Karas Ukrainoje

Rusija raketas į Ukrainą dažniausiai leidžia iš Kaspijos jūros, baimindamasi, kad jos gali nukristi Rusijos teritorijoje. Tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kartais raketos praranda radiolokacinį susiejimą su savo taikiniu, įsijungia susinaikinimo įtaisai, būna, kad jos nukrenta visai kitur, nei planuota“, – sakė J. Ihnatas.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija šalia Ukrainos sienos stato naują karinį miestelį. Statyba vykdoma Gomelio srityje, praneša žiniasklaida. „Radio Svoboda“ tarnybos duomenimis, šis karinis miestelis turėjo būti pradėtas statyti 2023 m. spalį.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pranešė gavusi 100 gigabaitų apimties įslaptintų duomenų iš Rusijoje įsikūrusio Specialiųjų technologijų centro (STC). Nutekintų duomenų rinkos vertė preliminariai įvertinta 1,5 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Ukrinform“. „Šiai Rusijos įmonei nuo 2016 m. taikomos sankcijos. Ji gamina karinę įrangą ir Rusijos kariuomenės kare prieš Ukrainą naudojamą įrangą“, – sakoma pranešime.

Popiežius Pranciškus pirmadienį pasmerkė karo nusikaltimus, įvykdytus prieš civilius gyventojus per konfliktus, pavyzdžiui, Gazos Ruože ir Ukrainoje, ir sakė, kad žuvusieji neturėtų būti laikomi „netiesioginiais nuostoliais“. „Kariniai ir civiliniai tikslai nebeskiriami, – 87 metų pontifikas sakė savo naujametiniame kreipimesi į diplomatus Vatikane. – Nėra tokio konflikto, kuris kokiu nors būdu neišsivystytų į beatodairiškus smūgius civiliams gyventojams.

Ukraina ruošia aerodromų infrastruktūrą naikintuvams F-16 priimti. Tuo pat metu Vakaruose rengiami lakūnai ir inžinieriai. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas generolas  leitenantas Oleksandras Pavliukas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“. Kaip pažymėjo O. Pavliukas, tiek Ukraina, tiek tarptautinė karinių oro pajėgų koalicija tęsia darbą, kurio tikslas – integruoti daugiafunkcį lėktuvą F-16 į bendrą Ukrainos gynybos pajėgų sistemą.

Rusija prie Ukrainos šiaurinių sienų laiko 19 tūkst. karių karinį kontingentą, tačiau nenustatyta, kad Rusijos kariuomenė būtų sukūrusi smogiamąją grupę, per Ukrainos televiziją sakė Ukrainos šiaurinių gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Jurijus Povchas, pranešė „Ukrinform“. „Prie Rusijos sienos su Sumų ir Černihivo sritimis yra sutelkta apie 19 tūkst. Rusijos karių.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau kariauja prieš Ukrainą ir nėra jokių ženklų, kad jis ketina sustoti. Jungtinės Karalystės atsargos pulkininkas ir karo ekspertas Glenas Grantas interviu Ukrainos kanalui „Espresso.TV“ papasakojo, kiek daug išteklių vis dar turi Kremlius. Pasak G. Granto, V. Putinas siekia terorizuoti Ukrainos gyventojus raketų ir dronų atakomis.

Rusija pirmadienio rytą atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis ir raketomis „Kinžal“, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.  Pranešime sakoma, kad iš aerodromo Murmansko srityje išskrido devyni rusų lėktuvai Tu-95MS ir keturi lėktuvai Tu-22MZ. „Sparnuotųjų raketų paleidimo iš lėktuvų Tu-95MS grėsmė. Iš viso ore yra 11 strateginių bombonešių Tu-95MS“, – nurodė Ukrainos oro pajėgos. Maždaug 6 val. 20 min.

Gindamas Ukrainos dangų žuvo 23 metų pilotas Vladyslavas, šaukiniu „Blue Helmet“. Apie piloto žūtį „Instagram“ pranešė jo draugė Jevhenija Nesterenko. Vladyslavas buvo naikintuvo MiG-29 pilotas. Sausio 7 d. Jevhenija pranešė apie jo žūtį. „Neužtenka žodžių išreikšti visoms mano mintims. Vos 23 metų jis atidavė savo jaunystę kariuomenei, mūsų šalies gynybai.

Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo Rusijos kariuomenės oro desanto pajėgų (VDV) šarvuočių tarnybos vadovą Armaną Ospanovą. Apie tai pranešė tinklaraštininkas, pseudonimu „Necro Mancer“, kuris stebi įrašus Rusijos socialiniuose tinkluose apie likviduotus rusų karininkus. Rusijos kariuomenės karininkas Armanas Ospanovas buvo likviduotas per karo veiksmus Ukrainoje.

Pirmadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, aidi sprogimai. Vietos „Telegram“ kanalai praneša apie mieste paskelbtą oro pavojų. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Kuleba: jei partneriai Ukrainai nepadės dabar, jie padės vėliau, bet jau „ekstremaliomis sąlygomis“   Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) pritars 50 mln. eurų karinei paramai Kyjivui, kurią gruodžio mėnesį vetavo Vengrija.

Ukrainos gynybinės pajėgos per savaitę nukovė 5 500 rusų karių ir sunaikino 954 priešo karinės technikos vienetus, įskaitant 45 tankus, 14 oro gynybos sistemų ir aštuonis raketų paleidimo įrenginius. Tai tinkle „Telegram“ pranešė gynybos viceministras generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas. Priešas per savaitę, be to, neteko 110 šarvuočių, 189 artilerijos sistemų, 231 automobilio ir 59 specialiosios technikos vienetų.

Per okupantų apšaudymus raketomis ir dronais Ukrainoje žuvo mažiausiai vienuolika žmonių, tarp jų net penki vaikai. Mirtinas atakas rusofašistai surengė stačiatikiams švenčiant Kalėdas. Pats Putinas neapsiėjo be spektaklių – į savo rezidenciją pasikvietė Ukrainoje kariaujančių rusų karių artimuosius ir kvietė juos prie vaišėmis nukrauto stalo. O mes kviečiame ir toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą bei jos gynėjus.

Sekmadienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Chersono sritį – žuvo mažiausiai du žmonės, o dar keletas buvo sužalota, informuoja naujienų agentūra dpa. „Rusijos kariuomenė šiandien kelias valandas be perstojo šaudė į gyvenamuosius Chersono rajonus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jis teigė, kad rusai pataikė į turgų ir kelis gyvenamuosius pastatus.

Japonija NATO fondui perves 37 milijonus JAV dolerių, už kuriuos bus perkama dronų aptikimo įranga Ukrainai, praneša „Ukrinform“. Apie tai sekmadienį paskelbė Japonijos užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa spaudos konferencijos metu Kyjive su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba. „Japonija aktyviai remia Ukrainą. Kaip šios paramos dalį Japonija neseniai nusprendė skirti 37 mln.

Kai kurie Europos valstybių vadovai bei žiniasklaida paskelbė nerimą keliančias žinias, jog šie ir ateinantys metai gali būti naujos Rusijos invazijos į Europą metai. Esą Rusijos taikinys – Moldova ir Baltijos šalys, todėl pasiruošti konvenciniam karui liko labai mažai laiko. Šia tema domėjosi TV3 laidos „TOP 3“ žurnalistai.

Buvęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas griežtai sukritikavo šalies kanclerį Olafą Scholzą dėl neryžtingumo perduodant Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“, praneša „Deutsche Welle“. „Kancleris turėtų savęs vis paklausti, ar jis įgyvendina savo pažadą daryti viską, ką gali, kad neleistų Rusijai pasiekti pergalingos taikos“, – J. Gauckas sakė leidiniui „Bild am Sonntag“. Paklaustas būtent apie Ukrainos pakartotinus prašymus gauti vokiškų raketų „Taurus“, kurios galėtų ...

Japonijos užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa sekmadienį lankosi Ukrainoje, kur susitinka su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, kad išreikštų Tokijo paramą Kyjivui, informuoja AFP. Apie vizitą iš anksto skelbta nebuvo. Nuo penktadienio ministrė per dvi savaites planuoja apsilankyti Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir Turkijoje. Japonija išreiškė paramą Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Naktį Rusija paleido dešimtis dronų „Shahed“ ir raketas į Ukrainą, praneša naujienų agentūra „Unian“. „2024 m. sausio 7 d. naktį okupantai atakavo 28-iais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“ iš Rusijos Federacijos Primorsko Archtarsko rajono ir trimis valdomomis zenitinėmis raketomis S-300 iš okupuotos Donecko srities“, – paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos. Ukrainos oro ir gynybos pajėgos numušė 21 droną.

