„Mano nuomone, V. Putinas iš tikrųjų nori tai padaryti, kad parodytų NATO nesugebėjimą greitai reaguoti“, – aiškino jis savo pareiškimą Ukrainos kanalo „Espresso“ eteryje.
Pirmas taikinys gali būti Estija
Jis pabrėžė, kad NATO tik dabar pradėjo keisti atgrasymo strategiją į prevencijos strategiją. Anksčiau, užpuolus vieną iš bloko šalių, „48 valandas ar savaitę ši šalis turėjo vykdyti savigyną, o tada įsijungia kitos NATO šalys“, kalbėjo diplomatas.
„Iš pradžių – greitojo reagavimo pajėgos, o paskui NATO. Dabar Lietuva, Latvija ir Estija iškėlė trinties klausimą: pažiūrėkite, kas atsitiko Ukrainoje, kai iš Baltarusijos, Rusijos kariai ėjo į Kyjivą, Bučą, Hostomelį, Irpinę, Borodjanką.
Ne, mes to nenorime, mes esame šalys, kurios nori, kad jūsų kontingentai jau būtų dislokuoti. Todėl Vokietija nusprendė dislokuoti Lietuvos teritorijoje vokiečių brigadą, tik problema, kad tik nuo 2027 metų“, – pažymėjo diplomatas.
Tuo pat metu V. Čalis pridūrė, kad Rusija gali pulti anksčiau, kai NATO tam nebus pasirengusi.
„Tai laiko ir šių šalių bei NATO jėgos klausimas, todėl ši tikimybė keisis, tačiau ji išlieka visiškai reali. Tik manau, kad jie greičiausiai gali užpulti (mano nuomonė, neparemta operatyviniais planais) Estiją. Ten yra Narva, visi rusų sentimentai, ir labai rimti agentai ten buvo siunčiami net ne nuo SSRS laikų, o pastaraisiais dešimtmečiais“, – pažymėjo diplomatas.
