Karas Ukrainoje

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti nacionalinį panteoną, pagerbiantį šalies didvyrius.  „Šiandien pateikiau parlamentui įstatymą dėl Ukrainos nacionalinio panteono“, – sekmadienį kreipdamasis Konstitucijos dienos proga sakė V. Zelenskis.  „Visų didvyrių, kurie įvairiais amžiais ir epochomis kovojo už Ukrainą ir įkvėpė Ukrainą, vardai bus vienoje vietoje ir amžiams įrašyti į mūsų istoriją“, – sakė prezidentas.

Praėjus vos metams po karo Ukrainoje pabaigos, Rusija gali pradėti „riboto masto“ karinę kampaniją prieš kurią nors NATO šalį, pirmadienį įspėjo Nyderlandų gynybos ministerija.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Merilande vykusioje Demokratų partijos lėšų rinkimo šventėje sukritikavo savo įpėdinį Donaldą Trumpą dėl jo požiūrio į NATO ir Rusiją.

Rusijos Valstybės Dūmos narys šeštadienį apkaltino Suomiją tampant „antrąja Ukraina“ ir įspėjo, kad Maskva turi pakankamai karinės galios sunaikinti pusę šalies. Apie tai šeštadienį skelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šie grasinimai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Suomija paskelbė apie planus bendradarbiauti su JAV gynybos bendrove „Lockheed Martin“ ir Tamperės mieste įkurti pirmąjį Europoje reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (MLRS) priežiūros centrą.

Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu, laikraščiui „The Guardian“ šią savaitę teigė du šaltiniai. Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą.

Lenkijos valdžia mato vis didėjančią Rusijos provokacijų NATO rytiniame sparne riziką, pareiškė šalies žvalgybos vadovas. „Matome, kaip vystosi padėtis Ukrainoje, ir kad karas šiuo metu Rusijai klostosi nepalankiai. Tai kelia susirūpinimą, kad Maskva gali imtis dar labiau aštrinti padėtį“, – savaitgalį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pulkininkas Pawelas Szota.

Kyjive dėl balistinių ginklų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus, sostinėje buvo girdėti sprogimai, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos įspėjo apie balistinių ginklų grėsmę iš šiaurės. Netrukus po to kariuomenė užfiksavo kelias balistines raketas, skriejančias sostinės link. Miesto meras Vitalijus Kličko pranešė, kad sostinėje veikia priešlėktuvinė gynyba ir paragino gyventojus likti slėptuvėse. Panaudojo apie 1,4 tūkst.

Kyjivui tęsiant kampaniją prieš Maskvos naftos infrastruktūrą, Ukraina naktį į sekmadienį smogė naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Krasnodaro krašte ir Jaroslavlio srityje, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“. „Mes tęsime operacijas, kurios silpnina Rusijos gebėjimą vesti šį karą. Kiekviena tolimojo nuotolio sankcija mažina Rusijos karo mašiną palaikančius išteklius ir priartina mus vienu žingsniu arčiau taikos“, – sakė V. Zelenskis.

Partizaninio judėjimo „ATEŠ“ agentas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 71-osios divizijos 126-ojo motorizuotojo šaulių pulke pranešė, kad šiame dalinyje tarnaujantys kariai musulmonai renka pinigus, kad galėtų duoti savo vadams kyšį ir būti perkelti į pulko „Achmat“ dalinius. Apie tai „ATEŠ“ pranešė platformoje „Telegram“. Paaiškino, kodėl duodami kyšiai Pasak Rusijos karių, priežastis žinoma visoje armijoje – Ramzano Kadyrovo kovotojai į puolimą neina.

Buvęs fronto kareivis ir Kremliaus kritikas Aleksandras Luninas, reikalavęs galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų tikrąją padėtį fronto linijoje, buvo iškviestas į policiją.

Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius prieš taikinius Rusijoje, prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo užtikrinti savo šalies saugumą ir įveikti „iššūkius“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu vykdoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kryme yra „tiksliai apskaičiuota“. Pasak jo, gavus partnerių Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pažadėtą pagalbą, Kyjivas galės skubiai sukurti sąlygas, kuriomis Rusija bus priversta pasirinkti taiką. V. Zelenskis vakariname kreipimesi pabrėžė, kad Ukraina labai tikisi teigiamo sąjungininkų sprendimo.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (VTB) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su kariais viename iš žymiausių ir didžiausių Ukrainos šturmo dalinių – 425-ajame šturmo pulke „Skelya“ (išvertus iš ukrainiečių k. – „Uola“). Tyrimas inicijuotas po leidinio „Babel“ publikacijos, kurioje skelbiama apie naujokų savižudybes, kankinimus, sumušimus ir nepriimtinas sąlygas šio dalinio treniruočių stovyklose.

Ukraina ir Lenkija jau beveik mėnesį konfliktuoja dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo vienam iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių suteikti garbės pavadinimą „Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) herojai“. Šis sprendimas sukėlė didžiulį Lenkijos pasipiktinimą, nes šalis ukrainiečių nacionalistus laiko atsakingais už dešimčių tūkstančių lenkų nužudymą Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo tarpu Ukrainoje UPA kovotojai vertinami kaip kovotojai už šalies nepriklausomybę.

Visą dieną Rusijos pajėgos apšaudė Chersono srities gyvenvietes artilerija ir jas atakavo dronais. Sužeisti septyni civiliai. Apie tai, kaip praneša „Ukrinform“, savo „Facebook“ paskyroje informavo Chersono srities prokuratūra.

Be Krymo Rusija pralaimės karą – o Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino įtaka ten silpsta, komentare „The Telegraph“ skelbia buvęs kariuomenės pareigūnas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Krymas V. Putinui seniai yra svarbus simbolis ir ryškiausias jo siekio atkurti Rusijos galią po Sovietų Sąjungos žlugimo simbolis. Putino padėtis – vis keblesnė Tačiau dabar V. Putino padėtis yra pažeidžiamesnė nei bet kada nuo karo prieš Ukrainą pradžios, sako ekspertas.

Ukraina pateikė pasiūlymus tiek pagrindiniams partneriams, tiek Rusijos vadovo „draugams“ dėl galimybės susitikti ir užbaigti karą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC Ukraina“. „Ukraina pateikė pasiūlymus tiek pagrindiniams partneriams, tiek Putino draugams, kurie iš mūsų išgirdo, kad susitikimas įmanomas ir šis karas gali būti užbaigtas. Reikia, kad Rusija žengtų šį žingsnį taikos link“, – pažymi V. Zelenskis.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį Valdajuje susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo TASS. D. Peskovas oficialiai nurodo, kad susitikimo metu aptariama Sąjunginės valstybės darbotvarkė, prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas bei regioninis saugumas.

Baltarusija kels grėsmę Ukrainai tol, kol Aliaksandras Lukašenka bus valdžioje ir kliausis Kremliumi, sakė tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė.  Ukraina jau kelis mėnesius perspėja Baltarusiją nesileisti dar labiau įtraukiamai į karą, pabrėžia padažnėjusias Rusijos atakas Ukrainos šiaurėje ir teigia aptikusi Baltarusijoje karinius pasirengimus.

Kai kurie Rusijos veikėjai ėmė raginti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną eskaluoti karą, nutraukti derybas su JAV ir galingiau smogti Ukrainai, skelbia „Reuters“. Raginimai imtis griežtesnių priemonių nėra naujiena. Kai kurie rusų veikėjai jau seniai reikalauja plačios mobilizacijos, sunaikinti Ukrainos vyriausybinius pastatus, nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir panašiai. Kai kurie netgi ragino V. Putiną apsvarstyti branduolinių ginklų panaudojimą.

