Karas Ukrainoje

Derybose, kurioms siekiama užbaigti Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą, yra iškilę „principinių prieštaravimų“, antradienį pareiškė ukrainiečių delegacijos narys, prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas. „Tęsime rytoj. Labai sunkus ir klampus derybų procesas. Akivaizdūs principiniai prieštaravimai... Per pertrauką bus tęsiamas darbas pogrupiuose“, – per „Twitter“ parašė M. Podoliakas.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai antradienį traukiniu atvažiavo į Kyjivą ir tapo pirmaisiais užsienio lyderiais, apsilankiusiais Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios praeitą mėnesį. „Turime sustabdyti šią rytuose besivystančią tragediją kiek įmanoma greičiau“, – sakoma Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio „Facebook žinutėje, kuria buvo paskelbta apie jų atvykimą.

Pirmadienį po Rusijos kariuomenės atakos buvo nužudyta su „Fox News“ amerikiečių žiniasklaidos priemone bendradarbiavusi ukrainiečių žurnalistė.  Kaip socialiniame tinkle rašė „Fox News“ žurnalistė, per ataką žuvo 24-erių metų korespondentė Oleksandra Kuvšinova.  Jaunos žurnalistė gyvybė užgeso, kai buvo apšaudytas automobilis, skelbia BBC.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pakvietė popiežių Pranciškų į Ukrainos sostinę „parodyti užuojautos“, bet Vatikanas antradienį nesakė, ar pontifikas sutiko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad per Rusijos invaziją į Ukrainą metu žuvo beveik 100 vaikų. Virtualiame kreipimesi į Kanados įstatymų leidėjus, V. Zelenskis pranešė, kad okupantai Ukrainoje ne tik griauna mokyklas, ligonines, bet taip pat jau nužudė beveik 100 vaikų, rašo „The Guardian“.  „Rusija naikina viską: memorialinius kompleksus, mokyklas, ligonines, gyvenamųjų namų kompleksą. Jie šiuo metu jau nužudė 97 Ukrainos vaikus. Mes neprašome daug.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir virtinei kitų šios šalies oligarchų, paskelbusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą, didėjant spaudimui pašalinti Maskvą iš šios europinės žmogaus teisių organizacijos dėl karinės invazijos Ukrainoje.

Ukrainoje apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi ir toliau remti Kyjivą ir spausti invaziją į šalį pradėjusią Rusiją, nes šis procesas tik prasideda. „Ne visos valstybės nori padėti kol kas. Reikia jas raginti, reikia priminti, kad čia tik pradžia, čia tik pirmieji maratono kilometrai. Tą reikia labai aiškiai išsakyti ir kolegoms Briuselyje, perdaviau pažadą tai padaryti“, – BNS telefonu po vizito antradienį sakė G. Landsbergis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ketvirtą savaitę tęsia kruvinus išpuolius prieš Ukrainą. Nuo pat karo pradžios tam didelį palaikymą išreiškęs Baltarusijos režimas ir toliau talkina agresorei – Ukrainos miestai raketomis atakuojami iš jos teritorijos. Visgi karo nuostolius patirianti Rusija tikisi ne tik jos, bet ir Kinijos režimo pagalbos – prašo tiekti karo techniką, maisto davinius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad JAV prezidentui Joe Bidenui ir dar keliolikai aukšto rango amerikiečių pareigūnų buvo uždrausta atvykti į šalį, Maskvai reaguojant į Vašingtono jai įvestas sankcijas. Ši priemonė, kuri taip pat bus taikoma JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir gynybos sekretoriui Lloydui Austinui, „yra itin rusofobiškos politikos, vykdomos dabartinės JAV administracijos, pasekmė“, sakoma Rusijos URM pranešime.

JAV naujienų televizijos „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewski ir viena jo bendradarbė ukrainietė žuvo nušviesdami karą Ukrainoje, antradienį pranešė jų darbdavė. 55 metų P. Zakrzewski ir prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o jų bendradarbis Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott pranešime.

Rusijos valstybinės televizijos redaktorei, surengusiai protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje per itin populiarią tiesioginę žinių laidą, antradienį teismas skyrė baudą, bet nepasiuntė jos už grotų. Maskvos Ostankino rajono teismas nurodė valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ darbuotojai Marinai Ovsianikovai sumokėti 30 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė šalies viziją dėl narystės NATO. Jo teigimu, Kyjivui jau leista suprasti, kad „atvirų durų politika“ Ukrainai nebus taikoma. „Aišku, kad Ukraina nėra NATO narė, mes tai suprantame, esame adekvatūs žmonės. Metų metus mes klausėmės apie atviras duris, tačiau dabar mes taip pat išgirdome, kad mums ten įėjimo nėra, ir reikia tai pripažinti.

