Ukraina kreipėsi į 40 šalių: prašo pagalbos
Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas išsiuntė laiškus beveik 40 šalių partnerių, prašydamas jau šį mėnesį skubiai perduoti Ukrainai raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“ iš turimų atsargų.
Žuvusiųjų per Rusijos ataką Kyjive padaugėjo iki 23, sužeistųjų – 100
Žuvusiųjų per didžiulę Rusijos ataką Kyjive skaičius išaugo iki 23. Atnaujintus skaičius per „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Žuvusiųjų per Rusijos ataką padaugėjo iki 23. Reiškiu užuojautą visiems, kurie šiandien neteko artimųjų“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos surengė didelio masto dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą, žala padaryta visuose sostinės rajonuose. Labiausiai nukentėjo gyvenamasis namas Darnytskio rajone.
Ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko teigė, kad tiesiogiai smogta į mažiausiai 20 gyvenamųjų pastatų sostinėje. Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad per ataką buvo sužeista 100 žmonių.
Rivnės srityje traukiniui susidūrus su mikroautobusu žuvo keturi žmonės
Keturi žmonės žuvo ir keli buvo sužeisti, kai Kvasylivo miestelyje, Ukrainos šiaurės vakarinėje Rivnės srityje, susidūrė traukinys ir mikroautobusas, pranešė Rivnės srities policija.
Avarija įvyko ketvirtadienį 13.55 val., įvykio vietoje dirbo policijos pareigūnai ir visos pagalbos tarnybos.
Iš pradžių pareigūnai pranešė apie tris žuvusiuosius ir teigė, kad sužeistiesiems teikiama būtinoji medicinos pagalba. Avarijos aplinkybės tiriamos.
Vėliau policija atnaujino informaciją ir sakė, kad, pirminiais duomenimis, žuvusiųjų padaugėjo iki keturių.
„Telegram“ kanalas „Tvoie Rivne“ paskelbė vaizdo įrašą iš susidūrimo vietos geležinkelio pervažoje Kvasylive.
JT vadovas „griežtai smerkia“ Rusijos smūgį Kyjivui
Jungtinių Tautų (JT) vadovas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos dronų ir raketų smūgį Ukrainos sostinei Kyjivui ir pareikalavo nutraukti ugnį.
Generalinis sekretorius Antonio Guterresas „griežtai smerkia naktį surengtas raketų ir dronų atakas“, pareiškime pažymėjo jo atstovas Stephane'as Dujarricas.
„Išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, kad ir kur jie būtų vykdomi, yra akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir turi būti nedelsiant nutraukti. Generalinis sekretorius pakartoja savo raginimą (...) paskelbti visiškas, neatidėliotinas ir besąlygiškas paliaubas“, – pažymėjo generalinio sekretoriaus atstovas.
Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą ketvirtadienį nusinešė 21 gyvybę, kiek anksčiau pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, pateikusi naujausią aukų skaičių.
Garsūs sprogimai visą naktį drebino Ukrainos sostinę, o daugybė žmonių slėpėsi metro stotyse po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kitos institucijos paskelbė pirmuosius įspėjimus apie artėjančią ataką. Auštant gelbėtojų komandos vis dar rausė sugriuvusių ir apdegusių daugiabučių griuvėsius, ieškodamos aukų.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, žala užfiksuota 30-yje miesto vietų, daugiausia gyvenamuosiuose namuose ir civilinėje infrastruktūroje. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka nurodė, kad apgadinta apie 20 gyvenamųjų namų.
Rusijos gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad mirtinos atakos buvo atsakas į Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius jos civilinei infrastruktūrai. Vis dažnėjančios ir plataus masto Ukrainos atakos, kurias V. Zelenskis apibūdino kaip 40 dienų „žaibišką karą“, ypač nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, sukeldamos degalų krizę, kuri erzina rusus praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į kaimyninę šalį.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, per ataką Kyjive žuvo 21 žmogus, o 86 buvo sužeisti. Dauguma jų buvo hospitalizuoti.
Liepos 3-ioji Kyjive paskelbta gedulo diena, pranešė meras.
