Putinas: už „teroristinio“ išpuolio prieš Rusijos dujų tanklaivį stovi Ukraina
Už išpuolio, dėl kurio prie Libijos krantų anksčiau šią savaitę nuskendo Rusijos dujų tanklaivis, stovi Ukraina, trečiadienį pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
„Tai teroristinis išpuolis. Tai ne pirmas kartas, kai matome tokį dalyką“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui ir pareiškė, kad už tai yra atsakingas Kyjivas.
Maskva kiek anksčiau taip pat apkaltino Kyjivą ankstų antradienio rytą surengus jūrinių dronų ataką prieš SGD tanklaivį prie Libijos krantų.
Pasak jos, visi 30 įgulos narių buvo išgelbėti.
Ataka prieš tanklaivį „Arctic Metagaz“ buvo surengta nuo Libijos krantų, tvirtino Rusijos transporto ministerija. Jos teigimu, laivas buvo pakrautas ir plaukė iš šiaurinio Rusijos Murmansko uosto.
Libijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad tanklaivis nuskendo Viduržemio jūroje tarp Šiaurės Afrikos šalies ir Maltos, antradienio vėlų vakarą išsiuntęs nelaimės signalą po „staigių sprogimų“.
Rusijai smogus Odesos geležinkelio infrastruktūrai, nukentėjo keturi žmonės, įskaitant du vaikus
Rusijos raketoms smogus geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos Odesos srityje, nukentėjo keturi žmonės, įskaitant du vaikus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Sužeistųjų per raketų ataką skaičius išaugo iki keturių. Trijų jų, įskaitant dviejų vaikų, būklė yra vidutinio sunku. Vienas sužeistasis patyrė sunkius sužalojimus“, – teigė O. Kiperis.
Regiono prokuratūra patikslino, kad per ataką buvo sužeisti du vyrai, 11 metų mergaitė ir 14 metų berniukas.
„Priešas suengė raketų ataką prieš geležinkelio infrastruktūrą Odesos srityje. Buvo apgadintas geležinkelio stoties administracinis pastatas“, – anksčiau tinkle „Telegram“ pranešė vicepremjeras Oleksijus Kuleba.
Rusija nuo kovos pradžios suintensyvino savo atakas prieš geležinkelį. Iki šiol registruota 18 atakų, vidutiniškai – šešios per dieną.
Pirmosiomis kovo dienomis buvo apgadintas 41 geležinkelio objektas.
Jokių draugysčių: Slovakija nutraukia elektros tiekimą Ukrainai
Putinas su Vengrijos diplomatijos vadovu Kremliuje tarsis dėl naftos tiekimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje susitiks su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto aptarti naftos tiekimo, pranešė Maskva.
Vengrija yra Rusijai palankiausia Europos Sąjungos (ES) narė ir palaiko ryšius su V. Putinu bei Maskva nepaisydama ketverius metus trunkančios Rusijos invazijos Ukrainoje.
Budapeštas yra priklausomas nuo rusiškos naftos ir šiuo metu konfliktuoja su Kyjivu dėl tiekimo per Ukrainą sustabdymo, apgadinus naftotiekį „Družba“.
Ukraina pareiškė, kad vamzdyną atakavo Rusija, o remonto darbus stabdo naujo smūgio grėsmė.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad rusiškos naftos pirkėjai „susiduria su šantažu“, ir apkaltino Kyjivą „sąmoningu tiekimo blokavimu naftotiekiu „Družba“.
Pirmas kartas per trejus metus: Ukrainos pajėgos pasiekė svarbų laimėjimą
Per paskutines 2026 m. vasario savaites Ukrainos gynybos pajėgos pirmą kartą po 2023 m. vasarą vykusio kontrpuolimo atkovojo daugiau teritorijos nei prarado, pranešė Karo tyrimų institutas (ISW).
ISW duomenimis, nuo 2026 m. sausio 1 d. Ukrainos pajėgos išvadavo maždaug 257 kvadratinių kilometrų teritoriją. Nuo vasario 14 iki 20 d. Ukrainos pajėgos išvadavo beveik 33 kvadratinius kilometrus, o nuo vasario 21 iki 27 d. – maždaug 57 kv. km plotą.
