Ukrainos žvalgyba: ES ir Rusijos prekybos apimtys pasiekė žemiausią visų laikų lygį
2025 m. pabaigoje Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos apyvarta sumažėjo iki žemiausio lygio per visą istoriją, o Rusija faktiškai prarado vieno iš pagrindinių suvienytos Europos prekybos partnerių statusą, savo internetinėje svetainėje pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu – paskutiniu pilnu ketvirčiu iki plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, – abipusė prekyba sumažėjo 5,4 karto arba maždaug 81,5 proc.“, – teigiama pranešime.
Užsienio žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio ES eksportas į Rusiją sumažėjo 61 proc., o importas iš Rusijos – 90 proc.
Kalbant konkrečiai, Rusijos dalis ES išorės eksporto struktūroje sumažėjo nuo 3,2 iki 1,2 proc., o importo struktūroje – nuo 9,2 iki 1,0 proc. Taigi, Rusija faktiškai prarado vieno iš pagrindinių suvienytos Europos prekybos partnerių statusą.
„Šiuo metu Europa fiksuoja stabilų prekybos su Rusija perteklių. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį ES teigiamas balansas siekė 1,5 mlrd. eurų. Palyginimui, 2022 m. antrąjį ketvirtį ES deficitas vien energetikos srityje siekė 42,7 mlrd. eurų. Iki 2025 m. pabaigos dėl naftos embargo, staigaus Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo ir mažesnių energijos kainų šis skaičius sumažėjo iki 3,3 mlrd. eurų“, – pažymėjo žvalgybos tarnyba.
Šiuo metu šalys tebeprekiauja tik siauru prekių asortimentu.
Agentūros teigimu, Rusija iš ES toliau gauna farmacijos produktus, tam tikrų rūšių mašinas ir plastiką – prekes, kurioms taikomos humanitarinės išimtys arba kurios dar nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.
Praradusi galimybę prekiauti civilizuotose rinkose, naudotis daugeliu Europos technologijų, negaudama investicijų ir turėdama ribotą prieigą prie finansinės infrastruktūros, Rusija palaipsniui netenka ir galimybių modernizuoti bei tolimojoje perspektyvoje vystyti savo ekonomiką.
„Perorientavimas į alternatyvias rinkas nepadeda kompensuoti Europos krypties praradimo partnerystės kokybės ar kapitalo ir technologinio bendradarbiavimo apimties atžvilgiu. Kalbant apie strateginę perspektyvą, Rusijai tai reiškia gilėjančią struktūrinę izoliaciją ir didėjančią priklausomybę nuo riboto rato šalių, kurios nepakeičia visiškos integracijos į pasaulinę ekonomiką“, – padarė išvadą Užsienio žvalgybos tarnyba.
Agentūra taip pat pabrėžė, kad Ukrainos atžvilgiu ES ir Rusijos ekonominių ryšių silpnėjimas yra svarbus sankcijų spaudimo elementas, dėl kurio agresorius netenka finansinių išteklių karui tęsti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos Federacijoje buvo panaikinta galimybė viešai susipažinti su pagrindiniais ekonominiais duomenimis, o tai rodo pastangas nuslėpti tikrąją ekonomikos padėtį.
Zelenskis siūlo pagalbą Artimiesiems Rytams: padėtų tik su viena sąlyga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Artimųjų Rytų šalims pagalbą numušant Irano gamybos „Shahed“ dronus, tačiau su viena sąlyga. Interviu „Bloomberg“ jis pareiškė, kad Ukraina galėtų padėti, jei arabų šalių lyderiai įtikintų Maskvą sutikti su paliaubomis.
Nepaisydama JAV perspėjimo, Ukraina atakavo svarbų rusų naftos terminalą
Ukraina pirmadienį ryte atakavo naftos terminalą, esantį Novorosijsko uoste pietinėje Rusijos dalyje, pranešė Ukrainos kariuomenė, nors prieš keletą dienų buvo pranešta, kad JAV įspėjo Kyjivą nepulti šiame uoste esančių jos interesų.
