Karas Ukrainoje

Rusijos išprovokuotas karas buvo neišvengiamas dėl maniakiško Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino noro kautis. Tačiau taikiniu galėjo tapti ne Ukraina, bet Japonija, rašo „Newsweek“. Leidinys gavo Rusijos federacinės saugumo tarnybos bendradarbio laišką, adresuotą Rusijos žmogaus teisių aktyvistui ir žurnalistui Vladimirui Osečkinui. Laišką parašė FSB agentas, pasivadinęs „Permainų vėju“. „Tikėjimas, kad šalys (Rusija ir Japonija – red. past.

Rusija, patyrusi didelių karinio jūrų laivyno nuostolių, greičiausiai nepasieks proveržio Ukrainos rytuose esančiame Donecke, mano Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba, rašo „Sky news“. Apie tai JK gynybos ministerija komentavo sekmadienį. Ministerijos pranešime teigiama, kad Donecko srityje esančiuose Pavlivkos ir Vuhledaro miestuose per pastarąsias dvi savaites vyko intensyvūs mūšiai, tačiau vaizdas žemėlapyje pasikeitė nedaug.

Valdančioji Ukrainos partija „Liaudies tarnas“ įspėja, kad kita savaitė šaliai gali būti labai sunki, rašo UNIAN. Anot frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovo Davydo Arakhamijos, okupantai vėl planuoja smogti Ukrainos energetikos objektams. Dėl to, jo teigimu, gelbėjimo tarnybos ir Vyriausybė ruošiasi įvairiems scenarijams. „Buvo surengta daug mokymų, praktikuojami energetikos darbuotojų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veiksmai, visi žino, ką turi daryti. Mes ruošiamės.

Praėjus dviem mėnesiams po dešimčių tūkstančių Rusijos vyrų mobilizacijos, Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas pasikvies kai kurių jų motinas ir žmonas į audienciją, kuria sieks numalšinti mobilizacijos sukeltas baimes, rašo „The Guardian“. Tačiau karių šeimų teisių gynėjai teigia, kad jie kvietimų negavo, taigi tikėtina, kad šiuo renginiu bus bandoma paslėpti realybę, jog Kremlius visiškai nepaiso savo Ukrainoje kovojančių karių.

20 iš 30 NATO valstybių narių išnaudojo savo išteklius ginklams Ukrainai tiekti, rašo „The New York Times“. Tačiau likusios 10 šalių galėtų suteikti daugiau ginkluotės prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai. Anot leidinio, tarp minėtų 10 šalių, galinčių sustiprinti savo paramą Ukrainai, yra Prancūzija, Italija, Vokietija, Nyderlandai. Iš viso nuo Rusijos invazijos pradžios NATO jau perdavė Ukrainai ginklų už 40 mlrd. dolerių. Tai atitinka metinį Prancūzijos gynybos biudžetą.

Rusijos pajėgų nuostoliai Ukrainoje sparčiai auga, rodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys. Anot naujausio pranešimo, per vieną dieną ukrainiečiams pavyko likviduoti apie 600 okupantų. Apie naujausius rusų nuostolius Ukrainos generalinis štabas praneša „Facebook“. Įraše teigiama, kad Rusija nuo pat karo pradžios Ukrainoje neteko apie 87 310 karių. 600 iš jų buvo likviduoti praėjusią parą.

Vienas žymiausių Rusijos politikų nacionalistų pareiškė, kad rusų kariuomenėje, be kitų problemų, trūksta gydytojų. Šią žinią jis išsakė šeštadienį vykusiame susitikime su į kovą Ukrainoje mobilizuotų karių motinomis. Populistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio ir žemųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio komentarai buvo neįprastai viešas problemų kariuomenėje pripažinimas, Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke.

Rusai ruošiasi dar vienai slaptos mobilizacijos bangai, mano Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Turima informacijos, kad mobilizaciją planuojama vykdyti Rusijos teritorijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. „Rusijos Federacijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose toliau rengiamasi nuo šių metų gruodžio 10 d. vykdyti dar vieną slaptą mobilizaciją į Rusijos okupacinės kariuomenės gretas“, – rašoma generalinio štabo žinutėje.