Rusijai supratus, kad jos resursai baigiasi, o pagrindiniai tikslai Ukrainoje nepasiekti, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl paliaubų. Neseniai JAV gynybos departamentas pranešė, kad Rusija Ukrainoje paleido daugiau nei 625 raketas ir dislokavo beveik visą savo parengtą kovinę galią. Taip pat JAV generolai teigė, jog Rusija nesukaupė jokių papildomų rezervų ir jau įjungė visus turimus, tačiau tai kare neatnešė jokios realios sėkmės.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi mergina, prisistatanti Ksenia Zasypko vardu. Ukrainoje iš tiesų gyvena aktorė tokiu vardu, pateikiame redakcijai atsiųstą laišką. Jis buvo parašytas anglų kalba, tekstas išverstas. Nuo vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, daug ukrainiečių prisijungė prie šalies gynybos, o daugiau nei 2,8 mln. ukrainiečių pabėgo į kaimynines valstybes. Tačiau dalis žmonių neturėjo galimybės pasitraukti. K. Zasypko yra aktorė, dirbanti Mykolajive.

Kad ukrainiečiai rusų pajėgoms lengvai nepasiduos, yra tikrai aišku, ypač kai socialiniuose tinkluose plinta kurioziniai vaizdeliai, kuriuose matyti, kaip ginkluotus rusų okupantus sugeba išvaryti net ir beginkliai senjorai. JAV ambasada Ukrainoje savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pasidalijo kurioziniu įrašu, kuriame matyti, kas nutiko trims rusų kariams, kai šie įžengė į senjorų poros namų kiemą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos užpultoje Ukrainoje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle teigė, kad G. Landsbergis – pirmasis užsienio reikalų ministras, apsilankęs Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.  Kaip teigė D. Kuleba, Lietuvos parama Ukrainai yra itin stipri.  „Pasisveikinau su savo draugu iš Lietuvos [Gabrieliumi Landsbergiu].

Rusija sudarė 40 tūkst. Sirijos kariuomenės karių ir ją remiančių kovotojų sąrašus, kad jie prireikus būtų parengti pasiųsti į karą Ukrainoje, antradienį pranešė padėtį Artimuosiuose Rytuose stebinti nevyriausybinė organizacija. Kremlius praeitą savaitę sakė, kad savanoriai, įskaitant kovotojus iš Sirijos, galėtų prisidėti prie Rusijos kariuomenės, kovojančios Ukrainoje.

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo trys žurnalistai, o dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti, antradienį pranešė ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova. „Mažiausiai 35 žurnalistai“ tapo Rusijos pajėgų aukomis, trys iš jų žuvo“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė L. Denisova. Pasak jos, JAV reporteris Brentas Renaudas sekmadienį buvo nušautas prie fronto viename Kyjivo priemiestyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos invazijos į Ukrainą įkarštyje sulaukė ne vieno Vakarų valstybių pasiūlymo būti saugiai išgabentas iš savo šalies. Vis dėlto jis kategoriškai atsisakė.  Jo patarėjas Oleksijus Arestovičius atsimena, kad V. Zelenskis likti Kyjive apsisprendė vos išgirdęs apie Rusijos Federacijos planus išlaipinti kariuomenę pačiame sostinės centre.

Putino politinis režimas pripažino majoro Aleksejaus Vorsiučenkos ir seržanto Pavelo Bogatyriovo žūtis Ukrainoje. Abu jie priklausė elitinėms Pskovo desantininkų pajėgoms ir tėra tie keli „išrinktieji“ iš tūkstančių, kuriuos Kremlius oficialiai pripažino žuvusiais. Rusijoje vis dar nutylimos tūkstančių kitų rusų karių žūtys, o karas Ukrainoje ir toliau vadinamas „specialiąja karine operacija“, stengiantis sumažinti socialinę įtampą šalyje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė, jog tęsiantis deryboms dėl daugiašalio susitarimo su Iranu gelbėjimo Maskva gavo JAV garantijas dėl savo galimybių prekiauti su Teheranu. „Gavome rašytines garantijas. Jos įtrauktos į paties susitarimo dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (JCPOA)... atnaujinimo tekstą“, – sakė S. Lavrovas su kolega iraniečiu Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje.

Beveik 89 tūkst. britų išreiškė norą priimti pabėgėlius iš Ukrainos pagal vyriausybės programą, raginančią gyventojus atverti savo namus nuo karo bėgantiems žmonėms.   Vidaus reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP sakė, kad iki antradienio ryto, per mažiau nei parą nuo programos „Namai Ukrainai“ pristatymo, norą priimti karo pabėgėlius išreiškė 88 172 žmonės.

