Karas Ukrainoje

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas. „Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Dvidešimt antroji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Aiškėja, kad subombarduotame Mariupolio dramos teatre nuo karo pasislėpę žmonės išgyveno ataką. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ketvirtasis derybų etapas dėl karo baigties „vyksta sunkiai“, pripažino Ukrainos derybinės grupės atstovas Mychailo Podolyakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo kalboje sureagavo į kruvinus trečiadienio išpuolius, kuriuos Rusijos karinės pajėgos įvykdė Ukrainoje. Rusų intensyviai puolamą Mariupolį Ukrainos lyderis palygino su Leningrado apgultimi. Prezidento teigimu, trečiadienį planuoti humanitariniai koridoriai, turėję užtikrinti saugią evakuaciją iš Mariupolio, žlugo, Rusijos karinėms pajėgoms nenutraukus ugnies. „Rusijos kariai nenustojo apšaudyti ir negarantavo saugumo“, – pridūrė jis.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje. Rusijos okupantai tęsia žudynes, mieste nusidriekė masinės kapavietės, o gatvėse guli mirusių vyrų, moterų bei vaikų kūnai, rašo „The Guardian“. Ministerija taip pat skelbia, kad daugiau kaip 400 tūkst. mariupoliečių neturi arba jiems trūksta vandens, maisto, medicininių reikmenų. Vietos pareigūnai praneša, kad iš viso okupantai nužudė daugiau kaip 2,5 tūkst.

Rusijos kariuomenė vykdo šiurpus karo nusikaltimus. Pranešama, kad po okupantų įvykdytų atakų buvo nužudyta Ukrainos karo medikė Olga Semidyanova, rašo NEXTA. Nors O. Semidyanovos gyvybė užgeso kovo 3 d., teigiama, kad jos kūno vis dar neįmanoma pargabenti dėl vykdomų okupantų karinių veiksmų. Moters artimieji teigia, kad 48-erių karo medikė Olga augino 12 vaikų, 6 iš jų buvo įvaikinti.

Rusijos pajėgos trečiadienį subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, pranešė vietos administracija.  Kovo 14 dienos palydovinėse nuotraukose, kuriomis pasidalijo privati bendrovė „Maxar“, matyti, kad abiejose teatro pastato pusėse ant žemės aiškiai rusų kalba išraižyti žodžiai „vaikai“, rašoma BBC. NEXTA teigia, kad ši informacija rodo, jog Rusijos ataka buvo iš anksto suplanuota.

Rusijos pajėgų užimtos Ukrainos Černobylio ir Zaporižios atominės elektrinės turėtų būti paskelbtos ne karo zona, siekiant išvengti galimos katastrofos, teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti“, – trečiadienį interviu naujienų portalui 15min sakė eurokomisaras.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as patvirtino, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, bus perduota nešiojamųjų raketų „žemė–oras“ kompleksų „Starstreak“, trečiadienį pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC. „Mes juos tiekiame. Jie iškeliaus į [kovos veiksmų] teatrą“, – transliuotojui sakė B. Wallace'as.

Vakarų šalys ir toliau teiks ginkluotę Ukrainai, tačiau nedetalizuos kokią, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dvišalių pagrindu ginkluotė yra teikiama, nedetalizuosiu kokia – pati įvairiausia. Ir šalys, tiesą sakant, kadangi teikia ginkluotę, siekia daug detalių ir, Ukrainos prašymu, į viešumą neleisti“, – trečiadienį LRT sakė ministras. „Kokia tai bebūtų ginkluotė – ar tai būtų amunicija, ar lengvesnė, ar sunkesnė ginkluotė – į viešumą tokie pokalbiai dabar tikrai neplis.

Ukrainos vyriausybė pranešė, kad buvo surengta Melitopolio miesto mero, kurį kovo 11 dieną, kaip įtariama, pagrobė Rusijos kariuomenė, gelbėjimo operacija.  „Ką tik sėkmingai baigta speciali Melitopolio mero Ivano Fiodorovo išlaisvinimo operacija. Vania saugus“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko. Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą pavyko išlaisvinti tada, kai rusams buvo perduoti 9 karo šauktiniai.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą. „Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė apie dar vieną 1 mlrd. dolerių vertės pagalbą Ukrainos saugumui ir ilgesnio veikimo nuotolio ginklų siuntimą į šią šalį, užtikrindamas Amerikos sąjungininkei „precedento neturinčią“ paramą kare su Rusija. Į šią sumą, patvirtintą Rusijos pajėgoms iš kelių krypčių artėjant prie Ukrainos sostinės Kijevo, įeina savaitgalį skirta 200 mln. JAV dolerių pagalba ir papildomai dar 800 mln.