Tuo metu Ukrainos prezidentas ketvirtadienį pažadėjo atsakyti į Rusijos smūgius Kyjive.
Šį pažadą šalies vadovas davė lankydamasis per išpuolį iš dalies sugriautame daugiabučiame name.
Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, V. Zelenskis atsakė: „Neabejotinai.“
Po smūgio Kyjive – Zelenskis atskleidė, ko laukia iš JAV
Ukrainos pezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį lankydamasis Rusijos smūgio viename iš Kyjivo rajonų vietoje, žurnalistams pranešė, kad vis dar tikisi JAV specialiųjų pasiuntinių vizito į Ukrainą.
Nuo 2022 m. vasario užfiksuota beveik 14 tūkst. Rusijos cheminių atakų prieš Ukrainos pajėgas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Paramos pajėgų vadovybės Radiacinės, cheminės, biologinės ir branduolinės (RCBN) saugos kariai nuo plataus masto invazijos pradžios užregistravo daugiau nei 13 700 atvejų, kai Rusijos kariuomenė prieš Ukrainos gynybos pajėgas naudojo pavojingas chemines medžiagas.
Tai „Ukrinform“ pranešė Paramos pajėgų vadovybės atstovas spaudai Maksymas Kravčukas.
Pasak M. Kravčuko, Rusijos kariuomenė toliau sistemingai naudoja pavojingas riaušių malšinimo chemines medžiagas kartu su įprastiniais ginklais. 2026 m. birželio mėnesį užregistruota beveik 200 tokių incidentų, palyginti su 237 gegužės mėnesį.
„Šiuo metu tokių atakų skaičius sumažėjo, tačiau sunku nuspėti tolesnius priešo veiksmus“, – sakė M. Kravčukas.
Jis patikslino, kad Rusijos pajėgos naudoja K-51 ir RG-Vo tipo dujines granatas, taip pat savadarbius konteinerius, užpildytus CS ir CN cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos dažniausiai atgabenamos bepiločiais orlaiviais.
Pasak atstovo spaudai, Rusijos kariai dažniausiai naudoja šias medžiagas prieš Ukrainos gynybines pozicijas, siekdami išvaryti karius iš slėptuvių ir įgyti taktinį pranašumą tam tikruose fronto sektoriuose.
„Paramos pajėgų RCBN daliniai nuolat fiksuoja kiekvieną pavojingų cheminių medžiagų panaudojimo atvejį, o surinkti mėginiai perduodami laboratorinei analizei“, – pridūrė M. Kravčukas.
Iš viso, pasak jo, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios RCBN saugos kariai užfiksavo daugiau nei 13 700 atvejų, kai prieš Ukrainos gynėjus buvo panaudotos pavojingos cheminės medžiagos.
„Pagal Cheminių ginklų konvenciją tokių medžiagų naudojimas kaip karo veiksmų priemonė yra draudžiamas. CS ir CN medžiagas teisėsaugos institucijos gali naudoti tik taikos metu ir išimtinai riaušių malšinimui, laikydamosi griežtų apribojimų. Jų naudojimas kovos veiksmuose yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, – pabrėžė M. Kravčukas.
Jis pridūrė, kad nors šios medžiagos nėra klasifikuojamos kaip mirtinos cheminės kovos medžiagos, jos vis tiek gali kelti rimtą grėsmę.
„Patekusios į organizmą, jos sukelia stiprų akių ir kvėpavimo takų sudirgimą, gausų ašarojimą, kosulį, dusulį, dezorientaciją ir laikiną kovinio pajėgumo praradimą. Kai kuriais atvejais simptomai gali rodyti, kad buvo panaudoti kiti cheminiai dirgikliai arba nežinomos sudėties mišiniai. Kariškiai jokiu būdu neturėtų ignoruoti asmeninės apsaugos priemonių, ypač dujokaukių, kurios užtikrina kvėpavimo takų apsaugą“, – įspėjo Paramos pajėgų vadavietės atstovas spaudai.
Per Rusijos ataką Kyjivo zoologijos sode buvo sužeisti vėžliai ir krokodilai
Per didelio masto Rusijos ataką Kyjivo zoologijos sode buvo sužeisti gyvūnai ir apgadinti keli pastatai, pranešė Kyjivo miesto administracija.