Tokią pirmąją dieną naujoje mokykloje du ukrainiečiai vaikai, tikriausiai, prisimins visą gyvenimą. Socialiniuose tinkluose plinta daugiau nei 6 milijonus kartų peržiūrėtas vaizdo įrašas iš Italijos, kuriame nufilmuota, kaip šiltai du iš Ukrainos pabėgusius vaikus priima mokyklos bendruomenė. Italijoje, Neapolyje, esančioje mokykloje du iš Ukrainos pabėgusius vaikus, dešimtmetį Dmitrijų ir jo aštuonerių sesę Viktoriją, pasitiko visa mokyklos bendruomenė, kurią sudaro per 200 vaikų ir mokytojų.

Jungtinė Karalystė antradienį įvedė papildomus 35 proc. dydžio muito tarifus daugumai Rusijos į Britaniją eksportuojamų prekių – nuo plieno iki degtinės – bei uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją. „Norime padaryti kuo didesnę žalą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinai ir kartu sumažinti poveikį JK verslui“, – pareiškė Tarptautinės prekybos departamentas.

Seimas šią savaitę svarsto Vyriausybės siūlymą šiemet iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didinti išlaidas gynybai. Biudžeto pakeitimas leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Dar prieš pat rytinį Seimo posėdį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad gynybos biudžeto svarstymas yra vienas iš svarbiausių pavasario sesijos pradžios klausimų.

Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis Charkivas buvo po Rusijos kariuomenės ugnimi. Nuo tada jis buvo reguliariai bombarduojamas ir apšaudomas, žuvo dešimtys civilių ir šimtai buvo sužeisti. BBC korespondentas Quentinas Sommerville'is ir operatorius Darrenas Conway'us savaitę praleido fronto linijose kartu su Ukrainos kariais, kurie priešinosi Rusijos puolimui ir aprašė, ką matė. Šiame reportaže aprašyti įvykiai gali atrodyti žiaurūs. Pirmoji karo auka – laikas.

Rusijos pigių skrydžių bendrovės „Pobeda Airlines“ pilotas po skrydžio iš Maskvos į Antaliją nepaisydamas jam gresiančių rimtų pasekmių gimtinėje rėžė pacifistinę kalbą. Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip pasiėmęs garsiakalbį neįvardintas pilotas pasmerkė karą, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo visoje Ukrainoje. „Ponios ir ponai, kalba Jūsų pilotas. Sveik atvykę į Antaliją.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Negana to, dėl brangstančių žaliavų ima sparčiai kilti ir maisto kainos prekių lentynose.

Viešai neskelbiama apie visą Ukrainai teikiamą karinę pagalbą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Labai daug NATO priklausančių valstybių remia Ukrainą įvairiais būdais, įskaitant ir ginkluotę. Dėl tos paramos yra toks posakis: „Tie, kurie daug kalba, mažai žino, o tie, kurie daug žino, mažai kalba“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė. Jos teigimu, visko neskelbti viešai prašė patys ukrainiečiai.

Kovo 15-ąją Aliaksandras Lukašenka dalyvavo susitikime su KGB ir kitų saugumo institucijų vadais. Nepripažintas Baltarusijos prezidentas pateikė eilinę propagandinę „sensaciją“ – JAV ir Lietuva, anot jo, ruošė „miegančių teroristų padalinius“ Baltarusijos teritorijoje. Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad prieš jo šalį yra vykdomas hibridinis karas, kuris šiuo metu pasireiškia „bandymais išjudinti vidinį stabilumą“ ir ekonominėmis priemonėmis.

„Facebook“ ir „Instagram“ leis kai kurių šalių vartotojams raginti smurtauti prieš Rusijos karius, taip pat linkėti mirties Rusijos ir Baltarusijos prezidentams. Rusijos valdžia pareikalavo „Metą" patraukti atsakomybėn.

Ukrainoje antradienį lankosi Lietuvos deleguotas eurokomisatas Virginijus Sinkevičius, BNS informavo jo komanda. V. Sinkevičius yra pirmasis Europos Komisijos (EK) narys, apsilankęs Ukrainoje nuo tada, kai vasario pabaigoje į ją įsiveržė Rusija. „Mes esame kartu su savo draugais ir partneriais, su kiekvienu broliu ir seserimi Ukrainoje.

Rusijos užpulta Ukraina toliau žavi pasaulį savo aršiu pasipriešinimu. 20-ą karo dieną ukrainiečiai ir toliau nestokoja ryžto bet kokiomis priemonėmis pasipriešinti Rusijai. Štai Ukrainos pietuose esančio Mykolajivo meras Vitalijus Kimas socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas miestą nuo užpuolikų ginantis BMW kabrioletas. Ukrainos gynėjų simbolika pažymėtas BMW kabrioletas turi įmontuotą stambaus kalibro kulkosvaidį.

