Karas Ukrainoje

Šimtai gedinčiųjų, nešini gėlėmis bei mėlynos ir geltonos spalvos vėliavomis, ketvirtadienį susirinko Kyjive žvarbiame šaltyje atsisveikinti su fronte žuvusiu gerbiamu Ukrainos poetu ir kariu. 33 metų Maksymas Kryvcovas dėl plonų ūsų kariuomenėje buvo žinomas kaip Dali, žinia apie jo žūtį sekmadienį sukėlė sielvartą visoje šalyje.

NATO narės Turkija, Bulgarija ir Rumunija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl Juodosios jūros išminavimo siekiant užtikrinti saugius vandenis tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Beveik prieš dvejus metus, invazijos pradžioje, Rusijos karinis jūrų laivynas užminavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Nuo to laiko kai kurios minos buvo išplautos į trijų susitarimą pasirašiusių šalių vandenis, keldamos pavojų laivybai ir apsunkindamos Ukrainos pastangas pralaužti Rusijos karinio laivyno blokadą.

Fronto linijoje ties Avdijivka rusai šaudo į savo sužeistus kariškius, o Ukrainos gynybos pajėgos jau žino ir fiksuoja, kas tai daro, kad šią informaciją būtų galima panaudoti baudžiamosiose bylose. Apie tai pranešė 59-osios pėstininkų brigados karininkas Sergejus Cechockis, informavęs apie padėtį fronto linijoje ties Avdijivka, skelbia UNIAN. „Būna atvejų, kai jie nušauna savo sužeistuosius. Jie patys nusišauna. Yra sulaikytų. Mes tiksliai žinome, kas ir kaip.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausioji dukra Marija Voroncova apibūdino kare Ukrainoje civilius ciniškai žudančią Rusiją kaip „į žmogų orientuotą“ valstybę, praneša „The Moscow Times“.   Anot leidinio, V. Putinas niekada viešai nepripažino M. Voroncovos ir jos jaunesniosios sesers Katerinos Tichonovos kaip savo dukterų, o Kremlius jų gyvenimo detales laikė griežtai saugoma paslaptimi.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pagrasino Ukrainai panaudoti branduolinį ginklą, jei šalis, kuri ginasi nuo teroristinės valstybės agresijos, bandys atakuoti raketų paleidimo įrenginius Rusijos Federacijos teritorijoje Vakarų perduotomis ilgojo nuotolio raketomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog kalbant apie šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečių grįžimą iš užsienio tai nebūtinai reiškia, kad jie būtų pašaukti į kariuomenę, tačiau svarbu, kad jie dirbtų ir mokėtų mokesčius Ukrainoje ir tokiu būdu paremtų šalies kariuomenę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šio mėnesio pabaigoje planuojamas ukrainiečių diplomatijos vadovo ir jo kolegos iš Vengrijos susitikimas.

Kremlius gali atnaujinti pastangas panaudoti Uždniestrę, kad sukurtų nestabilumą Moldovoje ir pakenktų Ukrainos grūdų eksportui palei vakarinę Juodosios jūros pakrantę, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Sausio 10 d. „Reuters“ pranešė, kad 2023 m. per Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uostą buvo išvežta 36 mln. metrinių tonų grūdų. Tai rekordinis skaičius. 40 proc. šių tiekimų buvo grūdai iš Ukrainos.

Pastaruoju metu Rusijos pajėgos per agresyvias, tačiau nebūtinai sėkmingas atakas kare Ukrainoje praranda kur kas daugiau tankų, nei galėtų leisti net optimistiškiausias pramonės scenarijus. Visa tai reiškia, kad rusams gali pritrūkti tankų, daro išvadą „Forbes“. „Kai kuriais skaičiavimais, Rusijos ginkluotosios pajėgos į karą Ukrainoje 2022 m. vasarį įsitraukė turėdamos 2 987 tankus.

