Nors tokiais žvalgybos teiginiais galima abejoti, analitikai įvertino perversmo galimybę Rusijoje, atsižvelgdami į ekonominę ir politinę situaciją Rusijoje. Kai kurie iš jų teigia, kad perversmas yra mažai tikėtinas, o kiti mano, jog tai beveik neišvengiama dėl V. Putino sprendimo pulti Ukrainą.
Rusijoje tebėra viešai rodoma didelė parama V. Putinui ir jo karui Ukrainoje, o Vakarų sankcijos Rusijos ekonomikos dar nesugriovė. Žmonių, galinčių nuversti V. Putiną ar norinčių tai padaryti, jo vidiniame rate, nėra daug, o perversmas būtų itin rizikingas.
Tačiau perversmo tikimybė gali padidėti, jei karas prieš Ukrainą Rusijoje taps nepopuliarus ir Kremlius patirs didelių pralaimėjimų Ukrainoje. Prie šio scenarijaus gali prisidėti ir tolesnis ekonominės padėties blogėjimas.
„Putinas tapo simboliu, – „Kyiv Independent“ sakė Rusijos politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas. – Kai tik žmonės nusivils simboliu, visa sistema sugrius. Visa sistema yra sutelkta į jį.“
Karinė žvalgyba
Ukrainos karinė žvalgyba kovo 20 dieną pranešė, kad Rusijoje yra organizuojamas perversmas.
„Rusijos ekonominiame ir politiniame elite atsiranda įtakingų žmonių, besipriešinančių Vladimirui Putinui, – nurodė žvalgyba. – Jų tikslas – kuo greičiau nuversti Putiną ir atkurti ekonominius ryšius su Vakarais, kurie buvo sugriauti dėl karo prieš Ukrainą.“
Karinė žvalgyba tvirtino, kad dalis Rusijos elito potencialiu V. Putino įpėdiniu laiko Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovą Aleksandrą Bortnikovą. Diktatorius buvo nepatenkintas A. Bortnikovu, nes FSB jam pateikė neteisingą informaciją apie Ukrainą, dėl kurios, anot žvalgybos, įvyko karinių nesėkmių.
Į pensiją išėjęs FSB pulkininkas ir buvęs įstatymų leidėjas Genadijus Gudkovas, tapęs griežtu V. Putino kritiku, šiuos duomenis vertina skeptiškai.
„Tai yra tik svajonė, – kovo 24 d. televizijos kanalui „Current Time“ sakė G. Gudkovas. – Bet koks perversmas ruošiamas labai slaptoje aplinkoje. Jei tai tikra, žmonės apie tai sužino post factum.“
Oligarchų nepritarimas Putinui
Pagrindinė perversmo sąlyga yra politinio elito skilimas. Rusijai įvestos sankcijos už karą Ukrainoje ir didėjanti izoliacija nuo išorinio pasaulio jau sukėlė dalies Rusijos valstybės aparato nepasitenkinimą.
Dešimtmečius V. Putinui ir jo pirmtakui Borisui Jelcinui tarnavęs įtakingas politikas Anatolijus Čiubaisas atsistatydino iš V. Putino padėjėjo pareigų ir paliko Rusiją.
Buvęs ministro pirmininko pavaduotojas ir Tarptautinės šachmatų federacijos vadovas Arkadijus Dvorkovičius sukritikavo karą prieš Ukrainą ir atsistatydino iš valstybės finansuojamo aukštųjų technologijų centro Skolkovo fondo vadovo pareigų.
Rusijos oligarchai, kurie visada laikėsi Kremliaus linijos arba nekalbėjo politiniais klausimais, taip pat pasisakė prieš karą.
Magnatai Michailas Fridmanas, Aleksejus Mordašovas ir Vladimiras Lisinas karą pavadino tragedija ir reikalavo taikos. Aliuminio magnatas Olegas Deripaska karą pavadino „beprotybe“, kuri sukels gėdą ateinančioms kartoms.
Rusijos politikos analitikai D. Oreškinas ir Georgijus Satarovas teigė, kad oligarchų pareiškimai rodo aiškų politinio elito skilimą.
„[Oligarchai] ilgai galvojo apie perversmą, – sakė G. Gudkovas. – Jis (Putinas) yra toks toksiškas ir pavojingas, kad jie norėtų jį pakeisti. Bet jie bijo apie tai kalbėti, nes būtų nužudyti.“
Tačiau Rusijoje gimęs politikos filosofas iš Estijos Tartu universiteto Sergejus Sazonovas paprieštaravo ir teigė, kad oligarchai nevaidina jokio vaidmens V. Putino politinėje sistemoje, priešingai nei aukščiausio lygio žvalgybos ir teisėsaugos pareigūnai.
