Karas Ukrainoje

Rusijos valstybinė televizija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo aukšto rango Rusijos karininkas – Kostromos oro desantininkų pulko vadas pulkininkas Sergejus Sucharevas.  Naujieną patvirtino ir Rusijos karinės oro pajėgos. Kartu su S. Sucharevu buvo nukauti ir dar keturi oro desantininkai – kapitonas Aleksejus Nikitinas, seržantai Aleksandras Limonovas ir Sergejus Lebedevas bei kapralas Jurijus Degtiariovas.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir žada siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos, teigiama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime. „Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti“, – teigiama ketvirtadienio vakarą paskelbtame metropolito kreipimesi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs dėkingas JAV prezidentui Joe Bidenui už papildomą karinę pagalbą, tačiau sakė nenurodysiantis, kokia konkrečiai parama bus įtraukta į naująjį paketą, nes nenori, kad apie tai žinotų Rusija. „Tai yra mūsų gynyba“, – sakė jis naktį įrašytame kreipimesi į tautą. „Kai priešas nežino, ko iš mūsų tikėtis. Kaip nežinojo, kas jų lauks po vasario 24-osios“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pridūrė V. Zelenskis.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas ketvirtadienį patvirtino, kad JAV pilietis žuvo Ukrainos mieste Černihive, tęsiantis Rusijos invazijai. Departamentas nepatvirtino amerikiečio tapatybės. Jis yra mažiausiai antras JAV pilietis žuvęs Ukrainoje karo metu. Pirmoji identifikuota auka buvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud. Černihivo policija feisbuke pranešė, kad miestas buvo smarkiai apšaudomas artilerijos ir kad tarp žuvusiųjų buvo JAV pilietis.

Dvidešimt trečioji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusija bando didinti savo pajėgas atakai prieš Kyjivą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ► Europos Sąjunga svarsto galimybę sukurti solidarumo fondą Ukrainai, kuris padėtų teikti pagrindines paslaugas šalyje ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius. ► Situacija Mariupolyje ir toliau išlieka itin sudėtinga.

Karui Ukrainoje trunkant jau ilgiau nei tris savaites, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos bandymą pildyti savo karinio personalo gretas samdiniais iš užsienio. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos net nebando susigrąžinti kai kurių savo karių, kurie dabar paimti į nelaisvę Ukrainoje. „Gavome informacijos, kad Rusijos kariuomenė verbuoja samdinius iš kitų šalių ir bando į karinę tarnybą įtraukti kuo daugiau jaunuolių.

Dvi valandas trukęs didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – vadovų pokalbis baigėsi, tačiau optimizmo, kad pavyks greičiau išspręsti krizes, įskaitant karą Ukrainoje, jam pasibaigus nėra daug. Tuo metu Rusija suaktyvino Ukrainos „Stalingradu“ vadinamo Mariupolio puolimą, mūšiai persikėlė į miesto centrą, skelbiama BBC.

Volodymyras Zelenskis 22-ąją karo su Rusija dieną papasakojo, kad Ukrainoje gausu suimtų Rusijos kariuomenės šauktinių, „kurie ne tik, kad patys nebenori atgal grįžti, jų ir tėvynėje niekam nereikia“. „Į nelaisvę paimti nauji rusų šauktiniai. Tarp jų yra tokių, kurie atsisako grįžti į Rusiją. Yra daug ir tokių, kurių Rusijos Federacijoje net neprisimena ir nebando pasiimti. Ir į kurių namus jau atkeliavo „mirties liudijimai“, nors jie pas mus nelaisvėje ir gyvi“, – aiškino V. Zelenskis.

Kovos už laisvę simboliu tapusio Ukrainos prezidento kandidatūrą pateikė grupė Europos politikų – buvę ir esami Europos šalių ministrai, parlamentarai. Savo laiške Nobelio premijos komiteto yra prašoma pratęsti šių metų Nobelio premijos kandidatų iškėlimo laiką iki kovo 31-osios, nes pagal dabar galiojančią tvarką paraiškų priėmimas yra baigtas. Primename, kad vasario 24-ąją Rusijos karinės pajėgos užpuolė kaimyninę Ukrainą, kuri jau tris savaites įnirtingai ginasi nuo agresoriaus puolimo.