Lenkijos ūkininkai, blokavę sienos su Ukraina perėją, nutraukė protestą, su vyriausybe pasiekę jų reikalavimus atitinkantį susitarimą, šeštadienį pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Ūkininkų nusivylimas buvo vienas iš iššūkių, su kuriais susidūrė naujoji Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė, siekianti paremti Ukrainą ir kartu patenkinti šalies ūkininkų bei sunkvežimių vairuotojų, kurių pragyvenimo šaltiniams pakenkė karas, reikalavimus.

Daugėja įrodymų, kad Rusija Ukrainos miestus apšaudo ir civilius žudo raketomis, kurias gavo iš Šiaurės Korėjos. Charkivo pareigūnai tas raketas dar ir parodė, o karo ekspertai baiminasi, kad jei režimas Maskvai raketų perdavė daug, masinių smūgių Ukraina neišvengs. Ir tai – ne vienintelė bloga žinia Ukrainai. Dėl raketų Putinas derasi ir su Iranu. O mes kviečiame ir toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. Šiaurės Korėjos režimo pėdsakas Charkive.

Per Rusijos raketų smūgį į Ukrainos rytuose esantį Pokrovską šeštadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių, įskaitant penkis vaikus, pranešė srities gubernatorius. Taip pat buvo sužeisti aštuoni žmonės, kai rusų pajėgos smogė raketomis S-300. „Pagrindinis smūgis buvo suduotas Pokrovskui ir Rivnei, esantiems Myrnohrado apskrityje“, –  per „Telegram“ pranešė Donecko srities gubernatorius Vadimas Filaškinas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija (GUR) šiuo metu nepatvirtina pranešimų, kuriuose teigiama, kad Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas žuvo per Ukrainos smūgį, nukreiptą į vadavietę netoli Sevastopolio okupuotame Kryme. Apie tai radijo stoties „NV“ eteryje pranešė GUR atstovas Andrijus Jusovas. „Iš tiesų tai buvo sudėtinga Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų operacija, nukreipta prieš karinius objektus (laikinai) okupuotame Kryme.

Rusija šeštadienį pranešė, kad atšauks stačiatikių Kalėdų vidurnakčio mišias netoli sienos su Ukraina esančiame Belgorode, praėjus dienai po to, kai pareigūnai pasiūlė perkelti kai kuriuos savo sostinės gyventojus į saugią vietą po virtinės intensyvių Ukrainos apšaudymų. Pastarosiomis dienomis Belgorodą beveik kasdien atakavo ukrainiečių kariai. Gruodžio 30 dieną Belgorode žuvo 25 žmonės.

 Anksčiau Rusijos taktinės oro pajėgos atliko svarbų vaidmenį Ukrainos pietuose, ypač atakuojant Ukrainos priešakines pozicijas rytiniame Dniepro upės krante. Tačiau dėl numuštų kovinių lėktuvų Rusija nebegali vykdyti puolamųjų operacijų šioje teritorijoje.

Danija perduos Ukrainai 19 amerikiečių gamybos naikintuvų F-16 2024 metų antrąjį ketvirtį, kai Ukrainos pilotai baigs mokymus, šeštadienį pranešė Gynybos ministerija. „Remiantis dabartiniu tvarkaraščiu, perdavimas turėtų įvykti 2024 metų antrąjį ketvirtį, – sakoma Danijos ministerijos pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų sausio 6 dienos Ukrainoje likvidavo apie 363 870 Rusijos okupantų, iš jų 800 okupantų – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad per naktį surengtą raketų ataką sunaikino Rusijos vadavietę Sakų aerodrome Krymo pusiasalyje. „Sakų aerodromas: pataikyta į visus taikinius“, – pasak vietinės žiniasklaidos, pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad naktį jos oro gynybos sistemos numušė keturias ukrainiečių raketas. Šių pranešimų nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Rusija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos naktį virš Maskvos aneksuoto Krymo numušė keturias Ukrainos raketas. „Budinti oro gynyba perėmė ir sunaikino keturias Ukrainos raketas virš Krymo pusiasalio“, – teigė Rusijos gynybos ministerija. Ji penktadienį pranešė naktį atrėmusi Ukrainos ataką virš Krymo, numušdama 36 dronus.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimti JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai. Maža to, politikos užkulisiuose girdėti vis daugiau kalbų apie Vakarų nusiteikimą karą baigti derybomis, o ne triuškinančia pergale.