Šeschario terminalui, taip pat netoliese esančiam Kaspijos naftotiekio konsorciumo (KNK) terminalui, kuris tvarko didžiąją dalį Kazachstano naftos eksporto, Ukraina smogė ir praėjusių metų lapkritį.
Dalis KNK akcijų priklauso JAV naftos milžinėms „Chevron“ ir „ExxonMobil“, šis konsorciumas tvarko iki vieno procento pasaulio naftos atsargų.
Anot JAV žiniasklaidos, po praėjusiais metais įvykdytų išpuolių JAV valstybės departamentas paragino Ukrainą nebepuldinėti Jungtinių Valstijų interesų uoste, praėjusią savaitę pasakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose.
Kol kas nėra aišku, kada Jungtinės Valstijos pareiškė šį įspėjimą ir kokioms uosto dalims jis galioja.
Novorosijskas tvarko apie penktadalį Rusijos žaliavinės naftos siuntų ir yra didžiausias šalies eksporto centras Juodosios jūros regione.
Rusijos socialinėje žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtinti vaizdo įrašai, kuriuose neva matyti uoste kilęs gaisras ir nakties dangų perskrodžiantis svaidmuo.
„Kovo 2 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Šeschario naftos terminalui ir Novorosijsko karinei bazei Rusijos Krasnodaro krašte“, – platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenė.
„Objekte užregistruotas didelio masto gaisras.“
Per išpuolį buvo sužeisti penki žmonės, savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė Rusijos Krasnodaro srities gubernatorius, tačiau apie naftos terminalą neužsiminė.
Jis pridūrė, kad mieste buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Syrskis: žiemos mėnesiais Ukraina atsikovojo daugiau teritorijų nei Rusijai pavyko užimti
Per praėjusius žiemos mėnesius Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė priešui didelių nuostolių ir atsikovojo daugiau teritorijų nei Rusijai pavyko užkariauti, tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Rusija, jo duomenimis, per praėjusius tris mėnesius neteko daugiau karių nei sugebėjo įtraukti į savo gretas. Per šį laikotarpį žuvo arba buvo sunkiai sužeista 92 850 rusų karių. Kasdieniniai nuostoliai, anot O. Syrskio, buvo maždaug 1 030 žuvusių ar sužeistų kareivių.
Priešas, be to, neteko 322 tankų, 430 šarvuotų automobilių, 2 967 artilerijos sistemų, 110 daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, 55 oro gynybos sistemų, 5 lėktuvų, sraigtasparnio, 65 269 mūšio lauke panaudotų dronų, 1 laivo ir 1 vieno povandeninio laivo, 11 927 automobilių ir 65 specialios įrangos vienetų.
Kariuomenės vadas ypač pabrėžė sėkmingus Ukrainos dalinių veiksmus Oleksandrivkos ir Huliaipolės fronto atkarpose, ginant Kupjanską bei sulaikant rusų veržimąsi Pokrovsko ir Myrnohrado aglomeracijoje.
Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó paskelbė, kad Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl, jo žodžiais tariant, tariamos „atviros vengrų tautybės asmenų medžioklės“ mobilizacijos tikslais.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „X“ pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltánas Kovácsas.
„Užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó paskelbė, kad Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl kaimyninėje šalyje vykstančios priverstinės karo tarnybos, kurios aukomis tapo dar du vengrų tautybės jaunuoliai“, – rašoma pranešime.
Pasak P. Szijjártó, Ukrainoje „siekiant tęsti karą gatvėse vyksta atvira žmonių medžioklė“. Jis teigė, kad vienas vyras iš Berehovo, kuris turi ir Vengrijos pilietybę, buvo „paimtas, nors yra oficialiai atleistas nuo tarnybos“, o kitas vengrų kilmės jaunuolis, turintis psichikos sveikatos problemų, buvo tariamai „pagrobtas ir nuo to laiko yra dingęs“.
