Karas Ukrainoje

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą paleisti du Ukrainoje priverstinai mobilizuotus Vengrijos piliečius, kuriuos „kartu su savimi“ išsiveš užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino egzistuoja „milžiniška neapykanta“. Tuo pačiu jis išreiškė įsitikinimą, kad karo sureguliavimas vis dėlto yra įmanomas. Pasak D. Trumpo, kartais jis atsakomybę priskiria vienai pusei, o kartais – kitai. Ką Trumpas pasakė apie Zelenskį ir Putiną? Bendraudamas su žurnalistais D. Trumpas teigė, kad konfliktą tarp Kyjivo ir Maskvos lydi precedento neturinti asmeninė priešprieša.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje. „Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“. F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

Rusija turi problemų su personalu, jie neturi laiko rengti savo karių. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai kuriomis kryptimis jaučiame rusų silpnumą. Tai naujas pojūtis. Tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti, nereikia galvoti, kad priešas pasidavė, nereikia manyti, kad jų sumažėjo. Tačiau labai svarbu tai, kad kalbant apie gyvąją jėgą, yra toks jausmas, jog jie šiek tiek susilpnėjo“, – sakė jis.

Ukrainos atletai žiemos paralimpinėse žaidynėse Italijoje negalės dėvėti pirminio savo komandinės aprangos varianto. To priežastis: ant kostiumų pavaizduotas Ukrainos žemėlapis. Jame šalis vaizduojama 1991 metų sienų ribose, kurios apima ir Krymą bei šiuo metu Rusijos okupuotas teritorijas.

Kai kurios Europos Sąjungos šalių vyriausybės skeptiškai vertina idėją paspartinti Ukrainos įstojimą į ES galimo taikos susitarimo kontekste, baimindamosi, kad toks žingsnis gali atverti „Pandoros skrynią“ problemų ir pakirsti pačią bloko plėtros logiką. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Europos diplomatais. Leidinys primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, jog šalis prisijungtų prie ES 2027 metais kaip karo sureguliavimo dalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad naftos transportavimo per „Družba“ naftotiekį nutraukimas yra prezidento Volodymyro Zelenskio vykdomas „išpuolis“ prieš Vengriją, rašo „European Pravda“ Tai jis pareiškė, kuomet kalbėjo apie grėsmes jūrų prekybai dėl karo Artimuosiuose Rytuose. „Štai kodėl mums svarbu turėti seną, gerai veikiantį, patikimą, nebrangų naftotiekį su dideliu pralaidumu, kuris gali visiškai mus aprūpinti, tai yra naftotiekis „Družba“, – sakė jis.

Rusija turi priežasčių nerimauti dėl galimo svarbaus sąjungininko Irano vyriausybėje praradimo, nors tam tikri Artimųjų Rytų eskalacijos aspektai yra naudingi Kremliui. Vokietijos ekspertas Rolandas Freudensteinas, vienas iš NVO „Brussels Freedom Hub“ įkūrėjų, tai sakė komentare „Ukrinform“. „Ar Rusija nepatenkinta? Taip, žinoma. Ji praranda svarbų sąjungininką“, – sakė ekspertas.

Slovakijos elektros tinklo operatorė SEPS trečiadienį nutraukė avarinį elektros tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai. „Nuo šio paskelbimo momento SEPS nebevykdo avarinio elektros tiekimo“, – žurnalistams Bratislavoje pareiškė SEPS vadovas Martinas Magathas. Taip valstybinė įmonė vykdo vyriausybės nurodymą, kuriuo ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino prieš daugiau nei savaitę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Artimųjų Rytų šalims pagalbą numušant Irano gamybos „Shahed“ dronus, tačiau su viena sąlyga. Interviu „Bloomberg“ jis pareiškė, kad Ukraina galėtų padėti, jei arabų šalių lyderiai įtikintų Maskvą sutikti su paliaubomis. „Siūlyčiau štai ką: Artimųjų Rytų lyderiai palaiko gerus santykius su rusais. Jie galėtų paprašyti Rusijos įgyvendinti mėnesio trukmės paliaubas“, – sakė Ukrainos vadovas.