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis „Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J. Borrellis.

Žurnalistinius tyrimus atliekantis „Bellingcat“ atstovas Christo Grozevas skelbia, kad Rusijos saugumo taryba sulaikė Rusijos gvardijos („Rosgvardija“) direktoriaus pavaduotoją Romaną Gavrilovą. Žurnalisto teigimu, tai jam patvirtino trys nepriklausomi šaltiniai. „Trys nepriklausomi šaltiniai skelbia, kad „Rosgvardija“ vadovo pavaduotojas (Rusijos vidaus kariuomenės daliniai, kurie patyrė didžiulių nuostolių Ukrainoje) Romanas Gavrilovas buvo sulaikytas FST.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nedaro jokių rimtų pastangų derybose su Kyjivu, kad užbaigtų jau į ketvirtą savaitę įžengusią savo invaziją Ukrainoje. „Viena vertus, giriame Ukrainą, esančią prie stalo, nors ji yra bombarduojamą kiekvienos dienos kiekvieną minutę“, – sakė A. Blinkenas. „Tuo pat metu nemačiau jokių reikšmingų Rusijos pastangų savo vykdomą karą užbaigti diplomatija“, – pridūrė jis.

„Reuters“ kalbintas anoniminis JAV gynybos pareigūnas pareiškė apie matomus „Rusijos kariuomenės moralės kritimo ženklus“. „Foreign Policy“ žurnalistas Jackas Detschas savo paskyroje taip pat skelbia, kad JAV kariuomenėje manoma, kad Rusijos karinė vadovybė savo kariams nepraneša, kur tiksliai jie vyksta, todėl vis dažniau pasitaiko pasidavimo Ukrainos daliniams atvejų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apdovanojo Melitopolio miesto merą Ivaną Fiodorovą, kurį kovo 11 d. pagrobė Rusijos kariuomenė, III laipsnio ordinu „Už drąsą“.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad buvo surengta Melitopolio miesto mero gelbėjimo operacija.  „Ką tik sėkmingai baigta speciali Melitopolio mero Ivano Fiodorovo išlaisvinimo operacija.

Rusijos ir Europos bendra Marso tyrimų misija, per kurią į Raudonąją planetą turėjo būti nuskraidintas marsaeigis, įšaldoma dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ir jos „tragiškų pasekmių“, ketvirtadienį pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA). „Giliai apgailestaujame dėl žmonių aukų ir agresijos prieš Ukrainą tragiškų pasekmių“, – sakoma agentūros pranešime, kuriuo patvirtinamas misijos „ExoMars“  mission. Maskva savo ruožtu pareiškė apgailestaujanti dėl šio sprendimo.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Merefos miestą Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 25 buvo sužeisti, pranešė vietos prokurorai. Artilerija anksti ketvirtadienį smogė mokyklai ir kultūros centrui netoli Charkivo esančiame mieste, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė regiono prokuratūra. Institucijos duomenimis, 10 sužeistųjų būklė yra sunki.

Mychailo Podoliakas atkreipė dėmesį į keistą Kremliaus elgesį „kovoje su nacizmu“. Jo teigimu, bombarduojami Ukrainoje daugiausiai ne Vakarų Ukrainos miestai, kuriuose istoriškai daugiau ukrainiečių, tačiau Rytų Ukrainos miestus, kuriuose daug rusakalbių. „Rusijos Federacija užpuolė. Tačiau paradoksalu viena: bombardavo ne Vakarų Ukrainą – pagrindinė griaunamoji jėga teko Rytų Ukrainos miestams, kur iki vasario 24-osios iš tiesų egzistavo daugiau ar mažiau prorusiškas nusiteikimas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė Turkijos tapti potencialios Kyjivo sutarties su Rusija garante – kartu su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos penkiomis nuolatinėmis narėmis ir Vokietija, ketvirtadienį pranešė Ankaros diplomatijos vadovas.