Vėžlius ir krokodilus sužeidė krintančios stiklo šukės ir langų rėmų gabalai. Nė vienas gyvūnas nežuvo.
Visą parą budintys zoologijos sodo darbuotojai nedelsdami suteikė reikiamą pagalbą. Šiuo metu visi gyvūnai yra saugūs.
Per ataką nukentėjo zoologijos sodo primatų ir paukščių skyriaus pastatai, žiemos sodo kupolas, akvariumas, šieno saugykla ir šiaurinio įėjimo zona. Pažeisti ir egzotiški augalai žiemos sode.
Kyjivo zoologijos sode vyksta valymo ir remonto darbai. Šiaurinis įėjimas ir automobilių stovėjimo aikštelė laikinai uždaryti, visi kiti objektai toliau veikia kaip įprasta.
Per didžiausią nuo karo pradžios Rusijos surengtą ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjive žuvo 21 žmogus, dešimtys buvo sužeisti.
Per Rusijos smūgius sunaikintas Raudonojo Kryžiaus pagalbos sandėlis Kyjive
Raudonojo Kryžiaus Ukrainos skyrius ketvirtadienį pranešė, kad per naktinę Rusijos ataką buvo sunaikintas jo pagrindinis sandėlis ir prarasta humanitarinės pagalbos už maždaug 2 mln. JAV dolerių (1,7 mln. eurų).
„Dėl didelio masto atakos prieš Kyjivą sunaikintas Ukrainos Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos sandėlis“, – pranešė labdaros organizacija socialiniame tinkle „Facebook“.
„Iš viso prarasta 320 tūkst. vienetų humanitarinės pagalbos prekių ir įrangos, kurių apytikrė vertė siekia daugiau nei 79 mln. grivinų (2 mln. JAV dolerių, 1,7 mln. eurų)“, – pridūrė Raudonojo Kryžiaus Ukrainos skyrius.
Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą ketvirtadienį nusinešė 21 gyvybę, kiek anksčiau pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, pateikusi naujausią aukų skaičių.
Garsūs sprogimai visą naktį drebino Ukrainos sostinę, o daugybė žmonių slėpėsi metro stotyse po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kitos institucijos paskelbė pirmuosius įspėjimus apie artėjančią ataką. Auštant gelbėtojų komandos vis dar rausė sugriuvusių ir apdegusių daugiabučių griuvėsius, ieškodamos aukų.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, žala užfiksuota 30-yje miesto vietų, daugiausia gyvenamuosiuose namuose ir civilinėje infrastruktūroje. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka nurodė, kad apgadinta apie 20 gyvenamųjų namų.
Rusijos gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad mirtinos atakos buvo atsakas į Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius jos civilinei infrastruktūrai. Vis dažnėjančios ir plataus masto Ukrainos atakos, kurias V. Zelenskis apibūdino kaip 40 dienų „žaibišką karą“, ypač nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, sukeldamos degalų krizę, kuri erzina rusus praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į kaimyninę šalį.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, per ataką Kyjive žuvo 21 žmogus, o 86 buvo sužeisti. Dauguma jų buvo hospitalizuoti.
Prie sugriauto daugiabučio stovėjęs Zelenskis rėžė Rusijai aiškius žodžius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pažadėjo atsakyti į Rusijos smūgius Kyjive, per kuriuos žuvo mažiausiai 21 žmogus ir dešimtys buvo sužeisti.
Šį pažadą šalies vadovas davė lankydamasis per išpuolį iš dalies sugriautame daugiabučiame name.
Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, V. Zelenskis atsakė: „Neabejotinai.“
Kyjive Rusijos atakų aukų skaičius išaugo iki 21
Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą ketvirtadienį nusinešė 21 gyvybę, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Garsūs sprogimai visą naktį drebino Ukrainos sostinę, o daugybė žmonių slėpėsi metro stotyse po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kitos institucijos paskelbė pirmuosius įspėjimus apie artėjančią ataką. Auštant gelbėtojų komandos vis dar rausė sugriuvusių ir apdegusių daugiabučių griuvėsius, ieškodamos aukų.