Rusijos pajėgos sekmadienį tęsia Ukrainos apšaudymus. Naktį pranešta apie sprogimus Zaporižioje, rytą raketomis rusai smogė Kryvyj Rihui. Popiet pranešta apie Donecko srities apšaudymą artilerija. Dėl rusų smūgių čia žuvo du žmonės, apgadinti keturi pastatai.

Į Dniprą šiandien skridusios rusų raketos pataikė į daugiabučIUs. Taip sužeidė bent 13 žmonių – kaip tik tą dieną, kai Ukraina mini 90-ąsias Holodomoro – sovietų dirbtinai sukelto bado, pražudžiusio milijonus ukrainiečių, metines. Šią dieną pagerbti mirusiųjų ir atvežti dovanų į Kyjivą atvyko Lietuvos, Lenkijos ir Belgijos premjerai. Pastarasis šaliai pažadėjo ir 10 itin pažangių dronų. Ukraina mini 90-ąsias Holodomoro metines.

Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atrodė, kad Rusijos ekonomikai buvo lemta smigti žemyn. Tarptautinės sankcijos grasino pasmaugti ekonomiką, dėl to smarkiai smuko rublio vertė ir Rusijos finansų rinka. Paprasti rusai pradėjo ruoštis kęsti nepriteklių, rašo „Foreign Affairs“. Bet praėjus daugiau nei aštuoniems karo mėnesiams, tampa akivaizdu, kad šis scenarijus neišsipildė.

Chersono pakraštyje plytinčiame sąvartyne tarp daugybės šiukšlių galima aptikti pėdsakų, patvirtinančių vietinių gyventojų ir sąvartyno darbuotojų pasakojimus apie tai, kas čia visai neseniai vyko.

Šalia šiaurinės Ukrainos sienos nelegalių migrantų grupę sulaikė ir prie sienos atvežė Baltarusijos pasieniečiai, praneša Ukrainos valstybės sienos tarnyba. „Baltarusijos Respublika ir toliau remia dirbtinai sukurtą migracijos krizę ir sąmoningai kuria sąlygas migrantams neteisėtiems bandymams kirsti sieną. Tokioms provokacijoms Ukrainos pasieniečiai kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis ruošiasi nuo praėjusių metų, nors nuo to labiausiai kenčia ES šalys.

Ukrainai šeštadienį minint Josifo Stalino vadovaujamo sovietų režimo šalyje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – 90-ąsias metines, Europos lyderiai vėl pažadėjo toliau remti Kyjivą. Kijeve viešinti premjerė Ingrida Šimonytė perspėjo, kad tokį scenarijų Rusiją gali siekti pakartoti dabar.

Chersone buvo atkurtas elektros tiekimas po to, kai anksčiau šį mėnesį miestas buvo išlaisvintas iš Rusijos okupacijos, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas. „Iš pradžių tiekiame elektrą svarbiai miesto infrastruktūrai, o paskui iš karto – buitiniams vartotojams“, – nurodė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko. Kai miestą lapkričio 11 dieną atkovojo Ukrainos pajėgos, jis buvo be elektros, centrinio šildymo ir vandentiekio.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija rengia dekretą, kuris uždraus Rusijos įmonėms parduoti rusišką naftą šalims ir įmonėms, kurios nustatė kainų lubas, praneša žiniasklaida. Dešimtą Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį Kremlius rengia prezidento dekretą, kuris uždraus Rusijos įmonėms ir prekybininkams, perkantiems naftą, parduoti ją visiems, kurie nustatė naftos kainų lubas.

Rusijoje susiduriama su mobilizavimo problema. Kaliningrado srities karių registracijos ir įdarbinimo skyriai nebevykdo rudens šaukimo į karo tarnybą planų dėl šauktinių vengimo, skelbia Ukraina. „Rusijos karinė-politinė vadovybė pradėjo gauti pranešimus apie realią vykdomos mobilizacijos būklę ir rudens šaukimo plano įgyvendinimą.