Ukrainos kariuomenė pasidalino keliais vaizdo įrašais, kuriuose matoma, kaip Rusijos sraigtasparnį nušauna zenitinės raketos, rašo bbc.com Viename iš jų matyti, kaip rusų sraigtasparnis skrenda žemai, sulig medžių viršūnėmis, vengdamas to, kad netrukus nutiks. Jos keliu seka zenitinė raketa. Per kelias sekundes raketa randa savo taikinį. Jos taikinys – rusų sraigtasparnis – trenkiasi žemyn ir susprogsta.

Kanada ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų 22 Baltarusijos gynybos ministerijos pareigūnams už leidimą Rusijai vykdyti atakas prieš Ukrainą iš jų šalies teritorijos. Kanados užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šiuo žingsniu „siunčiama aiški žinia [Rusijos] prezidento (Vladimiro) Putino bendrininkams.

Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio valdžia ketvirtadienį pranešė, kad apie 30 tūkst. žmonių sugebėjo išvykti. Administracija taip pat nurodė, kad tebesiaiškina informaciją apie galimas aukas po Rusijos pajėgų trečiadienį surengto bombardavimo, kurio taikiniu tapo Mariupolio dramos teatras, kur slėpėsi šimtai žmonių. Teatras buvo subombarduotas, nors ant šaligatvio abiejose pastato pusėse didelėmis raidėmis buvo užrašyt „DETI“ (rus.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje demaskuos „išdavikus“ Rusijoje, atkartodamas ankstesnį prezidento Vladimiro Putino raginimą „išvalyti“ Rusijos visuomenę. „Tokiose situacijose daugelis žmonių pasirodo esantys išdavikai, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie savaime dingsta iš mūsų gyvenimo. Kai kurie palieka savo pareigas, kai kurie išvyksta iš šalies. Taip vyksta apsivalymas.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) ketvirtadienį pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl karo nusikaltimų, kaip įtariama, įvykdytų į Ukrainą įsiveržusios Rusijos kariuomenės. Pažeidėjai įtariami nusikaltimais žmoniškumui ir taikai, taip pat karo nusikaltimais, naujienų agentūrai BNS pranešė tarnybos atstovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ligoninėje aplankė ten esančius šalies gyventojus, kuriuos apšaudymų metu sužalojo Rusijos kariuomenė. V. Zelenskis, įžengęs į ligoninės palatas, kuriose gulėjo sužeisti šalies gyventojai, stengėsi išlaikyti pozityvią nuotaiką.  Vienai iš pacienčių Ukrainos prezidentas netgi įteikė gėlių puokštę.  Socialinėje paskyroje „Facebook“ V. Zelenskis teigė, kad sužeistus ukrainiečius vienija vienas bendras dalykas – meilė Ukrainai.

Tūkstantis čečėnų savanorių vyksta kovoti į Ukrainą kaip šią šalį atakuojančių Rusijos pajėgų dalis, ketvirtadienį pranešė Čečėnijos autoritarinis lyderis Ramzanas Kadyrovas.

Rusų kariuomenė elgiasi labai žiauriai ir nedaro jokios pažangos, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Pasak jo, dauguma rusų karių nemato jokio tikslo kariauti Ukrainoje, o tai ir yra viena priežasčių, kodėl Vladimirui Putinui nepavyksta pasiekti taip trokštamos pergalės Ukrainoje. Apie tai J. Kronkaitį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

„Flightradar24“ duomenimis, Rusijos valdžios lėktuvas „IL-96“ ketvirtadienio popietę pakilo iš Vnukovo oro uosto Maskvoje ir, apsukęs didelį ratą, šiuo metu skrenda virš Krasnojarsko krašto. Lėktuvas nėra oficialiai naudojamas prezidento Vladimiro Putino kelionių metu, tačiau priklauso valstybinėms oro linijoms „Rossija“, kurios skraidina aukšto lygio politikus.

