Karas Ukrainoje

Per 35 Rusijos okupacijos dienas Ukrainos miestelyje Hostomelyje dingo daugiau nei 400 žmonių. Liudininkų pasakojimai rodo, kad kai kurie jų mirė, tačiau jų buvimo vieta vis dar nėra nežinoma. „Žinome apie žuvusius žmones, yra įrodymų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, bet vis dar negalime jų rasti. Kai buvo mobiliojo telefono ryšio paslauga, liudininkai sugebėjo su mumis pasidalinti šia informacija. Tačiau mes vis dar negalime jų rasti ir dabar.

Rusijos politikas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas nuo pat karo Ukrainoje pradžios lieja tulžį ant Vakarų. Savo viešose kalbose ar tekstuose jis dažnai naudoja itin aštrius pasisakymus. Šįkart jis Vakarų sankcijas jis prilygino inkvizicijai. „Vakarų pasaulio sankcijos labai primena  Inquisitio Haereticae Pravitatis Sanctum Officium.

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Jungtinės Valstijos trečiadienį turi paskelbti griežtų naujų sankcijų Rusijai, įskaitant naujų investicijų draudimą, Ukrainos prezidentui ankstesnę dieną pademonstravus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šiurpių smurto vaizdų ir apkaltinus Maskvą daugybe žiaurių nusikaltimų. Naujos sankcijos skelbiamos kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl rajonuose aplink Ukrainos sostinę, iš kurių pasitraukė Rusijos pajėgos, rastų dešimčių lavonų civiliais drabužiais.

Tai ką aptiko į išvaduotus Kyjivo priemiesčius Bučą ir Irpinę sugrįžę Ukrainos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Gatvėse kas dešimt metrų guli civilių gyventojų lavonai, jų rankos neretai surištos už nugaros ir matyti, kad jiems buvo šauta į pakaušį. Rūsiuose guli surišti ir į pakaušį sušaudyti vyrai. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje stebi su didele nuostaba ir pasibaisėjimu. „XXI amžiaus realybė pranoksta bet kokį siaubo filmą.

Jungtinė Karalystė  įšaldė maždaug 350 mlrd. JAV dolerių (321 mlrd. eurų) iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. „Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. JAV dolerių iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji.

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai. „Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas.

Čekija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tiesiogiai tiekiančia Ukrainai puolamųjų ginklų nuo tada, kai Rusija prieš pusantro mėnesio pradėjo invaziją į Ukrainą. Aukšti Čekijos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalis į Ukrainą išsiuntė sovietų pagamintus tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BVP-1, patvirtindama vietos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose buvo matyti traukinys su penkiais tankais ir penkiomis kovos mašinomis.

Vakarų valstybės didina karinę paramą Ukrainai, pamažu pereina prie sunkiosios technikos siuntimo, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Manau, kad gali padidinti (karinę paramą – BNS) ir didina, nes pastarąją dieną pasirodė informacija apie Čekijos siunčiamus tankus. Tokius pat tankus, kuriuos naudoja Ukrainos kariuomenė, iki šiol naudojo ir Čekijos kariuomenė. Tankai sovietinės gamybos, bet jie yra modernizuoti“, – trečiadienį LRT sakė Arvydas Anušauskas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės prieštankinės ginkluotės. „Vadovaudamasis anksčiau šiandien pateiktu prezidento pavedimu leidau nedelsiant išskirti iki 100 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą, kad būtų patenkintas Ukrainos skubus poreikis papildomoms prieštankinėms sistemoms“, – sakomą valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą. „Kyla klausimas: kokia yra šios šios atviros, melagingos provokacijos, kurios tikrumo pagrįsti tiesiog neįmanoma, priežastis? – Rusijos televizijos parodytame vaizdo pranešime klausė S. Lavrovas.

JAV ir Europos Sąjunga trečiadienį ketina įvesti papildomas sankcijas Rusijai, įskaitant Kremliaus pareigūnus ir jų šeimas. Šį sprendimą išprovokavo civilių gyventojų skerdynės Ukrainos mieste Bučoje. Anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pareiškė, kad JAV uždraus naujas investicijas Rusijoje ir įves tolesnes sankcijas Rusijos finansų institucijoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo įraše apibūdino dabartinę karo padėtį savo šalyje kaip „lemtingą momentą“ Vakarų lyderiams. „Darbas kartu Kyjive bus tai, ką girs daugelis pasaulio tautų. Ir ne tik Europoje. Nes dabar Kyjivas yra pasaulinės demokratijos sostinė, kovos už laisvę visiems Europos žemyne sostinė. Dabar yra lemiamas momentas, ypač Vakarų lyderiams.

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:56 | Ukraina gali laimėti karą JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi kaip naciai“. „Tai yra šito režimo firminis ženklas – kaltinti tuo, ką jie patys daro.

