Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia norintis, kad Ukraina gautų „pagreitintos procedūros“ narystę Europos Sąjungoje, nors žino, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „tai blokuos“, rašo „Sky News“. Jis pridūrė, kad po plataus masto Rusijos invazijos ukrainiečiai susiduria su daugybe iššūkių ir „todėl mes žinome, kad nenorime turėti to paties, ką turime dabar“. Ukraina yra pasirengusi reformoms V. Zelenskis sako, kad Rusija nelaiko Ukrainos nepriklausoma valstybe „ir nemato mū...

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa teigia, kad Rusija neturi pasiekti jokių „laimėjimų“ derybų metu, rašo „Sky News“. „Rusija turi rimtai sėsti prie derybų stalo ir pripažinti, kad šio karo ji nelaimės“, – aiškino jis. Ir pridūrė: „Po ketverių metų agresijos Ukraina išliko tvirta, o Rusija nepasiekė savo tikslų.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas patvirtino blokuosiąs svarbią ES finansinę paramą Kyjivui, kol per Ukrainą vedančiu „Družba“ naftotiekiu į jo šalį netekės rusiška nafta. Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonijui Costai, kurį V. Orbanas paskelbė ir socialiniuose tinkluose, jis rašė: „Faktai yra faktai: nėra techninių kliūčių atnaujinti naftos tiekimą Vengrijai „Družba“ naftotiekiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas užbaigti karą. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs asmeniniam susitikimui, jei tai padėtų nutraukti kovos veiksmus. Ukrainos lyderis taip pat pažymėjo, kad kol kas neturi jokių pareiškimų Rusijos visuomenei.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kasmetiniame Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje pasakytoje kalboje apkaltino Ukrainą bandant sabotuoti taikos procesą, rašo „Sky News“. Jis pasmerkė tai, ką pavadino „teroristiniais išpuoliais“ prieš Rusiją, įskaitant grėsmes įvairiems naftotiekiams, ir teigė, kad už daugumos jų stovi Ukrainos žvalgybos tarnybos, nes Kyjivui nepavyko nugalėti Rusijos mūšio lauke.

Buvusiame nacių bunkeryje Berlyne antradienį atidaroma paroda apie karą Ukrainoje, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, šitaip siekiant paskatinti tolesnę paramą Kyjivui. Ginklus, kitus iš fronto linijų parvežtus objektus ir liudijimus apie konfliktą surinko „Berlin Story Bunker“ – muziejus, įsikūręs buvusioje Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžių slėptuvėje Vokietijos sostinėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Norinčiųjų koalicijos partnerius padidinti energetinę paramą jo šaliai. Kaip informuoja „Ukrinform“, jis tai pareiškė sakydamas įžanginę kalbą koalicijos susitikime Kyjive. „Nėra jokių paslapčių – Rusija atakuoja mūsų civilius gyventojus, mūsų energetiką. Patyrėme siaubingą žiemą. Manau, kad tik mūsų draugų pagalba ir mūsų žmonių atsparumas suteikė mums galimybę išgyventi.

Per pastaruosius metus derybų su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis procesas gerokai pasikeitė, interviu BBC sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslycia. 2025 m. pagrindiniai susitikimai vyko Turkijoje, vėliau derybų vieta tapo Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio miestas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimus, skirtus plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms. Tačiau juose nebuvo nė menkiausios užuominos apie pasirengimą sudaryti taiką, rašo „24 Kanal“. Marija Zacharova pareiškė, kad visi vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai bus pasiekti. Ji taip pat pažymėjo, kad taika įmanoma tik „pašalinus pagrindines konflikto priežastis“ ir atsižvelgiant į Rusijos interesus.

Rusija dar nepasiekė visų savo karo Ukrainoje tikslų ir kovos tol, kol juos pasieks, antradienį, ketvirtųjų savo puolimo metinių dieną, pareiškė Kremlius. Kremlius taip pat apkaltino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją planais aprūpinti Kyjivą branduoliniais ginklais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje, skirtoje Rusijos invazijos metinėms paminėti, pareiškė, kad norėtų, jog Donaldas Trumpas apsilankytų Ukrainoje, rašo UNIAN. „Aš tiksliai žinau: tik apsilankęs Ukrainoje ir savo akimis pamatęs mūsų gyvenimą ir kovą, pajutęs mūsų žmones ir šį skausmo jūrą – tik taip galima suprasti, apie ką iš tiesų yra šis karas. Ir dėl ko. Kas čia yra agresorius. Kam reikia daryti spaudimą. Suprasti, kad Ukraina gina gyvybę, kovoja būtent dėl to.

Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį, vasario 24-ąją – ketvirtųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių dieną – išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai 297 pozicijomis, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“. Apribojimai pritaikyti 240 juridinių ir septyniems fiziniams asmenims, taip pat 50 jūrų laivų, nurodoma pranešime JK vyriausybės svetainėje.

Rusijos kariuomenė ketvirtaisiais karo Ukrainoje metais užėmė daugiau šios šalies teritorijos nei per dvejus ankstesnius metus kartu sudėjus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

2025 m. užimti vieną kilometrą Ukrainos teritorijos Rusijos Federacijai kainavo apie 120 kareivių, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa. „Rusijos bendri gyvosios jėgos nuostoliai jau siekia 1 milijoną 260 tūkstančių žmonių (tai didžiausi nuostoliai nuo Antrojo pasaulinio karo), o vieną kilometrą užimti 2025 m. jiems atsieidavo po 120 žmonių. Tai ne tik skaičiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, per ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, paragino Europos Sąjungą (ES) nustatyti aiškų jo šalies įstojimo į bloką terminą.

Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žadėjo, kad aljansas ir toliau rems Ukrainą, ir ragino jai suteikti veiksmingas saugumo garantijas. „NATO nuo pat pradžių rėmė Ukrainą. Mes su jumis esame ir šiandien, ir būsime su jumis visų ateities iššūkių akivaizdoje“, – antradienį aljanso būstinėje Briuselyje kalbėjo M. Rutte.

Antradienį minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Kyjive kartu su kitų užsienio valstybių vadovais pagerbė kovoje už Ukrainos laivę žuvusius gynėjus. Ministras pabrėžė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija savo agresiją gali nukreipti ir į kitas valstybes, todėl, jo teigimu, būtina investuoti į savo gynybinius pajėgumus. „Ukrainiečiai jau nuo 2014 metų savo krauju stabdo Putino Rusiją. Šiandien iš Kyjivo linkiu Lietuvai vienybės.

Minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bičiuliavimusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Vienoje iš Dnipro miesto policijos nuovadų nugriaudėjęs sprogimas buvo priskirtas teroro aktams. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros kanceliarija. Dnipre nugriaudėjo sprogimas Vasario 23 d. apie 20.50 val. vienoje iš Dnipro policijos nuovadų sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Per sprogimą išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. ankstų rytą Rusijos pajėgos pradėjo ėmė veržtis į Ukrainą iš šiaurės, pietų ir rytų. „Sky news“ pateikia chronologiją, kaip atrodė pirmoji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Pirmiausia rusai atakavo svarbiausius karinius infrastruktūros objektus – oro uostus ir radarų bazes, o tada su sausumos ir oro pajėgos žengė į priekį keliose vietose.

Moterys, pabėgusios nuo karo Ukrainoje, Europos Sąjungoje patiria didelio masto fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, antradienį pranešė ES žmogaus teisių agentūra, ragindama užtikrinti geresnę jų apsaugą. Nuo tada, kai prieš ketverius metus Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko apie 2,5 milijono moterų ir merginų, gavusių laikiną prieglobstį valstybėse narėse, tačiau daugelis iš jų susiduria su sunkumais, teigiama ES Pagrindinių teisių agentūros (PTA) ataskaitoje.

Per ketverius plataus masto Rusijos karo su Ukraina metus rusų okupantų pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 24 d. prarado maždaug 1 261 420 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas. Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje. „Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti.

Minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad besipriešinančių ukrainiečių drąsa įkvėpė milijonus žmonių, o Lietuva tiki šalies pergale. „Rusija tikėjo, kad raketomis ir teroru gali ištrinti jūsų tautą iš istorijos.

Rusija ir toliau reikalaus, kad Ukraina atiduotų Donbasą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. Anot jo, nepaisant visų pastarųjų pareiškimų apie pažangą derybose, Rusija neketina sušvelninti savo pozicijos dėl pagrindinio reikalavimo – teritorinio klausimo. Zelenskis: Donbasas nebūtinai bus taškas „Rusija nori Donbaso ir taškas. Nors tai nebūtinai taškas. Jie turi savo poziciją šiuo klausimu, bet jei jiems duosi pirštą, jie nukąs visą ranką.