„Paskutinį kartą Ukrainos pajėgos laimėjimų pasiekė 2023 m. vasarą vykusio kontrpuolimo metu, kai 2023 m. birželį jos užėmė 377 kvadratinius kilometrus, 2023 m. liepą – 257 kv. km, o 2023 m. rugsėjį – 1,47 kv. km plotą“, – rašoma pranešime.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į kovo 3 d. paskelbtą prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame jis teigė, kad nuo 2026 m. pradžios Ukrainos pajėgos atkovojo 460 kv. km teritorijos. ISW pažymėjo, kad jo naudojama kartografavimo metodika nesuteikia galimybių tinkamai įvertinti Ukrainos pažangą, nes ji atspindi maksimalų įvertintą Rusijos pažangos mastą, „kol atsiras pakankamų ir viešai prieinamų įrodymų, kad ISW galėtų patikimai įvertinti, jog Rusijos pajėgų tose pozicijose nebėra“.
Be to, analitikai pažymėjo, kad fronto linija Ukrainoje tapo nelygi, joje trūksta ištisinių linijų, o tai dar labiau apsunkina galimybes įvertinti, kas faktiškai kontroliuoja vienas ar kitas teritorijas. Tačiau jie pabrėžė, kad, nepaisant neatitikimų tarp V. Zelenskio skaičių ir ISW įvertinimų, Ukrainos laimėjimai 2026 m. vasarį yra verti dėmesio.
„Sėkmingi, lokalizuoti Ukrainos pastarosiomis savaitėmis vykdyti kontrpuolimai į didelio masto kontrpuolimą greičiausiai neperaugs, o Rusijos pajėgos greičiausiai stabilizuos savo pozicijas ir vėl pradės judėti į priekį. Tačiau pastarieji Ukrainos laimėjimai mūšio lauke sutrukdė Rusijai sudaryti sąlygas 2026 m. pavasario-vasaros puolimui ir privers Rusijos pajėgas įtvirtinti stabilią gynybą prieš pradedant kovą dėl prarastų pozicijų“, – padarė išvadą ISW analitikai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos pajėgos tam tikruose fronto sektoriuose susilpnėjo.
Rusija kaltina Ukrainą surengus ataką prieš SGD tanklaivį prie Libijos
Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši antradienį prie Libijos krantų dronais atakavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivį, kuris po to nuskendo.
Libijos uosto administracija pranešė, kad Rusijos tanklaivis „Arctic Metagaz“ nuskendo po „staigių sprogimų“ į šiaurę nuo Sirto uosto.
„(Antradienio naktį tanklaivyje – ELTA) staiga nugriaudėjo sprogimai, po kurių kilo didžiulis gaisras, galiausiai nulėmęs jo visišką nuskendimą“, – teigiama uosto administracijos pranešime.
Maskva teigė, kad tanklaivį atakavo Ukrainos dronai, o tai esą yra „tarptautinio terorizmo ir piratavimo jūrose aktas“.
„Ataka buvo surengta iš Libijos pakrantės Ukrainos karinių jūrų dronų“, – teigė Rusijos transporto ministerija.
Tanklaiviui JAV ir Europos Sąjunga (ES) buvo įvedusi sankcijas.
Nuo antradienio nakties socialiniuose tinkluose plinta nepatvirtinti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriuose matyti didžiulis sprogimas jūroje.
Libijos uosto administracija teigė, kad laivas gabeno apie 62 tūkst. tonų SGD ir plaukė į Port Saido uostamiestį Egipte.
Rusijos ministerijos teigimu, laivas išplaukė iš šiaurės Rusijos uosto Murmansko.
Maskva pranešė, kad visiems 30 įgulos narių pavyko išsigelbėti.
Pasak Libijos uosto administracijos, avarija įvyko tarp Libijos ir Maltos, „Libijos paieškos ir gelbėjimo zonoje... maždaug 130 jūrmylių (240 kilometrų) į šiaurę nuo Sirto uosto“.