Rusijos gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad mirtinos atakos buvo atsakas į Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius jos civilinei infrastruktūrai. Vis dažnėjančios ir plataus masto Ukrainos atakos, kurias V. Zelenskis apibūdino kaip 40 dienų „žaibišką karą“, ypač nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, sukeldamos degalų krizę, kuri erzina rusus praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į kaimyninę šalį.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, per ataką Kyjive žuvo 21 žmogus, o 86 buvo sužeisti. Dauguma jų buvo hospitalizuoti.
„Tai buvo siaubinga naktis Kyjivui“, – sakė jis ir pridūrė, kad „žala padaryta visuose miesto rajonuose“.
Liepos 3-ioji Kyjive paskelbta gedulo diena, sakė meras.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sostinėje patirtas atakas pavadino „siaubo naktimi“.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, žala užfiksuota 30-yje miesto vietų, daugiausia gyvenamuosiuose namuose ir civilinėje infrastruktūroje. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka nurodė, kad apgadinta apie 20 gyvenamųjų namų.
„Dreba viskas“
Kyjivo gyventojas Serhijus Budka pasakojo, kad į jo rajoną pataikė trys ar keturios balistinės raketos.
„Buvome slėptuvėje ir jautėme, kaip ji dreba – lubos, grindys, viskas“, – 24-erių vyras sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.
V. Klyčko teigimu, Kyjivo Desnos rajone žmonės buvo įstrigę apgadintame devynių aukštų gyvenamajame name, įvykio vietoje dirbo gelbėtojai. Darnycios rajone sugriuvo šeši devynių aukštų pastato aukštai.
Holosijivskos rajone kilo gaisras 16 aukštų pastato stoge, pranešė Nepaprastųjų situacijų tarnyba, nurodžiusi, kad į įvykio vietą išsiuntė beveik 500 darbuotojų ir 100 specializuotų transporto priemonių.
Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad per ataką naudoti „didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginklai“ ir dronai, nukreipti į „karinės pramonės objektus bei kuro ir energetikos kompleksus Kyjive ir Kyjivo srityje, taip pat į karinių aerodromų infrastruktūrą keturiuose kituose Ukrainos regionuose“.
Ministerija paskelbė taikinių sąrašą, į kuriuos, jos teigimu, buvo pataikyta – daugiausia tai gamyklos, gaminančios ir surenkančios ukrainietiškus dronus, raketas bei jų komponentus.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per ataką Rusija paleido 74 raketas, iš kurių 24 buvo balistinės, ir 496 įvairių tipų dronus.
Be reikšmingų laimėjimų
Ukrainos oro gynyba per karą sustiprėjo, ypač kovojant su rusiškais dronais. Tačiau balistines raketas sustabdyti sunkiau, todėl Ukrainos pareigūnai ne kartą prašė partnerių šalių tiekti daugiau „Patriot“ raketų sistemų, kurios užtikrina geriausią apsaugą.
A. Sybiha paragino šalis neatidėlioti sprendimų dėl oro gynybos sistemų ir raketų tiekimo.
Jis atmetė bet kokius Rusijos bandymus pateisinti smūgius kaip atsaką į Ukrainos tolimojo nuotolio atakas, pabrėždamas, kad Ukraina naudojasi savo teise į savigyną pagal Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 51-ąjį straipsnį, o Rusija išlieka agresore.
A. Sybiha socialiniame tinkle „X“ rašė, kad aukų skaičius gali didėti, gelbėtojų komandoms tęsiant darbą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad naktį Ukrainos pajėgos smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Žemutinio Naugardo srityje į rytus nuo Maskvos, sukeldamos gaisrą.
Taip pat pranešta, kad Ukrainos pajėgos smogė geležinkelio tiltui per Šiaurės Doneco upę Rusijos okupuotame Luhansko regione. Generalinio štabo teigimu, šį tiltą Rusijos pajėgos naudojo personalui, ginklams ir karinėms atsargoms transportuoti.
Vakarų analitikų teigimu, pastarojo meto Ukrainos sėkmė naudojant dronų smūgius, kurie prikausto Rusijos karius prie fronto linijos, sutrikdo Rusijos tiekimo linijas užnugaryje ir apgadina naftos objektus, iš esmės pakeitė karo eigą.