Per naktinius Rusijos dronų smūgius Zaporižios mieste Pietryčių Ukrainoje buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vaiką, antradienį pranešė pareigūnai. Ukraina antradienį mini ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, nematant pabaigos kruviniausiam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) nurodė, kad vėlų pirmadienio vakarą įvykdytos atakos buvo nukreiptos į įvairias vietas visame srities centre.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybos pirmininkas António Costa antradienį turėtų atvykti į Kijevą, kur Ukraina minės ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines. Abu ES vadovai kartu su keletu Europos šalių lyderių dalyvaus atminimo ceremonijoje ir pareikš solidarumą su Ukraina. Jie taip pat planuoja aplankyti vietoves, kurios buvo apgadintos per Rusijos antskrydžių kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusijos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau šiemet gali būti pasiekta taika, signatarai Albinas Januška ir Petras Vaitiekūnas įžvelgia kelis galimus scenarijus. A. Januškos nuomone, galimos priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. P. Vaitiekūnas pažymi, kad gali būti, jog Ukrainoje karas baigsis, bet tada Rusija savo agresiją nukreips į kitą šalį ar regioną.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims. Sugriovimai Ukrainoje Karo veiksmai Ukrainoje sukėlė didžiulius sugriovimus. Dėl mūšių griuvėsiais virto ištisi Rytų ir Pietų Ukrainos miestai, tarp jų – Bachmutas, Toreckas ir Vovčanskas.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją užpuolė Ukrainą. Rusija savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Minint ketvirtąsias plataus masto karo Ukrainoje metines, Vilniuje ir Kaune antradienį vyks solidarumo su ukrainiečiais renginiai. Vilniuje rengiamos eitynės „Mūsų vėliavos – laisvės vėliavos!“. Jos prasidės Ukrainos skvere ir tęsis iki Lukiškių aikštės. Šioje aikštėje bus rengiamas akcijos „Radarom“ baigiamasis koncertas. Šiemet gyventojai ir verslo organizacijos kviesti aukoti lėšų nupirkti Ukrainai robotų būrių.

Slovakija nutrauks elektros tiekimą Ukrainai, jei nebus atnaujintas naftos tranzitas per „Družba“ naftotiekį, vasario 23 d. pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico. Tačiau Ukrainos pareigūnas leidiniui „Kyiv Independent“ sakė, kad Kyjivas vis tiek galės importuoti avarinę elektros energiją iš Slovakijos, nepaisant R. Fico pareiškimo.

Ukrainą sukrėtė dar vienas sprogimas – Mykolajive sužeisti septyni policijos pareigūnai, du iš jų kovoja dėl gyvybės. Tai įvyko vos dieną po mirtino išpuolio Lvive, kur žuvo jauna pareigūnė. Policijos vadovybė perspėja: tai gali būti ne atsitiktiniai incidentai, o sąmoningas smūgis teisėsaugai. Sprogimai Mykolajivo mieste vasario 23 d. sužeidė 7 policijos pareigūnus, pranešė Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskis.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad nuo vasario 23 d. bus nutraukti avariniai elektros energijos tiekimai Ukrainai. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „X“, rašo „Ukrinform“. „Įvykdžiau tai, ką žadėjau šeštadienį: jei naftos tiekimas į Slovakiją nebus atnaujintas iki pirmadienio, kreipsiuosi į valstybinę akcinę bendrovę SEPS su prašymu nutraukti avarinį elektros energijos tiekimą Ukrainai.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nutrauks avarinį elektros tiekimą Ukrainai, kol Kyjivas iš naujo atidarys svarbų vamzdyną, kuriuo Slovakijai tiekiama rusiška nafta. Ukraina teigia, kad naftotiekis „Družba“, kuris eina per jos teritoriją ir kuriuo į Slovakiją ir Vengriją teka rusiška nafta, sausio 27 d. buvo pažeistas per Rusijos smūgius.

Pirmadienį, vasario 23 dieną, Mykolajive neveikiančios degalinės teritorijoje įvyko sprogimas. Pranešama apie sužeistus teisėsaugos pareigūnus. Apie tai informavo Ukrainos nacionalinė policija, rašo „24 Kanal“. Incidentas įvyko apie 18.10 val. vietos laiku uždarytos degalinės teritorijoje. Sužeisti 7 policininkai Per sprogimą buvo sužeisti 7 policijos valdybos pareigūnai, kurie buvo atvykę į pamainos pasikeitimą ir aikštelėje paliko savo automobilius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis nepriklausomai nuo derybų, kuriomis siekiama nutraukti jau beveik ketverius metus Ukrainoje vykstančias kovas, rezultato, pirmadienį Kyjive pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Rusijos karo nusikaltėliai neturi teisės į nebaudžiamumą“, – sostinėje vykusioje konferencijoje teisingumo tema sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą per ketverius metus taip evoliucionavo, kad klasikiniai karo vedimo metodai tapo nebeaktualūs. Apie tai kalbėjo Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, rašo UNIAN. „Šiandieninis karas tarp mūsų ir rusų okupantų yra toks, koks yra. Ir mes tiksliai žinome, kad šiuo metu nė viena šalis neturi pakankamos karinės galios, galinčios kaip nors sustabdyti šį karą“, – įsitikinęs V. Zalužnas.