Buvę pareigūnai sako, kad Aliaksandras Lukašenka dvejoja, nes Ukraina susidoroja su Rusijos įsibrovėliais, rašo politico.eu. Aliaksandras Lukašenka yra skolingas Kremliui ir gali būti, kad skolą reiks grąžinti jau netrukus. Autoritarinis Baltarusijos lyderis išliko valdžioje tik dėl finansinės ir karinės Rusijos paramos, kuri leido jam įveikti didžiulius visuomenės protestus po 2020 m. apgaulingų prezidento rinkimų.

Trečiadienį JAV Kongreso nariai trečiadienį plodami atsistoję pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos lyderis ne tik nupasakojo šiurpų karo vaizdą, bet taip pat visiems susirinkusiems parodė jautrų vaizdo įrašą. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pasveikino Ukrainos lyderį žodžiais „Slava Ukraine“ (ukr. Šlovė Ukrainai), įstatymų leidėjams susirinkus į jungtinę sesiją, per kurią V. Zelenskis kreipėsi į juos vaizdo ryšiu iš Rusijos pajėgų apsiaustos sostinės Kyjivo.

NATO gynybos ministrai trečiadienį neeiliniame susitikime Briuselyje sutarė stiprinti Aljanso rytinio pakraščio gynybą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų. „Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Tęsiantis kruvinam Putino karui, popiežius Pranciškus išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir rengia audiencijas, kuriose priima karo pabėgėlius priimančių šalių atstovus. Kyjive vis dar likęs popiežiaus atstovas, apaštalinis nuncijus Ukrainoje Visvaldas Kulbokas sako, kad Katalikų Bažnyčios lyderis yra pasiryžęs bet kokiam žingsniui, kuris padėtų sustabdyti kovas.

JAV Senatas antradienio vakarą vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo karo nusikaltimų per Rusijos invaziją į Ukrainą. Senatoriaus Lindsay Grahamo paruoštame dokumente sakoma, kad Senatas griežtai smerkia „smurtą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, kuriuos V. Putino nurodymu vykdo Rusijos karinės pajėgos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 16-ąją komentavo susidariusią tarptautinę situaciją pasaulyje. Karo Ukrainos nepripažįstantis Rusijos lyderis aiškino, kad JAV ir Vakarų šalių vienvaldystė jau baigėsi, tačiau tuo pat metu paragino rusus susitaikyti su „nedarbo ir infliacijos augimu“. „Naujoje realybėje bus reikalingi struktūriniai Rusijos ekonomikos pokyčiai, jie nulems nedarbo ir infliacijos augimą – valdžios užduotis yra tai sušvelninti“, – aiškino V. Putinas.

Ukrainai kovojant prieš Rusiją, Lietuvoje girdimi vis dažnesni klausimai dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę: ar visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas Lietuvoje? Kada tai galėtų būti padaryta? Nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovų teigimu, tam, kad NATO struktūroje Lietuva nebūtų silpnoji grandis, privaloma užtikrinti aukštos parengties ginkluotąsias pajėgas ir kariuomenę.

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.     47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.    Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje.