„Rusijos 2026 metų pavasario ir vasaros puolimui iki šiol nepavyko pasiekti operatyviniu požiūriu reikšmingų laimėjimų, o Rusijos pajėgų veržimosi tempas 2026 metų birželį buvo tik dalis to tempo, kurį Rusijos pajėgos pasiekė 2025 metų birželį“, – trečiadienį vėlai vakare savo vertinime nurodė Vašingtone įsikūręs analitinis centras Karo studijų institutas.
Prancūzijos teismas su Rusija siejamo sulaikyto tanklaivio savininkui skyrė 1 mln. eurų baudą
Gegužę Prancūzijos sulaikyto su Maskva siejamo tanklaivio savininkui skirta vieno milijono eurų bauda, ketvirtadienį pranešė prokurorai.
Manoma, kad šis laivas priklauso Rusijos šešėliniam laivynui, gabenančiam rusišką naftą ir taip pažeidžiančiam Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo tanklaiviui „Tagor“ „bus leista išplaukti iš Prancūzijos teritorinių vandenų“, sakė prokuroras Stephane'as Kellenbergeris apie laivą, kuriam bauda skirta už plaukiojimą be vėliavos ir nurodymų nevykdymą.
Laivo savininkė – Maršalo Salose registruota bendrovė – pripažino kaltę, o Vakarų Prancūzijos Bresto miesto teismas ją nuteisė taikydamas procedūrą, žinomą kaip išankstinis kaltės pripažinimas.
Laivo savininkas stengsis „kuo greičiau gauti naują, teisėtą vėliavą“, teigė prokuroras S. Kellenbergeris.
JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikinyje atsidūręs „Tagor“ kelis kartus keitė vėliavas – įvairiais laikotarpiais plaukiojo su Madagaskaro, Maršalo Salų ir Panamos vėliavomis.
Tai buvo ketvirtas su Maskva siejamas tanklaivis, kurį Prancūzija sulaikė jūroje nuo 2025 metų rugsėjo.
Penktasis tanklaivis „Deliver“ praėjusį mėnesį buvo sulaikytas prie Sicilijos krantų. Ketvirtadienio duomenimis, šis laivas tebėra sulaikytas pietryčių Prancūzijoje.
Kelios Vakarų šalys įvedė sankcijas šimtams Rusijos šešėlinio laivyno laivų dėl jos 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą.
Kremlius su Maskva siejamų laivų sulaikymą prilygino „tarptautiniam piratavimui“.
Rusų raketa sunaikino 800 tūkstančių knygų: „Daugelio žmonių ir daugelio metų darbas“
Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą ketvirtadienį nusinešė 20 gyvybių, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Nukentėjo ir sandėliai – knygų leidykla „BookChef“ skelbia apie milžiniškus nuostolius
Garsūs sprogimai visą naktį drebino Ukrainos sostinę, o daugybė žmonių slėpėsi metro stotyse po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kitos institucijos paskelbė pirmuosius įspėjimus apie artėjančią ataką. Auštant gelbėtojų komandos vis dar rausė sugriuvusių ir apdegusių daugiabučių griuvėsius, ieškodamos aukų.
Naktinio išpuolio metu nukentėjo logistikos partnerio „Denka Logistics“ centrinis sandėlis, kuriame buvo laikomos leidyklos „BookChef“ knygos. Per ataką prarasta didžioji dalis produkcijos – maždaug 800 tūkstančių knygų. Prie šių leidinių dirbo autoriai, vertėjai, redaktoriai, iliustratoriai, dizaineriai, spaustuvininkai, vadybininkai ir logistai, tad prarasta daugybės žmonių ilgametinio darbo rezultatai. Svarbiausia, kad visi įmonės darbuotojai yra gyvi.
Dėl patirtų nuostolių leidykla laikinai stabdo visas akcijas su partnerių parduotuvėmis, kol bus stabilizuotas pakartotinių tiražų skaičius.
