Karas Ukrainoje

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, būdamas Pekine, paprašė Kinijos vadovų prisidėti prie Rusijos agresijos prieš Ukrainą nutraukimo. Apie tai Vokietijos lyderis pranešė spaudos konferencijoje Kinijos sostinėje po susitikimo su šalies vadovu Xi Jinpingu ir ministru pirmininku Li Qiangu, rašo UNIAN. „Kinijos balsas girdimas pasaulyje. Jos sprendimai turi svorį. Tačiau tai taip pat reiškia atsakomybę.

Pagrindinis veikėjas tinkle, kuris išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. Kenijos piliečių kovoti Rusijos kariuomenės pusėje, ketvirtadienį buvo apkaltintas prekyba žmonėmis, pranešė valstybės prokuroras. Įdarbinimo agentūros „Global Face Human Resources“, per kurią keniečiai tariamai buvo siunčiami į Rusiją, įkūrėjas 33-ejų Festus Omwamba buvo atvesdintas į teismą po jo sulaikymo Mojalės mieste, esančiame palei sieną su Etiopija.

Rusijos šviesolaidinis FPV dronas pirmą kartą pasiekė Charkivą, pažymėdamas naują technologinį iššūkį. Ši technologija daro bepiločius orlaivius nematomus tradicinėms elektroninės kovos sistemoms. Tačiau panikuoti nėra pagrindo, teigė „Defence Express“ ekspertas Ivanas Kyryčevskis. Vasario 25 d. apie 15.00 val. Rusijos pajėgos panaudojo šviesolaidinį FPV droną prieš Charkivą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tęsia karą Ukrainoje, kai padėtis fronte iš esmės yra aklavietėje, o šalies ekonomika patiria vis didesnių sunkumų, rašo „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad žiemos bombardavimo kampanija nesugebėjo priversti ukrainiečių kapituliuoti, nors per dar vieną masinę naktinę ataką dešimtys žmonių buvo sužeisti. Straipsnyje teigiama, kad geriausia Rusijos lyderio galimybė šiuo metu gali būti susijusi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, minint Pasipriešinimo Krymo aneksijai dieną, pasiuntė aiškią žinią pasauliui – karas prasidėjo dar 2014-aisiais, tačiau tuomet daugelis pasirinko „užmerkti akis“. Pasak jo, būtent Vakarų abejingumas padrąsino Vladimirą Putiną imtis dar didesnės agresijos ir pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą. Jis apgailestavo, kad „pasaulis patarė Ukrainai tylėti“ ir „užmerkė akis“, pridurdamas, jog Krymo aneksija buvo karo pradžia.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį pareiškė, kad ketverius metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą lems, ar Europa, ar Maskva taps trečiuoju naujosios pasaulio tvarkos ramsčiu. Kyjivo derybininkai ketvirtadienį Ženevoje susitinka su JAV pareigūnais, siekdami rasti sprendimą dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.

Vyrauja nuomonė, kad dirbtinis intelektas (DI), jei jam būtų patikėtas šalių valdymas, gebėtų sėkmingai išvengti konfliktų bei susidūrimų ir spręstų žmonijos problemas. Tačiau praktiniai tyrimai parodė, kad situacija yra visiškai kitokia. Per virtinę sumodeliuotų tarptautinių krizių šiuolaikiniai dirbtinio intelekto modeliai reguliariai priimdavo sprendimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas pareiškė, kad Ukraina galėtų būti „nepriklausoma ir suvereni valstybė“, jei Kyjivas būtų draugiškas Maskvai.

JAV ir Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį Ženevoje turi susitikti naujam derybų ratui, vyksiančiam kelios valandos po to, kai Rusija į savo kaimynę paleido naują raketų ir dronų krušą. Susitikime dalyvaus pagrindinis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas ir JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris, o tolesnės trišalės derybos, taip pat dalyvaujant Rusijai, turėtų įvykti kovo pradžioje.

