Karas Ukrainoje

  Kyjive žuvusiųjų per Rusijos surengtą masinę kombinuotą ataką skaičius išaugo iki 20 žmonių. Apie tai platformoje „Telegram“ informavo Timūras Tkačenka, vadovaujantis Kyjivo miesto karinei administracijai. „Šiandienos atakos aukų skaičius išaugo. Šiuo metu žinoma apie 20 žuvusiųjų“, – rašoma jo pranešime. Kaip nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, šiuo metu masinės atakos padarinių likvidavimo darbai vykdomi septyniose vietose.

Karas prieš Ukrainą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui tapo įkyria idėja. Šalies vidaus problemos, kurias iš dalies sukėlė ir pats karas, jį domina vis mažiau. Tokią išvadą publikacijoje leidiniui „The Atlantic“ padarė Ukrainos temomis besispecializuojantis žurnalistas Simonas Shusteris. Jis pažymi, kad nuo praėjusių metų pabaigos, kai Ukraina sustiprino bepiločių orlaivių ir raketų smūgių kampaniją prieš Rusijos miestus, V. Putinas ne kartą ilgesniam laikui buvo dingęs iš viešosios erdvės.

Rusijos specialiosios tarnybos kariškius laiko potencialia grėsme, todėl palieka aukštesnio rango karininkus be deramos apsaugos, rašo leidinys „Fox News“. Rusijoje jau tapo įprasta, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos generolai žūsta raketų smūgių, dronų atakų, automobilių sprogimų, avarijų ar karo veiksmų metu.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad padidins spaudimą Ukrainai po to, kai naktį surengė didžiausią iki šiol ataką prieš Kyjivą, paleisdama dronų ir raketų bangas. „Rusija ir toliau didins spaudimą Kyjivo režimui, kad pasiektų mūsų užsibrėžtus tikslus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Europos Sąjungos (ES) pareiškimą, kad ji svarstys naujas sankcijas Maskvai dėl pastarųjų smūgių.

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valstybės institucijos slypi už 2022 metų diversijos prieš dujotiekį „Nord Stream“, jungiantį Rusiją su Europa. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti kaltinimai šioje byloje įtariamam asmeniui, prokurorai nurodė, kad jis ir kiti asmenys veikė „Ukrainos valstybės institucijų nurodymu“. Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Jungtinių Valstijų licencijų oro gynybos raketoms „Patriot“ gaminti, prieš tai per didelio masto Rusijos apšaudymą Kyjive žuvus mažiausiai 13 žmonių. „Oro gynybos tiekimas Ukrainai yra absoliutus ir kritinis prioritetas (...) Mes taip pat labai tikimės Jungtinių Valstijų sprendimo dėl licencijų „Patriot“ ir kitų bendradarbiavimo formų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis.

Degalų stokojanti Rusija pradėjo jūra importuoti benziną iš Indijos. Kaip rašo portalas „Meduza“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais. Vienas šaltinis teigė, kad Indija jau išsiuntė į Rusiją mažiausiai 60 tūkst. tonų benzino. Kitas šaltinis nurodė, kad į Rusiją plaukia du tanklaiviai, gabenantys po 30–40 tūkst. tonų benzino. Tuo metu trečias šaltinis agentūrai sakė, kad Rusija per mėnesį planuoja iš įvairių šalių importuoti 400 tūkst. tonų benzino.

Ukrainoje vykstant masiniam rusų raketų ir dronų antskrydžiui, Lenkijoje prevencijos tikslais į orą buvo pakelti naikintuvai. Apie tai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pranešė NATO ir Europos Sąjungos narės Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Ketvirtadienį ryte naujienų agentūra „Reuters“ remdamasi Lenkijos kariuomenės paskelbta informacija pranešė, kad šį lenkų karinė operacija jau baigėsi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo ketvirtą kartą nuo 2022 m., kai jo pajėgos įsiveržė į Ukrainą, plečiama Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) centrinė administracija, praneša naujienų portalas „TVP World“. FSO yra pavesta vykdyti įvairias saugumo funkcijas, įskaitant asmeninę valstybės vadovo apsaugą. Prieš prasidedant plataus masto invazijai, šios tarnybos centrinis aparatas paskutinį kartą buvo padidintas 2010 metais.

Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, buvo smogta „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklos kompleksui, rodo „Astra“ OSINT analizė. Apie padarytą žalą kalbėti kol kas per anksti, pažymi stebėtojai. „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintezas“ naftos perdirbimo gamykla taip pat buvo užpulta gegužę ir balandį 2026 m. Kaip pažymi „Astra“, „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintezas“ yra viena iš daugiausiai naftos perdirbančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas, kuris užbaigtų „beprasmį žudymą“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė JAV pareigūnas po to, kai per didžiulį Rusijos smūgį Kyjive žuvo mažiausiai 21 žmogus.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingoje padėtyje dėl vis dažnėjančių Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje, ypač sostinės regione. Kaip rašo leidinys „The Hill“, taip situaciją įvertino buvęs JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta. Buvęs pareigūnas atkreipė dėmesį į Ukrainos smūgį palydovinio ryšio centrui Pamaskvės Dubnos mieste, kurį Rusijos valdžia naudoja žvalgybos duomenims rinkti ir karinėms operacijoms prieš Ukrainą koordinuoti.

Ukraina artimiausiomis dienomis pradės ginklų eksportą, nes visi reikalingi priežiūros institucijų sprendimai jau parengti, didelio masto gynybos technologijų renginyje „Brave1 Advantage“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas. „Prezidentas paskelbė apie būsimą eksportą ir jis bus pradėtas netrukus. Jūs net neįsivaizduojate, kaip greitai. Visi reikalavimai eksporto pradžiai jau yra galutinai suderinti“, – sakė M. Fiodorovas.

Kiekvienai šaliai reikia šiuolaikinių priemonių, skirtų stebėti ir saugoti jos oro erdvę ir jūrų sienas, o Ukrainos kovose patikrinta patirtis saugumo srityje šiuo atžvilgiu gali atlikti lemiamą vaidmenį, trečiadienį vykusioje Airijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje ceremonijoje pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien kiekvienai šaliai būtinos šiuolaikinės priemonės, kad ji galėtų bent jau stebėti ir apsaugoti savo oro erdvę bei jūrų sienas.

Ukraina tikisi visų Europos Sąjungos šalių paramos sprendžiant derybinių klasterių atidarymo klausimą Ukrainos stojimo į ES procese, nepaisant atskirų politinių nesutarimų su partneriais. Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą bendravimą su žiniasklaida kartu su Airijos ministru pirmininku Micholu Martinu, atsakydamas į klausimą apie Ukrainos stojimą į ES įtemptų santykių su Vengrija ir Lenkija fone.

Remiantis Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija rengia masinį Ukrainos teritorijos apšaudymą. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai per bendrą spaudos konferenciją su Airijos ministru pirmininku Michealiu Martinu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo šeši žmonės Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje trečiadienį žuvo šeši žmonės, o apie 50 buvo sužeista, pranešė vietos valdžios institucijos.

Kare Ukrainoje bręsta lūžio momentas, o tolesnė įvykių eiga priklausys nuo Ukrainos karinės vadovybės veiksmų. Tai pažymi analitikai iš projekto „DeepState“. „Jei gegužę žengėme du žingsnius į priekį, tai birželį – jau vieną į priekį ir vieną atgal“, – teigiama pranešime. Skelbiama, kad birželį rusai okupavo 84 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos. Tuo pačiu „DeepState“ pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgų pasiekimų kol kas praktiškai neįmanoma įvertinti.

Kaip naujienų agentūrai UNIAN pranešė Odesos srities prokuratūros atstovė spaudai, dieną Rusijos ginkluotosios pajėgos dviem balistinėmis raketomis atakavo civilinės infrastruktūros objektus Odesos rajone. Visų pirma buvo apgadinta keletas sandėlių. Per rusų ataką žuvo 68 ir 49 metų vyrai. „Preliminariais duomenimis, nukentėjo dar mažiausiai 13 žmonių. Iš jų sunkios būklės ligoninėje gydomi 30 ir 35 metų vyrai. Tarp sužeistųjų yra ir moteris“, – pasakojo atstovė spaudai.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas birželio mėnesį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir asmeniškai pareiškė ketinantis kandidatuoti į prezidento postą. Apie tai „Ukrainska Pravda“ pranešė šaltiniai, artimi šiems asmenims.

