Karas Ukrainoje

JAV žurnalistų tyrimas parodė, kad sprogimą Kostiantynivkos turguje galėjo nulemti ukrainiečių paleista raketa, nepaisant šios šalies oficialių atstovų kaltinimų Rusijai. „New York Times“ tyrėjai pabuvojo sprogimo vietoje ir, apklausę įvykio liudininkus, pateikė savo galimų įvykių versiją. Tyrime tvirtinama, kad likus kelioms minutėms iki sprogimo turguje ukrainiečių kariai paleido dvi „žemė-oras“ raketas iš Družkivkos, kuri yra nutolusi apie 15 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kostiantynivkos.

Ukraina antradienį paskelbė, kad jos oro gynybos sistemos praėjusią naktį numušė 27 Rusijos paleistus dronus „Shahed“. „Iš viso buvo paleista 30 atakos bepiločių (...) Oro gynybos junginiai numušė 27 „Shahed“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Ukrainos oro pajėgos. Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgos anksti antradienį dronais atakavo Lvivą Vakarų Ukrainoje, kad nuo smūgio užsidegė sandėlis ir buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus. Nuo maždaug 4 val. 30 min.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 460 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 628 Rusijos tankus (+5 per pastarąsias 24 val.

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pranešė, kad netrukus Kyjive lankysis ES Užsienio reikalų ministrų tarybos nariai, kurie susipažins su padėtimi vietoje ir apsvarstys šalies poreikius saugumo ir gynybos srityje, o ES padės juos tenkinti iš specializuoto Ukrainos fondo, sukurto pagal Europos taikos priemonę.

Jungtinės Tautos, o ne Ukraina, nustato savo renginių formatą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas artėjantį JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos, kuriame dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Niujorke, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kai lankėsi Staten Islando universitetinėje ligoninėje. „Mes nesirinkome tokio formato, – sakė jis.

Vokietija skirs dar 400 mln. eurų karinei paramai Ukrainai, daugiausia ginkluotei finansuoti, pranešė Berlynas pirmadienį prieš svarbias Kyjivo sąjungininkų derybas. „Mes tiekiame papildomą amuniciją“, – Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus), likus dienai iki derybų Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. „Amunicija yra tai, ko Ukrainai labiausiai reikia gynybinėje kovoje su žiauriu agresijos karu“, – pridūrė jis.

Per kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo nugalėti elitinius Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius į pietus nuo Bachmuto Donecko srityje. Šie daliniai anksčiau dalyvavo kontratakose ir bandė atstumti Ukrainos pajėgų veržimąsi šiose apylinkėse.  Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Niujorką, kur pasakys kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir susitiks derybų su JAV prezidentu Joe Bidene. Tai antrasis V. Zelenskio vizitas Jungtinėse Valstijose, kurios nuo pernai vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos tiekė Kyjivui ginkluotę kovai su Rusija.

Rusijos pajėgoms ankstų antradienio rytą dronais atakavus Lvivą Vakarų Ukrainoje, žuvo vienas žmogus ir buvo sugriauti trys sandėliai, pranešė pareigūnai. Netoli Lenkijos sienos esantis Lvivas laikomas vienu saugiausių Ukrainos miestų, tačiau pastaruoju metu prieš jį įvykdoma vis daugiau atakų. Rugpjūtį per oro antskrydžius čia žuvo trys žmonės. „Tęsiami rytinių smūgių Lvive padarinių likvidavimo darbai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pirmą kartą asmeniškai susitiks su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, rašo CNN. Abu lyderiai yra Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiuose. Brazilijos prezidentūros atstovė spaudai Cynthia Ribeiro daugiau informacijos nepateikė. Anksčiau rugsėjį Brazilijos lyderis pareiškė, kad Brazilija nevykdys Tarptautinio baudžiamojo teismo orderio suimti Vladimirą Putiną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi JAV, Niujorke. Apie tai pirmadienį vakare jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „JAV. Niujorkas. Tiesiai iš oro uosto ketinu aplankyti mūsų karius, kurie gydosi ir reabilituojasi Amerikoje. Pirmiausia noriu išreikšti paramą mūsų žmonėms ir padėką tiems, kurie padeda Ukrainai ir ukrainiečiams. Toliau laukia svarbios ir įtemptos dienos. JT Generalinė Asamblėja, aukščiausiojo lygio susitikimas dėl darnaus vystymosi tikslų, Saugumo Taryba.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas neatmeta, kad sunki Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė gali būti susijusi su apsinuodijimu, rašo „Ukrinform“. „Gerai žinoma, kad R. Kadyrovas turi sveikatos problemų. Be to, yra prielaida, kad tai buvo apsinuodijimas, ir pakartotinis apsinuodijimas, kuris sukėlė tam tikrų komplikacijų inkstų sistemai.