Ėmė plisti gandai, kad vietos pareigūnai iš Krymo išveža savo šeimas, skelbia „Moscow Times“. Rusijos vadovybės patarėjas pusiasalyje Olegas Kriučkovas sureagavo į šiuos gandus ir nurodė, kad Krymo pokalbių grupėse fiksuojami masiniai pranešimai su raginimais skubiai palikti pusiasalį. O. Kriučkovas paragino Krymo gyventojus pasitikėti tik oficialia informacija. Tai, kad rusų statytiniai bėga iš Krymo ar evakuoja šeimas, nebūtų netikėta.

Rusijos aneksuoto Krymo valdžios institucijos penktadienį paskelbė nepaprastąją padėtį. Šiuo žingsniu siekiama sušvelninti padarinius, kuriuos sukelia vis dažnėjančios Ukrainos oro atakos pusiasalyje. Regionas jau dabar susiduria su stipriu degalų trūkumu ir elektros tiekimo pertraukimais, kuriuos sukėlė Ukrainos smūgiai prieš pusiasalį aprūpinančią infrastruktūrą pietų Rusijoje. „Priimtas sprendimas.

Rusų oro gynybos sistemos per didelio masto naktinę ataką neva numušė 660 ukrainiečių dronų, nukreiptų į 12 Rusijos regionų, neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį, Juodąją bei Azovo jūras, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tai – viena didžiausių dronų atakų prieš Rusiją ir aneksuotą Krymą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau nei ketverius metus. Ankstesnė didžiausia Ukrainos ataka per pastaruosius metus įvyko gegužės 17 dieną, kai buvo panaudoti 556 dronai.

Šiuo metu įtampa tarp Ukrainos ir Lenkijos dar nepasiekė savo aukščiausio taško ir gali smarkiai paaštrėti. Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas. Jis pabrėžė, kad jei abi pusės nesustos, santykiai gali dar labiau komplikuotis. „Tai klasikinė diplomatinė įtampa. Kol kas tai nėra konfliktas, tai – prieštaravimai. Patikėkite manimi, tai dar ne pikas, bus ir daugiau, jei abi pusės bent šiek tiek nesustos“, – sakė K. Budanovas.

Rusija ir toliau daro įtaką Baltarusijai, kurios teritorijoje fiksuojamas karinės infrastruktūros objektų plėtimas. Apie tai kalbėjo Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, rašo UNIAN. „Laimei, visai šalia mūsų sienos smogiamosios grupuotės telkimo ar karinių dalinių bei technikos stiprinimo nevyksta. Tačiau, remiantis žvalgybos duomenimis, Rusijos įtaka Baltarusijai tęsiasi.

Po pastarosios atakos be elektros likusiame Sevastopolyje kilo grėsmė tūkstančiams akvariumo gyvūnų. Vietos akvariumo vadovas perspėja, kad generatoriams skirtų degalų atsargos sparčiai senka, o nutrūkus deguonies tiekimui 5 tūkst. gyvūnų gali pradėti dusti ir žūti. Sevastopolio (Krymas) akvariume iškilusi grėsmė 5 tūkst. gyvūnų gyvybei.

Tulos srities Novomoskovską visą naktį atakavo dronai. Per ataką buvo smogta chemijos gamyklai „Azot“, taip pat kilo gaisras Novomoskovsko šiluminėje elektrinėje (GRES). Sprogimai ir bepiločių skrydžiai buvo girdimi kelias valandas. Po atakos vietos gyventojai skundėsi ore tvyrančiu amoniako kvapu ir elektros tiekimo sutrikimais. Apie smūgius Novomoskovske patvirtino ir vietos valdžia. „Tulos sritis vėl patyrė masinę Ukrainos bepiločių orlaivių ataką.