Per ketvirtąją nacionalinę akciją „Radarom!“ surinkta 5 mln. 121 tūkst. 730 eurų vertės parama Ukrainai, pirmadienį pranešė organizatoriai. Jų duomenimis, gyventojai ir įmonės paaukojo 4,5 mln. eurų, o bendrovė „NT Service“ įsipareigojo Ukrainos kariams skirti reikalingos įvairios naujausios priešdroninės įrangos robotų ir karių apsaugai už 563 tūkst. eurų.

Rusijos politinėje erdvėje stiprėja radikali retorika dėl įvykių Irane. Kremliaus ideologu laikomas Aleksandras Duginas pastaruoju metu viešai ragina Rusiją ir Kiniją tiesiogiai įsitraukti į konfliktą, įvykius Artimuosiuose Rytuose vadindamas „pamoka Rusijai“. „Svarbiausia – jokių derybų. Iraną išgelbės tik užsispyrimas ir eskalacija pagal eksponentę. Blogiau jau nebus. Blogiau jau yra. Mums su Kinija laikas įsijungti. Dabar ryžtingų veiksmų metas. O Kyjivą vėliau atstatysime iš naujo.

Latvijos prioritetas karo su Iranu kontekste – užtikrinti, kad nebūtų prarasti tokie tarptautiniai prioritetai kaip parama Ukrainai, Rusijos pajėgumų ribojimas ir NATO pajėgumų gerinimas, pirmadienį interviu televizijos kanalui TV3 pabrėžė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Paklausta, ar JAV ir Izraelio pradėtos atakos prieš Iraną gali peraugti į didesnį karą, B. Bražė atsakė, kad gali nutikti bet kas, bet niekas nėra suinteresuotas konflikto išplitimu.

Rusija rengia naują smūgių bangą prieš Ukrainą. Šį kartą Rusijos pajėgos planuoja atakuoti ne Ukrainos energetikos sektorių, komentare žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Europos žvalgybos tarnybų vadovai pesimistiškai vertina galimybes 2026 metais pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje nutraukimo, skelbia „Reuters“, remdamasi penkiais aukšto rango žvalgybos šaltiniais. Visi penki agentūros pašnekovai mano, kad Rusija nenori greitai užbaigti karo. Keturių iš jų teigimu, Maskva naudojasi derybomis su JAV tam, kad pasiektų sankcijų atšaukimą ir sudarytų verslo sandorius.

Prieš prasidedant karui su Ukraina 2022-ųjų vasarį, Kremliuje buvo įsitikinę, kad triuškinanti dauguma ukrainiečių palaikys Rusijos invaziją. Netikėjo ir dalies Europos šalių žvalgybos – iki pat pirmos karo dienos nebuvo priimtas sprendimas evakuoti diplomatų.  Kaip praneša „The Guardian“, remdamasis Europos šalių žvalgybos duomenimis, Maskvoje buvo vertinama, kad tik 10 proc. ukrainiečių bus pasirengę priešintis okupacinėms pajėgoms. Likusieji 90 proc.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad per paskutinįjį derybų raundą Rusija sutiko su JAV pasiūlytomis saugumo garantijomis Ukrainai.

Po ketverių metų aktyvių kovos veiksmų karas Ukrainoje pateko į klasikinę aklavietę, kurioje nė viena pusė negali pasiekti lemiamos pergalės. Norint užbaigti konfliktą, reikia arba proveržio doktrinoje ar technologijose, arba vienos iš pusių politinio kolapso. UNIAN pateikė Australijos atsargos armijos generolą, karinį apžvalgininką Micką Ryaną.

Ukrainos kariai, ginkluoti žirklėmis, teigia kerpantys bet kokį matomą bepiločių orlaivių šviesolaidinį kabelį – net jei jis gali priklausyti jų pačių pajėgoms. Ukrainos gynėjai pjausto visų randamų šviesolaidinių dronų laidus. Kai kurie su savimi nešiojasi žirkles, kad būtų pasiruošę jas panaudoti radę tokį įrenginį. Taip pat naudojami peiliai arba tiesiog plikos rankos. Šių dronų keliama grėsmė yra tokia didelė, kad kariai net nesustoja pasvarstyti, kam jie priklauso.

