NASA mokslininkų analizuoti palydoviniai duomenys rodo, kad Rusijai okupavus Rytų ir Pietų Ukrainą, į jos kontrolę pateko žemės plotai, kuriuose auginami 28 proc. šalies žiemkenčių, daugiausia kviečių, rapsų, miežių ir rugių, ir 18 proc. vasarinių pasėlių, daugiausia kukurūzų ir saulėgrąžų.
Agentūros mokslininkai teigia, kad dėl karo sutrikęs derliaus nuėmimas ir sėja, įskaitant tą aplinkybę, kad dalis ūkininkų buvo priversti bėgti nuo karo, trūksta darbo jėgos, o laukai yra apšaudomi, – gali turėti didelį poveikį pasauliniam maisto produktų tiekimui.
„Pasauliniame „duonos krepšelyje“ vyksta karas“, – pažymėjo NASA maisto saugumo ir žemės ūkio programos, naudojančios JAV ir Europos palydovinius duomenis pasaulinės maisto gamybos tyrimams, direktorė Inbal Becker-Reshef.
JAV duomenimis, iki karo Ukraina tiekė 46 proc. pasaulinėse rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, 9 proc. kviečių, 17 proc. miežių ir 12 proc. kukurūzų.
Visgi Rusijos invazija blokavo maisto eksportą iš Odesos, pagrindinio Juodosios jūros uosto, o kai kuriose srityse buvo sunaikint sandėliavimo ir transporto infrastruktūra.
Tai reiškia, kad visos šalies, bet ypač užimtų vietovių, ūkininkai turi mažiau galimybių savo produkciją pristatyti į saugyklas ir į rinkas.
Tai taip pat kelia grėsmę žiemkenčių sėjai rudenį.
„Esame maisto krizės, kuri užsitęs ir kuri tikriausiai tam tikru būdu paveiks kiekvieną šalį ir žmogų Žemėje, pradžioje,“, – pažymėjo I. Becker-Reshef.