Trečiadienį dronas pažeidė NATO narės Rumunijos oro erdvę. Tuo metu Rusija vykdė puolimą prieš Ukrainą. Apie tai skelbiama Rumunijos Nacionalinės gynybos ministerijos pranešime spaudai. Ministerijos radarai trečiadienį aptiko droną kaimynystėje, dėl to buvo preventyviai aktyvuotos oro gynybos sistemos, o apie 17:50 pagal buvo pakelti du F-16 naikintuvai. 18:07 Tulčos apskrities gyventojams buvo išsiųstas pranešimas.

Rusija Kyjivui perdavė 1 tūkst. Ukrainos karių palaikus, o Ukraina mainais grąžino 35 rusų palaikus, ketvirtadienį pranešė Maskvos derybininkas. „1 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikai buvo perduoti Ukrainai. Rusijai buvo perduoti 35 žuvusių rusų kovotojų palaikai“, – socialiniame tinkle rašė Maskvos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis. „1 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikai buvo perduoti Ukrainai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine susitikęs su Vokietijos federaliniu kancleriu Friedrichu Merzu, pareiškė, kad taikos derybose dėl Ukrainos turėtų būti užtikrintas lygiateisis visų šalių dalyvavimas, omenyje aiškiai turėdamas būtinybę į taikos procesą įtraukti ir Europos Sąjungą.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai masiškai atakavo Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia naujausią informaciją apie ataką. Pranešimu apie padėtį V. Zelenskis pasidalijo savo „Telegram“ kanale. „Šiąnakt Rusija vėl kariaudama smogė kritinei infrastruktūrai ir įprastiems gyvenamiesiems namams. Keturi šimtai dvidešimt dronų, kurių dauguma – „Shahed“, ir 39 įvairių tipų raketos, tarp jų 11 balistinių, buvo paleistos į mūsų žmones.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį ryte paskelbė atvirą laišką Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Laišką jis paskelbė platformoje „X“. Orbano laiškas Zelenskiui Žemiau pateikiame į lietuvių kalbą išverstą laišką. „Atviras laiškas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Gerbiamas Prezidente, Jau ketverius metus Jūs nesugebate priimti suverenios Vengrijos vyriausybės ir Vengrijos žmonių pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos karo.

Ukrainos dronų gamintoja „Ukrspecsystems“ atidarė naują gamyklą Anglijoje, kuri, kaip tikimasi, padės užtikrinti gyvybiškai svarbios įrangos tiekimą Ukrainos armijai, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė. Bendrovė investavo 200 mln. svarų sterlingų (231 mln. eurų) į projektą, kuris apima gamybos įrenginius Mildenhale ir bandymų aikštelę Elmsete, Rytų Anglijoje, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, likus mažiau nei septynioms savaitėms iki rinkimų, visomis jėgomis vykdo kampaniją prieš Ukrainą, pastebi „Bloomberg“. Taip jis be kita ko griauna Europos planus padėti Kyjivui. V. Orbanas susiduria su galimybe patirti nesėkmę rinkimuose. Apklausos rodo nepalankų požiūrį į jo partiją, o tai V. Orbaną stumia į kampą.

Buvusi NATO gynybos ir saugumo bendradarbiavimo direktorės pavaduotoja Gerlinde Nigus įvardijo, kas priverstų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą, rašo „Ukrinform“. Anot jos, Ukrainą reikia apginkluoti „iki dantų“ ir užtikrinti ilgalaikį finansinį bei politinį stabilumą šalyje.

Dėl masinės Rusijos atakos prieš Ukrainą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Lenkija taip pat turėjo imtis veiksmų. Apie tai socialiniame tinkle „X“ praneša Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė. „Dėmesio. Dėl neseniai įvykdyto masinio Rusijos Federacijos puolimo Ukrainos teritorijoje, vykdyto naudojant oro desanto priemones, Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgos pradėjo veikti mūsų oro erdvėje.

Aiškėja netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio detalės, skelbia „Axios“. Anot leidiniui komentavusio ukrainiečių pareigūno ir dviejų kitų šaltinių, D. Trumpas V. Zelenskiui pareiškė norintis kuo greičiau užbaigti karą. D. Trumpas nori kuo greičiau užbaigti  karą Ukrainoje, tačiau Ukraina ir Rusija nesutaria dėl dalies klausimų, ypač teritorijų.