Vokietija paskelbė apie naują 400 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai. Jame – amunicija. Apie tai interviu „Bild“ patvirtino Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, rašo UNIAN. „Mes tiekiame papildomą amuniciją: sprogstamąją, minosvaidžių ir prieštankinę. Nes šaudmenys yra tai, ko Ukrainai labiausiai reikia gynybinėje kovoje su žiauriu agresyviu karu. Be to, padėsime su apsaugine įranga ir išminavimo sistemomis.

Per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos sunaikino 3 730 okupantų, 73 rusų tankus ir daugybę kitos technikos, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos gynybos ministerijos koordinuojamo žiniasklaidos centro, per savaitę nuo rugsėjo 11 iki 18 dienos, rusai neteko mažiausiai 3 730 karių, 73 tankų, 67 šarvuotų kovos mašinų, 188 artilerijos pabūklų ir septynių raketų.

Šiuo metu Baltarusijoje yra mažiau kaip tūkstantis privačios karinės kompanijos „Wagner“ smogikų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC). „Baltarusijos pogrindininkų duomenimis, šalyje liko mažiau kaip 1000 vagneriečių“, - sakoma pranešime. NPC patikslino, kad 200 iš jų tebėra Baltarusijos vidaus reikalų ir gynybos ministerijų specialiųjų pajėgų instruktoriai.

Kyjivas pirmadienį pranešė, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pateikė ieškinius trims Europos Sąjungos kaimynėms – Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai – dėl jų draudimų importuoti ukrainietiškus grūdus. Vidurio Europos šalys nepritarė praėjusią savaitę priimtam Europos Komisijos sprendimui nutraukti importo draudimą, o Kyjivas įspėjo, kad gali imtis teisinių veiksmų.

Pirmadienį Sakartvelas apkaltino aukštą Ukrainos pareigūną planuojant nuversti šios valstybės prie Juodosios jūros vyriausybę organizuojant masinius neramumus, tai dar vienas epizodas pastaruoju metu įtemptuose abiejų šalių santykiuose. Sakartvelas kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 m., kai Maskva įsiveržė į mažytę Kaukazo šalį, Rusijos pajėgos yra užėmusios separatistinius Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus.

Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai. R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė.

Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą. Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime.

Rusija pirmadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, remdamasi tuo, ką pavadino Prancūzijos valdžios institucijų rusofobiškais veiksmais rusų žurnalistų atžvilgiu.

Ukrainos rytuose buvo pralaužta svarbi okupantų gynybinė linija, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo „Kanal 24“. Anot jo, ukrainiečiams taip pat pavyko sunaikinti kai kuriuos geriausiai parengtus rusų dalinius. Vis dėlto O. Syrskis pabrėžia, kad padėtis Ukrainos rytuose išlieka sudėtinga. Pasak jo, rusai neatsisako planų atnaujinti puolimą Kupjansko ir Lymano kryptimis. „Įnirtingos kovos tęsiasi Bachmuto rajone.

Kyjivo policija pradėjo tyrimą dėl buvusio Chersono srities valstybinės administracijos vadovo Henadijaus Lahutos mirties fakto. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė teisėsaugos institucijos atstovai. „Rugsėjo 13 d. žmona pranešė apie vyro dingimą. Rugsėjo 16 d. jis buvo rastas negyvas prie garažų Solomiankos rajone“, – informavo pareigūnai. Preliminariais duomenimis, buvęs regiono vadovas nusižudė.