„Laikinai negalime priimti, apdoroti ir siųsti užsakymų įprastu režimu. Tai gali sukelti sunkumų ir vėlavimų net ir su naujais leidiniais. Prašome kantrybės ir supratingumo, mes tobuliname logistiką“, – teigia bendrovės „BookChef“ generalinis direktorius Aleksandras Kirpičiovas.
Nepaisant įvykių, leidykla tęsia veiklą, leidžia naujas knygas, investuoja į Ukrainos knygų leidybos plėtrą bei palaiko šalies ekonomiką. Bendrovė nurodo, kad geriausia parama šiuo metu – knygų įsigijimas, nes kiekvienas užsakymas prisideda prie prarastos produkcijos atkūrimo.
Putinas bijo savo kariuomenės? Rusijoje gilėja įtampa tarp FSB ir generolų
Rusijos specialiosios tarnybos kariškius laiko potencialia grėsme, todėl palieka aukštesnio rango karininkus be deramos apsaugos, rašo leidinys „Fox News“.
ES pasiūlė Armėnijai prekybinę paramą po Rusijos įvestų importo apribojimų
Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė apie naują finansinę ir prekybinę paramą Armėnijai, kuri, pasak Briuselio, kenčia dėl Rusijos „ekonominio spaudimo“ po sprendimo pasukti provakarietiška kryptimi.
Maskva, supykusi dėl Jerevano atsitraukimo nuo savo tradicinės sąjungininkės, prieš Armėnijos parlamento rinkimus, vykusius birželio 7 d., įvedė draudimus ir apribojimus įvairiems importuojamiems armėniškiems produktams – įskaitant vaisius, daržoves, gėles ir gėrimus.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Jerevane susitikusi su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, teigė, kad Armėnija „vis dar patiria didelį ekonominį spaudimą iš Rusijos pusės – iš tikrųjų tai ne kas kita, kaip ekonominė prievarta“.
„Kai mūsų partneriams didinamas spaudimas, Europos Sąjunga imasi veiksmų“, – sakė ji, paskelbdama apie papildomą 80 mln. eurų paramą, skirtą padėti Armėnijai „stiprinti ir diversifikuoti“ savo prekybą.
U. von der Leyen taip pat sakė, kad Komisija siūlo „autonomines prekybos priemones“, kurios liberalizuotų beveik 80 proc. Armėnijos eksporto į ES, panaikinant muitus.
„Tai leis mums nukreipti produktus, kurie šiuo metu vis dar labai priklausomi nuo Rusijos rinkos, į 450 mln. vartotojų turinčią Europos Sąjungos bendrąją rinką“, – sakė ji.
Šios priemonės apimtų beveik visus Armėnijos šviežius vaisius, daržoves ir augalus, kurie anksčiau buvo eksportuojami į Rusiją, taip pat daugiau nei 90 proc. jos alkoholinių ir kitokių gėrimų eksporto, pridūrė ji.
„Ir tai tik pradžia“, – sakė U. von der Leyen.
Rusija, siekdama pateisinti savo importo apribojimus, nekonkrečiai nurodė sanitarines problemas, tačiau šios priemonės plačiai vertinamos kaip bandymas daryti ekonominį spaudimą N. Pašinianui ir priversti jį pakeisti kursą.
N. Pašiniano partija laimėjo birželio mėnesio rinkimus, suduodama smūgį Maskvos įtakai šalyje, kurioje ji ilgą laiką išlaikė karinę bazę ir turėjo didelę ekonominę įtaką.
U. von der Leyen atvyko į Jerevaną iš kaimyninio Azerbaidžano, kur, kaip ji teigė, ES nori „padėti taikai įsitvirtinti regione“.
Armėnija ir Azerbaidžanas sudarė taiką po dešimtmečius trukusio teritorinio konflikto dėl Karabacho regiono, kurį Baku 2023 m. atkovojo iš Armėnijos separatistų.
