Visi penki agentūros pašnekovai mano, kad Rusija nenori greitai užbaigti karo. Keturių iš jų teigimu, Maskva naudojasi derybomis su JAV tam, kad pasiektų sankcijų atšaukimą ir sudarytų verslo sandorius. Vienas iš „Reuters“ šaltinių trečiadienį Ženevoje pasibaigusias derybas pavadino „teatralizuotu vaidinimu“.
Maskva nesiekia taikos susitarimo, o bando įgyvendinti savo tikslus, kurie nepasikeitė, teigė vienas iš šaltinių. Tarp jų, pasak jo, yra Volodymyro Zelenskio nušalinimas nuo valdžios ir Ukrainos pavertimas neutralia „buferine zona“ tarp Rusijos ir Vakarų.
Kitas agentūros pašnekovas pabrėžė, kad pagrindinė problema yra ta, jog Rusija nenori greitos taikos ir jai jos nereikia, o šalies ekonomika nėra „ant žlugimo ribos“.
Teritorinės nuolaidos ir Maskvos reikalavimai
Rusijos teritorines pretenzijas, to paties pašnekovo teigimu, būtų galima patenkinti perdavus Maskvai dalį Donecko srities, kurios jai nepavyko užimti. Tačiau tokiu būdu Kremlius nepasiektų tikslo nuversti V. Zelenskio vyriausybę, pabrėžė jis. Trečiasis „Reuters“ šaltinis pavadino klaidinga nuomonę, kad Donecko srities teritorijos užleidimas atneš greitą taiką. „Jei rusai gaus šias nuolaidas, manau, tai galbūt taps realių derybų pradžia“, – sakė jis. Tačiau po to Maskva pateiks naujus reikalavimus, pridūrė pašnekovas.
Dviejų agentūros šaltinių teigimu, Maskva bando suskaidyti derybas į dvi kryptis – dėl karo užbaigimo ir dėl dvišalių susitarimų tarp Rusijos ir JAV, kurie apimtų sankcijų atšaukimą Rusijai. V. Zelenskis vasario pradžioje teigė, kad Rusija pasiūlė JAV plataus masto ekonominį sandorį. Pasak vieno iš „Reuters“ pašnekovų, šis pasiūlymas buvo sudarytas taip, kad patiktų tiek D. Trumpui, tiek Rusijos verslininkams, kurie negavo naudos iš karo, bet kurių lojalumą Kremlius nori išlaikyti.
Vieno iš šaltinių vertinimu, antrąjį 2026 m. pusmetį Rusija susidurs su rimta finansine rizika. Tai jis aiškino ribota Maskvos prieiga prie kapitalo rinkos dėl sankcijų ir didelėmis skolinimosi sąnaudomis. Visgi kitas šaltinis išreiškė nuomonę, kad Rusijoje yra „atspari visuomenė“, galinti ištverti sunkumus.
Trečiadienį Ženevoje baigėsi trečiasis trišalių derybų tarp Rusijos, Ukrainos ir JAV ratas. Derybos vyko dvi dienas, tačiau antrąją dieną diskusijos tęsėsi tik dvi valandas. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis diskusijas pavadino sunkiomis, bet darbinėmis. V. Zelenskis sakė, kad po derybų šalys priartėjo „karine kryptimi“, bet ne politine.
„The New York Times“ rašė, kad derybos parodė nežymią pažangą ir pademonstravo, jog karo nutraukimas vis dar nepasiekiamas. Leidinio duomenimis, Ženevoje šalys bandė pasiekti kompromisą dėl teritorijos kontrolės klausimo. Pastarosiomis savaitėmis, kaip pranešė NYT, šalys aptarinėjo demilitarizuotos zonos Donbase sukūrimo idėją. Taip pat derybų dalyviai svarstė civilinės administracijos formavimą šios teritorijos valdymui, į kurią įeitų ir Rusijos, ir Ukrainos atstovai. Tačiau, NYT šaltinių teigimu, šalys yra toli nuo susitarimo šiuo klausimu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