Mariupolyje dėl automobilio sprogimo žuvo vienas okupantas, dar du rusai buvo sužeisti, praneša Mariupolio mero patarėjas Petro Andryushchenko. „Lapkričio 24 d. okupacinės administracijos rajone prie Gromovos gatvės 63-iojo kelio sprogo baltas pelkės kamufliažu perdažytas automobilis“, – skelbia P. Andryushchenko. Pranešama, kad buvo sužeisti du automobilyje buvę rusai. Vienas sužeistas, sunkiai apdegęs vyras, buvo išsiųstas į Donecko ligoninę.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pareiškė, kad šiai grupuotei dirba buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas. Atsakydamas į Suomijos laikraščio „Helsingin Sanomat“ prašymą pakomentuoti, J. Prigožinas sakė, kad „Wagner PMC“ nėra labai daug Suomijos piliečių, apie 20 žmonių. Tačiau dėl suprantamų priežasčių negaliu pateikti tikslios informacijos apie juos“. „Apie suomius mūšio lauke esu labai geros nuomonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad praėjus dviem dienoms po tikslinių Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, daugiau kaip šešiems milijonams šalies namų ūkių vis dar trūksta elektros energijos. „Šį vakarą elektros energijos tiekimas vis dar nutrūkęs daugelyje (Ukrainos) regionų ir Kyjive.

Nuo vasario 24 iki lapkričio 26 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 86 tūkst. 710 Rusijos įsibrovėlių. Iš jų per praėjusią parą nukauti 560, skelbia Generalinis štabas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi surinktais duomenimis, daro išvadą, kad Rusijos Federacija, siekdama numalšinti nepasitenkinimo bangą informacinėje erdvėje, tikėtina, kad dažniau keisis kaliniais. Institutas teigia, kad Rusijos gynybos ministerija padidino apsikeitimų karo belaisviais dažnumą, kad sumažintų nepasitenkinimą informacinėje erdvėje dėl ankstesnių nesėkmių derybose dėl Rusijos karo belaisvių grąžinimo.

Ukrainos Generalinis štabas skelbia rusų nuostolius laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje. Kaip rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje lapkričio 26 d. ryte, okupantai dabar sutelkia savo pastangas atgrasyti nuo gynybos pajėgų dalinių veiksmų, pergrupuoti kariuomenę, kad sustiprintų grupes Limanske, Avdejevskio ir Novopavlovskio kryptimis.

Šeštadienį dalyje Ukrainos miestų tęsiasi raketų smūgiai, pranešama apie smūgius centriniuose ir pietiniuose šalies regionuose. Skelbiama, kad per išpuolį Dnipre sužeista 13 žmonių. Sekite svarbiausius šeštadienio karo Ukrainoje įvykius su tv3.lt: 21:26 | I. Šimonytė Kyjive Ukrainos vadovams garantavo tolesnę Lietuvos pagalbą Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį Kyjive susitikusi su Ukrainos vadovais užtikrino, kad Lietuvos parama kariaujančiai šaliai nesiliaus.

Šiuo metu vyksta laboratoriniai tyrimai dėl Lenkijoje nukritusios raketos, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Anot jo, Lenkijoje nukrito viena raketa, antrosios pėdsakų nerasta. „Tyrimas tęsiamas, visi tyrimo veiksmai vietoje baigti, atliekami laboratoriniai tyrimai. Jokios naujos išvados nekeičia to, ką sakiau anksčiau. Laukiame ekspertų išvadų ir niekaip nesikišame į šį procesą“, – „Polskie Radio“ cituojamas jis.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu atsakė į Vladimiro Putino bendrininko Jevgenijaus Prigožino Europos Parlamentui (EP) nusiųstą kruviną kūjį. U. Reinsalu taip pat paruošė J. Prigožinui dovanėlę – antrankius, kuriuos jis galės užsidėti Hagoje. Anksčiau šią savaitę pranešta, kad J. Prigožino advokatas perdavė EP netikru krauju išteptą kūjį su skandalingai pagarsėjusios samdinių grupės „Wagner“ logotipu.