Pabėgėliai iš Ukrainos nuo karo masiškai plūsta į kaimynines šalis, dažniausiai tai moterys ir vaikai, rašo BBC. Eugenijus, savanoris Slovakijoje, sutiko pasidalinti savo akimis matytais atvejais, kas nutinka, kai žmonės pasiekia saugią vietą, šiuo atveju, Slovakiją. Pabėgėliams padedantis vaikinas užfiksavo įvairias žmonių reakcijas: šoką, stresą, gėdą, nerimą. Pateikiame visą jo pasakojimą: „Iš karto susisiekiau su savanorių organizacijomis ir pradėjau siūlyti savo pagalbą.

Lenkijos karys Emilis Czeczko, kuris prieštaringomis aplinkybėmis atsidūrė Baltarusijoje ir vėliau buvo išnaudotas šios šalies propagandos, rastas miręs savo gyvenamojoje vietoje Minske. „Šiandien teisėsaugos organai gavo pranešimą apie savo gyvenamojoje vietoje Minske aptiktą pasikorusį Emilį Czeczko. Tyrimų-operatyvinė grupė nedelsiant atvyko į įvykio vietą.

Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus įsiveržimą į Ukrainą, su šia valstybe besiribojanti Lenkija rizikuoja ateityje tapti Maskvos atakų taikiniu. Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žiniasklaidos priemonė „Nexta“ pasidalijo vaizdeliu iš vienos Rusijos mokyklos, kuriame mokytoja liepia mokiniui rašyti palaikymo žodžius rusų kariams. Taip elgtis nenusiteikęs mokinys mokytojai turėjo tik vieną klausimą: „Man tą būtina daryti?“ Kaip girdėti vaizdo įraše, mokytojai toks nepilnamečio klausimas nepatiko ir ji ėmė jam aiškinti, kodėl jis privalo palaikyti rusų karius.

Kodėl Kremlius taip rizikingai lošia Ukrainoje, rašo foreignaffairs.com. Iki pat tos akimirkos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, daug Rusijos ekspertų ir analitikų netikėjo, kad jis nuspaus gaiduką. Kai kurie iš jų, tokie kaip rusų žurnalistė ir kritikė Julija Latynina tvirtino, kad Putinas blefuoja ir, pasirodžius pirmiems tikro konflikto ženklams, greičiausiai atsitrauktų.

Garsiai apsiskelbęs, kad yra Ukrainoje, Kremliaus statytinis, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, panašu, apsimelavo. Patikrinus jo telefono duomenis, paaiškėjo, kad Ukrainoje R. Kadyrovo nebuvo. R. Kadyrovo melagystę atkapstė „Ukrainska Pravda“. Praėjusią savaitę, kovo 13 dieną, Kremliaus remiamas Čečėnijos vadovas garsiai apsiskelbė esantis „visai šalia“ Ukrainos sostinės Kyjivo.

Nuo karo bėgančioms ukrainietėms vienas smūgis po kito. Atvykusios į Lietuvą jos tikisi rasti prieglobstį ir ramybę, tačiau jau pasigirdo, kad Lietuvoje registracijos centruose prekeiviai žmonėmis bando merginas privilioti ir prikalbinti užsiimti prostitucija ar nelegaliu darbu. Tai ketvirtadienį patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, buvo iškart reaguojama, pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, policija, stiprinama apsauga ir imtasi kitų priemonių.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ketvirtadienį pranešė, kad parūpins neperšaunamų liemenių ir šalmų Ukrainoje dirbantiems žurnalistams po kelių reporterių, ruošusių reportažus apie Rusijos invaziją, žūties. UNESCO taip pat organizuos mokymus internetu, kaip dirbti ir suteikti pirmąją pagalbą karo zonose.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė skirs kompensacijas žmonėms, į savo namus priėmusius nuo karo bėgančius ukrainiečius. Pasak jos, kompensacijų tvarka bus patvirtinta ne vėliau kaip kitą savaitę. „Aš nelabai žinau, kodėl čia reikia į visas diskusijas taip pat įvelti ir vargšus Ukrainos žmones, kurie bėga nuo karo ir kuriuos Lietuvoje daugelis žmonių atvira širdimi priima“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Rusija Bosnijai ir Hercegovinai pagrasino, kad gali pasikartoti „Ukrainos scenarijus“, jei šalis nuspręstų stoti į NATO. Kaip skelbia „Balkan Observer“ cituojanti naujienų agentūra „Unian“, Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas pagrasino, kad Rusija reaguos, jei Bosnija ir Hercegovina priartės prie narystės NATO. „Pavyzdys Ukrainoje rodo, ko iš mūsų galima tikėtis. Jeigu yra grėsmė, mes į ją reaguojame“, – Bosnijos televizijoje kalbėjo ambasadorius.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė žiniasklaidoje skelbtą naujieną, kad Ukraina ir Rusija savo derybose padarė didžiulę pažangą ir juda link taikos susitarimo. Pasak jo, šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.