Rusijos pajėgos pirmadienį vėl apšaudė Ukrainos Donecko srityje esančią Avdijivką ir Torecko rajoną, rašo UNIAN. Yra žuvusiųjų ir sužeistų. Anot Ukrainos generalinės prokuratūros, ataką prieš Torecką rusai įvykdė apie 7:30. Rusų sprogmuo nužudė dviračiu važiavusį vyrą. Dar vienas vyras buvo sužeistas. Kiek vėliau, 11:45 rusai smogė Avdijivkai. Anot Ukrainos, rusai miestą atakavo raketomis, jos buvo nukreiptos į civilius – namo kieme žuvo moteris.

Rusija Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pirmadienį užsipuolė Ukrainą – abi kariaujančios šalys dalyvauja teismo posėdyje svarstant bylą dėl Maskvos teiginio, kad „genocidas“ rytų Ukrainoje tapo priežastimi praėjusių metų plataus masto invazijai.

Rusijos okupuotame Donecke nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusijos informavimo priemonės skelbia, kad sprogimai užfiksuoti Kremliaus statytinių administracijos pastate. Vaizdo įraše matyti, kad iš vieno iš pastatų Donecko centre veržiasi tiršti, juodi dūmai. Apie aukas ir galimą sprogimo priežastį kol kas neskelbiama. Prokremliškame informaciniame portale „Readovka“ skelbiama, kad ukrainiečiai paleido tris raketas į administracinį pastatą.

Rusijoje skelbiama, kad nežinomas dronas mėgino atakuoti kompanijos „Rosneft“ naftos bazę Riazanės srityje. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais. Kaip rašoma internete, ataka buvo surengta rugsėjo 17-osios rytą Riazanės naftos perdirbimo įmonės teritorijoje Železnodorožno rajone. Teigiama, kad dronas bandė atakuoti rezervuarą, kuriame buvo keli tūkstančiai tonų benzino.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tapo vėžio, AIDS ir COVID-19 sinonimu. Žingsniai, kurių jis šiuo metu imasi, neišvengiamai veda į Trečiąjį pasaulinį karą, interviu amerikiečių televizijai CBS sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putinas dabar yra toje pačioje kategorijoje kaip vėžys, AIDS ir COVID-19. Turite suprasti, kad jei Rusijos visuomenė nesuvoks, kad ši tragedija krenta ant jų pečių, tai ji kris ant jų sąžinės.

Rusija pirmadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) užsipuolė Ukrainą, Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismui Hagoje pradėjus nagrinėti rusų prieštaravimus byloje, kurią Kyjivas iškėlė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais. Kyjivas kaltina Maskvą, kad ji neteisėtai bando pateisinti pernai vasario 24 dieną pradėtą invaziją, melagingai tvirtindama, kad Rytų Ukrainoje vykdomas genocidas. Ukraina teigia, kad pati Rusija planuoja genocidą.

Praėjusių metų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, žmogaus teisių padėtis Rusijoje smarkiai pablogėjo, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų ekspertė.  Ji taip pat pasmerkė tai, ką pavadino sistemingu Rusijos susidorojimu su pilietine visuomene. „Žmogaus teisių padėtis Rusijos Federacijoje labai pablogėjo nuo 2022 metų vasario, kai ji įsiveržė į Ukrainą“, – savo pirmojoje ataskaitoje teigė JT specialioji pranešėja Mariana Katzarova.

Ukrainos vyriausybė patvirtino visų neseniai paskirto vadovauti šalies Gynybos ministerijai Umerovo pavaduotojus, įskaitant visą karo laikotarpį „kariuomenės veidu“ tapusią atstovę žiniasklaidai Haną Maliar. „Ukrainskaja pravda“ skelbiama, kad rugsėjo 18-ąją Ministrų kabinetas atleido šešis Rustemo Umerovo pavaduotojus ir Gynybos ministerijos valstybės sekretorių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis TV kanalo CBS laidoje „60 minučių“ su Scottu Pelley komentavo lėtą pažangą kontrpuolimo metu, pranešė portalas „Ukrainska pravda“. Pasak V. Zelenskio, dabar svarbu, kad gynėjai judėtų į priekį net ir nedideliais atstumais ir nesuteiktų atokvėpio šalies agresorės prezidentui. „Turime išlaisvinti kuo daugiau savo teritorijos ir judėti į priekį, net jei tai mažiau nei pusė mylios ar šimtas metrų, mes turime tai padaryti.