Ketvirtų Rusijos invazijos Ukrainoje metinių išvakarėse – Volodymyras Zelenskis sako, esą Vladimiras Putinas de facto pradėjo trečiąjį pasaulinį karą. Klausimas tik, kaip jį sustabdyti. O šiuo klausimu vienybės Europoje vis dar stinga. Štai į pagalbą V. Putinui vėl skuba Vengrijos premjeras. Invazijos metinių išvakarėse Europos Sąjungai sprendžiant dėl jau 20-ojo sankcijų Maskvai paketo – Vengrija pareiškė, kad sprendimą blokuos tol, kol Kyjivas jiems atsuks rusiškos naftos kranelį.

Ukrainos delegacija jau ruošiasi kitam trišalių derybų ratui, kuris turėtų įvykti arčiau vasario 27 d., pareiškė prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, kalbėjęs su žurnalistais Tarptautinės teisingumo konferencijos metu. Paklaustas apie kito derybų rato datą ir ar jis galėtų įvykti vasario 26 d., prezidento kanceliarijos vadovas atsakė: „Man atrodo, kad jau oficialiai pranešta, jog tai bus maždaug vasario 27 d., vienos ar dviejų dienų tikslumu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad NATO turėtų laikyti Baltarusijoje dislokuotas Rusijos vidutinio nuotolio raketas „Orešnik“ teisėtu kariniu taikiniu.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje pasirodė dronų „Shahed“ retransliatoriai, padedantys koordinuoti atakas prieš Ukrainą. Padaryta viskas, kad trijų ar keturių retransliatorių nebeliktų, sakė Ukrainos prezidentas interviu Baltarusijos nepriklausomam leidiniui „Dzerkalo“. „Dabar Baltarusija tiksliai žino, kas vyksta jos teritorijoje.

Ukraina neturėtų perleisti Rusijai jokios savo teritorijos dalies, o Europos Sąjunga (ES) turi sudaryti sąlygas kuo greitesnei Ukrainos integracijai į ES, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa. Jis pabrėžė, kad Ukraina neprivalo atiduoti nė vieno milimetro savo žemės. Buvęs Lenkijos prezidentas: Ukraina nieko neturi atiduoti „Ukraina sunkiai išgyvena, kenčia, bet negali atsitraukti; ji nieko neturi atiduoti Rusijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad įsivaizduotų Ukrainą ir laisvą Baltarusiją Europos Sąjungoje (ES). Apie tai jis kalbėjo interviu „Zerkalo“ metu. „Manau, kad geriausia būtų tapti Europos Sąjungos narėmis. Nežinau, ar Baltarusijos žmonės tai palaikytų, bet geopolitiniu ir nepriklausomybės požiūriu, mano nuomone, tai būtų teisingas sprendimas. Ekonominiu požiūriu... Esu įsitikinęs, kad Baltarusijos žmonės yra protingi.

Lvivo ligoninėse tebegydomi 12 žmonių, nukentėjusių per vasario 22 d. teroristinį išpuolį. Trys iš jų gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, jų būklė lieka kritinė, praneša „Ukrinform“. „Vasario 23 d. ryto duomenimis, 12 pacientų, kurie buvo sužeisti per vasario 22-osios naktį Lvive įvykdytą teroristinį išpuolį, tebėra Pirmosios teritorinės medicinos asociacijos ligoninėse. Trys sunkiausiai sužeisti pacientai yra Šv. Panteleimono ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje.

Prieš ES valstybių susitikimą dėl svarbios paskolos Ukrainai Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas patvirtino savo šalies veto. Budapeštas blokuos ir numatytą 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, teigė ministras vaizdo įraše „Facebook“ paskyroje, paskelbtame jam skrendant į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“. „Ši šalis, vadovaujama šio lyderio, šiuo metu yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške, ir niekam neturėtų kilti jokių abejonių, su kokiu režimu ir barbariškumu iš Rusijos šiais laikais susiduriame“, – pirmadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos kancleris.