Ketvirtadienį Ženevoje JAV ir Ukrainos pareigūnai baigė derybas, per kurias aptarė pastangas nutraukti ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Maskvai pareiškus, kad neskuba pasirašyti susitarimo.

Specialusis Kremliaus pasiuntinys ekonomikos reikalams Kirilas Dmitrijevas ketvirtadienį planuoja vykti į Ženevą susitikti su JAV derybininkais, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.  „Dmitrijevas planuoja ketvirtadienį atvykti į Ženevą tęsti derybų su amerikiečiais ekonomikos klausimais“, – neįvardytą šaltinį citavo „Tass“. Ketvirtadienį JAV pasiuntiniai susitiks su Ukrainos pareigūnais Taip pat ketvirtadienį JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushn...

Volodymyras Zelenskis trumpai apžvelgė šio vakaro pokalbį su Donaldu Trumpu, kuriame, jo teigimu, taip pat dalyvavo JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, rašo „Sky News“. „Mūsų komandos šiuo metu intensyviai dirba, ir aš joms padėkojau už visas pastangas ir įsitraukimą į derybas siekiant užbaigti karą“, – teigė V. Zelenskis. Ukrainos vadovas nurodė, kad buvo aptarti klausimai, kuriuos numatoma nagrinėti per ateinančias taikos derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė Amerikos derybininkams siekti „nutraukti žudynes“ kare Ukrainoje, pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, rašo „RBC-Ukraina“. „Mes vykdome labai, labai apgalvotas derybas tiek su rusais, tiek su ukrainiečiais. Akivaizdu, kad rusai turi savo raudonąsias linijas, ukrainiečiai taip pat turi savo raudonąsias linijas. Prezidentas pavedė visai komandai, pradedant Marco Rubio ir visiems kitiems, bandyti nutraukti žudynes“, – sakė jis.

Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis „politiniu sprendimu“. Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas, brigados generolas Oleksandras Pivnenka, rašo UNIAN. „Visi karai kada nors baigiasi. Baigsis ir šis karas. Tačiau jis baigsis politiniu sprendimu. Manau, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp politikų ir kariškių, kad politikai pernelyg nesikištų į karinę sritį, o kariškiai pernelyg nesikištų į politiką“, – sakė O. Pivnenka.

Skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius įspėjo tarptautinę bendruomenę, kad ji neturėtų pamiršti Rusijos pradėto karo poveikio jo gimtojoje Ukrainoje. „Juntamas tam tikras karo nuovargis, o reportažai apie Ukrainą nebėra prioritetų sąrašo viršuje. Žmonės nebežino, kas čia vyksta kiekvieną dieną“, – duodamas interviu transliuotojui ZDF sakė V. Heraskevyčius.

Nuo plataus masto invazijos pradžios rusams pavyko okupuoti 5 tūkstančius kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas, generolas Oleksandras Pivnenka papasakojo, kad taip nebūtų nutikę, jei valstybė būtų buvusi tam pasirengusi. Todėl karo pradžioje Ukraina patyrė daug nuostolių, rašo „24 Kanal“. „Mes nebuvome pasiruošę. Todėl pradžioje labai daug praradome.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų logistikos vadas ir vienos iš Saugumo tarnybos (SBU) valdybų viršininkas sulaikyti dėl korupcijos statant aviacijos pastoges. Tyrimo duomenimis, statant pastoges lėktuvams projektai neatitiko saugumo reikalavimų, neužtikrino aviacijos apsaugos, o darbų kaina buvo išpūsta.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pasisakė už derybas Ukrainos kare ir vėl susilaikė nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai. Kinijos vyriausybės duomenimis, Xi Jinpingas pabrėžė, jog labai svarbu, kad sprendimas būtų pasiektas dialogo keliu. Tačiau visos šalys esą turi būti įtrauktos lygiateisiškai ir turi būti atsižvelgta į jų pagrįstus interesus.