Per praėjusią parą Rusijos kariai apšaudė Chersono regioną 112 kartų, paleisdami 671 sviedinį. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Per pastarąją parą priešas surengė 112 apšaudymų ir iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, tankų, bepiločių orlaivių ir lėktuvų paleido 671 sviedinį, įskaitant vieną raketų ataką. Priešas paleido 39 sviedinius į Chersono miestą“, – rašoma pranešime.

Filmo verta armėno Azato istorija – jis nuo karo bėgti buvo priverstas net tris kartus. Paskutinį kartą tai nutiko Berdiansko mieste, kur vyras bandė susikurti naują gyvenimą persikėlęs iš okupuoto Donbaso. Tačiau ten rado ne ramybę, o pragarą – jį į nelaisvę paėmė rusų kariai. Kankino elektra, daužė taip, kad mėsa nuo kojos kaulo atšoko, atrodė geriau mirti nei toliau kęsti kankinimus. Azatas visada gyveno aktyviai, ypač pastaruosius 10 metų – buvo savanoriu.

Iki pat paskutinių akimirkų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėjo, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją Ukrainoje. „The Telegraph“ socialiniame tinkle buvo paviešinta britų žurnalisto Simono Shusterio knygos, kurioje aprašomi Rusijos pradėto karo Ukrainoje pirmieji invazijos metai, taip pat Ukrainos prezidento gyvenimo detalės, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad vieni svarbiausių prioritetų Kyjivui šiuo metu – atiduoti viską, kas yra būtiną, siekiant apsaugoti Ukrainą, ir taip pat ištverti šiuo metus. V. Zelenskis savo vakarinėje kalboje teigė: „Ištverti šiuos metus, vadinasi, ištverti karą. Itin svarbus laikotarpis. Daugeliu atvejų lemiamas. Ačiū visiems, kurie tai suvokia.

Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pasiūlė JAV atšaukti sankcijas jo giminaičiams mainais į ukrainiečių karių paleidimą, rašo UNIAN, remdamasi pranešimu rūsų propagandinėje žiniasklaidoje. Teigiama, kad R. Kadyrovas, esą, perdavė informaciją apie asmenis, kuriems neturėtų būti taikomos sankcijos.

Po pradinio patriotizmo protrūkio pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais dabar Ukrainos gyventojai jau pajuto mūšio lauko – ir mobilizacijos – tikrovę. Dideli nuostoliai ir beveik dvejus metus trunkantis apkasų karas sukėlė aršias diskusijas dėl šaukimo į kariuomenę ateities – ši tema vis opesnė, kariuomenei stengiantis užpildyti savo gretas.

Su Ukraina besiribojanti Rusijos Belgorodo sritis penktadienį pasiūlė perkelti kai kuriuos savo sostinės gyventojus į saugią vietą po virtinės intensyvių Ukrainos apšaudymų. Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad po susirūpinusių gyventojų kreipimųsi socialiniuose tinkluose kelios šeimos jau perkeltos.

Mūšiai Ukrainoje, britų žvalgybos vertinimu, ir toliau praktiškai nekeičia fronto linijos, nors rusams vietomis pavyko pasiekti nedidelės pažangos. „Pastarąją savaitę sausumos mūšius ženklino arba statiška fronto linija, arba laipsniški, lokalūs Rusijos pasistūmėjimai svarbiose fronto atkarpose“, – penktadienį pranešė britų Gynybos ministerija.