Tarptautinis karo tyrimų institutas (ISW) pranešė, kad Kremlius naudoja mitus apie Antrąjį pasaulinį karą, sovietų kovą prieš nacistinę Vokietiją palygindamas su nieko neišprovokuota Rusijos invazija Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad bet kokios „pertraukos“ Ukrainai besiginant nuo rusų invazijos tik padėtų Maskvai persiginkluoti ir „mus sutriuškinti“. „Duokite Rusijos Federacijai 2–3 metus ir ji mus paprasčiausiai sutriuškins. Negalime taip rizikuoti... Jokių pertraukų Rusijos naudai nebus“, – viešėdamas Estijoje kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori užpulti NATO, greičiausiai jis gali atakuoti Estiją, mano diplomatas, buvęs Ukrainos ambasadorius JAV Valerijus Čalis.  „Mano nuomone, V. Putinas iš tikrųjų nori tai padaryti, kad parodytų NATO nesugebėjimą greitai reaguoti“, – aiškino jis savo pareiškimą Ukrainos kanalo „Espresso“ eteryje.  Pirmas taikinys gali būti Estija Jis pabrėžė, kad NATO tik dabar pradėjo keisti atgrasymo strategiją į prevencijos strategiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankosi Estijoje, kur susitiks su prezidentu Alaru Kariu, parlamento pirmininku Lauri Hussaru ir ministre pirmininke Kaja Kallas bei pasakys kalbą parlamente.  Susitikimuose bus aptartas būsimas pasipriešinimas Rusijos agresijos karui ir būtina ilgalaikė, nuolatinė ir veiksminga parama Ukrainai, sakoma Estijos prezidento kanceliarijos pranešime spaudai.

Ukraina gali tikėtis papildomos NATO valstybių paramos besitęsiančioje gynybinėje kovoje prieš Rusiją. NATO ir Ukrainos Tarybos susitikime Briuselyje trečiadienį daug sąjungininkų pateikė planus dėl tolesnių pajėgumų skyrimo, vakare pranešė Aljansas. Esą kalbama apie milijardų eurų vertės paramą. Kas pažadėta konkrečiai, kol kas neaišku. Tačiau NATO nurodė, kad, pavyzdžiui, Ukrainai bus perduota daugiau pro gynybos sistemų.

Tęstinis karas prieš Ukrainą aiškiai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos. Priešingai, jis siekia „sunaikinti“ besiginančią šalį, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, praneša „Ukrinform“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10,2 tūkst. civilių Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 10 200 civilių, o daugiau kaip 19 300 buvo sužeisti.

Trečiadienio vakarą Charkive, šiaurės rytų Ukrainoje, per Rusijos raketų ataką buvo smogta viešbučiui ir sužeista 11 žmonių, įskaitant žurnalistus, pranešė vietos valdžios institucijos. „Dvi raketos pataikė į viešbutį Charkivo centre. Ten nebuvo jokių kariškių. Tačiau ten buvo 30  civilių, iš kurių 11 sužeisti“, – „Telegram“ paskelbė miesto meras Ihoris Terechovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad diena, kuomet karas Ukrainoje baigsis, ne visiems tautiečiams bus tik pozityvi. „Aš nemanau, kad visiems mums Ukrainoje ši diena vienoda. Kadaise kalbėjau apie tai, labai daug kas daug ką prarado: kai kas artimuosius, kiti – save, kiti – profesiją. Taigi visiems tai bus skirtinga, kai kuriems tai bus pergalės diena, o kitiems tiesiog ilgai laukta diena“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Zelenskis.

Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene. Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.

Kyjive rastos negyvos buvusi Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoja Olha Kolinko ir jos duktė. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė leidinys „Večirnij Kyiv“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, 71 metų moteris daug metų sunkiai sirgo ir neišeidavo iš namų. Ja rūpinosi duktė Jaroslava. Ji irgi buvo rasta negyva kaimyniniame bute, kuris taip pat priklausė šeimai. „Ukrinform“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad gautų daugiau informacijos.

Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože turi įtakos Vakarų šalių pagalbai Ukrainai ginklais. Be to, jis taip pat trukdo suvokti Rusijos ir Ukrainos karą. Tokią nuomonę interviu Turkijos žiniasklaidai išsakė Ukrainos ambasadorius šioje šalyje Vasylis Bodnaras, praneša UNIAN. „Tarptautinė žiniasklaida sutelkė dėmesį šia kryptimi (į karą tarp Izraelio ir „Hamas“), todėl atsirado manančių, kad karas Ukrainoje jau baigėsi“, – pareiškė diplomatas.