Rusijos grąžinamuose žuvusių Ukrainos karių palaikuose ne kartą aptikta paslėptų sprogstamųjų įtaisų, pranešė Ukrainos policijos atstovas. Apie tai rašo naujienų agentūra „Ukrinform“. Ši šiurpi informacija gauta iš Kirovohrado srities policijos valdybos pareigūno Taraso Tarasenkos, kurio skyriuje atliekami repatrijuotų palaikų teismo medicinos tyrimai. T. Tarasenko teigimu, kiekvieną ekspertizę specialistai pradeda tikrindami, ar kūnuose nėra pavojų keliančių objektų.

Ukrainos smūgiai vis dažniau pasiekia giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius, o oro pavojaus signalai dabar skamba beveik pusėje šalies regionų, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Analitikai pažymi, kad pavojaus signalų geografinis mastas rodo esminį Ukrainos smūgių pobūdžio pasikeitimą ir jų veikimo nuotolio padidėjimą. Jei anksčiau oro pavojaus signalai daugiausia apsiribodavo pasienio regionais, tai dabar jie apima žymiai giliau Rusijos teritorijoje esančias gyvenvietes ir miestus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino antrą smūgį naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Ufos mieste.  „Jau antrą kartą mūsų sankcijos, atsakant į Rusijos tęsiamą karą, pasiekė naftos perdirbimo gamyklą Ufoje, vieną didžiausių Rusijos tepalų gamintojų. Atstumas nuo fronto linijos yra daugiau nei 1300 kilometrų“, – per „Telegram“ pranešė V. Zelenskis.

Praėjusiais metais vykusias slaptas Kinijos karines pratybas su Rusijos pajėgomis, kuriuose dalyvavo keli Rusijos ir Kinijos generolai, asmeniškai patvirtino prezidento Vladimiro Putino gynybos ministras.

Rusijos karui Ukrainoje patekus į aklavietę, Krymo klausimas Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui tampa tikru košmaru, rašo „Newsweek“. Leidinys pažymėjo, kad Rusijos įsteigta valdžia Kryme birželio 26 d. paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai Ukrainos atakos sukėlė degalų trūkumą, elektros tiekimo sutikimus ir apribojimus okupuotame pusiasalyje.

Šiuo metu Ukraina mūšio lauke jaučiasi gerokai geriau ir pasiekia didesnių laimėjimų, o Rusija kas mėnesį netenka apie 35 tūkst. karių. Tai interviu „Financial Times“ pareiškė Markas Rutte.

Ukraina tikisi papildomų sprendimų iš Jungtinių Valstijų ir Europos partnerių, kurie sustiprintų šalies oro gynybos pajėgumus. Derybos šiuo klausimu tebevyksta, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, prezidento biuro vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa informavo jį apie bendravimo su tarptautiniais partneriais rezultatus dėl konkrečių susitarimų oro gynybos srityje.

Pirmadienį ir per naktį į antradienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į kelio tiltą netoli laikinai okupuotos Azovskės gyvenvietės Zaporižios srityje, geležinkelio tiltą netoli Ičkų gyvenvietės laikinai okupuotame Kryme ir į kelis kitus svarbius Rusijos karinius objektus, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Šiuos objektus priešas naudoja kareiviams, ginklams, šaudmenims ir logistikos tiekimams vežti“, – teigė generalinis štabas.

Rusija pralaimi karą prieš Ukrainą. Kaip mano leidinio „The Independent“ analitikai, tai įrodo Rusijos vadovo Vladimiro Putino žodžiai – jis faktiškai pripažino, kad viskas klostosi ne pagal planą, ir paragino grįžti prie taikos derybų būtent tuo metu, kai Ukrainos raketos smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o po apšaudymu atsiduria tiltai, jungiantys Rusiją su okupuotomis teritorijomis.

Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas mano, kad Rusija greičiausiai kels grėsmę kaimyninėms šalims dar ilgai po vadovo Vladimiro Putino kadencijos pabaigos, pranešė „Bloomberg“. „Mes nelaikome šios krizės laikina; Rusija pasirinko savo kelią ir kelio atgal nėra. Esame strateginėje konfrontacijoje – gilioje, struktūrinėje ir ilgalaikėje, to negalime atšaukti“, – sakė Th. Nilssonas.  Jo nuomone, Rusijos grėsmė šalims kaimynėms išliks ir pasibaigus V. Putino kadencijai.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė buvusį Krymo Autonominės Respublikos komiteto, atsakingo už degalų, energetikos ir inovacijų politiką, vadovą, bendradarbiavusį su Rusijos pajėgomis, kai 2014 m. Maskva okupavo ir aneksavo pusiasalį.  Iškart po Krymo okupacijos jis gavo Rusijos pilietybę ir pasiūlė savo paslaugas Rusijos valdžiai. Vėliau Maskvos primestas vadinamasis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas paskyrė jį į Krymo degalų ir energetikos ministro pareigas.

