Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Rusijos planus Chersone organizuoti referendumą, kurio metu būtų siekiama okupuotą miestą paskelbti dar viena „liaudies respublika“. Pasak jo, jei taip įvyktų, Rusijai turėtų būti paskelbtos naujos sankcijos. „Naudodamasi 2014 metais išbandyta taktika, Rusija desperatiškai bando suorganizuoti apgaulingą referendumą, kuris skirtas apsišaukėliškai „liaudies respublikai“ Chersone.

Rusų okupantai intensyvina miestų puolimą. Apšaudomos net onkologinės ligoninės ir vis labiau artėjama link Kijyvo. Zelenskis bando įkvėpti tautą. Ukrainos prezidentas sako, kad rusų kariuomenės nuostoliai didžiausi per dešimtmečius. Amerika plečia Rusijai sankcijas, ketina atimti prekybos privilegijas, toliau areštuojamas oligarchų turtas. Ukrainoje laidojami karo didvyriai, gimsta vaikai, kurių mamos patyrė bombardavimus ligoninėse.

Rusijos gyventojai jau dabar pastebi pokyčius šalyje ir dėl sankcijų, nesupranta, kas iš tiesų laukia ateityje, taip pat baiminasi miestų bombardavimų. Žmonės stengiasi visais įmanomais būdais „investuoti rublius į ką papuola“, bet dauguma palaiko Kremliaus karą Ukrainoje ir priešpriešą su Vakarais. Baltarusių portalas „Zerkalo“ pakalbino kelis Rusijoje gyvenančius žmones ir paklausė jų, kokios dabar nuotaikos šalyje, pradėjusioje karo veiksmus Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją užsienio žurnalistams pirmą kartą paskelbė, kiek kare su Rusija žuvo Ukrainos karių. V. Zelenskis teigė, kad per pirmąsias 17 karo dienų žuvo maždaug 1,3 tūkst. Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai Ukrainos valdžios atstovai prakalbo apie savo žuvusių karių skaičių kovoje su okupantais iš Rusijos.  Ukrainos pareigūnai skelbia, kad tą patį laikotarpį žuvo 12 tūkst.

Šiuo metu Rusijos okupuotame Chersono mieste vyksta siaubingi dalykai. Čia įstrigę ukrainiečiai prašo ir šaukiasi pagalbos, nes Putino fašistai ėmėsi beginklių civilių skerdynių. Iš Chersono ištrūkti negalinti Elena laidai „Karštai su tv3.lt“ sakė protu nesuvokianti rusų žiaurumo ir kasdien besimeldžianti už karo pabaigą. „Tai labai baisu, mes meldžiamės kiekvieną sekundę, kad tai greičiau baigtųsi. Prašau, padėkite mums. Čia gi žmonės, čia gyvenimas ir kaip galima būti tokiems žiauriems.

Rusijos inžinieriai penktadienį atvyko išmatuoti spinduliuotės lygio Ukrainos atominėje elektrinėje, kurios užėmimas per Maskvos pajėgų invaziją sukėlė tarptautinės bendrijos nerimą, pranešė pareigūnai. Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, kovo 4 dieną. Jėgainės reaktoriai atrodo nepažeisti, bet per šturmą, kurio metu buvo naudojami tankai, komplekse buvo įsiplieskęs gaisras.

17-oji karo diena Ukrainoje. Šeštadieni Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į tautą. Jis tikino, kad šiame kare Rusija jau patyrė didžiausius nuostolius per pastaruosius dešimtmečius. Naujausiame savo vaizdo kreipimesi į tautą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad 31 Rusijos bataliono taktinė grupė tapo nebegalinti kovoti. „Rusijos kariuomenės patiria didžiulius nuostolius.

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija. „Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Kinija nepalaikė Rusijos, kai JT balsavo už rezoliuciją, smerkiančią įsiveržimą į Ukrainą. Neatsižvelgiant į tai, kad Kinijos lyderis Xi Jinping Vladimirą Putiną vadindavo „geriausiu draugu“, o Rusijos prezidentas atsakė tuo pačiu, Kinija nepasisakė prieš įsiveržimą į Ukrainą. Kokių interesų Kinija yra lydima dabar ir ar Rusija galės griežtų sankcijų akivaizdoje susiartinti su Pekinu? Apie tai BBC kalbėjo su politologais ir ekonomistais.