Slovakija nepanoro pasirašyti deklaracijos, kurioje smerkiamas Šiaurės Korėjos raketų tiekimas Rusijai. Šalies valdžios institucijos teisinasi įrodymų stoka. Trečiadienį Slovakijos užsienio reikalų ministerija paskelbė atitinkamą pareiškimą, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Aktuality.sk“. „Slovakijos užsienio reikalų ministerijai buvo atsiųstas tekstas, kurio negalima komentuoti. Jame pateikiama informacija, kurią pirmiausia reikia ištirti.

Šiaurės Korėjos raketų panaudojimas Rusijos kare prieš Ukrainą dar labiau pablogino saugumo padėtį Europoje, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fisheris, praneša „Ukrinform“. „Europos saugumui tikriausiai kyla grėsmė, nes šios vidutinio nuotolio raketos naudojamos kare Europos žemyne. Tai, kad veikėjai (Šiaurės Korėja – aut.

Ukraina į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukė visame pasaulyje žinomą greitojo maisto tinklą „Subway“. Įmonė toliau veikia Rusijoje ir moka šimtus tūkstančių eurų mokesčių į teroristinės valstybės biudžetą. Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūros duomenimis, „Subway“ perka reklamą socialiniuose tinkluose „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“. Be to, bendrovė naudojasi maisto pristatymo paslaugomis per „Yandex.

Kyjivo apygardos administracinis teismas grąžino Bohdaną Lvovą į Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas. Anksčiau tiriamieji žurnalistai pas jį aptiko Rusijos pasą. Tai pranešė „Laisvės radijas“, kuriuo remiasi UNIAN. „Įpareigoti Aukščiausiąjį teismą įtraukti B. Lvovą į Aukščiausiojo teismo etatų sąrašą“, – tokį sprendimą paskelbė Kyjivo apygardos administracinio teismo teisėja Alena Kušnova.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2024 metais žada ir toliau teikti nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai vienas svarbiausių ministerijos prioritetų. „Lietuvos ir sąjungininkų tiekiama ginkluotė ir technika kritiškai prisideda prie Ukrainos kovos už nepriklausomybę ir visos Europos saugumą.

Naujai užfiksuotose Rusijos karinės bazės palydovinėse nuotraukose matyti, kad kariai nupiešė netikrus naikintuvus šalia tikrų. Kas gali atrodyti kaip kvaila ir tuščia taktika, ekspertų teigimu yra vienas iš būtų apgauti Ukrainos vienkartinius dronus ir iššvaistyti jų amuniciją. Naujausią apgaulės pavyzdį galima pastebėti Rusijos Primorsko-Achtrasko aviacijos bazėje, šalia Azovo jūros.

Sausio pradžioje Rusijos pajėgos kairiajame Chersono srities krante atnaujino šarvuočių naudojimą, nors iki tol ilgai naudojosi tik pėstininkų grupėmis. Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Vladislavas Selezniovas mano, kad padėtis kairiajame upės krante artėja prie krizinės, tačiau ukrainiečiai demonstruoja aukšto lygio drąsą. „Tai, kas vyksta kairiajame krante, yra ryškus mūsų karių drąsos ir didvyriškumo pavyzdys.

 Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atstovai žengė žingsnį link finansinės pagalbos paketo Ukrainai patvirtinimo ketverių metų laikotarpiui – 2024-2027 m., pranešama ES Tarybos tinklalapyje. Teigiama, kad taip pat patvirtinti daliniai derybų įgaliojimiai dėl pasiūlymo sukurti naują bendrą priemonę, skirtą Ukrainos atsigavimo, atstatymo ir modernizavimo rėmimui, kartu remiant jos pastangas vykdyti reformas siekiant narystės bendrijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Kaip praneša „Ukrinform“, pašnekovai aptarė bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus. Ukrainos valstybės vadovas padėkojo Lenkijai už nuoseklią ir tvirtą paramą Ukrainai ir pažymėjo, kad ji yra nuolatinė Ukrainos sąjungininkė kelyje į šalies narystę Europos Sąjungoje ir NATO. „Mūsų bendra siena turi būti tikra Europos siena. Vienybės siena.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai Baltarusijoje toliau treniruoja vietinių specialiųjų pajėgų narius ir ginkluotųjų pajėgų kariškius. Tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi UNIAN. Pažymima, kad gruodžio mėnesį „vagneriečiai“ tęsė sistemingus mokymus su specialiųjų pajėgų nariais ir epizodinius - su ginkluotųjų pajėgų kariškiais.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paneigė melagieną apie tariamus ukrainiečių judėjimo Europos Sąjungoje apribojimus. Tai sakoma URM pareiškime „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pranešimai apie „ukrainiečių judėjimo apribojimus Europos Sąjungoje“ yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos žinyba.