Penktadienį susitikęs su Ukrainoje kariaujančių rusų motinomis, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kalbėjosi ir su žuvusių rusų mamomis. Viena tokių, kaip rašo BBC rusų tarnyba, yra Nina Pšeničkina. Jos sūnus dar 2019 m. žuvo vadinamosios Donecko liaudies respublikos teritorijoje, cituojama rusų propagandos agentūra TASS.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis dar mano, kad Rusija gali pasiekti savo tikslus Ukrainoje, rašo rusų propagandos agentūra TASS. Apie tai jis penktadienį kalbėjo susitikime su rusų karių motinomis. „(Rusijos priešininkai – TASS) galiausiai siekia savo tikslų. Ir mes turime pasiekti savo. Ir mes jų neabejotinai pasieksime“, – kalbėjo jis. V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį į ukrainiečių veiksmus internete ir pasmerkė tariamą ukrainiečių bandymą sumenkinti rusų taktiką Ukrainoje.

Kitų šalių kalbos kai kuriems žmonėms gali pasirodyti juokingos, o kartais sukelti ir juoką keliančias asociacijas. Panašiai nutiko ir dviem Ukrainos kariams, kurie paragavo lietuviško pieniško šokolado. Platformoje „TikTok“ plinta kuriozinis vaizdelis, kuriame matyti, kaip vienas karys savo rankose laiko lietuvišką pieninį šokoladą „Karūna“, o kitas karys jį filmuoja. Būtent jis ir bando ištarti žodį „pieninis“, o šis jam kuo toliau, tuo vis labiau kelia juoką.

Ukrainos prezidentas savo interviu „Financial Times“ pažymėjo, kad neatsisako galimybių taikiai susigrąžinti Krymą, tačiau kol kas nemato tam galimybių. Jo teigimu, paliekant Krymą Rusijai ir sustabdžius karo veiksmus tai reikštų užprogramuotą karą ateityje. Ukrainos prezidentas savo interviu „Financial Times“ paaiškino, kodėl Ukraina šiuo metu negali užbaigti karo dėl paprastos priežasties – palikus neišspręstus teritorinius klausimus karai netrukus atsinaujintų.

Nedidelė grupė demonstruotojų trečiadienio popietę susirinko pakelėje į oro uostą, kad džiaugsmingai sutiktų į Armėniją atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Sveiki atvykę, – rašoma ant pertvaros pakabintame plakate, – mes būsime kartu amžinai.“ Kitame Jerevano gale, sostinės centrinėje aikštėje, minios siunčiama žinia buvo kitokia. „Mes norime ištrūkti iš Rusijos šešėlio, – šaukė 47-erių biuro darbuotoja Lilit, kurios balsą užgožė kitas aktyvistas su megafonu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį. Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

Ukrainos sostinėje penktadienį apsilankęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir paramą rusų karių seksualinio smurto aukoms.  Po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu J. Cleverly socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prezidente @ZelenskyyUa, JK jus remia veiksmais, ne tik žodžiais.“ „Šiandien daviau tau šį pažadą.

Kyjivo meras pranešė, kad penktadienį beveik pusė miesto gyventojų vis dar neturi elektros po Rusijos raketų atakų Ukrainos energetinei sistemai. „Trečdalyje Kyjivo namų jau yra šildymas ir specialistai toliau jį atnaujina. Pusė vartotojų vis dar neturi elektros energijos“, – dvi dienos po Rusijos atakų virtinės paskelbė meras Vitalijus Klyčko.

Karo Ukrainoje akivaizdoje matome susivienijusią Europą, kuri kovoja už savo vertybes, sako šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis penktadienį nuotoliniu būdu kreipėsi į tarptautinio simpoziumo Kaune dalyvius. „Matome veikiančią Europą – ne tik norinčią teisingumo, bet ir jį ginančią“, – kalbėjo V. Zelenskis. „Matome Europą susivienijusią ne tik kaip idėją ar tikslą, bet kaip politinį rezultatą čia ir dabar. Europa pasimokė iš savo istorinių klaidų“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“. „Rusijos smūgiai prieš Ukrainos dujų ir elektros tinklus gali sutrikdyti tranzitą. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – sakė agentūros kalbintas Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės UGTSU vadovas Serhijus Makohonas.

Rusijos saugumo tarnyba paviešino informaciją, kad Voronože buvo nukauti trys asmenys, tariamai ruošę diversijas kariniuose ir energetikos objektuose. „The Moscow Times“ žurnalistai išsiaiškino, kad rusų teisėsaugos vadinti „diversantais“ rusai iš tiesų buvo eiliniai šratasvydžio žaidėjai. Žiniasklaidos teigimu, bent du iš nužudytųjų buvo užkietėję šratasvydžio (angl. airsoft) žaidėjai ir kompiuterinio žaidimo S.T.A.L.K.E.R. gerbėjai.