Ukrainoje – 17-oji karo diena. Vasario 24-ąją į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos nors savo greitų tikslų ir nepasiekė, kariniai veiksmai sekina Ukrainą. Ji kaltinama ir karo nusikaltimais, dėl kurios gresia net Hagos tribunolas. Ukrainos valdžios atstovai ne kartą teigė, kad tai, ką šalyje išdarinėja rusų kariai yra sunkiai suvokiama. Nevengiama atakuoti ligoninių, gimdymo namų. Apšaudomi humanitariniai koridoriai. Bombarduojami gyvenamieji rajonai, daugiabučių kiemai.

Nepaisant spėjimų, kad Baltarusijo pajėgos prisijungs prie rusų ir puls Ukrainą, kol kas baltarusiai to nepadarė. Tai, kodėl Aliaksandras Lukašenka siekia išvengti žygio į Ukrainą, aiškinasi Pravda.ua. Iš vienos pusės A. Lukašenka visiškai remia Rusijos invaziją į Ukrainą, iš kitos pusės jis siekia pateisinti baltarusių nenorą žengti į Ukrainą. Viena iš priežasčių, kodėl A. Lukašenka iki šiol neįšoko į karo traukinį, yra Baltarusijos visuomenės pasipriešinimas.

Vokietija, bendradarbiaudama su sąjungininkėmis, oro transportu perkelia į tolimesnes šalis karo pabėgėlius iš Ukrainos, jos kaimynėms susiduriant su sunkumais priimant naujus atvykėlius, šeštadienį pranešė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Pasak jos, Moldova, su Ukraina besiribojanti 2,5 mln. gyventojų turinti šalis, priėmė jau apie 100 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek ir Vokietija, kurios gyventojų skaičius daugiau kaip 30 kartų didesnis.

Mergina, sulaukusi pilnametystės konflikto metu ir pasirinkusi nepalikti Kyjivo kilus karui sako, kad šalies piliečiai pavargo bijoti, rašo politico.eu. Nuo vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, daug ukrainiečių prisijungė prie šalies gynybos arba pabėgo į kaimynines valstybes nuo karo. Vis dėlto daug žmonių liko savo namuose, laikydamiesi komendanto valandos, eidami į slėptuves, kai tikimasi išpuolio, bei kaip nors padėdami savo kaimynams.

Šeštadienis – 17-oji karo Ukrainoje diena. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame kreipėsi į Rusijos motinas. Naujausiame Ukrainos prezidento įraše – kreipimasis į Rusijos motinas. Jis paragino neišleisti savo sūnų į mūšio laukus. „Noriu dar kartą tai pasakyti Rusijos mamoms, ypač šauktinių mamoms. Nesiųskite savo vaikų į karą svetimoje šalyje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Šešioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Nuo pat ryto šalies miestuose – oro pavojaus sirenų gaudimas, bombarduojami kai kurie miestai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Svarbiausi šeštadienio įvykiai ► Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad kita šalis, kurią užpuls V. Putinas yra Lietuva.

Šeštadienis – 17-oji karo Ukrainoje diena. Nors karo veiksmų tempas ir sulėtėjęs, sprogimų, aukų skaičiaus augimas ir toliau auga.  Šeštadienio rytas Ukrainoje prasidėjo oro pavojaus sirenomis, miestų bombardavimais. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos karių motinas, ragindamas neleisti jų sūnums išvykti į karo lauką.

Ukraina penktadienį informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad technikų brigados pradėjo remontuoti pažeistas elektros linijas, kuriomis energija tiekiamą nebeveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, pranešė Jungtinių Tautų agentūra.

Žinios iš Ukrainos. Šią naktį Kremliaus okupantai ėmėsi naujų puolimų – raketomis apšaudė dar du Ukrainos miestus – Lucką ir Dniprą, kurių karo siaubas iki šiol dar nebuvo pasiekęs. Čia V. Putino raketos subombardavo vaikų darželį, gyvenamuosius namus, batų fabriką. O Charkive Putino kariauna dabar nusitaikė į neįgaliųjų namus. Kremliaus propaganda jau ruošia dirvą cheminio ginklo panaudojimui ir į Ukrainą žudyti kviečia Sirijos kovotojus.