Socialiniuose tinkluose išplito sukrečiantis vaizdo įrašas. Užfiksuota, kaip Rusijos okupacinės pajėgos raketomis smogia į ligoninę Pokrovske, Donecko srityje. Pažymėtina, kad atakos metu ligoninės gydytojai atliko operaciją. „Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos raketa operacijos metu pataiko į ligoninę Pokrovske. Smūgis išdaužė langus ir apgadino pastatą“, – teigiama „UNITED24 Media“ „Telegram“ įraše.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti JAV ir Ukrainos teiginius, kad Maskva į Ukrainą paleido Šiaurės Korėjos raketas. Jis taip pat apkaltino Kyjivą, kad šis naudoja Vakarų šalių pagamintas raketas, kad smogtų taikiniams Rusijoje, praneša „Reuters“. Praėjusią savaitę Baltieji rūmai, remdamiesi naujai išslaptinta žvalgybos informacija, pareiškė, kad Rusija panaudojo iš Šiaurės Korėjos gautas trumpojo nuotolio balistines raketas, kad suduotų smūgius Ukrainai.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai stabdytojas. Tačiau, anot „Politico“, ES vadovų spaudimas Kremliui naudingam politikui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti teigiamų rezultatų.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išjuokė Olafą Scholzą dėl šią savaitę Vokietiją apėmusių ūkininkų protestų ir sakė, jog kanclerio laukia dar didesni sunkumai. „Streikai Vokietijoje: ūkininkai užblokavo didelę šalies dalį. Subsidijos baigėsi, o Ukrainai skiriamos astronominės sumos vis dar didėja. Vokietija yra pagrindinė finansuotoja“, – pirmadienio vakarą socialinėje platformoje X parašė D. Medvedevas, ėjęs Rusijos prezidento ir Rusijos ministro pirmininko pareigas.

Aviacinė bomba, kurią Rusijos lėktuvas sausio 8 d. numetė ant gyvenamojo rajono laikinai okupuotame Luhansko srities Rubižnės mieste, tebekelia pavojų. Tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras, kuriuo remiasi UNIAN. Pasak pareigūno, okupantai užblokavo kelis miesto rajonus ir iškeldina žmones iš aplinkinių kvartalų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anot Šveicarijos žiniasklaidos, galimai dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose. Pasak leidinio „Tages-Anzeiger“, vyksta pasirengimas vizitui. Užsienio reikalų ministerija Berne pareiškė, kad „šių pranešimų nekomentuos“. Davoso forumas prasidės kitą pirmadienį (sausio 15 d.). Šiuo metu yra aišku, kad sekmadienį, likus dienai iki forumo pradžios, Davose vyks 4-asis vadinamasis Ukrainos taikos formulės susitikimas.

Šaltinio iš Ukrainos teisėsaugos agentūrų teigimu, ukrainiečiai programišiai įvykdė ataką prieš vieną iš Maskvoje veikiančių interneto paslaugų teikėjų. „Programišiai iš grupuotės „Blackjack“, greičiausiai susiję su SBU (Ukrainos saugumo tarnyba), įsilaužė į Maskvoje veikiančio interneto paslaugų teikėjo „M9com“ serverius ir juos sunaikino“, – pranešė minėtasis šaltinis.

Pirmadienį prie Europos Komisijos atstovybės Varšuvoje susirinkę beveik 3 000 žmonių ragino Europą ir visą pasaulį aktyviau palaikyti Ukrainą, kai Rusija atnaujino masinius smūgius prieš Ukrainos gyvenvietes. Aktyvistai reikalauja, kad Ukrainos partneriai paaukotų daugiau ginklų sistemų civiliams gyventojams apsaugoti, perduotų įšaldytą Rusijos turtą, kad jis būtų panaudotas atstatymui, ir dar labiau izoliuotų Rusiją tarptautinėje arenoje.