Agresijos palaikymas
Kitas svarbus veiksnys, nulemsiantis V. Putino ateitį, yra visuomenės palaikymas. Panašu, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą ir žiauri valstybės propaganda Kremliaus kontroliuojamoje televizijoje padidino paramą V. Putinui, panašiai kaip 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija.
Remiantis Rusijos nepriklausomos apklausų agentūros „Levada“ apklausa, manančių, kad Rusija eina teisinga kryptimi, skaičius išaugo nuo 52 proc. vasarį iki 69 proc. kovą. Pritarimo V. Putinui reitingas pakilo nuo 71 proc. vasarį iki 83 proc. kovą, parodė apklausa.
Remiantis atskira balandžio 4 d. „Levados“ apklausa, 65 proc. Rusijos respondentų jaučia pasididžiavimą, laimę ar euforiją dėl karo prieš Ukrainą, o 31 proc. – agresiją vertina neigiamai.
D. Oreškinas mano, kad ši apklausa atspindi tikrąsias tendencijas. Tačiau G. Satarovas „Kyiv Independent“ sakė, kad net nepriklausomos nuomonės apklausos diktatūrose neatspindi tikrovės, nes respondentai palaiko V. Putiną iš konformizmo, o ne iš nuoširdaus tikėjimo.
Pritarimo V. Putinui reitingas galimai sumažėtų, jei daugiau žmonių sužinotų apie Rusijos karių žūtis Ukrainoje ir toliau blogėtų ekonominė situacija, sakė D. Oreškinas.
„Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo bus blogiau [Putinui]“, – pridūrė jis.
Potencialūs pralaimėjimai Ukrainoje gali būti ypač skausmingi jo diktatūrai, nes bus sugadintas V. Putino stipruolio įvaizdis, teigė D. Oreškinas. G. Satarovas tvirtino, kad Rusijos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus Tarptautiniame baudžiamajame teisme gali paskatinti Rusijos elitą nuversti V. Putiną.
„Jie pristatys Putiną kaip pagrindinį kaltininką ir pavaizduos save kaip šalies gelbėtojus“, – sakė jis.
Viena dažnai minima paralelė yra Pirmasis pasaulinis karas. 1914 m. Rusijos imperijoje karas sulaukė didžiulės paramos, tačiau 1917 m. nusivylimas karu buvo toks didelis, kad dėl to buvo nuversta monarchija.
Ar protestai – įmanomi?
D. Oreškinas tvirtino, kad galimi didelio masto protestai dėl karo ir ekonominės krizės. Tačiau mažai tikėtina, kad vien protestai sužlugdys V. Putiną, sakė jis.
Jis pateikė pavyzdį, kai 2020 m. Baltarusijoje ir Rusijos Chabarovsko krašte vyko dideli protestai, kurie žlugo, nes elitas nebuvo susiskaldęs.
Tačiau D. Oreškinas teigė, kad protestai gali prisidėti prie V. Putino nuvertimo, padrąsindami potencialius sąmokslininkus ir padarydami perversmą labiau įmanomą.
„Jei įvyks perversmas, jis įvyks tik tuo atveju, jei Putinas taps nepopuliarus ir vyks dideli protestai“, – sakė S. Sazonovas.
Ar perversmas yra mažai tikėtinas?
V. Putino karas prieš Ukrainą dažnai lyginamas su Adolfo Hitlerio pradėtu Antruoju pasauliniu karu. Prieš A. Hitlerį buvo surengta apie 40 nesėkmingų žmogžudysčių sąmokslų, iš kurių garsiausią surengė vokiečių armijos karininkas Clausas von Stauffenbergas 1944 metais.
Tačiau kai kurie analitikai abejoja, ar Rusijoje egzistuoja Stauffenbergas. Buvęs V. Putino bendražygis ir su juo susipykęs bankininkas Sergejus Pugačiovas balandžio 1 dieną pareiškė, kad V. Putino artimieji palaiko karą prieš Ukrainą.
G. Gudkovas teigė, kad karą palaiko dauguma dirbančiųjų FSB, ir perversmas būtų itin rizikingas.
„Bet koks įtarimas dėl nelojalumo ar intrigų gali baigtis mirtimi“, – sakė jis.
S. Sazonovas taip pat mano, kad perversmas yra mažai tikėtinas. Pasak jo, politinė sistema išlieka stabili viduje, o ekonomiškai Rusija iki šiol nukentėjo mažiau nei buvo tikėtasi. Rusijos agresija prieš Ukrainą paskatino gyventojų konsolidaciją Kremliuje, o daugelis žmonių dėl ekonomikos ir kitų problemų kaltina Vakarus, o ne V. Putiną, sakė S. Sazonovas.