Rusijos invazija į Ukrainą jau trunka beveik dvejus metus, o galo šiam karui dar nematyti. Ukrainos politikos analitikas Olehas Pasternakas įvardijo keturis galimus Ukrainos pergalės scenarijus, nes, jo teigimu, pergalę šiame kare galima suprasti įvairiai. „Yra daug pergalės sampratų. Radikaliausia – Rusijos Federacijos žlugimas, pilietinis karas ir karo veiksmų perkėlimas į Rusijos Federacijos teritoriją, – Ukrainos leidiniui „Fokus“ sakė O. Pasternakas.

Socialiniuose tinkluose išplito nepatikrinta informacija, kad vakarykščių Ukrainos smūgių Kryme metu žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Rusijos neoficialūs šaltiniai „Telegram“ patvirtina, kad iš tiesų kelios raketos pataikė į vadavietes ir sunaikino 23 rusų kariškius, tačiau nepatikslino jų tapatybių.

Kremlius pasitelkia civilines gamyklas karinei įrangai ir net ginklams gaminti. Pavyzdžiui, Tambovo mieste kepykla pradėjo gaminti dronus karo reikmėms. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Financial Times“. Neseniai Rusijos žiniasklaida parodė reportažą iš kepyklos Tambove, kuri ne tik kepa batonus, bet ir gamina mažus bepiločius orlaivius „Bekas“. Dronai gulėjo šalia kepinių, o propagandistas netgi pareiškė, kad jie kvepia šviežia duona.

Rusai uždraudė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams pasiekti kai kurias savo kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės vietas, tvirtindami, kad taip daroma saugumo sumetimais. TATENA pareigūnai stebi elektrinę nuo 2022 metų rugsėjo, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ją užėmė Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos.

Praėjusią parą, sausio 4-ąją, Rusijos kariuomenė 125 kartus apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogus. Tai penktadienį feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 125 apšaudymus, paleisdamas 639 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, aviacijos ir dronų, tarp kurių buvo keturi „Shahed“. Į Chersono miestą priešas paleido 31 sviedinį“, – pažymėjo jis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni patikino Ukrainą, kad Didžiojo septyneto (G7) demokratinių išsivysčiusių valstybių grupė toliau rems Kyjivą. Pasak Italijos žiniasklaidos, ketvirtadienį per pokalbį telefonu su valstybės vadovu Volodymyru Zelenskiu G. Meloni pranešė, kad Italijai pirmininkaujant G7 dėmesio centre bus Rusijos agresija prieš kaimyninę šalį.

Rusijos propagandistai socialinėje žiniasklaidoje išplatino suklastotą vaizdo įrašą pavadinimu „Vocha budi“, kuriame vaizduojamas Dauno sindromą turintis vyras. Pasinaudodama šiuo vaizdo įrašu, Rusija bandė diskredituoti mobilizacijos sistemą Ukrainoje, bandydama parodyti esą Ukraina mobilizuoja neįgaliuosius.  Vaizdo įrašas išplito „Youtube“. „Tiktok“ ir „Telegram“ platformose. Propagandistų klastotę paneigė projekto „Bez lži“ (rus. „Jokio melo“) faktų tikrintojai.

JAV paramos Ukrainai strategija išlieka nepakitusi – ji bus teikiama tol, kol to reikės, kad šalis galėtų tvirtai atsistoti ant kojų. Tai ketvirtadienį Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Rusija deda daugiau pastangų pirkti balistines raketas iš užsienio, nes šiomis raketomis, esant tam tikroms aplinkybėms, galima efektyviau smogti į taikinius Ukrainoje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Su Ukraina besiribojanti Rusijos Belgorodo sritis penktadienį pasiūlė perkelti kai kuriuos savo sostinės gyventojus į saugią vietą po virtinės intensyvių Ukrainos apšaudymų. Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius pasiuntė griežtą perspėjimą Šiaurės Korėjai.

Šiuo metu nėra susidariusi padėtis, dėl kurios karas Ukrainoje galėtų būti įšaldytas arba su Rusija būtų galima susitarti derybų keliu, teigia britų istorikas, karo ekspertas Timothy Gartonas Ashas. Jo nuomone, Europa turėtų atsibusti ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų Ukrainos pergalę. „Pirmiausia turime aiškiai suprasti, kas vyksta Ukrainoje. Nėra jokios aklavietės, dėl kurios konfliktas galėtų būti įšaldytas arba išspręstas derybų keliu, kaip naiviai tikisi kai kurie Vakaruose.