Šiuo metu be elektros energijos yra palikti šeši milijonai Ukrainos vartotojų, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, energetikos klausimas šiuo metu šalyje yra svarbiausias. Svarbiausi dienos įvykiai: 23:53 | Žvalgyba įspėja dėl provokacijų Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paneigė informaciją apie tariamus rusų planus lapkričio pabaigoje iš šiaurės pulti Ukrainą rusų ir baltarusių pajėgomis, rašo UNIAN.

Autoritarinis Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Baltarusijos pajėgos Rusijos problemų Ukrainoje neišspręstų, rašo UNIAN. Kartu jis patikino, kad savo šalies ginkluotųjų pajėgų į Rusijos karą prieš Ukrainą neįtrauks. „Tai nesąmonė. Jei į šį konfliktą tiesiogiai įtrauksime ginkluotąsias pajėgas, gyvą jėgą, nieko prie jo neprisidėsime, o atvirkščiai – dar labiau jį pabloginsime. Tai nėra Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte.

Lenkija paprašius Vokietijos Ukrainai perduoti Lenkijai pažadėtas „Patriot“ sistemas, lenkų žiniasklaida šį sprendimą vadina tiesiog „šokiruojančiu“, rašo „Sky news“. Trečiadienį Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad priešlėktuvinės raketų sistemos  „Patriot“, kurias Vokietija pasiūlė Lenkijai, turėtų būti skirtos Ukrainai. Į šį siūlymą jau sureagavo ir lenkų spauda.

Rusija parengė dokumentą, kuriame aptariamos išvados dėl karo Ukrainoje, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Hromovas. Anot jo, dokumente aptariami Rusijos kariuomenės trūkumai ir minima būtinybė plėsti kariuomenę karui laimėti. O. Hromovo teigimu, kai kurie rusų karininkai mano, kad tai gali reikšti kitą mobilizacijos bangą ir karo padėties Rusijoje įvedimą netolimoje ateityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl Rusijos tebeturimos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), nepaisant Maskvos invazijos į jo šalį. Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo organizacijos Parlamentinę Asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Ketvirtadienį tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Namo grįžta 50 ukrainiečių karių. 20 iš jų yra Nacionalinės gvardijos kariai, 12 – karinių jūrų pajėgų kariai, 10 – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, šeši  – Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, du – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų kariai. Tarp jų yra du karininkai ir 48 eiliniai bei seržantai.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukraina turi visas galimybes nutraukti savo kančias, tereikia sutikti su Rusijos sąlygomis“. Tokį pareiškimą jis paskelbė po praėjusią dieną vykusio masyvaus visos Ukrainos teritorijos apšaudymo raketomis.

Kai Lenkijos pasienio mieste nukrito čia užklydusi raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes, galima Lenkijos vyriausybės reakcija kai kuriuos Europos lyderius neramino nė ką mažiau nei tikimybė, kad šį išpuolį surengė Rusija.

Vengrija, atsisakiusi prisidėti prie Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketo, nusiųs karo alinamai šaliai 187 mln. eurų finansinę paramą, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.

Slovakijoje ketvirtadienį vyksiančiame keturių Vidurio Europos šalių vadovų susitikime gali būti iš naujo apibrėžtas regioninis aljansas, patiriantis įtampą dėl skirtingų požiūrių į karą Ukrainoje. Pastaraisiais mėnesiais Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bloke atsirado tam tikrų nesutarimų dėl vangios Vengrijos paramos Ukrainai Rusijos invazijos metu.

Kai nėra elektros, iš sudėtingos padėties tenka suktis išradingais būdais. Būtent jie ir užfiksuoti Odesoje filmuotame vaizdo įraše. Dalis Ukrainos miesto Odesos gyventojų neturi elektros, bet tai jiems netrukdo surasti būdų, kaip išsidžiovinti plaukus ar net nusilakuoti nagus.  „Telegram“ plintančiuose vaizduose matyti, kaip vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje moteriai yra atliekamas manikiūras.