Ukrainoje gimęs 58-erių verslininkas Vadymas Jermolajevas, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš 3 asmenų, kovojančių už savo gyvybę po įtariamo tyčinio sprogimo Monake, yra vienas iš turtingiausių oligarchų, iškilusių šalies pramonės sektoriuje, rašo „express.co.uk“. Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant 13-metį.

Lenkija neperdavė Ukrainai papildomų MiG naikintuvų, nes Kyjivas mainais nepateikė žadėtų dronų technologijų, pirmadienį interviu „Polsat News“ pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. „Pasiūliau, mano manymu, labai sąžiningą, partneryste grįstą požiūrį: MiG už dronus“, – laidoje „Gosc Wydarzen“ teigė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Pirmadienį vykusio Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio metu Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją kuo greičiau atnaujinti taikos derybas ir dar kartą patvirtino savo paramą nedelsiamoms paliauboms, praneša „Kyiv Post“. Kinijos nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Sun Lei paragino abi puses grįžti prie derybų ir parodyti politinę valią, reikalingą taikiam sprendimui pasiekti, laikantis JT Chartijos principų.

Rusija antradienį pranešė naktį virš šalies numušusi 419 Ukrainos dronų, įskaitant Maskvos srityje, kur, pareigūnų teigimu, žuvo šešių mėnesių kūdikis. Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Kyjivas ypač taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas smogti gyvybiškai svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojamas karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos pajėgos vėl smogė kosminio ryšio centrui „Dubna“ Maskvos regione. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“. „Šiandien mūsų tolimojo nuotolio sankcijos prieš Rusiją dėl šio karo vėl pasiekė kosminio ryšio centrą „Dubna“ Maskvos regione. Tai ypatingas palydovinio ryšio objektas, kuris, be kita ko, naudojamas Rusijos okupacinio kontingento veiklai Ukrainoje žvalgyti ir koordinuoti“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Rusai neturėtų tikėtis, kad benzinas vėl bus toks pat prieinamas kaip anksčiau, teigė Valstybės Dūmos ekonomikos politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Stanislavas Naumovas, rašo „The Moscow Times“. „Tokio neriboto degalų kiekio asmeniniams automobiliams, koks buvo tada, kai į šalį buvo įvežtas pirmasis užsienietiškas automobilis, greičiausiai nebebus“, – RTVI sako S. Naumovas.

Ukraina iš Lenkijos negaus pažadėtų „MiG-29“ naikintuvų, nes Varšuva nesulaukė Kyjivo dronų, pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas „Polsat News“ laidoje. Jis teigė, kad Lenkija pasiūlė „partnerystės principą“, o Ukraina jį priėmė, tačiau neįgyvendino. „Todėl Ukrainai nebus „MiG“ naikintuvų, nes Lenkija nesulaukė dronų“, – sakė jis. Ukraina turi labai stiprius dronus Jis taip pat pripažino, kad Ukraina šiuo metu turi didelius pajėgumus dronų srityje.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos politinė vadovybė jau 15 kartų atidėjo savo nustatytus terminus Donecko sričiai užimti, o jei karas tęsis, Rusija turės dar kartą keisti savo planus. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“. „Pakanka vieno fakto: nuo plataus masto karo pradžios Rusijos kariuomenei buvo nustatyta 15 vis naujų terminų, per kuriuos ji turėjo užimti mūsų Donecko sritį.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jo šalis nesutiks su Ukrainos įstojimu į Europos Sąjungą, jei Kyjivas nenutrauks tam tikrų istorinių veikėjų garbinimo, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi jo interviu „Polsat News“. Ministras pabrėžė, kad Ukraina susidurs su rimtomis problemomis dėl įstojimo į Europos Sąjungą, jei šalis toliau garbins OUN (Ukrainos nacionalistų organizacija) ir UPA (Ukrainos sukilėlių armija),o ypač Stepaną Banderą, kuris buvo vienas iš OUN ...