Rusija aptiko „silpnąją vietą“? Analitikai atskleidė naują atakų prieš Ukrainą detalę
Ketvirtadienio naktį-rytą Rusijos teroristinės pajėgos surengė dar vieną didžiulį kombinuotą puolimą prieš Ukrainą, kurio pagrindiniu taikiniu tapo Kyjivas. „Defense Express“ analitikai atkreipė dėmesį, kad panašūs masiniai smūgiai vyko taip pat birželio 2 ir 15 dienomis, o tai gali rodyti, kad Rusijos Federacija perėjo prie maždaug dviejų savaičių ciklo – būtent kas 2 savaites rengiami tokie išpuoliai.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės duomenimis, per šį smūgį Rusija panaudojo 74 įvairių tipų raketas ir 496 dronus. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė:
- 32 iš 34 sparnuotųjų raketų „Kh-101“;
- visas 8 raketas „Kalibr“;
- visas 4 raketas „Kh-59/69“;
- 476 iš 496 dronų.
Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia balistinių ir hipergarsinių raketų perėmimo efektyvumas. Iš 24 balistinių raketų „Iskander-M“/S-400 pavyko numušti tik keturias, tuo tarpu iš 4 hipergarsinių „Cirkon“ raketų perimti nepavyko nė vienos.
Kodėl ataka galėjo būti veiksmingesnė
Analitikai atkreipia dėmesį, kad dar birželio 15 d. atakos metu Ukrainos gynyba numušė penkias iš šešių „Cirkon“ raketų ir 15 iš 34 balistinių raketų. Birželio pradžioje nepavyko perimti nė vienos „Cirkon“ raketos, tačiau tuomet buvo sunaikintos 11 iš 33 balistinių raketų.
Atsižvelgdami į tai, ekspertai spėja, kad sumažėjęs balistinių taikinių perėmimo efektyvumas gali būti susijęs su raketų trūkumu JAV priešlėktuvinėse raketų sistemose „Patriot“, kurios yra pagrindinė priemonė kovojant su tokiomis grėsmėmis.
Analitikų nuomone, būtent tuo Rusija naudojasi, planuodama naujus masinius smūgius. Atkreipiamas dėmesys, kad birželio mėnesį okupantai keletą kartų atskirai naudojo balistines raketas atakoms prieš Kyjivą, nesuderinę jų su didelio masto kombinuotais smūgiais ir tik vėliau rengė masines atakas.
Masinis smūgis Kyjive: žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 18, dar 90 žmonių sužeista
Žmonių, žuvusių per masinę kombinuotą Rusijos ataką Kyjive, skaičius padidėjo iki 18, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos sostinės prokuratūra.
„12.40 val. duomenimis, Kyjive per Rusijos Federacijos ataką žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 18“, – nurodė prokuratūra.
Anksčiau buvo skelbiama, kad liepos 2 d. per Rusijos ataką Kyjive žuvo 17 žmonių, o dar 90 buvo sužeista.
Aukų skaičius po Rusijos atakos Kyjive išaugo iki 17
Žmonių, žuvusių per liepos 2 d. Kyjive įvykdytą Rusijos ataką, skaičius išaugo iki 17, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Kyjive žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 17! Rusijos smūgio vietoje tęsiamos gelbėjimo operacijos“, – sakoma pranešime.
Anksčiau buvo skelbiama, kad liepos 2 d. per masinį Rusijos smūgį Kyjive žuvo 13 žmonių, o dar daugiau kaip 90 buvo sužeista.
Po masinio smūgio Rusija žada didinti spaudimą Kyjivui
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad padidins spaudimą Ukrainai po to, kai naktį surengė didžiausią iki šiol ataką prieš Kyjivą, paleisdama dronų ir raketų bangas.
Kyjive žuvo 13 žmonių.
„Rusija ir toliau didins spaudimą Kyjivo režimui, kad pasiektų mūsų užsibrėžtus tikslus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Europos Sąjungos (ES) pareiškimą, kad ji svarstys naujas sankcijas Maskvai dėl pastarųjų smūgių.
Didžiausia ataka nuo karo pradžios: Kyjive gelbėtojai vis dar naršo griuvėsius
Naktį Rusijos įvykdyta ataka prieš Kyjivą, nusinešusi mažiausiai 13 žmonių gyvybes, buvo didžiausia per daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos įsiveržimą, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos sostinės meras.
„Rytoj, liepos 3-iąją, Kyjive skelbiamas gedulas, skirtas pagerbti aukas, žuvusias per masinę priešo ataką prieš sostinę“, – socialiniuose tinkluose pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, gelbėtojams vis dar naršant po sugriautų daugiabučių griuvėsius.