Ukraina pirmadienį nurodė, kad šalies pajėgos praėjusią savaitę atkovojo nedidelius žemės plotus šalies pietuose ir rytuose, kur Kyjivas jau kelis mėnesius tęsia kontrpuolimą.  „Bachmuto sektoriuje išlaisvinti du kvadratiniai kilometrai“, – žiniasklaidai sakė gynybos ministro pavaduoja Hana Maliar, turėdama omenyje karo nuniokotą miestą Ukrainos rytuose.  „Gynybos pajėgos pietuose išlaisvino 5,2 kvadratinių kilometrų teritoriją“, – pridūrė ji.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas atviras – jis nesitiki, kad ukrainiečių pergalė prieš rusus bus greita, lengva ar baigsis pergalės paradu Maskvoje. Maža to, žvalgų vadas pabrėžia, kad rusai iš principo turi neribotą skaičių karių. Tačiau, pasak K. Budanovo rusų ekonomika ir ginkluotė yra net labai ribota.

Ukrainos kariuomenė greičiausiai turės pakankamai laiko pralaužti Rusijos sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą dar prieš prasidedant žiemai, o okupantai savo rezervus dislokavo „per anksti“. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas Kyrylas Budanovas per interviu leidiniui „The Economist“. „Pagrindo nerimauti turi Rusija, o ne Ukraina.

Ukrainoje buvo nukautas Rusijos 31-osios (Uljanovsko) desantininkų šturmo brigados pulkininkas Andrejus Kondraškinas. Šią informaciją patvirtino pačių rusų statytinis „Donecko liaudies respublikoje“ Aleksandras Chodakovskis. Ukrainiečių žurnalistas Jurijus Butusovas pažymėjo, kad 31-oji desantininkų šturmo brigada dalyvavo visuose žymesniuose karo Ukrainoje mūšiuose, pradedant Hostomelio aerodromo užėmimu 2022-ųjų pradžioje ar net Krymo parlamento okupacija 2014-aisiais.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 272 940 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 623 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad branduolinio ginklo panaudojimo rizika Ukrainoje yra itin didelė.  „Karas Ukrainoje tęsis ilgai, o karai gali pakrypti netikėtais keliais, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą“, – interviu „The New York Times“ sakė S. Niinisto. Pasak suomių prezidento, europiečiai neturėtų atmesti platesnio karo rizikos.

Latvijos pilietybę turinčio ukrainiečio Dmytro Žmuro įkurtas „Baltic care foundation“ kelia abejones dėl fondo skaidrumo ir teisėtumo. Kaip išsiaiškino naujienų portalas delfi.lt, D. Žmuras kaimyninėje šalyje įkūrė kitą fondą „Blessing for People Latvija“, jau spėjusį sukelti klausimų dėl savo veiklos – žurnalistai užfiksavo fondo savanorę prisipažįstant, kad gauna 20 proc. nuo surinktų aukų sumos. Pats D. Žmuras sąsajas su latvišku fondu neigia.

Sekmadienio naktį rusų okupuotame Sevastopolio mieste Kryme griaudėjo sprogimai. Apie tai praneša Krymo „Telegram“ kanalai. Tuo metu „Ukrainska Pravda“ šaltiniai Ukrainos žvalgybos gretose pranešė apie bendrą Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir karinio jūrų laivyno operaciją. Prorusiškas „Telegram“ kanalas „ČP Sevastopol“ pranešė, kad sprogimai buvo girdėti Fiolento iškyšulyje.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas patvirtino rusų suimto Ukrainos pietinio Chersono miesto mero Ihorio Kolychajevo karo belaisvio statusą, sekmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“. Politiko sūnus Sviatoslavas sakė, kad šis statusas oficialiai patvirtintas šią savaitę. „Susisiekiau su Raudonuoju Kryžiumi ir man pasakė, kad Rusijos pusė mano tėvą Ihorį Kolychajevą įtraukė į belaisvių sąrašą ir kad jis yra Rusijos Federacijos teritorijoje.