Ji įspėjo visus laivus nepriartėti prie avarijos vietos, nurodydama susidūrimo riziką ir pavojų saugumui.
Libijos nacionalinė naftos korporacija savo pareiškime nurodė, kad tanklaivis tik plaukė tranzitu per Viduržemio jūros centrinę dalį, o ji pati „nieko bendro“ su šiuo incidentu neturinti.
„Eismas Libijos uostuose vyksta įprastai ir reguliariai“, – teigiama pareiškime, kuriame taip pat nurodoma, kad incidentas „neturėjo jokio poveikio naftos ir dujų tiekimui ar kuro tiekimui vietos rinkai“.
Numušė patys? Rusija prarado karinį sraigtasparnį per Ukrainos dronų ataką
Panašu, kad Rusijos oro gynybos pajėgos numušė savo karinį sraigtasparnį, atremdamos masinį Ukrainos dronų puolimą. Apie tai praneša Rusijos kariniai tinklaraštininkai ir su aviacija susiję „Telegram“ kanalai, kuriuos cituoja „Unian“.
Pagal internete skleidžiamą informaciją, tai įvyko vakar vakare Rostovo srityje netoli Millerovo karinio aerodromo.
Pranešimuose teigiama, kad sraigtasparnio įgula žuvo.
Pažymima, kad oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra. Rostovo srities gubernatorius patvirtino tik bepiločių orlaivių ataką.
„Šiąnakt Rostovo sritis patyrė oro ataką. Kelios dešimtys bepiločių buvo atremti dviejuose rajonuose – Millerovo ir Tarasovo“, – parašė jis.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, nuo visapusiško įsiveržimo pradžios iki 2026 m. kovo 4 d. Rusija prarado 348 karinius sraigtasparnius.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė 129 iš 149 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 129 iš 149 bepiločių orlaivių, kuriuos okupantai rusai paleido į Ukrainą nuo kovo 3 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak kariuomenės, nuo antradienio, kovo 3 d., 18 val. rusai iš Briansko, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme krypčių puolė Ukrainą 149 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ ir kitokio tipo bepiločius. Apie 100 bepiločių orlaivių buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio, kovo 4 d., 8.30 val. oro gynybos pajėgos šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušė arba nuslopino 129 bepiločius orlaivius.
15-oje vietų fiksuoti 19-os smogiamųjų bepiločių smūgiai, o vienoje vietoje krito numušti taikiniai (nuolaužos). Oro pajėgos įspėjo, kad ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 980 karių ir 32 artilerijos sistemų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 4 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 269 500 karių, įskaitant 980 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 723 tankų (+5), 24 135 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 37 874 artilerijos sistemų (+32), 1 667 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 319 oro gynybos sistemų, 435 lėktuvų, 348 sraigtasparnių, 156 431 bepiločio orlaivio (+1 733), 4 384 kruizinių raketų, 30 laivų, 2 povandeninių laivų, 81 224 automobilių ir degalų cisternų (+232) bei 4 078 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Merzas parodė Trumpui Ukrainos fronto linijų žemėlapį: „Dabar jis supranta geriau“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Ovaliajame kabinete metu iškėlė du svarbius klausimus, tarp jų ir dėl Ukrainos, rašo „Politico“.
Leidinys pabrėžė įvardijo ir F. Merzo strategiją – jis tylėjo, kai D. Trumpas grasino Ispanijai „embargu“ dėl nepakankamo gynybos finansavimo, taip pat kai Baltųjų rūmų vadovas kritikavo Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį
„F. Merzo tylėjimas buvo akivaizdžios strategijos dalis: niekada neprieštarauti D. Trumpui prieš kameras ir bandyti privačiuose pokalbiuose įtikinti priimti Vokietijos poziciją“, – rašo „Politico“.
Ši pozicija daugiausia buvo susijusi su dviem temomis – Ukraina ir užsienio prekyba. Būtent šie klausimai, kaip pažymėjo leidinys, daugeliu atvejų priklauso nuo dažnai žeminančio balansavimo santykiuose su įžeidžiančiu ir nenuspėjamu D. Trumpu.