P. Szijjártó pabrėžė, kad Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl, jo žodžiais tariant, priverstinės karo tarnybos ir „atviros medžioklės gatvėse“, kurios, jo teigimu, „aukomis nuolat tampa vengrai“.
Vengrijos užsienio reikalų ministras taip pat pareiškė, kad „Ukrainoje vyksta visiškai beviltiškas ir beprasmis karas, o Briuselis į jį pila nesuskaičiuojamas pinigų sumas“ ir dar kartą paragino nedelsiant karą nutraukti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusiais metais Ukrainos užsienio reikalų ministerija Vengrijos žiniasklaidos pareiškimus apie teritoriniame mobilizacijos centre neva sumuštą ir nuo patirtų traumų mirusį vengrų kilmės Ukrainos kariškį Josypą Šebešteną ir priverstinę mobilizaciją pavadino manipuliacijomis.
Rusijos puolimas Ukrainoje sulėtėjo, rodo analizė
Rusijos kariuomenės puolimas fronto linijoje Ukrainoje vasarį buvo lėčiausias per beveik dvejus metus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė, Kyjivo pajėgoms pasiekus keletą lokalizuotų proveržių.
Rusijos kariuomenė per mėnesį pasistūmėjo iš viso per 123 kv. km – mažiausiai nuo 2024 metų balandžio, rodo ISW duomenys.
Sulėtėjimas įvyko Maskvos pajėgoms fronte susidūrus su sunkumais po to, kai Elonas Muskas (Ilonas Maskas) užblokavo Rusijos pajėgų prieigą prie „Starlink“ terminalų.
Siaubingas Rusijos smūgis civiliams: atakuotas Ukrainos keleivinis traukinys
Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes, įskaitant aukas, kurių pareikalavo ataka prieš civilinį keleivinį traukinį, pirmadienį pranešė ukrainiečių valdžios institucijos.
Maskva bombarduoja Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą, net kai Jungtinės Valstijos spaudžia Kyjivą susitarti dėl sunkiai pasiekiamo taikos susitarimo su Kremliumi.
Trys žmonės žuvo apgultame rytiniame Kramatorsko mieste, Ukrainos tvirtovėje, link kurios stumiasi Rusijos pajėgos, pranešė miesto karinės administracijos vadovas.
55 metų vyro kūnas buvo rastas po namo griuvėsiais centrinėje Dnipropetrovsko srityje, kur vėliau pirmadienį įvykdyta drono ataka prieš važiuojantį traukinį pražudė vieną žmogų, o dar septyni buvo sužeisti, atskiruose pranešimuose teigė Kyjivo ir vietos pareigūnai.
„Lokomotyvo įgula nedelsdama sustabdė traukinį. Keleiviai buvo evakuoti ir jiems suteikta pirmoji pagalba“, – sakė vicepremjeras Oleksijus Kuleba.
Ukrainos geležinkelių generalinis direktorius Oleksandras Percovskis praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad padidėjęs Rusijos smūgių skaičius prieš geležinkelių infrastruktūrą žymi „bandymą efektyviai atkirsti tam tikrus Ukrainos regionus“.
Moteris, gimusi 1937 metais, taip pat žuvo šiauriniame Černihivo regione, besiribojančiame su Rusija, pranešė tenykščiai pareigūnai.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, sukeldama kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešusį šimtus tūkstančių karių ir civilių gyvybių abiejose pusėse.
Kremlius: Maskva lieka atvira Vašingtono tarpininkavimui derybose su Ukraina
Maskva, Kremliaus duomenimis, nepaisant savo kritikos dėl JAV atakų prieš Iraną, lieka atvira Vašingtono tarpininkavimui derybose dėl karo su Ukraina užbaigimo.