Ukrainos sostinėje kaukiant oro pavojaus sirenoms pasigirdo daugybė sprogimų, ketvirtadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, pareigūnams įspėjus apie Kyjivo link skriejančias Rusijos balistines raketas. Žurnalistai danguje virš Kyjivo taip pat matė dūmų pėdsakus. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad veikia oro gynyba, ir paragino gyventojus slėptis. Anot V. Klyčko, sužeisti mažiausiai du žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė palaiminęs naują saugumo tarnybos operaciją. Ji truks 40 dienų, o jos tikslas bus spaudimu priversti Rusiją nutraukti karą, rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose po susitikimo su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovu Jevhenijumu Chmara. Detalių jis nenurodė. Rusija daugiau kaip ketverius metus kariauja prieš Ukrainą. Kyjivas ginasi ne tik fronte, bet ir smogia dronais taikiniams šalyje agresorėje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą artėja prie lūžio taško. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Times“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė palaiminęs naują saugumo tarnybos operaciją. Ji truks 40 dienų, o jos tikslas bus spaudimu priversti Rusiją nutraukti karą, rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose po susitikimo su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovu Jevhenijumu Chmara. Detalių jis nenurodė. Rusija daugiau kaip ketverius metus kariauja prieš Ukrainą. Kyjivas ginasi ne tik fronte, bet ir smogia dronais taikiniams šalyje agresorėje.

Antradienį suėjo treji metai nuo Jevgenijaus Prigožino maišto prieš Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. J. Prigožinui maištas kainavo jam gyvybę. Tačiau Rusijai galbūt būtų buvę geriau, jei J. Prigožinui būtų pasisekę, rašo „The Hill“. Anot leidinio, J. Prigožinas suvokė, kad Kremliui nepavyks nugalėti Ukrainos įprastais būdais. Tačiau V. Putinas to nesupranta iki šiol.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad JAV nebėra tik neutralios tarpininkės Rusijos kare prieš Ukrainą. Jo žodžius cituoja „Clash Report“. „Jungtinės Valstijos pirmą kartą pritarė tekstui, kuriame teigiama, kad jos nebėra neutralus tarpininkas, o kartu su mumis remia Ukrainos teritorinį vientisumą, teikia karinę pagalbą, energetinę paramą ir taiko sankcijas Rusijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo jis.

Krymas išgyvena vieną iš sudėtingiausių laikotarpių, sako rusų primestas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas, rašo UNIAN. Jis pripažino problemas, susijusias su kuru ir elektros tiekimu. Anot jo, sunkiausia su degalais. „Padėtis su degalais yra sudėtingiausia. Šiandien imamasi priemonių, ypač prezidento nurodymu, kurios yra pakankamos šiai problemai išspręsti. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, šiuo metu negaliu tiksliai pasakyti“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) 40 dienų trukmės operaciją, skirtą daryti spaudimą Rusijai, kad ši greičiau baigtų karą prieš Ukrainą.

Nušalintas Ukrainos 425-ojo specialiosios paskirties pulko „Skala“ vadas Jurijus Harkavyjus, skelbia UNIAN. Dirba teisėsaugos pareigūnai, tyrimą atlieka Valstybinis antikorupcijos biuras, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio sprendimu nusiųsta Generalinio štabo kompleksinė komisija. Šiuo metu sprendžiama, kas laikinai eis pulko vado pareigas. Kilo skandalas dėl mirčių pulko gretose Sprendimas nušalinti pulko vadą priimtas kilus skandalui dėl 26 neaiškių mirčių pulko gretose.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažėrė kaltinimų Europai. Ji pareiškė, kad Europa neva tapo pagrindine kliūtimi į taiką Ukrainoje. Tokius jos žodžius cituoja rusų propagandos agentūra TASS. „Europa tapo pagrindine kliūtimi kelyje į taiką Ukrainoje“, – M. Zacharovą cituoja agentūra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, skelbia „Sky news“. Jis pareiškė, kad V. Zelenskiui „gana neblogai sekasi“ Rusijos kare prieš Ukrainą. Pastaruoju metu Ukraina surengė plačiai nuskambėjusius smūgius Rusijai. Spaudos konferencijoje D. Trumpo trečiadienį buvo paklausta, ar, jo nuomone, V. Zelenskis laimi karą. „Jam sekasi gana neblogai, kaip bebūtų žiūrima, jis bent jau laikosi.