Vakarų šalys apkaltino Rusiją Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje skleidžiant „laukines“ sąmokslo teorijas. Taip valstybės reagavo į Maskvos kaltinimus, esą amerikiečiai ir ukrainiečiai laboratorijose atlieka tyrimus su šikšnosparniais, ruošdamiesi pradėti biologinį karą.  Dėl to Maskva penktadienį ir sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

Jungtinės Valstijos iki šiol nematė jokių požymių, kad Rusijos artimos sąjungininkės Baltarusijos pajėgos veikia Ukrainoje, penktadienį pranešė Pentagonas. „Nematėme jokių požymių, kad Baltarusijos kariai ar pajėgos įžengė į Ukrainą“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). „Nestebime jokio betarpiško Baltarusijos pajėgų įsitraukimo, – pridūrė jis. – Tačiau tai nereiškia, jog to negali įvykti arba kad tai neįvyks.

Vaizdo įrašų platforma „YouTube“ penktadienį paskelbė pradėjusi pasaulio mastu blokuoti prieigą prie kanalų, susijusių su Rusijos valstybės finansuojama žiniasklaida. Anksčiau šie kanalai – konkrečiai televizija RT ir naujienų agentūra „Sputnik“ bei su ja susijusios žiniasklaidos priemonės – buvo užblokuoti Europoje.

Ukraina apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę po to, kai penktadienį buvo pagrobtas Melitopolio meras, praneša Reuters. The Guardian rašo, kad Melitopolis į Rusijos kontrolę pateko per invaziją į Ukrainą. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo pagrobtas, nes buvo melagingai apkaltintas terorizmu.

Kremliaus pajėgoms vis smarkiau bombarduojant Ukrainą, Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo Rusiją, kad atakos prieš civilius gyventojus yra uždraustos ir gali būti pripažintos karo nusikaltimais. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl didėjančio aukų skaičiaus konflikte, prasidėjusio Rusijai vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Lenkija ir Baltijos šalys Kremlių supranta geriau nei Vakarų vyriausybės, tačiau pastebėjo, kad jų įspėjimai apie Putiną buvo ignoruojami, rašo politico.eu. Jau daugelį metų Vakarų europiečiai atmestinai žiūri į Lenkijos ir Baltijos šalių politikus, kol jie skambina pavojaus varpais dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos keliamos grėsmės.

Briuselis uždraus prabangos prekių eksportą iš Europos Sąjungos į Rusiją ir imsis kitų papildomų priemonių, suduosiančių „tiesioginį smūgį Rusijos elitui“, penktadienį pareiškė Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

Trys Ukrainos kariuomenės nariai – vyresnysis 39-erių kareivis Andrius Stefanyshynas, vyresnysis leitenantas 25-erių Tarasas Didukhas ir 58-erių Dmitrijus Kabakovas buvo palaidoti Lvive. Laidotuvės vyko Šventųjų Petro ir Povilo Garnizonų bažnyčioje, praneša CNN. Net ir šią sakralią erdvę sudrumstė karo garsai: aviacijos antskrydžio sirena, girdima maldos metu. Tačiau žmonės nė nekrustelėjo. Gyventojai jau priprato prie beveik kasdienių sirenų.

Mariupolio gimdymo namų ataką išgyvenusi besilaukianti moteris penktadienį susilaukė kūdikio. Ji sėkmingai pasiekė kitą ligoninę ir pagimdė ten. Mariana Višegirskaja buvo viena iš moterų, kuri buvo Mariupolio gimdymo namuose, kai jie buvo apšaudyti, skelbia CNN. Moteris buvo nufotografuota išeinanti iš apšaudytų gimdymo namų. Kadrai sukrėtė ne vieną. Ji išgyveno apšaudymą ir penktadienį kitoje ligoninėje pagimdė mergaitę. Mergaitei duotas Veronikos vardas.

Vladimiras Potaninas, vienas turtingiausių Rusijos oligarchų, palaikantis artimus ryšius su Kremliumi, sukritikavo planus konfiskuoti iš šalies besitraukiančių užsienio bendrovių turtą, kuriuos prilygino 1917 metų bolševikų revoliucijai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusija „skaudžiai sumokėtų“, jei panaudotų cheminius ginklus Ukrainoje. JAV žvalgyba anksčiau pranešė, jog Kremlius galimai ruošiasi tokiam žingsniui. „Apie žvalgybą nekalbėsiu, tačiau Rusija skaudžiai sumokėtų, jei panaudotų cheminius ginklus“, – sakė J. Bidenas, spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad jo šalis ir jos sąjungininkės atims iš Rusijos lygiavertės prekybos partnerės statusą. Šis žingsnis – naujausia baudžiamoji priemonė Maskvai už Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtą invaziją į Ukrainą. „Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės bei partnerės toliau darniai stiprina ekonominio spaudimo priemones Putinui ir toliau izoliuos Rusiją pasaulinėje arenoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bidenas.