Ukrainos kaimas Stepnohirskas, kuriame stovi vos devyni daugiaaukščiai pastatai, tapo viena svarbiausių fronto linijų. Kovos šių pastatų viduje gali pakeisti viso karo eigą, nes Stepnohirskas yra paskutinis ukrainiečių įtvirtinimas prieš Kinskos upę – natūralų barjerą, saugantį už 22 kilometrų esantį Zaporižios miestą. Kadaise čia gyveno 5 000 žmonių, tačiau šiandien civilių neliko.

JAV ir Izraelio atakas prieš Teheraną išprovokavo Irano vyriausybės „smurtas prieš savo tautą ir kitas šalis“, šeštadienį pareiškė Ukraina. „Dabartinių įvykių priežastis yra būtent Irano režimo smurtas ir savavališkumas, ypač nužudymai ir represijos taikių protestuotojų atžvilgiu, kurie pastaraisiais mėnesiais įgavo ypač didelį mastą“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Izraelis šeštadienį uždarė savo oro erdvę civiliniams skrydžiams, pranešęs apie prevencinius smūgius Iranui ir paskelbęs nepaprastąją padėtį. „Atsižvelgdama į saugumo (situacijos) pokyčius, susisiekimo ministrė nurodė Izraelio civilinės aviacijos administracijos direktoriui uždaryti Izraelio valstybės oro erdvę civiliniams skrydžiams“, – pranešė ministrė Miri Regev. Kiek anksčiau Izraelio gynybos ministerija paskelbė sudavusi prevencinį smūgį Iranui.

Nuo 2021 metų pabaigos JAV ir Jungtinė Karalystė bandė įtikinti Ukrainą ir Europos šalis karo neišvengiamumu, karo pradžios apžvalgoje rašo „The Guardian“. Tuo metu žemyninėje Europoje vyravo skepticizmas ir netikėjimas iki paskutinės akimirkos, kad XXI a. įmanomas didelis karas Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Rusija atsisakys trišalio susitikimo, karas gali užsitęsti. Anot jo, lemiamą vaidmenį įvykių raidoje vaidins JAV ir Europos įsitraukimo lygis. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Sky news“, rašo „Kanal 24“. Interviu metu jis papasakojo, kad pokalbio su Donaldu Trumpu metu pasiūlė surengti trišalį susitikimą lyderių lygiu.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad priėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą susitikti ir aptarti „Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimą“, tačiau norėtų tai padaryti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Apie tai jis parašė savo „Facebook“ paskyroje, skelbia UNIAN. „Ukrainos prezidentas pasiūlė surengti bendras derybas su Slovakijos puse dėl visų Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimo aspektų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad yra pasiruošęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. „Aš nežaidžiu žaidimų su Putinu. Aš pasiruošęs susitikti ir aš pasiruošęs kalbėtis“, – pareiškė V. Zelenskis. Zelenskis iškėlė vienintelę sąlygą susitikimui su Putinu Jis nurodė, kad susitiktų su V. Putinu „ne rusiškoje žemėje ir ne Baltarusijoje“. „Jei sąjungininkai šiame kare. Baltarusija yra pasyvi agresorė.

Rusijoje penktadienį pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios buvo paskelbtas „raketų pavojus“, skelbia „Moscow times“. Šis perspėjimas paskelbtas bent 13 regionų, dauguma jų nėra pasienio regionai. Apie galimą raketų ataką buvo perspėta Tatarstano, Baškirijos, Čiuvašijos, Udmurtijos, Samaros, Uljanovsko, Penzos, Saratovo, Orenburgo, Sverdlovsko, Rostovo, Kursko srityse, Premės krašte.