Rusijos invazijos materialiniai nuostoliai Ukrainoje jau siekia mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių, antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybės spaudos tarnyba. Finansų ministras Serhijus Marčenka pabrėžė, jog ši suma preliminari, juolab kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi. „Daugelis logistikos grandinių visiškai nutrauktos, sunaikinta daug įmonių, o dauguma tebesančių tiesiog negali dirbti, nes jų darbuotojai išvyko.

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje, antradienį pranešė ministerija.

Į Vilnių nuo persekiojimo savo šalyje pasitraukę rusai neabejoja, kad Vakarų sankcijoms luošinant Rusijos ekonomiką ir vis labiau gniaužiantis Kremliaus represijų kumščiui, į Lietuvą, kaip ir į kitas Baltijos šalis, atvyks vis daugiau karui Ukrainoje nepritariančių tautiečių. Lietuvos Migracijos departamentas teigia kol kas nepastebintis žymesnio atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie prašytų politinio prieglobsčio, augimo.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Vakarai padarė „siaubingą klaidą“, leisdami Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „išsisukti“ po Krymo aneksijos 2014 metais. B. Johnsono teigimu, norint „nutraukti Kremliaus patyčias“, gyvybiškai svarbu išspręsti Vakarų priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų klausimą.

Ukrainos vyriausybė pirmadienį kartu su kriptovaliutų platformomis FTX ir „Everstake“ atidarė interneto svetainę, per kurią surinktos aukos kriptovaliutomis bus nukreiptos į Ukrainos centrinį banką ir naudojamos padėti šaliai kovoti su Rusijos invazija. Svetainėje „Pagalba Ukrainai“ (angl.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos užpultoje Ukrainoje, BNS patvirtino šaltiniai. Šioje šalyje Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su Ukrainos vyriausybės atstovais, aptars Vakarų teikiamą paramą Kyjivui. Užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė informacijos apie vizitą nekomentuoja. Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą.

Rusijos karinėms pajėgoms šią savaitę apšaudžius Ukrainos TV bokštą Rivnėje, žuvo 19 žmonių, dar 9 buvo sužeisti. Pasak Rivnės srities gubernatoriaus Vitalijaus Kovalio, aukų gali būti ir daugiau, nes gelbėtojai vis dar dirba įvykio vietoje. „Deja, turiu pranešti, kad aukų skaičius išaugo. 8:30 val. žinome apie 19 žmonių, kurie žuvo, ir 9 buvo sužeisti“, – sakė V. Kovalis. TV bokštas apšaudytas pirmadienį. Netrukus po išpuolio skelbta, kad žuvo 9 asmenys, tačiau aukų skaičius išaugo.

Iš karo niokojamos Ukrainos į Lietuvą ketinama perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių, tai valstybei kainuos 14,6 mln. eurų. Tai numatyta antradienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Juo siekiama inicijuoti Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jų šeimos narių perkėlimą iš humanitarinės krizės ištiktos Ukrainos nuolat gyventi į Lietuvą.

Naujoji Zelandija pasiūlys 4 tūkst. specialių vizų karo pabėgėliams iš Ukrainos, turintiems šeimos narių šioje Pietų pusrutulio valstybėje, antradienį pranešė jos vyriausybė. Imigracijos ministras Krisas Faafoi sakė, kad tai yra didžiausias per kelis dešimtmečius specialių vizų, išduodamų palaikant tarptautines pagalbos pastangas, skaičius. Daugiau nei 2,8 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo vasario 24 dienos, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

Žinomas propagandinių Rusijos televizijos laidų veidas – NTV naujienų laidos vedėja Lilija Gildejeva – pabėgo iš šalies. Jos teigimu, tik pavykus išvykti, ji nuotoliniu būdu parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.

Lietuvoje įšaldoma vis daugiau įmonių ir asmenų, susijusių su Kremliui artimais Rusijos oligarchais, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, turto.  Kaip BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, nuo vasario 24 dienos  sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys – Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių (1,248 mln. eurų) ir 645 tūkst. rublių (4,8 tūkst.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad per pastarąsias dienas nejudėjęs nukautų Rusijos karių skaičius išaugo bent 1500. Iš viso Ukrainos pajėgos skelbia nukovusios bent 13,5 tūkst Rusijos karių.  Nuo kovo 8-osios nukautų karių skaičius buvo sustojęs ties 12 tūkst., nes Rusija buvo pristabdžiusi antžeminį puolimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos generalinio štabo suvestinę apie veiksmus šalyje iki vidurnakčio. „Rusijos pajėgos nevykdo puolamųjų veiksmų, bet daugelyje krypčių vyksta mūšiai. Priešas tęsia papildomų kovinių padalinių formavimą. Planuojama sustiprinti pajėgas Charkivo kryptimi. Vyksta pergrupavimas ir įsitvirtinimas pozicijose prie Sumų, Achtyrkos, Charkivo ir Iziumo.