Jis taip pat tvirtino, kad politinė sistema skatina į pareigas skirti nekompetentingus ir lojalius žmones – tokius, kurie vargu, ar surengs perversmą.
„Visa politinė sistema buvo sukurta siekiant užkirsti kelią perversmui“, – teigė S. Sazonovas.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė, priešingai nei nacistinės Vokietijos Vermachtas, nepajėgi surengti perversmo. Tiek sovietų, tiek Rusijos valdžia vengė į kariuomenę skirti nepriklausomus, ambicingus ir kompetentingus žmones, baimindamasi, kad kariuomenė gali nuversti vyriausybę, tvirtino S. Sazonovas.
Jei įvyks perversmas, greičiausiai jį organizuos Federalinė saugumo tarnyba (FSB), kuri yra santykinai kompetentingesnė ir nepriklausomesnė nei kitos agentūros, sakė jis.
Anot S. Sazonovo, į bet kokį sąmokslą turi būti įtraukti ir Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) darbuotojai, nes jie saugo V. Putiną, ir tik taip galima prie jo priartėti.
Mobilizacija
Kadangi pralaimėjimas Ukrainoje gali turėti niokojantį poveikį V. Putino galiai, spėjama, kad jis imsis masinės mobilizacijos, kad padidintų invazijos pajėgas ir sustiprintų Rusijos karo pastangas. Tačiau jis to dar nepadarė praėjus daugiau nei mėnesiui nuo invazijos pradžios.
S. Sazonovas tvirtino, kad V. Putinas gali bijoti mobilizacijos, nes yra sunku organizuoti logistiką daug didesnei Rusijos armijai. S. Sazonovas pridūrė, kad jis taip pat gali bijoti išprovokuoti politinę nelaimę, nes dauguma šauktinių bando išvengti šaukimo.
V. Putinas nenori pradėti mobilizacijos, nes žmonės bus nusivylę savo artimųjų mirtimi Ukrainoje, sakė D. Oreškinas.
„Mobilizacija yra kaip pensijų reforma – ji liečia visus, – paaiškino jis. – Būtų keista, jei Putinas imtųsi mobilizacijos tam, ką jis vadina specialiąja operacija. Tai reikštų, kad jis pripažino savo nesėkmę Ukrainoje. Tai būtų paskutinė jo išeitis.“
Šiaurės Korėjos scenarijus
V. Putinas gali išsaugoti savo valdžią, jei jam pavyks pereiti prie Šiaurės Korėjos tipo totalitarinio režimo, kuriame užblokuota visa neigiama informacija, sakė D. Oreškinas. Yra ženklų, kad perėjimas prie Šiaurės Korėjos režimo jau prasidėjo.
Kremlius uždarė arba užblokavo daugumą likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir įvedė iki 15 metų kalėjimo bausmes už informacijos apie karą skleidimą, prieštaraujantį oficialiai vyriausybės pozicijai.
„Jam reikės pasitelkti Didįjį terorą, kad išsaugotų savo galią, – pridūrė D. Oreškinas. – Jei Ukraina pralaimės, Putinui reikės „išvalyti“ elitą.“
Yra įrodymų, kad V. Putinas jau pradėjo nedidelį valymą. Rusijos tiriamasis žurnalistas Andrejus Soldatovas ir Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Vladimiras Osečkinas, remdamiesi savo šaltiniais, kovą sakė, kad Federalinės saugumo tarnybos (FSB) penktojo departamento vadovui Sergejui Besedai ir jo pavaduotojui Anatolijui Boliuchai buvo skirtas namų areštas. Įtariama, kad jie buvo ištirti dėl lėšų, skirtų sabotažo operacijoms Ukrainoje, grobstymo ir melagingos informacijos apie politinę situaciją Ukrainoje teikimo.
O Rusijos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojas Romanas Gavrilovas kovo mėnesį atsistatydino.
V. Osečkinas ir bulgarų tiriamasis žurnalistas Christo Grozevas citavo savo šaltinius, sakydami, kad R. Gavrilovas buvo ištirtas byloje dėl informacijos apie Rusijos kariuomenės judėjimą Ukrainoje nutekinimo ir nesėkmingų Rusijos karinių operacijų. Nacionalinė gvardija dalyvavo kare prieš Ukrainą ir patyrė didelių nuostolių.
Tačiau V. Oreškinas teigė, kad tai dar ne Didžiojo teroro pradžia, o bandymas surasti atpirkimo ožius.
V. Putinas bando nubausti tuos, kurie, jo nuomone, yra atsakingi už nesėkmes Ukrainoje, sakė jis.