Birželio 24 d. darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kad Kerčės tilto prieigose susidarė daugiau nei 10 km ilgio eismo spūstys, kuriose, kaip manoma, stovi apie 1,5 tūkst. transporto priemonių, praneša naujienų portalas „Ukrainska Pravda“ Eismo spūstys prasideda prie patikrinimo punkto priešais tiltą ir tęsiasi iki vietovės netoli Ivanivkos kaimo Kerčės rajone.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovais, skelbia baltarusių agentūra BELTA. Apie tai jis esą ketvirtadienį papasakojo susitikime su Maskvos srities gubernatoriumi Andrejumi Vorobjovu. „Būtent čia neseniai lankėsi V. Zelensko atstovai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino nedelsiant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos ir pabrėžė, kad atėjo laikas „užbaigti žudynes“. Kalbėdamas Lenkijos mieste Gdanske vykstančioje Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje, F. Merzas sakė, kad Europa ir NATO yra pasirengę dar labiau padidinti spaudimą nustekentai Rusijos ekonomikai. „Rusija šio karo nelaimės.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išmokėjo pirmuosius tris milijardus eurų iš milžiniškos naujos Ukrainai suteiktos paskolos, pranešė ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ši 90 milijardų eurų finansinė pagalba skirta padėti Kyjivui užpildyti biudžeto spragas ir sustiprinti kariuomenę, Rusijos invazijai tęsiantis jau ilgiau nei ketverius metus. Patvirtino pirmąją paskolos dalį „Šiandien pervedame pirmąją šios paskolos dalį... tai yra lygiai 3,2 mlrd.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė esąs įsitikinęs, kad ukrainiečiai ir lenkai gali kurti bendrą ateitį, paremtą tiesa, tarpusavio pagarba ir istorijos supratimu. Tai jis pareiškė atidarydamas Ukrainos atkūrimo konferenciją Gdanske. Savo kalboje D. Tuskas ragino siekti vienybės ir kurti suvienytą Europą, kurios dalimi taptų ir Ukraina.

Europos ombudsmenė Teresa Anjinho pradėjo tyrimą dėl Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen veiklos: slapto susirašinėjimo, kuriame dalyvavo Volodymyras Zelenskis ir keli Europos lyderiai.

Ketvirtadienį Lenkijoje prasideda istorinė konferencija dėl Ukrainos pokario atstatymo, kurioje vis dėlto nedalyvaus prezidentas Volodymyras Zelenskis, boikotuojantis renginį dėl diplomatinio konflikto su sąjungininke Varšuva. Ukrainai reikia šimtų milijardų dolerių atstatyti Rusijos invazijos padarytai žalai, todėl ji stengiasi pritraukti tarptautines investicijas.

Ukraina vykdys prevencinius smūgius objektams, kuriuos Rusija naudoja karui, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, tuo metu, kai Kyjivas stiprina atakas prieš energetikos infrastruktūrą, siekdamas priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo, praneša „Reuters“. „Pavedžiau mūsų specialiosioms tarnyboms ir ginkluotosioms pajėgoms imtis prevencinių priemonių prieš objektus, kuriuos Rusija naudoja savo kariniams veiksmams plėsti“, – teigė valstybės vadovas.

Krymas naktį patyrė masinę dronų ataką – pasak OSINT (atvirųjų šaltinių žvalgybos) kanalų, bepiločiai į pusiasalį skrido iš visų pusių. Pranešama apie sprogimus ir elektros tiekimo sutrikimus miestuose bei gyvenvietėse. Dronų skrydžiai ir sprogimai užfiksuoti Pervomaiskės, Krasnoperekopsko ir Simferopolio rajonuose, pačiame Simferopolyje ir Sevastopolyje, taip pat Jevpatorijoje bei Jaltoje. Tai – tik dalis vietovių, kuriose pranešta apie incidentus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad ryšių įranga, kuri, Kyjivo teigimu, padėjo palaikyti Rusijos dronų smūgius iš Baltarusijos teritorijos, nustojo veikti. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pateikė ultimatumą Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kad jis turi vieną savaitę įrangai pašalinti, kitaip sulauks neįvardytų Ukrainos veiksmų.