Kaip praneša „The Guardian“, remdamasis Europos šalių žvalgybos duomenimis, Maskvoje buvo vertinama, kad tik 10 proc. ukrainiečių bus pasirengę priešintis okupacinėms pajėgoms. Likusieji 90 proc., kaip buvo manoma Kremliuje, arba aktyviai palaikys Rusijos armijos įvedimą, arba galiausiai jį priims šiek tiek paburnoję.
Asmuo, turėjęs apie Ukrainą kitokios informacijos nei visi kiti, buvo Išorinės žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas. Jis išgarsėjo mikčiojimu ir nerišlia kalba istoriniame Kremliaus posėdyje, kuriame Vladimiras Putinas klausė Saugumo tarybos narių nuomonės dėl Ukrainos.
„The Guardian“ šaltinių teigimu, S. Naryškinas žinojo tai, ko nežinojo kiti. „Tačiau jis yra silpnas ir neryžtingas, o Putinas norėjo, kad visi būtų šio sprendimo dalimi. Todėl pamatėte tokį (S. Naryškino – red. past.) elgesį, kokį pamatėte“, – sakė leidinio pašnekovas. S. Naryškinas atrodė išsigandęs, tačiau galiausiai parėmė V. Putiną.
Vienintelis pasipriešinęs balsas ir žvalgybos klaidos
Atvirai prieš Kremliaus posėdyje pasisakė tik vienas žmogus – prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, vienas seniausių V. Putino bendražygių, pažįstantis jį nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. D. Kozakas buvo pakraupęs dėl V. Putino planų, tačiau tai, kas vyksta, suvokė tik Kremliaus posėdžio dieną, „The Guardian“ pasakojo jam artimas šaltinis.
Leidinio duomenimis, to susitikimo metu D. Kozakas įrodinėjo V. Putinui ne iš moralinės, o iš strateginės perspektyvos, kad invazija į Ukrainą virs katastrofa, nors ir nežinojo, ką tiksliai planuoja V. Putinas – ribotą operaciją Donbasui užimti ar plataus masto karą. Pasibaigus posėdžiui, D. Kozakas liko dviese su V. Putinu ir toliau su juo ginčijosi, pranešė „The Guardian“ šaltinis. D. Kozako pasisakymas buvo iškirptas iš televizijos transliacijos, o 2025 m. pabaigoje jis pasitraukė iš visų pareigų prezidento administracijoje.
Kremliaus lūkesčiai dėl ukrainiečių paramos Rusijos invazijai pasirodė esantys beviltiškai optimistiški, rašo „The Guardian“. Visgi, net remiantis Maskvos vertinimais, prieš okupacinę armiją galėjo stoti apie 4 mln. žmonių. Europos žvalgybų nuomone, V. Putino tuo metu sutelktų pajėgų prie Ukrainos sienų akivaizdžiai nepakako tokiam pasipriešinimui palaužti.
Iš dalies todėl daugelis Europos šalių iki paskutinės akimirkos netikėjo, kad V. Putinas pasiryš karui. Prancūzijos ambasadorius apie invaziją sužinojo tik tada, kai jį Kyjivo bute pažadino Rusijos raketų garsas, rašo „The Guardian“.
Vokietijos išorinės žvalgybos (BND) vadovas Bruno Kahlis į Kyjivą atskrido vasario 23 d., kai JAV, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos žvalgybos tarnybos jau buvo nustačiusios, kad Rusijos pusėje duotas įsakymas pulti. Net kai Vokietijos ambasadorius Kyjive gavo įsakymą evakuoti diplomatus iš miesto, B. Kahlis ignoravo šį įspėjimą ir kaip niekur nieko planavo susitikimus kitai dienai. B. Kahlį invazijos dieną teko evakuoti iš Kyjivo padedant Lenkijos žvalgybai keliais, užsikišusiais nuo bėgančių ukrainiečių.
„Mes netikėjome, kad tai įvyks, nes manėme, kad idėja, jog jie galės įžengti į Kyjivą ir tiesiog paskirti marionetinę vyriausybę, yra visiškai beprotiška, – „The Guardian“ sakė vienas Europos žvalgybos darbuotojas. – Kaip paaiškėjo, tai iš tikrųjų buvo visiškai beprotiška.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