Štai jie, vieni brangiausių pasaulyje naikintuvų. Kaip jie pagaminti ir kokių savybių turi, beigi, kiek kainuoja tokios kovos mašinos, rašo militarymachine.com. 86,7 milijono eurų – „F-35A Lightning II“ Naujausias ir technologiškai pažangiausias JAV reaktyvinis lėktuvas „F-35A“, turintis įprastą kilimo ir tūpimo (CTOL) techniką, priklauso JAV oro pajėgoms. Penktos kartos naikintuvas apjungia atakos „oras-oras“ ir „oras-žemė“ galimybes.

Ukraina skelbia, kad Rusija iš Ukrainos teritorijos puolė Baltarusiją. Įspėjama, kad tai yra provokacija, kuria bandoma Baltarusiją įtraukti į karą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“ pasidalijo gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo žinute, kurioje pranešama apie galimas Rusijos ir Baltarusijos provokacijas. Pasak jo, Rusijos kariuomenės vadas rengia eilę kruvinų provokacijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Lietuvą Kovo 11-osios proga. Sveikinimu Ukrainos prezidentas pasidalijo „Twitter“ paskyroje. „Sveikiname broliškus Lietuvos žmones Nepriklausomybės dienos proga! Esame labai dėkingi už plataus masto pagalbą ir paramą kare su užpuoliku, kurią suteikė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir visi Lietuvos žmonės. Jūsų šventė yra mūsų šventė! Mūsų pergalė yra jūsų pergalė“, – socialinių tinklų žinutėje rašė jis.

Šį kartą net ir Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui sunku išlaikyti draugiškus santykius su abejomis karo Ukrainoje pusėmis: Rusija ir Europos Sąjunga, rašo politico.eu. Serbijos prezidentas ilgus metus stengėsi palaikyti draugiškus santykius su Vladimiro Putino Rusija ir tuo pačiu metu puoselėti ryšius su Europos Sąjunga, į kurią jo šalis siekia prisijungti, taip pat su kitomis Vakarų šalimis. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą įtraukė A. Vučičių į opią dilemą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija samdo „žudikus“ iš Sirijos, kuriuos siunčia kovoti Ukrainoje. „Tai karas su labai užsispyrusiu priešu... kuris nusprendė pasisamdyti samdinių [ir juos siųsti kovoti] prieš mūsų piliečius. Žudikus iš Sirijos, šalies, kur viskas buvo sunaikinta.

Rusija penktadienį paskelbė bendrovei „Meta“ kelianti baudžiamąją bylą dėl „raginimo žudyti“ rusus ir nurodė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ patronuojančioji bendrovė sušvelnino savo taisykles dėl smurtinių žinučių, nukreiptų prieš Rusijos kariuomenę ir lyderius.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sako, kad Vladimiras Putinas karu Ukrainoje išsaugojo Baltarusiją, nes ją neva norėjo pulti Ukraina, skelbia Unian. Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos įsitikinimu, Rusijos ataka Ukrainai buvo „prevencinė“, nes Ukraina neva norėjo pulti Baltarusiją. Tai A. Lukašenka paskelbė penktadienį, kovo 11-ąją. Penktadienį A. Lukašenka susitiko su V. Putinu, skelbiama, kad jie aptarė situaciją Ukrainoje bei kitus klausimus.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautą, sakydamas, kad šalis pasiekė proveržį kare, todėl pergalė prieš okupantus bus pasiekta. Kaip teigė V. Zelenskis, ukrainiečiai yra išdidūs, todėl Rusijos kariuomenei savo žemių neatiduos. „Ukrainiečiai yra išdidūs žmonės, visada ginantys savo žemę.

Per Rusijos smūgius Lucko kariniam oro uostui Ukrainos šiaurės vakaruose penktadienį žuvo mažiausiai keturi ukrainiečių kariai, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Šią informaciją pateikė Lucko meras Ihoris Poliščukas, anksčiau skelbęs, kad žuvo du kariai. „5 val. 45 min. [vietos ir Lietuvos laiku] Rusijos pajėgų bombonešis ... paleido keturias raketas į Lucko karinį aerodromą“, – platformoje „Telegram“ pranešė regioninės administracijos atstovas Jurijus Pohuliaika.

Praėjus dviem savaitėms nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos derybose yra tam tikrų „teigiamų postūmių“. „Yra tam tikrų teigiamų postūmių, mūsų pusės derybininkai tai man pranešė“, – pareiškė jis per Maskvoje surengtą susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka, kuris buvo transliuotas per televiziją.

Kovą Minske buvo sulaikytos į pamaldą Katedroje atėjusios moterys. Viskas dėl to, kad jos atėjo melstis, kad jų vaikai ir anūkai nebūtų siunčiami į karą Ukrainoje. „Mes motinos, mes galime ir turime melstis.

NATO privalo neleisti, kad Rusijos invazija į Ukrainą peraugtų į karą tarp Aljanso ir Maskvos, penktadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dar kartą atmetęs galimybę virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną. „Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.

Europos Sąjunga (ES) siūlo padvigubinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skiriant papildomus 500 mln. eurų, ir taip padėti Kyjivo pajėgoms kovoti su Rusijos invazija, penktadienį pranešė ES užsienio politikos vadovas. Josepas Borrellis pareiškė esąs „tikras“, kad Prancūzijoje susitinkantys ES lyderiai sutiks išplėsti finansavimo paketą, pagal kurį Bendrija finansuoja Ukrainai siunčiamus ginklus.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Maskvos prašymu penktadienį rengia skubų posėdį dėl įtariamos biologinių ginklų gamybos Ukrainoje, nors anksčiau surengtos sesijos dėl Sirijos metu buvo suabejota pačios Rusijos patikimumu kalbant apie cheminius ginklus. Ketvirtadienį Rusija apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos esą finansuoja biologinių ginklų mokslinius tyrimus Ukrainoje, kurią nuo vasario 24 dienos puola dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo gynybos ministrui penktadienį nurodė parengti Rusijos vakarinės sienos galimo sustiprinimo planus atsižvelgiant į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje. „Kalbant apie mūsų vakarinių sienų stiprinimą dėl veiksmų, kurių imasi NATO šalys...., tai reikia apsvarstyti atskirai, prašau jūsų parengti ataskaitą“, – pareiškė V. Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Rusijos saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.

Rusų pajėgos penktadienį dar labiau priartėjo prie Ukrainos sostinės Kyjivo, kuris, pasak vietos pareigūnų, virsta „tvirtove“. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl apkaltino Maskvą apšaudant humanitarinius koridorius. Ukrainos miestuose, įskaitant Mariupolį, lieka šimtai tūkstančių civilių, Rusijai nenutraukiant bombardavimo po to, kai žlugo pirmosios aukščiausios lygio derybos tarp Maskvos ir Kyjivo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė planams leisti savanoriams, įskaitant užsieniečius, vykti kovoti Ukrainoje, į kurią jis į jo vadinamą specialią karinę operaciją yra pasiuntęs tūkstančius Rusijos karių. „Jeigu matote, kad yra žmonių, kurie patys nori [padėti Rytų Ukrainos separatistams], ką gi, reikia imti ir padėti jiems patekti į kovos zonas“, – pareiškė jis gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų apsigyveno Klaipėdoje ir taria pirmuosius išmoktus lietuviškus žodžius – „Kartu mes stiprūs“. Klaipėdoje įsikūrė 6 asmenų iš Ukrainos šeima. Jie jau dabar yra be galo dėkingi už pagalbą. Bet dar vasario 23-iąją niekas iš šios šeimos nė įsivaizduoti negalėjo, kad vos po savaitės atsidurs Lietuvoje ir mokysis lietuviškus žodžius.

„The Guardian“, cituodama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos paskelbtą įrašą, pranešė, kad žmonės, siekdami išsigelbėti nuo Rusijos žiaurumo, paliko Kijivą, tačiau, net ir suradus prieglobsti, išsigelbėti pavyko ne visiems. Marhalivkos kaime vienas vyras neteko savo 11 asmenų šeimos po to, kai į namą pataikė Rusijos karinių pajėgų raketa. „Šis vyras ir jo šeima išvyko iš Kijivo, kad būtų saugūs.