Smūgis, keičiantis pusiausvyrą: BBC ir „Pravda Heraščenka“ pažymima, kas ukrainiečiai pademonstravo unikalią raketos „Flamingo“ galią prieš kelias dienas surengus ataką prieš Votkinsko raketų gamyklą. Pirmieji oficialūs paminėjimai apie bendrovės „Fire Point“ sukurtų raketų „Flamingo“ naudojimą pasirodė dar 2025 m. lapkritį – tuomet buvo pranešta apie smūgius naftos bazėms ir kariniams objektams okupuotame Kryme bei Rusijos Federacijos teritorijoje.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir nacionalinė policija oficialiai pateikė kaltinimus 18-metei moteriai iš Charkivo, kuri vasario 22-osios naktį įviliojo policijos pareigūnus į teroristinio išpuolio vietą Lvive. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai informavo SSU.

Maskva laiko NATO, įskaitant Lenkiją, pagrindiniu savo priešu ir bandys įvaryti pleištą tarp Šiaurės Atlanto Aljanso sąjungininkių. Net jei Rusijos ir Ukrainos karas bus įšaldytas, Rusija išliks revizionistinė ir pasirengusi tolesniems agresyviems veiksmams, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, kai Varšuvoje sakė kalbą Lenkijos karinei vadovybei.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir nacionalinė policija oficialiai pateikė kaltinimus 18-metei moteriai iš Charkivo, kuri vasario 22-osios naktį įviliojo policijos pareigūnus į teroristinio išpuolio vietą Lvive. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai informavo SSU.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakosi esąs įsitikinęs, kad 90 mlrd. eurų ES paskola Ukrainai bus išmokėta nepaisant Vengrijos grasinimų ją vetuoti. R. Sikorskis antradienį lankėsi Kyjive, kur buvo minimos ketvirtosios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinės.

  Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį susitiks su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, trečiadienį pranešė Volodymyras Zelenskis. Tai bus naujausias JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamų derybų etapas, bet iki šiol nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos siekiant nutraukti ketverius metus trunkančią Kremliaus invaziją į Ukrainą.

Ukrainos dronų operatoriai paskelbė Rusijos teritorijoje sunaikinę tikrą „Aladdino urvą“ – sandėlį, kuriame rusai laikė savo techniką, praneša naujienų portalas „TVP World“. Medžiagoje, kuria platformoje „Telegram“ pasidalino Ukrainos 80-osios atskirtoji oro desanto Galicijos brigada, užfiksuotas operatoriaus šokas, kai jo valdomas dronas įskrido į sandėlį Kursko regione vakarinėje Rusijos dalyje.

Lucko mieste vykdant informavimo priemones, vienas vyriškis paleido keletą šūvių į Teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro darbuotojus. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Voluinės regiono teritorinis verbavimo ir socialinės paramos centras. Kariškiai ėmėsi operatyvių ir koordinuotų veiksmų ir užpuolikas buvo sutramdytas ir perduotas policijos pareigūnams, o jo ginklas konfiskuotas. Centro teigimu, per incidentą, kuris įvyko vasario 24 d., nė vienas karys nebuvo sužeistas.

Austrijos Europos, integracijos ir šeimos ministrė Claudia Bauer skeptiškai vertina Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) proceso pagreitinimą. Apie tai skelbia „Financial Times“, rašo UNIAN. Kitos šalys, kurios taip pat turi kandidatės į ES statusą, baiminasi, kad liks nuošalyje. Karas Ukrainoje spartina Ukrainos narystės ES klausimą.

Keturi žmonės žuvo per Rusijos atakas Zaporižios rajone, trečiadienį pranešė pareigūnai. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, pranešęs apie keturių žmonių žūtį ir dar du sužeistuosius. Jis nedetalizavo aplinkybių, tik pažymėjo, kad iš viso per parą okupantai sudavė 643 smūgius 32 Zaporižios srities gyvenvietėms. Valdžios institucijos gavo 218 pranešimų apie apgadintus būstus, automobilius ir infrastruktūros objektus.