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas. „Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino.

Demokratinė Rusija, santykių perkrovimas ir kiti Vakarų saviapgaulės žodžiai vertė mus tikėti, kad Vladimiras Putinas gali sutarti su kaimynais ir sutramdyti savo agresiją. Tačiau karas Ukrainoje ir ideologiniai ligoti įsitikinimai tik įrodė, kad Putino Rusija niekada nesustos kariauti ir grobti, nebent bus sustabdyta.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos. „Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė. Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

Ukrainos prezidentas, kreipdamasis į Jungtinių Tautų Organizaciją, negailėjo aršios kritikos dėl neveiksnumo krizės atveju. Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu valstybių požiūris į šalių saugumą išliks toks pats, tai ilgainiui Jungtinių Tautų Organizaciją bus galima uždaryti. „Jeigu situacija tęsis, tai šalys remsis tik ginklo galia, kad užtikrintų savo saugumą, o JT bus galima paprasčiausiai uždaryti. Ponios ir Ponai, ar jūs pasirengę uždaryti JT? Jeigu ne, tai reikia nedelsiant veikti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis. „Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas.  „Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos. „Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausio rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minių, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.

Rusija planuoja surengti didelio masto provokaciją Mariupolyje, siekiant apkaltinti Ukrainą, skelbia šalies saugumo tarnyba. Jos metu turėtų būti į vieną vietą surinkti pačių rusų nužudyti civiliai, o vėliau dėl masinių žudynių apkaltinti Ukrainos kariai. „Rašistų žvėriškumas Bučoje tapo šoku visam pasauliui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties Mariupolyje. „Nuo savęs asmeniškai ir Ukrainos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą dėl rusų okupantų nužudyto žinomo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus Mariupolio mieste“, – rašoma Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atsiųstame laiške. Laišką BNS antradienį perdavė Ukrainos ambasada Vilniuje. V. Zelenskis prašo jo užuojautą perduoti menininko šeimai, giminėms, artimiesiems.

Balandžio 2 dieną Rusijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Kijevo srityje esančios Bučos. Tai vienas iš miestų, kuriame vyko įnirtingiausios kovos. Kai Bučą paliko Rusijos kariuomenė, žurnalistams atsivėrė baisus vaizdas, o gyventojai dabar vis daugiau pasakoja apie tai, ką matė ir kaip gyveno okupacijoje.

Socialiniuose tinkluose plinta iš koto verčiantis vaizdelis, kuriame užfiksuota, ką ukrainietis karys rado rusų marodieriaus neperšaunamoje liemenėje. Ukrainos karys vaizdelyje pasakoja, kaip neperšaunamoje separatisto liemenėje aptiko keistą šarvinę plokštę. Kodėl keistą? Nes ji pasirodė esanti dviguba, o tokios Ukrainos karys dar nebuvo matęs. Bet apvertus plokštę pasimatė, kad ten visai ne tai, apie ką galvojo karys. „Galvoju nieko sau tokia šarvinė plokštė, dviguba, įdomu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų ir darbuotojų. „Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.

Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas. „Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasikalbėjo pirmą kartą per daugiau nei mėnesį, o Pekinas paragino ir toliau siekti taikos derybų, nors daugėja įtarimų dėl Rusijos žiaurumų Kyjivo apylinkėse. Pastarosiomis dienomis tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Maskvą po to, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys civilių gyventojų kūnų. Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie šių žmonių žūties.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti „visą“ Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą. Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų. Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ publikavo  šalies politinių technologijų specialisto Timofejaus Sergeicevo straipsnį, kuriame atvirai aiškinama apie būtinybę naikinti ukrainiečius, nepaisyti civilių žūčių ir „totalų denacifikavimą“. Tekste Kremliaus valdžia „raginama“ visiškai užgrobti Ukrainą, fiziškai naikinti, išvežti ir „perauklėti“ ukrainiečius,  kurie siekia nepriklausomybės ir europietiško demokratinio pasirinkimo.

Viename iš namų Bučoje, Kijevo srityje, Rusijos kariškiai įrengė štabą, kuriame kankino ir žudė sulaikytus civilius. Tai išaiškėjo po to, kai Rusijos kariuomenė paliko miestą. Pasak vieno iš Ukrainos karių, viena iš namo patalpų tapo kankinimo kamera, o kitame kambaryje suimtieji buvo sušaudomi. Ten buvo rasti penki žmonių kūnai, rašo „The Insider". Anksčiau buvo pranešta, kad po Rusijos kariuomenės išvedimo, Bučoje buvo rasta daugiau kaip 400 žuvusių civilių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę kartu su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu vyks į Kyjivą, antradienį pranešė jos atstovas spaudai.