Tada, kai Ukraina kreipėsi į „SpaceX“ su prašymu užblokuoti „Starlink“ rusams, kompanijos vadovybė paragino savo darbuotojus naudoti „Starlink“ „visam, kas padės Ukrainai“. Apie tai straipsnyje „The Atlantic“ pranešė žurnalistas Simonas Shusteris, skelbia UNIAN. Skelbiamos detalės apie netikėtą Musko žingsnį dėl Ukrainos Skelbiama, kad „SpaceX“ komanda gavo aiškias vadovybės instrukcijas: „Be apribojimų.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas tapo vienu iš Ukrainos prezidento patarėjų, skelbia „The Independent“. R. Sunakas patarinės V. Zelenskiui Ukrainos ekonomikos atgaivinimo klausimais. Penktadienį, anot leidinio, buvo paviešinti dokumentai, kuriuose matyti, kad R. Sunakas pradėjo eiti neatlygintinas pareigas V. Zelenskio Tarptautinėje patariamojoje taryboje dėl Ukrainos ekonomikos atgaivinimo.

Rusijos valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė pranešimus apie tai, kad netoli Krymo skraido britų žvalgybinis lėktuvas, skelbia „Sky news“. Rusų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad britų „Boeing RC-135W Rivet Joint“ žvalgybinis lėktuvas skrido virš Juodosios jūros netoli Krymo.

Ukraina sugebėjo sunaikinti modernią ryšių sistemą, kuri padėjo Rusijos „Shahed“ dronams iš Baltarusijos skristi į šiaurės Ukrainą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fiodorovas. „Mums pavyko likviduoti tinklą, kurį naudojo „Shahed“ šiaurėje, o tai turėjo teigiamą poveikį Kyjivo ir centrinės Ukrainos gynybiniam pajėgumui“, – sako jis.

Aukštasis antikorupcinis teismas nurodė suimti Volodymyrą Kompanyčenką, Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) biuro Žytomyro srityje vadovą, numatant galimybę paleisti jį už 6,988 mln. grivinų (137,4 tūkst. eurų) užstatą.  Sprendimą priėmė tyrimo teisėjas Oleksijus Kravčiukas, „Telegram“ kanale pranešė teismo spaudos tarnyba.

Ukrainos ir Slovakijos vadovai penktadienį surengė pokalbį telefonu, stiprėjant ginčui dėl rusiškos naftos tiekimo Bratislavai. „Prezidentas kalbasi su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Prezidentas kviečia jį į Ukrainą aptarti visų esamų klausimų“, – sakoma Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.

Buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyj radijo „Radio NV“ eteryje pareiškė, kad 2022 metais Vengrija galėjo ruoštis puolamiesiems veiksmams prie sienos su Ukraina, rašoma UNIAN. Pasak jo, 2022 m. vasario 24 d. Vengrijos kariuomenė išsidėstė palei Ukrainos sieną su pontoniniais tiltais, skirtais Tisos forsavimui. Budapešto paaiškinimus, kad tai buvo daroma siekiant priimti pabėgėlius, jis pavadino nepagrįstais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė matantis galimybių langą pasiekti taiką iki lapkričio mėn. vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų, rašo „Ukrinform“. Interviu britų televizijai „Sky News“ Ukrainos prezidentas patvirtino esą pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu deryboms ir dėsiantis visas įmanomas pastangas taikai pasiekti, tačiau Ukraina, tikino jis, savo teritorijų neatiduos.

Netoli Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje buvo paskelbtos vietinės paliaubos, kad būtų galima suremontuoti elektros perdavimo linijas, šį rytą pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos vadovu, rašo „Sky News“. Elektrinė, didžiausia Europoje, yra Rusijos kontroliuojama nuo pat netrukus po karo pradžios 2022 metais.

Derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos dėl karo išlieka sudėtingos ir daugiasluoksnės. Kol kas neįmanoma prognozuoti tikslių jų pabaigos terminų. Tai interviu leidiniui „Al Modon“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. K. Budanovas trijų šalių taikos derybas įvertino kaip itin sudėtingą ir daugialypį procesą, kuriame šiuo metu neįmanoma nustatyti konkrečių užbaigimo terminų.

Ukrainoje – dar vienas skambus korupcijos skandalas energetikos sektoriuje. Teisėsaugos duomenimis, atkuriant po apšaudymų nukentėjusią Tripolės šiluminę elektrinę galėjo būti pasisavinta daugiau nei 50 mln. grivinų (apie 1 mln. eurų). Įtariama, kad rangovų vadovai padidino darbų ir įrangos kainas, o dalį lėšų išsigrynino per su jais siejamas įmones. Dar viena „schema“ energetikos sektoriuje: daugiau nei 50 mln.