Ukraina deramai atsakys į Rusijos išpuolius prieš civilinius objektus ir tai darys taip, kad būtų nusilpnintas Rusijos valstybinis aparatas ir jos gebėjimas tęsti karą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi. „Šiandien rusai surengė labai ciniškus smūgius Zaporižioje ir Dnipre. Zaporižioje iš esmės vyko civilinių objektų ir eilinių transporto priemonių medžioklė.

Monake pirmadienį per sprogstamojo įtaiso sukeltą sprogimą buvo sužeistas Ukrainos oligarchas Vadymas Jermolajevas ir dar du asmenys – tyčinis aktas, kokių šioje kunigaikštystėje iki šiol nėra buvę, pranešė institucijos. Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant paauglį.

Laikinai okupuotame Kryme degalų krizė gilėja. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė pusiasalio okupacinės valdžios vadovas Sergejus Aksionovas....

Rusija stengiasi kuo didesniais kiekiais aprūpinti degalais Maskvą, o kitų miestų padėtis jai nebėra prioritetas.   Taip televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje, komentuodamas degalų krizę Rusijoje, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos  darbuotojas Ivanas Stupakas.  Jis pažymėjo, kad dar 2022 m., kai Ukraina susidūrė su degalų trūkumu, nebuvo tokių konfliktų ir bandymų nusiurbti degalus iš kitų automobilių bakų, kokie dabar fiksuojami Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos suduotų smūgių skirtingoms sritims, sakė, kad Kyjivas ir toliau tęs atsakomąsias atakas, siekiant palaužti Rusijos galimybę tęsti karą.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino jachta pirmą kartą nuo karo pradžios išplaukė iš Baltijos jūros, tiesa, su karinio konvojaus palyda, rašo UNIAN. Pasak portalo, V. Putino superjachtą „Graceful“ saugo patrulinis laivas „Voevoda“ ir eskadrinis minininkas „Nastoychivy“. Danijos žiniasklaidos duomenimis, tai pirmas kartas nuo 2022 m. vasario, kai jachta išplaukė iš Baltijos jūros. Visą šį laiką laivas iš esmės nebuvo pastebimas radare, o atsakiklis buvo išjungtas.

Rusijos kariuomenės veteranas, kuris grasino vadovui Vladimirui Putinui maištu, buvo nuteistas už „ekstremistinių“ simbolių demonstravimą ir įkalintas, rašoma jo platformos „Telegram“ paskyroje ir teismo dokumentuose. Teismas pirmadienį paskelbė labai nedaug informacijos, patvirtinančios bylos faktą, ir nepaaiškino kokie buvo tie „ekstremistiniai“ simboliai ir kokia bausmė jam buvo paskirta.

Išjungus retransliavimo bokštus, ženkliai sumenko Rusijos kariuomenės gebėjimas realiuoju laiku valdyti dronus ir keisti jų skrydžio kryptį, kalbėdamas per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Išjungus retransliavimo bokštus iš tiesų sumenko priešo gebėjimas tose vietovėse, kuriose šie bokštai yra įrengti, realiuoju laiku valdyti dronus“, – sakė jis.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) atskleidė pasirengimus pasikėsinti į Ukrainos karį Kyjive ir prevenciškai sulaikė dvi Rusijos agentes.  Pasak SSU, įtariamosios planavo susprogdinti kario automobilį netoli pėsčiųjų zonos. Viena iš moterų turėjo padėti savadarbį sprogstamąjį įtaisą po automobiliu ir susprogdinti jį nuotoliniu būdu.  SSU teigimu, Rusija ketino ne tik nužudyti karį, bet ir sužeisti kuo daugiau civilių.

Nepaisant akivaizdžių Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainos fronto linijose, prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau tiki, kad jo įsiveržusi armija gali nugalėti Ukrainą, rodo sekmadienį Rusijos valstybinei televizijai duotas interviu.  Rusijos kariuomenė ir toliau darys viską, kad įgyvendintų specialiosios operacijos, kaip Maskva oficialiai vadina Rusijos karą su Ukraina, tikslus, pabrėžė V. Putinas interviu televizijos žurnalistui Pavelui Zarubinui.