„Mes toliau labai vertiname Jungtinių Valstijų tarpininkavimo pastangas, tačiau pirmiausiai pasitikime tik savimi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. Rusija ir toliu vadovausis tik savo interesais, pridūrė jis.
Nėra aišku, ar dėl padėties Artimuosiuose Rytuose įvyks kovo pradžioje numatyti trišaliai pokalbiai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apie kuriuos skelbė Ukraina. Pastarąjį kartą tokie pokalbiai vyko Ženevoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį žurnalistams sakė, kad kovo 5–8 dienomis Abu Dabyje planuoti pokalbiai kol kas nėra atšaukti.
„Susitikimas turi vykti, jis svarbus mums. Mes remiame šį susitikimą“, – teigė V. Zelenskis. Jei dėl saugumo padėties derybos Abu Dabyje nebūtų įmanomos, esą yra kitų vietų, kuriose jau vyko atitinkamos derybos.
„Turkija ir Šveicarija. Remsime kiekvieną iš šių trijų vietų, kuriose galėtų vykti susitikimas. Laukiame partnerių atsakymo“, – pažymėjo V. Zelenskis.
D. Peskovas, komentuodamas oro smūgius Iranui, kalbėjo apie „didelį nusivylimą“ Kremliuje. JAV, nepaisydamos vykstančių derybų su Iranu, esą nusprendė pradėti „tiesioginę agresiją| prieš šalį.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje jau šeštadienį griežtai pasmerkė Izraelio ir JAV atakas prieš Iraną. Prezidentas Vladimiras Putinas Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą pavadino „cinišku visų žmogiškos moralės normų ir tarptautinės teisės pažeidimu“.
Rusija yra Irano sąjungininkė ir su vadovybe Teherane, be kita ko, yra sudariusi susitarimą dėl strateginės partnerystės. Ši praeityje apėmė ir abipusį ginklų tiekimą. Tačiau priešingai, nei su Šiaurės Korėja, partnerystė nenumato abipusės karinės paramos. Be to, Rusija ir toliau yra įsitraukusi į karą su Ukraina, todėl vargu ar galėtų teikti karinę pagalbą Iranui.
Zelenskis: įvykiai Irane yra geras signalas Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo pastaruosius įvykius Irane, pabrėždamas Rusijos silpnumą ir siųsdamas įspėjimą Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.
V. Zelenskio teigimu, situacija Irane turėtų tapti rimtu signalu Rusijos lyderiui.
„Tai, kas vyksta Irane, manau, yra geras signalas, kad Putinas pamatytų, kuo baigiasi diktatūra“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Rusijos kaip sąjungininkės vaidmuo
Kalbėdamas apie Rusijos tarptautinę įtaką ir paramą savo partneriams, V. Zelenskis pažymėjo, kad Maskva nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų kritinėse situacijose. Kaip pavyzdį jis nurodė įvykius Sirijoje.
„Putinas jau parodė, koks jis sąjungininkas Sirijoje, kai, iš principo, jie buvo nepajėgūs padėti Basharo al-Assado režimui. Taip pat, mano nuomone, jie pademonstravo savo silpnumą ir dabar – kaip sąjungininkai jie yra niekingi“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis tikisi, kad derybos su Rusija įvyks artimiausiomis dienomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikintis, kad Abu Dabyje suplanuotos derybos su Rusijos pareigūnais įvyks, tačiau dėl karo Irane pritarė ir alternatyvioms susitikimo vietoms.
„Buvo numatyta, kad susitikimas įvyks tarp 5 ir 8 dienos, preliminariai kovo 5–6 dienomis. Susitikimas buvo planuojamas Abu Dabyje“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad šios svarbios derybos privalo įvykti.
