbergis.
Jis teigė besitikintis, jog pasikeitęs požiūris į Aljanso rytinio flango gynybą atsispindės susitikimo dokumentuose.
„Atvykstu su viltimis, kad pokalbiai ir diskusijos šį vakarą ir rytoj parodys mūsų strateginio požiūrio į rytinio flango gynybą pasikeitimą. Deja kol kas didelių pasirengimo tam pokyčių nepastebėjome. Manau, kad dabar yra pats laikas, kad tai būtų atspindėta išvadose ir dokumentuose, kuriuos mes galime parengti“, – teigė G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras trečiadienį lankosi Briuselyje, kur su NATO kolegomis aptars Rusijos karą Ukrainoje, Aljanso gynybą.
Tikimasi, kad šio susitikimo metu tiek NATO, tiek Europos Sąjungos narės aptars ir papildomų sankcijų Rusijai klausimą.