Televizijos kanalo „Ukraina 24“ bėgančioje eilutėje pasirodė melaginga informacija, kad esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina ukrainiečius karius susidėti ginklus. Tokią informaciją vaizdo įrašu netrukus paneigė pats Ukrainos prezidentas. Kanalas „Ukraina 24“ pripažino, kad patyrė kibernetinę ataką, kurios metu buvo ištransliuota melagina bėganti eilutė. Joje buvo rašoma, kad V. Zelenskis esą pasiduoda ir paprašė ukrainiečių sudėti savo ginklus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į JAV Senatą, kuris kaip tik prieš tai priėmė rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo karo nusikaltimų Ukrainoje. JAV senatoriai V. Zelenskio pasirodymą didžiuliame ekrane pasitiko plojimais. Pristatydama Ukrainos prezidentą senatorė Nancy Pelosi sušuko: „Slava Ukraini“. V. Zelenskis savo kalboje pažymėjo, kad jo taikios šalies miestai susidūrė su Rusijos agresija.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims. „Šiuo metu mes turime Lietuvoje, MIGRIS sistemoje registruotų apie 16 tūkstančių ukrainiečių“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministrė Agnė Bilotaitė. „Laikinoji apsauga yra galimybė tiems žmonėms dirbti, būtinoji sveikatos apsauga, socialinė apsauga, švietimas ir apgyvendinimas“, – pridūrė ji.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žaibiškai plinta Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko atsakymas žurnalistui, kai šis pasakė, kad Vladimiras Putinas aiškina, kad rusų kariai Ukrainoje šaudo tik į karinius objektus. Trumpame vaizdo įraše girdėti, kaip žurnalistas Kyjivo merui sako: „Putinas sako, kad jis atakuoja tik karinius objektus...“ Po trumpos pauzės Vitalijus Klyčko susikaupė ir rėžė reporteriui tiesiai šviesiai.  „Mėšlas, atsiprašau.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vis daugiau Lietuvos darbdavių skelbia, kad yra pasiruošę įdarbinti karo pabėgėlius, o lietuvių šeimos suteikia ukrainiečiams savo būstus. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti ir savivaldybių infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis aktyvuoja procesus, kad okupantai būtų patraukti atsakomybėn. Jo teigimu teigimu, už kiekvieną Rusijos kariuomenės teroro aktą Ukrainos teritorijoje turi būti atsakyta. „Mes aktyvuojame darbus, kad patrauktume okupantus atsakomybėn. Reikia tarptautinio tribunolo. Už viską, ką jie padarė Ukrainai. Mūsų žmonėms. Už kiekvieną Rusijos pajėgų teroro aktą mūsų šalies teritorijoje“, – paaiškino V. Zelenskis.

Kol Rusija aiškina, kad Ukrainoje rusų kariai į civilius nešaudo, socialiniuose tinkluose toliau plinta jų naratyvą paneigiantys vaizdai. Viename Černihivo mikrorajone nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti duonos laukusių civilių kūnai. Rusų kariai ėmė šaudyti į eilėje duonos laukusius žmones, praneša Ukrainos naujienų kanalas Suspilne. Šią informaciją žiniasklaidai pateikė vaizdo įrašą iš įvykio vietos nufilmavusi liudininkė.

Rusijos karinės pajėgos galimai pagrobė Ukrainos uosto Skadvosko merą Oleksandrą Jakovlevą. Šią informaciją patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „The Guardian“ rašoma, kad Chersono srities merą ir jo pavaduotoją Jurijų Paliuką galėjo pagrobti regioną užėmusi Rusijos kariuomenė. Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę suteikti Ukrainai JAV pagamintų bepiločių orlaivių, pramintų „dronais-žudikais“. Šie įrenginiai laikomi pažangiausiomis valdomomis raketomis, galinčiomis itin tiksliai pataikyti į Rusijos pajėgų tankus ir artileriją, esančią už daugybės kilometrų. Šią informaciją NBC News perdavė du Kongreso pareigūnai.

Mažai tikėtina kosmetologų, inžinierių ir mokytojų armija mobilizuojasi kovai prieš Rusijos invaziją, rašo politico.eu. Rusijai tęsiant puolimą prieš Ukrainą, paprasti ukrainiečiai stoja į kovą. Julia Hrytsku-Andriesh (36), dviejų vaikų mama, yra „Help Ukraine“ Rumunijoje įkūrėja. Grupė, turinti sandėlį Rumunijos Sireto miestelyje, per sieną į Ukrainą gabena vaistus, maistą, vandenį, namų apyvokos prekes ir kitus reikalingus produktus, taip pat parveža žmones iš labiausiai nuniokotų vietovių.

Lietuva yra suteikusi Ukrainai karinės paramos už 29 mln. eurų, patvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Iš viso Lietuva yra suteikusi karinės paramos už 29 mln. eurų, kas iš esmės yra 40 „fūrų“, liaudiškai tariant, ir pagal karinę paramą absoliučiais skaičiais mes patenkame į top dešimt šalių, o gal net artėjam ir prie penkių“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui nusiųsti į Ukrainą ginkluotą taikos misiją, bet nepaisydamos Maskvos grasinimų pažadėjo toliau tiekti ukrainiečiams ginklus. Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti. Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.

Vokietijos energetikos milžinas E.ON, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Naujas paramos ir labdaros fondas „Maistas Ukrainai“ kviečia aukoti pinigų, už kuriuos Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams būtų skiriama parama maistu. Iniciatyvai logistinę paramą tiekia lietuviško kapitalo maisto prekių parduotuvių tinklas „Novus“, daugiausia veikiantis Kyjive, o paramą sostinės gyventojams dalija Raudonojo kryžiaus savanoriai, kurie maisto nuneša iki slėptuvių, taip pat sunkiai judantiems žmonėms.

Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis įsitikinęs – su Kremliaus režimu kovojančiai Ukrainai reikia didesnės Vakarų paramos nei jos yra suteikiama iki šiol. Jo teigimu, Lietuva turi būti ta šalis, kuri ragintų nesustoti ir toliau padėti Ukrainai. Kitą savaitę Briuselyje vyks užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis, kuriame bus aptariami klausimai, ką šalys gali daryti toliau dėl paramos Ukrainai. „Čia Lietuvos vaidmuo yra neleisti pavargti.

Antradienį Lvive susitikę Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau teikti karo alinamai šaliai humanitarinę pagalbą, toliau izoliuoti agresorę Rusiją. „Ministrai griežčiausiai pasmerkė brutalų karą, kurį Rusija, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijai, pradėjo prieš suverenią, taikią ir nepriklausomą Ukrainą.

Japonija paskelbė sąrašą beveik 300 pavadinimų prekių ir pažangių technologijų, kurių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją uždraudžiamas, ir tai yra Tokijo indėlis į tarptautines sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, skelbia leidinys anglų kalba „Japan Today“. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos paskelbtame sąraše – 266 pavadinimų prekės ir 26 technologijos, o embargas įsigalios nuo kovo 18 dienos.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“, kuri siejama su Vakarų sankcionuojamu Rusijos oligarchu Igoriu Sečinu, kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ negali disponuoti bankų sąskaitomis, BNS trečiadienį patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). „Vadovaujantis 2014 metų liepos 31 dienos Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė...

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti NATO rytinis flangas, ruošiamasi įvairiems scenarijams. Lietuvos nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovai pripažįsta, kad šalis iki pat pirmųjų Kremliaus režimo veiksmų Ukrainoje neįvertino jos grėsmės, todėl akcentuoja, kad dabar laikas dėti visas pastangas gynybos plano įgyvendinimui.

Ukrainos pareigūnai teigia nukovę dar vieną – jau ketvirtą – Rusijos generolą. Daroma prielaida, kad Maskvos vadai vis dažniau priversti vadovauti iš fronto. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka per „Telegram“ patvirtino, kad Ukrainos pajėgos per intensyvias kautynes pietrytinio Mariupolio miesto pakraštyje nukovė Rusijos generolą majorą Olegą Mitiajevą. Maskva kol kas nekomentuoja pranešimų apie jo mirtį.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patvirtino, kad Ukrainos ir Rusijos derybų grupės „rimtai“ aptarinėja Ukrainos neutralaus statuso galimybę. Jis taip pat pažymėjo, kad derybose sprendžiamas ne tik Ukrainos „neutralaus statuso“, bet ir „Rusijos saugumo garantijų reikalavimų“ klausimas. S. Lavrovo teigimu, Rusija yra pasirengusi ieškoti bet kokių savo saugumo užtikrinimo kelių – tiek savo, tiek ir Ukrainos ir Europos, išskyrus NATO plėtrą.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 6 tūkst. vaikų iš Ukrainos, mokyklose jau registravosi apie 1,5 tūkst., informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiuo metu mes turime maždaug apie 6 tūkst. vaikų iki 18 metų Lietuvoje, tas skaičius nuolatos keičiasi, turime apie 1,5 tūkst. jau registruotų mokyklose, irgi skaičiai keičiasi“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Zaporižios miestą, kur glaudžiasi tūkstančiai gyventojų, pabėgusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai. „Zaporižioje pirmą kartą bombarduoti civiliniai objektai“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas. „Raketos nukrito geležinkelio stoties „Zaporižia-2“ rajone“, – sakė jis ir nurodė, kad aukų nėra.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį paskelbs sprendimą dėl skubaus Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją nedelsiant nutraukti savo invaziją į Ukrainą, Kyjivui tvirtinant, kad Maskva melagingai apkaltino savo provakarietišką kaimynę genocidu, siekdama pateisinti karą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.

Seimo valdyba trečiadienį sutiko Vilniuje gegužės pabaigoje surengti NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesiją, kuri turėjo vykti Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą jos neįmanoma ten surengti. „Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru“, – per Seimo valdybos posėdį pristatydamas šią iniciatyvą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Seimo vadovybė trečiadienį leido sostinės centre esančiame parlamento viešbutyje apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Pritarta siūlymui neužimtose Seimo viešbučio gyvenamosiose patalpose suteikti galimybę apgyvendinti nuo Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bėgančius žmones, taip išreiškiant solidarumą su už laisvę kovojančiais ukrainiečiais. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, dėl tokios galimybės į Seimo valdybą kreipėsi Laisvės frakcija ir pavieniai parlamentarai.