„Jei dėl raketų ir dronų kils sunkumų su Abu Dabiu, manau, turime Turkiją, turime Šveicariją, – teigė jis. – Mes neabejotinai pritarsime bet kuriai iš šių trijų susitikimo vietų.“
Per Rusijos naktines atakas Ukrainoje žuvo penki žmonės
Ukrainos valdžios institucijos pirmadienį pranešė, kad per naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, nes Maskva tęsia karą nepaisydama JAV raginimo pradėti derybas.
Trys žmonės žuvo rytų Ukrainos Kramatorsko mieste, kurį bando užimti Rusijos pajėgos, pranešė miesto karinės administracijos vadovas.
55 metų vyro kūnas buvo rastas namo griuvėsiuose centrinėje Dniepropetrovsko srityje, o 1937 m. gimusi moteris žuvo šiaurinėje Černihivo srityje, pranešė vietos pareigūnai.
Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį, sukeldama kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, dėl jo abiejose pusėse žuvo šimtai tūkstančių karių ir civilių.
Smūgis strateginiam objektui: liepsnos apėmė vieną didžiausių Rusijos naftos bazių Juodojoje jūroje
Per Ukrainos dronų atakas Rusijos Juodosios jūros uostamiestyje ir karinio jūrų laivyno bazėje Novorosijske buvo sužeisti penki žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Per smūgius buvo apgadinti aštuoni daugiabučiai ir devyni privatūs namai, „Telegram“ platformoje parašė Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Nepriklausomas leidinys „Astra“ pranešė apie gaisrą Šešchario naftos terminale miesto pietuose, jį, kaip manoma, sukėlė dronų atakos.
Terminalas yra strategiškai svarbus Rusijai ir naftos bei naftos produktų eksportui per Juodąją jūrą. Anksčiau Ukrainos dronai šį objektą apgadino 2025 m. lapkritį per ataką prieš netoliese esančią karinę bazę.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį buvo numušti 172 Ukrainos dronai, 67 iš jų virš Juodosios jūros ir 66 virš pietinės Krasnodaro srities.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos vadai verčia sužeistus kareivius grįžti į frontą
Ukrainos žvalgyba perėmė pokalbį, atskleidusį nežmonišką Rusijos vadų elgesį su kareiviais. Garso įrašą paviešino Ukrainos žvalgybos valdyba.
Perimtame pokalbyje Rusijos pėstininkas skundžiasi savo vadui dėl sunkių sužalojimų ir nušalimų, sukėlusių rimtų komplikacijų. Kareivis praneša, kad jis ir kiti kareiviai susižeidė rankas, vystosi gangrena, nušalimus reikia sutvarstyti. Vadui tai nerūpi, jis reikalauja vykdyti įsakymą.
„Šis perimtas pokalbis dar kartą parodė, kad į Rusijos armijos kareivių gyvybę ir sveikatą visiškai neatsižvelgiama“, – sakoma žvalgybos tarnybos pranešime.
Anksčiau žvalgyba perėmė kitą pokalbį, per kurį Rusijos vadas grasino fiziniu smurtu, kad priverstų pavaldinius pulti.
Rusai smogė Zaporižiai valdomomis bombomis, Kryvyj Rihui – dronais
Per priešo ataką valdomomis bombomis Zaporižios srityje buvo sužeisti du vaikai ir sunaikintas namas.
Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities karinės administracijos vadovo Ivano Fedorovo pranešimu „Telegram“ tinkle.
„Rusai smogė Komyšuvachai valdomomis bombomis. Buvo sunaikintas namas, o kaimyniniai pastatai apgadinti sprogimo bangos ir skeveldrų“, – teigiama pranešime.
Sužeistos dvi mergaitės, 9 ir 15 metų amžiaus, joms suteikta visa reikalinga medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, paskutinę žiemos dieną Rusija surengė daugiau nei 780 smūgių Zaporižios srityje.