„Politico“ pažymi – F. Merzui pavyko patraukti D. Trumpo dėmesį, kuris jį net pavadino „draugu“ ir pagyrė už „tikrai puikų darbą“. D. Trumpas taip pat padėkojo kancleriui už tai, kad Irano klausimu jis yra „labai malonus“.
Kas vyko už uždarų durų
Po susitikimo su JAV prezidentu, F. Merzas pareiškė, kad gynė K. Starmerį, sakydamas jam, kad britų lyderis „daro tikrai labai, labai didelį, labai, labai vertingą darbą padėdamas ir siekdamas užbaigti karą Ukrainoje, todėl kritika jo atžvilgiu yra nepagrįsta“.
Pasak Vokietijos kanclerio, svarbiausia buvo neprieštarauti D. Trumpui prieš kameras.
„Aš tai dariau už uždarų durų, nes nenorėjau kurstyti konflikto viešai“, – sakė jis.
Ukrainos klausimas
F. Merzo vizito tikslas buvo įtikinti D. Trumpą agresyviau spausti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sankcijomis, kad būtų užbaigtas Kremliaus karas prieš Ukrainą.
„Rusija vilkina laiką ir tuo pačiu veikia prieš Amerikos prezidento valią. Šiandien aš paraginau stiprinti spaudimą Maskvai“, – sakė F. Merzas.
Jis taip pat teigė parodęs D. Trumpui Ukrainos fronto žemėlapį ir kad jam susidarė įspūdis, „kad prezidentas dabar geriau supranta, kas yra svarbu šiai šaliai“, kai kalbama apie būtinybę vengti teritorinių nuolaidų.
F. Merzas taip pat sakė, kad jis iškėlė klausimą apie būtinybę Europai prisijungti prie taikos derybų, kurios vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant JAV.
„Trumpas žino, kad tik taika, kurią rems ir įteisins Europa, gali būti ilgalaikė. Jis taip pat žino, kad Europos indėlis į Ukrainos saugumą, atkūrimą ir integraciją į Europą bus tiesiog nepakeičiamas šiam taikos procesui“, – kalbėjo F. Merzas.
Anot „Politico“, galimybė įtikinti D. Trumpą Ukrainos klausimu yra priežastis, dėl kurios F. Merzas vengia atviros konfrontacijos.
Ukrainos žvalgyba: prokremliški ekspertai pripažįsta, kad Rusijos ekonomika – ant žlugimo ribos
Pirmaujančios Rusijos ekonomikos institucijos patvirtino, kad šalies ekonomika yra ant stagfliacijos ribos.
Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU).
Minėtos institucijos – tai Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centras, Aukštoji ekonomikos mokykla ir Rusijos centrinis bankas, visos jos yra siejamos su Kremliumi.
SZRU duomenimis, sudėtinis pagrindinis rodiklis, rodantis, kad ekonomika nuo 2025 m. lapkričio juda link recesijos, viršijo 0,44 punkto, tuo tarpu kritinė riba yra 0,12 punkto.
Simetrinis pakilimo iš recesijos rodiklis, 2025 m. spalį siekęs 0,10 punkto, lapkritį nukrito iki 0,05 ir išliko gerokai žemiau kritinio 0,35 punkto lygio.
„Tai reiškia ne tik didelę recesijos tikimybę, bet ir labai menkas galimybes, kad ekonomikai pavyks greitai iš jos išbristi“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
Agentūra pridūrė, kad analitikai įspėja apie ilgalaikio nuosmukio, kuris truks ilgiau nei metus, riziką.
Pramonės sektoriuje stebimas stabilus nuosmukis. Pramonės pasitikėjimo indeksas „S&P Global Manufacturing“ 2026 m. sausį tebėra mažesnis nei 50 punktų, t. y. nuosmukio zonoje. Pramonės pelningumas nuo 2024 m. rugsėjo sumažėjo nuo 20 iki 12 proc. ir toliau traukiasi.