Privilegijų panaikinimas iš esmės yra pirmasis simbolinis žingsnis prieš šalims priimant griežtesnius sprendimus dėl nuobaudų taikymo Rusijai, rašo politico.eu. Tikimasi, kad ES ir daugybė kitų panašiai mąstančių šalių panaikins Rusijos prekybos lengvatas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) Ženevoje, tai vertinant kaip dalį aukštesnio tarptautinio siekio padidinti ekonominį spaudimą Maskvai po jos invazijos į Ukrainą.

Socialiniuose tinkluose ir ukrainiečių bei baltarusių žiniasklaidoje plinta garso įrašas, kuriame girdėti esą su savo motina besikalbantis Rusijos karys. Jis savo motinai pasakoja su kitais kariais sugalvojęs vieni kitų kojas apšaudyti ukrainiečių ginklais, kad apsimestų buvę sužeisti kare ir galėtų patekti į ligoninę. Žemiau pateikiame visą išverstą pokalbio įrašą. Tiesa, patikrinti pokalbio autentiškumo neįmanoma.

Kovo 17–18 dienomis Lietuvos Caritas kartu su septynių vyskupijų Caritas centrais skelbia humanitarinės pagalbos Rusijos invazijos nualintos Ukrainos žmonėms rinkimo akciją, ketvirtadienį pranešė organizacija. „Lietuva yra kiekvieną dieną šalia Ukrainos žmonių, ne tik mintimis, bet ir širdimis, konkrečiomis pastangomis ir iniciatyvomis. Neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų galime atnešti bent po vieną daiktą iš sąrašo. Mūsų daug, tikiu, kad ir paramos kiekis bus gausus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį. NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.

Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje skaldo vis didesnę dalį Rusijos visuomenės. Jei jaunoji karta pasisako prieš Vladimiro Putino pradėtą karą, tai vyresnioji karta stoja į karine galia paremtos imperializmo ideologijos pusę. Kad susikaldymo tarp skirtingų Rusijos kartų esama, įrodo ir socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintas vaizdo įrašas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį emocingame vaizdo kreipimesi į Vokietijos parlamentą prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje. „Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų. „(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį buvo pasveikintas atsistojusių Vokietijos įstatymų leidėjų plojimais, prieš jam pradedant kreipimąsi vaizdo ryšiu. Išvakarėse V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija. Ukrainos lyderis vokiečių parlamentarų veikiausiai prašys daugiau karinės ir finansinės pagalbos.

Kinijos komentarai apie karą Ukrainoje pasirodė po to, kai JAV ir ES susirūpino, kad Pekinas galimai padeda Maskvai, praneša užsienio politiką apžvelgiantis leidinys „Politico“. Kinija nėra Rusijos karo su Ukraina dalis, sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi. Tokia Kinijos pozicija pasirodė po JAV pareigūnų pareiškimo, kad Maskva Pekino prašė karinės įrangos. Vašingtonas ragino Kiniją nesikišti.

Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą iš Rusijos į Pekiną skraidinęs lėktuvas staiga apsisuko pusiaukelėje ir grįžo į Maskvą. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, į Kinijos sostinę skridęs lėktuvas staiga apsigręžė ties Novosibirsku. Užuot ketvirtadienį nusileidęs Pekine, S. Lavrovą skraidinęs lėktuvas įveikė tik 2 800 planuotos kelionės kilometrus ir apsisukęs nusileido Vnukovo oro uoste Maskvoje.