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių. Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Iš Kyjivo apylinkėse esančio Bučos miesto traukiantis Rusijos kariuomenei, internete netruko pasklisti masinių kapų ir gatvėse išžudytų civilių nuotraukos. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė mieste įvykdė itin žiaurius nusikaltimus. Negana to, skelbiama, kad masinės kapavietės žmonėms pradėtos kasti dar anksčiau, nei okupantai pasitraukė iš šio regiono.

Ukrainos tapytoja Anna Serdyuk pasakoja, kaip išgyveno 22 dienas Rusijos karinių pajėgų pasiaustame ir be perstojo bombarduojamame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje. „Aš išgyvenau. Mariupolyje praleidau 22 karo dienas. Pasakyti, kad tai buvo pragaras, reiškia nieko nepasakyti. Praradome viską, ką galėjome prarasti: praradome namus, daiktus, augintinius, pažįstamus, praradome ryšį su artimaisiais ir nežinome, ar jie gyvi.

Ukrainoje antradienį bus atverti septyni humanitariniai koridoriai, įskaitant gyventojų evakavimo maršrutus iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio ir rusų pajėgų kontroliuojamo Berdiansko, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk platformoje „Telegram“.   Pasak jos, Mariupolio ir Berdiansko gyventojai galės išvykti į Zaporižią savo transportu.

Rusija pirmadienį pranešė atšaukianti dėl koronaviruso pandemijos taikytą skrydžių draudimą ir atnaujinanti oro susisiekimą su daugiau nei 50 „draugiškų“ šalių, Maskvai atsidūrus tarptautinėje izoliacijoje dėl karo prieš Ukrainą.   „Sergamumas mažėja, todėl atėjo laikas plėsti Rusijos oro bendrovių skrydžių kryptis“, – sakė premjeras Michailas Mišustinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Remiantis naujausiu JAV Karo studijų instituto vertinimu, Rusijos kariai ruošiasi pulti rytinį Slaviansko miestą, siekdami susijungti su kitomis savo pajėgomis Donbaso regione. „Rusijos pajėgų, besiveržiančių iš Iziumo, pastangos užimti Slavianską greičiausiai bus kitas esminis Ukrainos karo mūšis“, – sakoma pranešime.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad „giluminis ukrainietiškumas“ yra „feikas“. Maža to, savo tekste jis pareiškė, kad karas Ukrainoje yra skirtas „pačių ukrainiečių ateities kartų ramybei“ ir galimybei sukurti „atvirą Euraziją“. Tekste pavadinimu „Apie feikus (melagingos naujienos, – red. past.) ir tikrą istoriją“ D. Medvedevas aiškina apie Ukrainoje plintančias rusofobines naujienas, o dėl ciniško civilių žudymo kaltina pačios Ukrainos kariuomenę.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai yra skylėtos, o Vakarų reakciją į Kremliaus sukeltą karą Ukrainoje – nepakankama. Taip ji antradienį kalbėjo interviu Jungtinių Valstijų televizijai CNBC. „Ne, darome nepakankamai – nei ekonomiškai, nei karine prasme. Mūsų sankcijos yra skylėtos, o tai leidžia Putinui išgyventi, atstatyti rublį.

Rusijos Federacijos mokyklos gavo rekomendacijas, kad 5–9 ir 10–11 moksleiviams nuo šiol būtų pasakojama apie tai, kaip Vakarų šalių įvestos sankcijos teigiamai veikia šalį. Kaip skelbia „Kommersant“, Rusijos mokyklos gavo naujų rekomendacijų dėl specialių pamokų vedimo „specialios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina į Ukrainą vykdomą invaziją – red. past.) Ukrainoje metu.

Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai. Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę kreipsis į Lietuvos Seimą. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino Užsienio reikalų ministerija. Planuojama, kad Ukrainos lyderis į Seimą nuotoliu kreiptis balandžio 12-ąją.

Pasaulinis Kibernetinių įsilaužimų grupė „Anonymous“ pareiškė nutekinusi 120 000 Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių asmens duomenis. „Buvo nutekinti 120 000 Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių asmeniniai duomenys“, – pirmadienį „Twitter“ pranešė „Anonymous“.  „Visi kariai, dalyvaujantys invazijoje į Ukrainą, turėtų stoti prieš karo nusikaltimų tribunolą“, – priduriama.

Savo tradicinėje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos karius ir jų vadus. Kartu jis priekaištavo Vakarų lyderiams už jų neryžtingumą teikiant pagalbą Ukrainai. „Šiais laikais žmonėms mirties bausmė nebetaikoma, – pradėjo V. Zelenskis. – Tačiau visi skabejevai, vakaro rėksniai, fronto melagiai ir jų viršininkai Maskvoje turėtų atsiminti: jūsų gyvenimo pabaiga bus už grotų. Geriausiu atveju“. „Dabar 2022 metai.

Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.