Mobilizuoti rusų kariai iš Irkutsko srities pagrasino savo miesto merui. Mobilizuotieji piktinasi, kad buvo apgauti, nes į frontą taip ir negavo žadėtųjų termovizorių ir dėl to patyrė didelius nuostolius. Mobilizuotieji rusai internete paviešino vaizdo įrašą, kuriame kreipiasi į savo merą. Pasak jų, dėl žadėtųjų termovizorių trūkumo jų dalinys patyrė precedento neturinčių nuostolių nuo FVP dronų.

Žymus serbų smogikas ir Vladimiro Putino gerbėjas Dejanas Beričius, pats dalyvavęs Rusijos puolime prieš Ukrainą ir verbuojantis į jį savo tautiečius, netikėtai pažėrė aršios kritikos rusų kariuomenei ir tam, kaip su serbais elgiasi patys rusai.

Ukrainos gynybos pajėgos į nelaisvę paėmė jau mažiausiai 41 rusų karį iš laikinai okupuoto Krymo. Ukrainos prezidento atstovybė Autonominėje Krymo Respublikoje apie tai pranešė feisbuke. „Patvirtinta, kad į nelaisvę buvo paimtas mažiausiai 41 Rusijos Federacijos karys iš okupuoto Krymo. Dauguma jų greičiausiai yra Ukrainos piliečiai“, – teigiama įraše. Atstovybė taip pat pranešė, kad pusiasalyje palaidoti mažiausiai 632 rusų kariai, 475 iš jų greičiausiai buvo Ukrainos piliečiai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Ukrainos sąjungininkes Europos Sąjungoje (ES) labiau remti Rusijos užpultą šalį. „Iki šiol daugumos ES šalių planuojamų Ukrainai perduoti ginklų bet kokiu atveju nepakanka, – sakė O. Scholzas pirmadienį Berlyne spaudos konferencijoje su Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu.

Vienas 79-osios Tavrijos desanto brigados desantininkas per vieną mūšį sugebėjo sunaikinti keturias šarvuotas rusų mašinas, tarp jų – tanką ir šarvuotą pėstininkų mašiną, feisbuke pranešė brigados spaudos tarnyba. Pasakodamas apie šį nutikimą, jaunesnysis seržantas Andrijus G. pravarde „Sedoi“ sakė, jog priešas ir vėl mėgino prasiveržti pro jo būrio gynybines linijas, puolimui naudodamas penkis šarvuočius ir būrį pėstininkų.

Rusijos pajėgos tęsia puolimą prie Robotynės gyvenvietės Zaporižios srityje. Jei Ukrainos gynėjai praranda savo pozicijas, jie nedelsiant bando kontratakuoti. Mūšiai čia nesibaigia, rašo laikraštis „The New York Times“ (NYT). Pasak 117-osios atskirosios mechanizuotosios brigados bataliono su vado pavaduotojo, šaukiniu „Šira“, karių moralė yra gera, tačiau jie fiziškai išsekę.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis su Japonijos kolege Yoko Kamikawa pirmadienį Varšuvoje aptarė strateginę partnerystę, paramą Ukrainai, padėtį Vidurio Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Po pirmadienio susitikimo R. Sikorskis sakė, kad Lenkiją ir Japoniją sieja strateginė partnerystė, kurią abi šalys nori gilinti.

Ukraina pareiškė duosianti atsaką į pastarąsias smarkias Rusijos atakas. „Teroristinė valstybė tikrai pajus mūsų atsaką“, – pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Per rusų pajėgų atakas Charkivo, Zaporižios, Chmelnyckio srityse bei V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Riho regione pirmadienį žuvo iš viso keturi žmonės ir 45 buvo sužeisti.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi pakankamai įrangos ir ginklų, bet nepakankamai žmonių. Apie tai laikraščiui „The New York Times“ (NYT) pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 117-osios atskirosios mechanizuotosios brigados padalinių vadai. Pasak leidinio, Ukrainos kariai daugumoje fronto linijų oficialiai dirba gynybos režimu. Tik pietiniame Chersono regione jie tęsia puolimą.

Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas. Jo metu Kyjivas norėjo užsitikrinti paramą savo taikos derybų su Rusija sąlygoms, praneša „Bloomberg“. Svarbiausi įvykiai: 21:42 | „Bloomberg“: dėl Ukrainos taikos plano surengtas slaptas susitikimas Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas.