Karas Ukrainoje

Civilių aukų skaičius Ukrainoje auga sulig kiekviena diena. Socialiniuose tinkluose plinta širdį veriantis vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kur teko palaidoti nuo rusų karių agresijos žuvusį 12-metį ir jo mamą. Kaip matyti vaizdo įraše, 12-metis Ivanas kartu su savo 42-ejų mama Marina buvo palaidoti daugiabučio kieme. Juos laidoję žmonės padarė kryžius, ant kurių parašė jų gimimo ir mirties datas. Abu jie žuvo kovo 5-ąją dieną, Kyjivo srityje, Irpinės mieste.

Nuo vasario pabaigos viso pasaulio akys ir širdys nukreiptos į Rytų Europą ir jos žmones. Prasidėjus karui, gyvenimas, kurį pažinojo ukrainiečiai, staiga baigėsi. Daugeliui jų teko palikti savo namus ieškant slėptuvės arba stojant į kovą ginant savo šalį. Tai privedė prie humanitarinės krizės. Grupė Ukrainos kompanijų sukūrė iniciatyvą „Help Ukraine Center”, kurios tikslas yra rinkti ir pristatyti humanitarinę ir medicininę pagalbą Ukrainos žmonėms, į labiausiai kenčiančius regionus.

Amerikos tarptautinė farmacijos ir biotechnologijų korporacija „Pfizer“ nusprendė nutraukti visas investicijas Rusijoje, tačiau ir toliau teiks su medicina susijusius produktus.  Viešame pareiškime „Pfizer“ taip pat teigia, kad ketina visą Rusijoje uždirbtą pelną atiduoti Ukrainos žmonėms.

Kovo 14-ąją susitiko Baltarusijos ir Rusijos premjerai. Baltarusijos atstovas Romanas Golovčenka mano, kad Rusija turėtų paspartinti respublikos palaikymo priemonių taikymą dėl Vakarų sankcijų politikos, kitaip gali grėsti staigus infliacijos augimas ir gyventojų pajamų kritimas. „Šiomis sąlygomis reikia veikti greitai ir vienbalsiai.

Pirmadienio rytą prasidedant dar vienoms Ukrainos ir Rusijos deryboms, Rusijos karinės pajėgos vis tiek nepaliaujamai šaudo į civilinius ir karinius Ukrainos objektus. Kyjive ir Žitomyre pranešama apie apšaudytus ir sugriautus daugiabučius, o Antonove – apie apšaudytą lėktuvų gamyklą.

Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ nutraukė produkcijos eksportą į Rusiją ir Baltarusiją.  Grupės metiniai eksporto pardavimai į šias dvi valstybes sudarė apie 6 mln. eurų – trečdalį viso eksporto, pranešė įmonė. „Svarbi ne tik finansinė parama Ukrainai, bet ir atsisakymas dirbti Rusijos rinkoje – eksporto ryšių ir gamybos šioje rinkoje nutraukimas“, – pranešime sakė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marijus Valdas Kirstukas.

Kai kurios rusakalbių bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai Lietuvoje dėl gyventojų požiūrio į vietos rusus po to, kai Kremlius paskelbė karą prieš Ukrainą. Ieškant būdų, kaip šią problemą išspręsti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Jos teigimu, privalu imtis veiksmų, kad rusakalbiai Lietuvoje nebūtų kaltinami dėl agresyvaus Kremliaus režimo veiksmų.

Dvi dešimtys ukrainiečių vaikų, sergančių vėžiu, buvo nuskraidinti į Jungtinę Karalystę, pirmadienį pranešė vyriausybė, ragindama britus atverti savo namus karo pabėgėliams iš Ukrainos. Sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas sakė, kad 21 vaikas buvo gydomas Ukrainoje, tačiau dėl Rusijos invazijos jie buvo priversti palikti savo namus.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos ir Ukrainos premjerais aptarė pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai galimybes. Jos teigimu, nors Vakarų sankcijos Kremliaus režimui yra skaudžios ir veikia, jas reikia stiprinti ir plėsti dar labiau, kad karas prieš Ukrainą agresorei kainuotų kaip įmanoma brangiau. „Tai dramatiškas metas Europai ir visam pasauliui.

Elektros tiekimo linija, kuri jungia Černobylio AE su Slavutyčių miestu vėl buvo pažeista puolančiųjų Rusijos pajėgų. Dar vakar, kovo 13-ąją, „Ukrenergo“ skelbė, kad darbuotojams pavyko atstatyti elektros energijos tiekimą Rusijos okupuotoje teritorijoje. Nepaisant to, dar prieš galutinį elektros energijos tiekimo atstatymą, Rusijos pajėgos vėl pažeidė linijas. Skelbiama, kad ukrainiečių elektrikai bandys dar sykį patekti į Černobylio AE teritoriją, siekiant atstatyti elektros tiekimą.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, kad pirminis Rusijos invazijos planas žlugo ir Kremlius nepasiekė užsibrėžtų tikslų. Pasak jo, Rusija dabar keičia savo puolimo strategiją ir kitus agresoriaus žingsnius galima tik numanyti. „Aš vertinu taip, kaip daugelis mato šią situaciją. Tikrai Rusija nepasiekė savo pradinių užsibrėžtų tikslų, nepavyko jiems greitas puolimas su tikslu užvaldyti pagrindines teritorijas.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ penktadienį pranešė nutraukiantis veiklą Rusijoje, protestuodamas prieš Maskvos invaziją į Ukrainą. „Kaip ir kai kurie tarptautiniai partneriai, laikydamiesi savo teisinių ir reguliavimo įsipareigojimų, nutraukiame likusį verslą Rusijoje, kartu padėdami savo ne Rusijos kilmės tarptautiniams klientams mažinti jų veiklos apimtis. Naujo verslo Rusijoje nebus,“ – rašoma banko pranešime.

Besitraukiantys iš Rusijos arba nutraukę investicijas šioje šalyje didieji Vakarų šalių produkcijos gamintojai peržiūri ir savo prekių kainynus. Pavyzdžiui, viena didžiausių pasaulyje buitinių prekių gamintojų „Procter&Gamble“ žada branginti produkciją vidutiniškai 40 proc., o didžioji dalis produkcijos brangs daugiau nei 50 proc. Tai yra didmeninės kainos, kiek prekės pabrangs galutiniam vartotojui priklausys dar ir nuo to, kokį antkainį pritaikys Rusijos mažmeninės prekybos vietos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Rusijos atakuojamos lėktuvų bazės, esančios netoli Lenkijos sienos ir galimai paklydusios rusų raketos rodo Kremliaus norą išbandyti NATO sąjungininkų raudonąsias linijas. Jis taip pat teigė, kad kol kas niekas neturi tikslaus atsakymo, kiek Kinija yra įsitraukusi į karą Ukrainoje. Taip jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, į Lietuvą atvyksta daugiau kaip pusšimtis šios šalies prokuratūros darbuotojų šeimų narių, pranešė Lietuvos generalinė prokurorė. „Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro namuose saugią pastogę rado mama su mažamečiais vaikais. Taip pat žinome, kad į Lietuvą šiuo metu jau važiuoja virš 50 Ukrainos prokuratūros darbuotojų šeimų narių. Artimiausiu metu jie turėtų pasiekti mūsų šalį“, – pirmadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Nida Grunskienė.

Prancūzų aktyvistas užėmė Vladimiro Putino dukrai priklausiusią vilą Prancūzijoje ir siūlo ten apgyvendinti pabėgėlius iš Ukrainos. Prabangių namų Atlanto vandenyno pakrantėje turi ir Kremliaus oligarchai, ir buvusi V. Putino žmona. Biaricos aktyvistas Pierre’as Haffneris pateko į V. Putino dukters vilą „Alta Mira“, pakeitė spynas ir pareiškė, kad nuo šiol jis numato ten priiminėti pabėgėlius nuo V. Putino režimo veiksmų, ypač ukrainiečių pabėgėlius.

Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje. Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.

Rusijoje pirmadienį nebebuvo pasiekiamas socialinis tinklas „Instagram“, šalies  prokuratūrai pradėjus tyrimą jį kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“ atžvilgiu. Turinys „Instagram“ programėlėje pirmadienį nebebuvo atnaujinamas neprisijungus prie virtualaus privataus tinklo (VPN), pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ketvirtasis Rusijos ir Ukrainos derybų raundas turėtų prasidėti pirmadienio rytą 10.30 val., patvirtino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Viltys pasiekti didesnę diplomatinę pažangą išaugo po to, kai Ukrainos derybininkas Mykhailo Podolyakas savaitgalį vykusias derybas pavadino „konstruktyviomis“. Tai optimistiškiausias derybų įvertinimas iki šiol. „Rusija jau pradeda kalbėti konstruktyviai“, – vaizdo įraše internete sakė M. Podolyakas.

Rusijos karinėms pajėgoms praėjusią savaitę apšaudžius vaikų ligoninę ir gimdymo namus Mariupolyje, dabar pranešama, kad neišgyveno viena iš ten buvusių nėščiųjų. Jos nuotrauka, kaip ją iš apšaudyto pastato dar gyvą išgabeno gelbėtojai, apskriejo pasaulį. Moteris mirė kartu su savo kūdikiu, praneša Associated Press. Nuotraukose, kurias praėjusią savaitę užfiksavo AP žurnalistai po išpuolio ligoninėje, moteris įamžinta glostanti kruviną apatinę pilvo dalį.

Ukrainos sostinėje Kyjive po apšaudymo pirmadienio rytą užsidegė devynaukštis daugiabutis. Pastatas apšaudytas apie 5 val. ryto, praneša Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba. Ji taip pat dalinasi vaizdo medžiaga ir nuotraukomis iš įvykio vietos. Pastatas yra Kyjivo Obolonės rajone. Pranešama, kad labiausiai nukentėjo pirmieji pastato aukštai. Sviediniui pataikius į gyvenamąjį pastatą žuvo du žmonės, o trys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pagalbos tarnybos. „07:40 val.

Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas skelbia esantis Ukrainoje, netoli Kyjivo. R. Kadyrovas pirmadienį savo „Telegram“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis, apsirengęs karine uniforma, studijuoja planus prie stalo su kareiviais kambaryje. Pranešime jis nurodė, kad vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Hostomelyje, netoli Kyjivo esančiame aerodrome, praneša AFP.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį susitiks su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais aptarti kylančių įtampų dėl karo Ukrainoje. Susitikime dalyvaus Rusų kultūros centro steigėjai žurnalistė Nina Mackevič ir filologas Pavelas Lavrinecas, Lietuvos rusakalbės inteligentijos viešo pareiškimo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje autoriai, visuomenininkas Viktoras Voroncovas, BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį vyksta į Varšuvą aptarti pagalbos Ukrainai. „Bus Liublino trikampio formatas, kuris seniai planuotas. Mes ketinome susitikti trise, trys premjerai – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis į susitikimą atvykti negalės, jis su Lietuvos ir Lenkijos kolegomis bendraus nuotoliniu būdu iš Kyjivo.

Dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką karinėje bazėje Vakarų Ukrainoje žuvo 35 žmonės, prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše ragino NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos. „Jei neuždarysite mūsų dangaus, tai tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų, NATO, teritoriją“, – sakė jis. Užpuolus Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centro bazę, kautynės priartėjo prie Lenkijos sienos.

Devynioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukraina ir Rusija toliau ieškos kompromiso derybose. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Pirmadienis ► Propagandinio Rusijos valstybinio kanalo tiesioginių žinių metu į studiją įsiveržė moteris su plakatu, ragindama žmones netikėti skleidžiamu Rusijos melu apie karo įvykius Ukrainoje. ► Pirmadienį vakare Ukrainos Charkivo miestas ir vėl patyrė Rusijos karinį išpuolį.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Rusija paprašė Kinijos karinės technikos ir kitos įrangos invazijai į Ukrainą. Tai kelia susirūpinimą Baltuosiuose rūmuose, rašo įtakingas dienraštis „Financial Times“. Jei Pekinas nutartų padėti Maskvai, tai pakenktų Vakarų pastangoms pagelbėti Ukrainos pajėgoms ginti savo šalį. JAV pareigūnai „Financial Times“ sakė, kad Rusija nuo pat invazijos pradžios prašė Kinijos karinės įrangos ir kitos pagalbos.

Specialus TV3 žinių žurnalistų reportažas iš Ukrainos, Lvivo miesto. Iki šios dienos šiame mieste dar buvo pakankamai ramu, tačiau rusų okupantų pajėgos artėjo. Žmonės tam ruošėsi. Su karo siaubu tiesiogiai dar nesusidūrę ukrainiečiai sakė, kad prasidėjus karui buvo baimė ir panika. O dabar jau nebijo, pasiruošę kautis iki paskutinio atodūsio. Įkurtas centras Prie Ukrainos–Lenkijos pasienio organizacija ,,Stiprūs kartu” įkūrė centrą, kuriame teikia pagalbą ukrainiečiams.

Ukrainos prezidento patarėjas sako manantis, kad per artimiausias kelias dienas jie pasieks matomų rezultatų derybose su Rusija, skelbia CNN.  Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailas Podoliakas sekmadienį pareiškė manantis, kad per artimiausias kelias dienas jie „pasieks konkrečių rezultatų“ derybose su Rusija.

Per Rusijos oro pajėgų smūgį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestyje netoli strategiškai svarbaus Odesos uosto žuvo devyni žmonės. Net 35 žmonės žuvo Rusijai smogus netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto įsikūrusiai karinei bazei. Kijevo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje sekmadienį buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas. Rusija bando sukurti naujas „pseudorespublikas“ Ukrainoje, kad suskaldytų šią šalį, savo kreipimesi į tautą sakė prezidentas V. Zelenskis.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo įrodymų prispausti rusai sako, kad kariauti Ukrainoje jų šalis negali, nes „Rusija niekada nieko neužpuolė“. Bet tai mitas, kuriuo tiki nebent nesidomintys Rusijos istorija. Ši „nekaringa“ šalis per 400 metų savo teritoriją padidino net 7 kartus, ne kartą dalyvavo kaimyninių šalių padalijimuose, o XX amžiuje – akiplėšiškose aneksijose.

Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėtos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šią šalį paliko beveik 2,7 mln. pabėgėlių, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos.  2 698 280 pabėgėlių JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) teigimu, iš Ukrainos jau pabėgo jau 2  698 280  žmonių, rodo sekmadienio 11 valandos duomenys. Per parą šis skaičius išaugo 100 700 žmonių.

Britanija po „Brexit“ išskyrė sau svarbų vaidmenį diskusijose dėl Baltijos šalių saugumo. Bijodamos, kad jos gali tapti kitu Rusijos taikiniu, Baltijos šalys tikisi, kad Britanija stiprins savo raginimus suteikti daugiau karinės NATO paramos būtent šiame regione. JK ir trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendradarbiavimas saugumo srityje ilgą laiką buvo vertinamas kaip stiprus ir nepaveiktas „Brexit“ dramos, rašo politico.eu.

Kyjivo meras sako nerimaujantis dėl galimos Rusijos cheminės ar biologinės atakos prieš Ukrainą, rašo CNN.  Kyjivo meras Vitalijus Kličko sekmadienį pareiškė nerimaujantis dėl to, kad Rusija gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą Ukrainoje, nes jau dabar vykdo neprovokuojamą invaziją į šalį. „Taip, žinoma, mes nerimaujame.

Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.

„Tėve, prašau, tiesiog tylėkite apie karą Ukrainoje“, – vėlų Atleidimo sekmadienio vakarą rašė Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčios (UOC) vadovas Nikolajus Danilevičius. Formaliai arkivyskupo įrašo adresatai buvo du jo motininės Rusijos stačiatikių bažnyčios pamokslininkai – Artemijus Vladimirovas ir Andrejus Tkačiovas, kurie palaikė Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau iš tikrųjų dešimtys, jei ne šimtai Rusijos bažnyčios šventikų gali pritaikyti šiuos žodžius sau.

Siekdama kompensuoti nuostolius Ukrainoje, Rusija savo karinį kontingentą iš Kalnų Karabacho (Azerbaidžanas) perkelia į Ukrainą ir pritraukia daugybę samdinių kovotojų iš kitų šalių, tokių, kaip Sirija ar Serbija. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo liga.net. Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direktoratas skelbia, kad Rusija ir toliau verbuoja samdinius Sirijoje ir Libijoje.

Iš Ukrainos–Lenkijos pasienio per pasaulį keliauja širdį veriantys vaizdai. Dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių turi palikti savo tėvynę tam, kad liktų gyvi ir nesusidurtų su naikinti Ukrainą ir jos žmones pasišovusiais Putino fašistais. Savo išgyvenimais žmonės pasidalijo laidoje „Karštai su tv3.lt“. Ponia Ania savo namus rytų Ukrainoje paliko pirmosiomis karo dienomis. Ant galvos ėmė kristi rusų karo raketos, aidėti šūviai, todėl pasilikti namuose tapo nebesaugu.

Rusijai smogus netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto įsikūrusiai karinei bazei, žuvo 35 žmonės, sekmadienį pranešė Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Socialiniame tinkle internautai taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kaip atrodo Javorivo karinė bazė Lvive po Rusijos aviacijos smūgių. „Turiu paskelbti, kad, deja, netekome dar daugiau didvyrių: per Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centro apšaudymą žuvo 35 žmonės“, – platformoje „Telegram“ parašė M. Kozyckis.

Ukrainos dujų tiekėjas praneša, kad per Rusijos invaziją Ukrainoje be dujų ir šildymo liko apie 1 mln. gyventojų. Šiuo metu bandoma atitaisyti apšaudymo padarytą žalą ir atkurti atsargas. Apšaudymas apgadino dujų perdavimo sistemą Donecke, Luhanske ir Mykolajive.

Kyjivo srities policijos viršininkas Andrejus Nebitovas pranešė, kad Rusijos kariai nužudė „The New York Times“ žurnalistą Brentą Renoudą.  „The Guardian“ rašo, kad 51–erių amerikietis buvo nušautas, kai Rusijos kariuomenė netoli Irpino pradėjo šaudyti į automobilį.  Kartu su žurnalistu buvo ir jo kolega, jis skubiai nugabentas į ligoninę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė strateginę klaidą pradėdamas karą Ukrainoje. Jis neapskaičiavo politinio šalies nusiteikimo ir gana naiviai manė, kad ukrainiečiai rusų karius pasitiks su gėlėmis, rašo Foreign Affairs.  Jis taip pat neįvertino JAV, Europos Sąjungos ir daugybės kitų, kad ir tolimų, šalių pasipiktinimo. JAV ir jos bendražygiai susitarė dėl griežtų ir iki šiol nematytų sankcijų, Maskvai tai jau kainuoja itin daug.

Vis nepavykstant užimti Ukrainos miestų greitai ir operatyviai, Rusijos kariai imasi kraštutinumų – žudomi niekuo dėti žmonės, sprogdinami civiliniai objektai. Stebina ir okupantų karinių pajėgų neprofesionalumas – gendantys tankai, nešifruojamos žinutės. Ekspertas Tomas Jarmalavičius sako, kad karas Ukrainoje yra puiki proga neutralizuoti Rusijos karinę galią dešimtmečiui į priekį.

Kyjivas ruošiasi galimai blokadai, o maisto atsargų pakaktų 2 savaitėms, praneša vietos valdžia. „Miestas pasiruošęs galimiems veiksmams blokados atveju.

Turkija paprašė Rusijos padėti evakuoti Turkijos piliečius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste pietų Ukrainoje, sekmadienį žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. „Kalbėjomės su juo (Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu) ir paprašėme jo pagalbos evakuojant mūsų piliečius iš Mariupolio“, – sakė M. Cavusoglu.

Per Rusijos oro pajėgų smūgį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestyje netoli strategiškai svarbaus Odesos uosto žuvo devyni žmonės, sekmadienį pranešė regiono vadovas Vitalijus Kimas. Anksčiau V. Kimas paskelbė, kad, remiantis preliminaria informacija, Rusijos pajėgos sekmadienio rytą bombardavo  mieste esančią dujų turbinų gamyklą.  Vietos valdžia prieš šį antskrydį ankstų sekmadienio rytą paskelbė oro pavojų.  „Mes turime laisvę ir mes kovojame už ją“, – parašė V. Kimas.

Centrinėje Italijoje sekmadienį apvirtus autobusui, kuriuo važiavo apie 50 Ukrainos piliečių, vienas žmogus žuvo, o kiti buvo sužeisti, pranešė ugniagesių tarnyba. Po ankstyvą rytą įvykusio incidento gelbėjimo tarnybų nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip autobusas guli ant šono griovyje prie kelio į pietryčius nuo Bolonijos.

Zaporožės regiono valstybės administracijos vadovas tvirtina, kad Dniprorudno miesto meras buvo pagrobtas, socialiniame tinkle skelbia Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šiandien Rusijos karo nusikaltėliai pagrobė kitą demokratiškai išrinktą Ukrainos merą, Dnieprorudnės vadovą Jevheną Matvejevą. Nesulaukę vietinių paramos, okupantai pereina į terorą.