Rusijai ėmus intensyviau pulti Ukrainą, vėl kyla abejonių dėl jos nuoširdaus noro pasiekti ilgalaikę taiką, pabrėžė Latvijos Užsienio reikalų ministerijos parlamentinis sekretorius Artiomas Ursulskis.

Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna pranešė, kad gavo Vašingtono demaršą dėl pernai Kyjivo suduotų smūgių Rusijos Novorosijsko uostui, kurie „neva paveikė kai kurias Amerikos investicijas, vykdomas per Kazachstaną“. Apie tai trečiadienį pranešė portalas „Ukrainska pravda“ ir kanalas CNN. „Iš Valstybės departamento išgirdome, kad turėtume susilaikyti nuo atakų prieš Amerikos interesus“, – sakė O. Stefanišyna.

Ukrainos gynybos viceministrė Mariana Betsa antradienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Ukraina niekada nesutiks daryti jokių teritorinių nuolaidų Rusijai. „Rusijos režimas ir jo bendrininkai patys nesustos. Rusija jaučiasi nebaudžiama, nes dar nesusidūrė su tinkamomis pasekmėmis už savo nusikaltimus“, – sakė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo metiniame pranešime prakalbo apie JAV kraupiai nužudytą ukrainietę Iryną Zarucką, skelbia „New York Post“. Auditorijoje buvusi jos mama pravirko. „(Irynos žudikas – red. past.) atsistojo ir žiauriai perpjovė jai kaklą ir kūną peiliu. Niekas niekada nepamirš tų žmonių, kurie buvo tame traukinyje. Niekas niekada nepamirš Irynos veido išraiškos, kai ji paskutinėmis savo gyvenimo sekundėmis pažvelgė į savo užpuoliką.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, priėmė rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje. Už rezoliuciją Niujorke balsavo didžioji dauguma – 107 valstybės narės, 12 balsavo prieš, o 51, įskaitant Jungtines Valstijas, susilaikė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad negali būti jokio taikos Ukrainoje susitarimo, kol ukrainiečiai nebus įsitikinę, kad konfliktas nepasikartos, skelbia „Interfax Ukraina“. „Mūsų politika yra tokia, kad taikos susitarimo negali būti, kol Ukrainos tauta nebus tvirtai įsitikinusi, kad tai niekada nepasikartos.

Pasak JAV žiniasklaidos priemonės „Axios“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu kalbasi telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu....

Jungtinės Tautos, Jungtinės Valstijos, vasario 24 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, išreiškė paramą Ukrainai, tačiau tarp šalių, susilaikiusių balsuojant, buvo ir Jungtinės Valstijos.

Ukraina visada palaiko JAV siekį kuo greičiau užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendraudamas su žiniasklaida po Ukrainos ir Šiaurės Europos bei Baltijos šalių viršūnių susitikimo, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų užbaigti karą iki 2026 m. liepos 4 d., tai yra iki JAV Nepriklausomybės dienos, rašo UNIAN.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta Lietuvoje pradėti kariaujančiai šaliai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybą, antradienį pranešė Prezidentūra. Apie tai paskelbta minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines. „Šis susitarimas – ne tik pramoninis ar technologinis projektas, bet ir mūsų politinės valios bei strateginės partnerystės įrodymas.

Daugiau kaip 30 Ukrainą remiančios Norinčiųjų koalicijos lyderių antradienį, minint ketvirtąsias Maskvos invazijos metines, paragino Rusiją sutikti su „besąlygiškomis paliaubomis“. Pareiškime, kurį po virtualaus grupės susitikimo išplatino Berlynas, jie paragino Maskvą „prasmingai“ dalyvauti taikos derybose ir „sutikti su visiškomis, besąlygiškomis paliaubomis“. „Lyderiai atkreipė dėmesį į niūrią kainą, kurią Rusija sumokėjo už minimalius laimėjimus mūšio lauke, vien praėjusiais metais patirda...