Smūgiai Kryvyj Rihui
Priešas atakavo Kryvyi Riho miestą, apgadindamas pramonės objektą ir sukeldamas gaisrus mieste.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas smogė Kryvyi Rihui. Mieste buvo apgadintas vienas įmonės objektas. Ten kilo keli gaisrai. Ugniagesiai dirba, kad pašalintų padarinius“, – teigiama pranešime.
Preliminariais duomenimis, aukų nėra.
Pasak ankstesnių pranešimų, praėjusią naktį Kryvyi Rihas patyrė masinę Rusijos dronų ataką.
Juodžiausias vasaris Ukrainai: Rusija pasiekė šiurpų raketų atakų rekordą
2026 m. vasarį Rusija į Ukrainą paleido 288 raketas – tai didžiausias mėnesio rodiklis nuo 2023 m. pradžios. Tai rodo agentūros AFP atlikta analizė, pagrįsta kasdienėmis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų ataskaitomis. Raketų smūgių skaičius, palyginti su sausiu (135 raketos), išaugo daugiau nei dvigubai ir viršijo ankstesnį rekordą – 270 raketų, užfiksuotą 2025 m. spalį.
Be raketų, praėjusį mėnesį Rusija į Ukrainą paleido 5059 tolimojo nuotolio dronus – tai 13 proc. daugiau nei sausį. Praėjusią žiemą, kuri Ukrainai tapo sunkiausia nuo karo pradžios, masiniai Rusijos vykdomi civilinės infrastruktūros apšaudymai lėmė didelio masto elektros ir šildymo atjungimus, palikdami šimtus tūkstančių ukrainiečių be šviesos ir šilumos. Kyjivas ir ES šalys nurodo, kad Rusija ketvirtus metus iš eilės tikslingai naikina šalies energijos sistemą, bandydama palaužti civilinius gyventojus.
Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos sistemai
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, apibendrindamas žiemos rezultatus, pranešė, kad per tris mėnesius Rusijos Federacija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 14,6 tūkst. valdomų aviacinių bombų, 738 raketas ir beveik 19 tūkst. smūginių bepiločių orlaivių, daugiausia iranietiškų „Shahed“. Šiuo metu visoje šalyje vyksta planiniai elektros energijos atjungimai, siekiant kompensuoti deficitą tinkluose.
2024 m. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė aukšto rango Rusijos kariškių suėmimo orderius, kaltindamas juos karo nusikaltimais dėl smūgių energetikos objektams, sukeliantiems neproporcingą žalą civiliniams Ukrainos gyventojams.
Atsakydamos į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, Ukrainos pajėgos reguliariai vykdo bepiločių orlaivių smūgius Rusijos naftos bazėms ir naftos perdirbimo gamykloms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis perspėja: Rusija ruošia naują smūgių bangą – taikysis ne į energetiką
Rusija rengia naują smūgių bangą prieš Ukrainą. Šį kartą Rusijos pajėgos planuoja atakuoti ne Ukrainos energetikos sektorių, komentare žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija ruošia naują bangą, kuri bus nukreipta į infrastruktūrą, logistiką ir vandens tiekimą. Jie nori, kad turėtume problemų būtent su vandeniu“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad bendruomenės turi susitelkti į šį iššūkį, o Kyjivas privalo gauti daugiau raketų oro gynybai.
Naktį Rusijos pajėgos masiškai atakavo Kryvyj Rihą dronais. Apšaudyta įmonė, po to kilo keli gaisrai. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos pietų kryptimi sunaikino vieną „Shahed“ tipo droną, rašo „RBC-Ukraina“.
Dienos metu rusai dronais atakavo Odesą – mieste buvo girdėti sprogimai. Miesto administracijos duomenimis, po smūgio buvo sugriautas privatus namas ir kilo gaisras.
Oro pajėgos pranešė, kad Rusijos pajėgos per naktį paleido daugiau nei 90 smogiamųjų dronų. Užfiksuota apie 19 pataikymų. Daugumą priešo taikinių numušė oro gynybos pajėgos.