Ukrainos kariai išlaisvino Kliščijivką rytinėje Donecko srityje, esančią netoli Bachmuto, sekmadienį sakė Ukrainos nacionalinės policijos jungtinė šturmo brigada „Įniršis“ bei ukrainiečių pareigūnai.

Kanada skirs 33 mln. Kanados dolerių (beveik 23 mln. eurų) oro gynybos sistemoms Ukrainai įsigyti, sekmadienį pranešė šalies gynybos ministerija. Pažymima, kad ginkluotės įsigijimu rūpinasi Tarptautinis fondas Ukrainai, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė. Kanados gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime ministras Billas Blairas sakė, kad šis įnašas yra dalis 500 mln. Kanados dolerių (347 mln.

Ukrainos Chersono srityje žuvo du žmonės, sekmadienį pranešė šio pietinio regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas. 45-erių vyras žuvo Beryslavo rajone, jo traktoriui dirbant laukuose užvažiavus ant rusų minos. Dar vienas 26-erių vyras buvo sužalotas. Jo būklė vidutinio sunkumo, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė O. Prokudinas. Kiek vėliau jis pranešė, kad prieš 15 val. rusai smogė Bilozerkos rajone esančiai Tomyna Balkai.

Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö perspėjo Europos vadovus ir gyventojus neatsipalaiduoti ir neatmesti galimos rizikos, kad Rusija gali ir toliau stengtis eskaluoti karinę padėtį Ukrainoje. Interviu „The New York Times“, Suomijos prezidentas teigė, kad karas Ukrainoje tęsis ilgą laiką, o įvykiai mūšio lauke gali pakrypti netikėta linkme, be to, rizika, kad agresorė Rusija panaudos branduolinius ginklus, vis dar išlieka. „Mes esame labai keblioje situacijoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas artėja prie galutinio taško, o abi kovojančios pusės mūšio lauke dislokavo strategiškai svarbias rezervines pajėgas. UNIAN, remdamasi  karinio analitiko Michaelo Kofmano teiginiais, išsakytais „Spiegel“ žurnalistams, rašo, kad dabartinėje situacijoje tolimesnę karo eigą turėtų lemti tai, kurios iš pusių rezervai pasibaigs pirmiausiai. „[Ukrainos kontrpuolimas] įžengia į lemiamą etapą.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas sekmadienį baigė šešias dienas trukusį vizitą Rusijoje ir iš šalies išvyko nuosavu šarvuotu traukiniu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Šio vizito metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama kariniams klausimams. Pirmasis oficialus Kim Jong Unas vizitas į užsienį po COVID-19 pandemijos sukėlė Vakarų baimę, kad Maskva ir Pchenjanas nesilaikys sankcijų ir sudarys susitarimą dėl ginkluotės.

Rusija sekmadienį antrą naktį iš eilės atakavo Charkivą, pranešė pareigūnai.  Apie ataką socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.  „Okupantai smogia Charkivui. Būkite slėptuvėse“, – nurodė jis.  Tuo tarpu miesto meras Ihoris Terechovas nurodė, kad Maskvos pajėgos Charkivą apšaudė jau antrą naktį iš eilės. Teigiama, kad mieste nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai.

Pasirodžius pranešimams apie čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kritinę būklę ar netgi mirtį, sociliniame tinkle sekmadienį paviešintas naujas vaizdo įrašas, kuriame matyti ir pats Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas. Kaip rašo UNIAN, socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbta vaizdinė medžiaga, kurioje R. Kadyrovas pataria „visiems, kurie neatskiria tiesos nuo melo“, pasivaikščioti gryname ore.

Sekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs. „Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.  „Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.  Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.