Pranešama, kad naktį Ukraina surengė smūgius, pataikydama į šiluminę elektrinę Belgorodo srityje ir naftos saugyklą okupuotame Luhanske, remiantis Rusijos pareigūnų teiginiais ir socialiniuose tinkluose paskelbta liudininkų medžiaga, rašo „Kyiv Independent“. Sistemos HIMARS smogė Belgorodo regiono centrui, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilinova-Plus“, cituodamas vietos gyventojus. Dėl atakų dalis miesto liko be elektros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šiuo metu Ukraina negali susigrąžinti savo teritorijų, tačiau Rusija taip pat negali laimėti, praneša „Sky News“. Pokalbio metu vedėjas pastebi, kad Baltieji rūmai dažnai pareiškia, jog Ukraina negalės laimėti karo ir dėl taikos turės atiduoti dalį teritorijos. Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti, V. Zelenskis paaiškino, kad šiame etape tai reikštų milžiniškas žmonių aukas.

Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo viešbučio pastatą Sumų srityje. Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ informavo Sumų karinės administracijos vadovas Serhijus Krivošenka. „Naktį priešas toliau atakavo miesto infrastruktūrą. Buvo suduoti 2 bepiločių orlaivių smūgiai pastatui miesto centre“, – pažymėjo jis. Kilo gaisras. Iš pastato į slėptuvę evakuota 50 žmonių. Apgadintas viršutinis pastato aukštas. Vėliau pranešta, kad gaisras buvo likviduotas.

Rusijos karinių veiksmų rezultatai praėjusiais metais buvo gana prasti, ir laikas nėra jos pusėje. Apie karo perspektyvas bei tai, kokių rezultatų gali atnešti šie metai mūšio lauke, interviu „The New York Times“ papasakojo karo ekspertas Michaelas Kofmanas.

Vasario 26 d. Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiko Ženevoje deryboms dėl pokarinio atkūrimo, nepaisant aklavietės diskusijose su Rusija. Kyjivas tikisi patvirtinti pagrindines susitarimo detales trišaliame susitikime kovo mėnesio pradžioje. Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pranešė, kad po susitikimo, įvykusio po naktinės Rusijos atakų serijos, jo dalyviai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusija sako, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketina Ukrainai siųsti branduolinius ginklus. Abi šalys tai neigė, tačiau rusų isterija tęsiasi ir propaganda liejasi toliau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujo Ukrainos, JAV ir Rusijos taikos derybų raundo vietą ir galimą datą. Šį kartą susitikimas vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „24 Kanal“. Apie tai V. Zelenskis pranešė per savo vakarinį kreipimąsi vasario 26 dieną. „Šiandien kelis kartus kalbėjausi su Rustemu Umerovu, Davidu Arakhamia ir JAV prezidento atstovais Steve‘u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu po jų šiandien vykusių susitikimų rezultatų.

Pamatinė Rusijos ideologija niekada nepasikeitė. Todėl Ukraina turi sukurti tokias sąlygas, kurioms esant Rusija nustos egzistuoti kaip imperija, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas interviu metu „Al-Modon“. „Valdžios pasikeitimai Rusijoje nepakeitė jos esmės. Nepaisant dabartinio pavadinimo, jos pagrindinė ideologija išlieka nepakitusi“, – pabrėžė K. Budanovas.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir pareiškė „nuoširdžią užuojautą ir solidarumą“ praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė jo biuras. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. įsiveržė į kaimyninę šalį ir sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

JAV sustabdė „Lukoil“ tarptautinio turto pardavimą, siekdamos panaudoti jį kaip spaudimo priemonę prieš Rusiją taikos derybose dėl Ukrainos, praneša „Reuters“. Keturi su situacija susipažinę šaltiniai agentūrai teigė, kad sankcijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“ buvo aptartos ankstesniuose derybų etapuose Ženevoje, Abu Dabyje ir Majamyje. Pasak šaltinių, vasario 26 d. JAV Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) atnaujins bendrąją licenciją.