Smarkiai mažėja ir vartotojų pasitikėjimas. Rusijos tyrimų organizacija „Levada Center“ praneša, kad ekonominių lūkesčių indeksas, 2024 m. siekęs 140 punktų, šių metų sausio mėnesį nukrito iki 113 punktų. Vartotojų nuotaikų indeksas vėl pasiekė 2022 m. pabaigoje fiksuotą 98 punktų lygį, o tai rodo tarp rusų vyraujantį pesimizmą.
Pačių Rusijos institucijų skaičiavimais, bazinis 2026 m. scenarijus – tolesnis sulėtėjimas, kurį lems silpnas BVP augimas ir mažėjančios investicijos, esant realiai techninės recesijos rizikai.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, ES ir Rusijos prekybos apyvarta sumažėjo iki žemiausio visų laikų lygio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Leido išsivežti kartu su savimi“: Putinas paleido kelis belaisvius vengrus
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą paleisti du Ukrainoje „priverstinai mobilizuotus“ Vengrijos piliečius, kuriuos „kartu su savimi“ išsiveš užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Kol kas nėra žinoma, kas yra tie asmenys, ar jie iš tiesų turi Vengrijos pilietybę. Anksčiau buvo atvejis, kai Rusija grąžino Vengrijai „Vengrijos piliečius“, tačiau tik vienas jų turėjo Vengrijos pilietybę, kiti buvo vengrų tautybės ukrainiečiai.
V. Putinas išvakarėse telefonu kalbėjosi su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Pokalbio metu, be kita ko, buvo aptartas ir „Vengrijos piliečių, mobilizuotų į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir patekusių į Rusijos nelaisvę“, likimas. Apie tai antradienį, kovo 3 d., pranešta Kremliaus svetainėje.
Tiksliai nenurodoma, kokie klausimai, susiję su šiais karo belaisviais, buvo paliesti. Abiejų šalių lyderiai taip pat kalbėjosi apie „staigiai paaštrėjusią padėtį aplink Iraną ir visame Artimųjų Rytų regione“. Publikacijos pabaigoje nurodoma, kad „sutarta tęsti kontaktus įvairiais lygmenimis“. Vengrijos valdžios institucijos apie patį skambutį ir jo detales nepranešė.
Vengrijos piliečiai, mobilizuoti Ukrainoje
Ukrainoje gyvena apie 80 tūkst. etninių vengrų, didžioji jų dalis – Užkarpatės srityje, kuri praeityje ilgą laiką priklausė Vengrijos karalystei ir Austrijai-Vengrijai. Tiksliai nežinoma, kiek jų, be Ukrainos pilietybės, turi ir Vengrijos pasą. Tačiau į Ukrainos kariuomenę mobilizuotų Vengrijos piliečių likimas nuo pilno masto karo pradžios 2022 m. vasarį nuolat tapdavo Budapešto ir Kyjivo ginčų objektu.
2023 m. birželį Rusija perdavė Vengrijai 11 ukrainiečių karo belaisvių, kilusių iš Užkarpatės – esą dėl jų vengriškos kilmės. Du iš jų pokalbyje su „Deutsche Welle“ teigė, kad iš visos grupės tik vienas karys buvo etninis vengras. Budapešte išlaisvintiems karo belaisviams Vengrijos atstovai iškėlė sąlygą – negrįžti į Ukrainą iki karo pabaigos. Galiausiai penki iš jų vis dėlto grįžo, o likusieji išsivažinėjo po kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.
2025 m. liepą Vengrijos valdžia apkaltino Ukrainą, kad Užkarpatės gyventojas, 45-erių Jožefas Sebeštjenas, turėjęs abiejų šalių pasus, buvo „mirtinai sumuštas per priverstinę mobilizaciją“. O anksčiau, kovo 2 d., Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad iškvietė Ukrainos ambasadorių, norėdamas išreikšti protestą dėl, kaip teigiama, neteisėtos dviejų etninių vengrų iš Užkarpatės mobilizacijos.