Zelenskis prašo JAV licencijos gaminti raketas „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Jungtinių Valstijų licencijų oro gynybos raketoms „Patriot“ gaminti, prieš tai per didelio masto Rusijos apšaudymą Kyjive žuvus mažiausiai 13 žmonių.
„Oro gynybos tiekimas Ukrainai yra absoliutus ir kritinis prioritetas (...) Mes taip pat labai tikimės Jungtinių Valstijų sprendimo dėl licencijų „Patriot“ ir kitų bendradarbiavimo formų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis.
Ataka prieš Kyjivą
Per ataką balistinėmis bei sparnuotosiomis raketomis ir dronais visame mieste buvo apgadinti pastatai ir civilinė infrastruktūra. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir kitiems pareigūnams paskelbus pirmuosius įspėjimus apie ataką, daugelis gyventojų pasislėpė metro stotyse.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino surengusi „masinį smūgį“ Kyjivui, reaguodama į, kaip teigiama, „Kyjivo režimo teroristinius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą“.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per smūgius žuvo 13 žmonių, o 86 buvo sužeisti. Dar 34 žmones pavyko išgelbėti.
Miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pasmerkė sąmoningą taikymąsi į civilius gyventojus ir gyvenamuosius rajonus.
Apgadinimų užfiksuota 30-yje miesto vietų, daugiausia nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, teigė T. Tkačenka.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad visame mieste apgadinta 20 gyvenamųjų pastatų. Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad atakos padariniams šalinti pasitelkė beveik 500 darbuotojų ir 100 specializuotų transporto priemonių, įskaitant sraigtasparnį.
Po Maskvos smūgių Kyjivui ES diplomatijos vadovė siūlys naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pareiškė, kad penktadienį pasiūlys naujas sankcijas „subjektams, remiantiems Rusijos karinį-pramoninį kompleksą“, reaguodama į masinį išpuolį prieš daugiabučius Kyjive auštant.
„Mes ir toliau didinsime kainą, kol Rusija supras, kad negali laimėti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas, pridurdama, kad po mažiausiai 13 žmonių gyvybių nusinešusio ir dešimtis sužeidusio apšaudymo visi ES darbuotojai Kyjive yra saugūs.
Per Rusijos smūgius Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių
Ankstų ketvirtadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų ir dronų smūgiai, per kuriuos žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dešimtys buvo sužeisti.
Per ataką balistinėmis bei sparnuotosiomis raketomis ir dronais visame mieste buvo apgadinti pastatai ir civilinė infrastruktūra. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir kitiems pareigūnams paskelbus pirmuosius įspėjimus apie ataką, daugelis gyventojų pasislėpė metro stotyse.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino surengusi „masinį smūgį“ Kyjivui, reaguodama į, kaip teigiama, „Kyjivo režimo teroristinius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą“.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per smūgius žuvo 13 žmonių, o 86 buvo sužeisti. Dar 34 žmones pavyko išgelbėti.
Miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pasmerkė sąmoningą taikymąsi į civilius gyventojus ir gyvenamuosius rajonus.
Apgadinimų užfiksuota 30-yje miesto vietų, daugiausia nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, teigė T. Tkačenka.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad visame mieste apgadinta 20 gyvenamųjų pastatų. Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad atakos padariniams šalinti pasitelkė beveik 500 darbuotojų ir 100 specializuotų transporto priemonių, įskaitant sraigtasparnį.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino Ukrainos sąjungininkus sustiprinti šalies oro gynybą po to, ką jis pavadino „siaubo naktimi“ Kyjive, ir paragino partnerius nedelsti priimti sprendimų dėl oro gynybos sistemų ir raketų tiekimo.
Socialiniame tinkle „X“ A. Sybiha parašė, kad gelbėtojams tęsiant darbus aukų skaičius po atakos gali išaugti.
Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Kyjivą, nors pačios Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija prieš rusų karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą sukėlė degalų trūkumą bei sutrikdė tiekimo linijas Rusijos viduje.
A. Sybiha atmetė bet kokius bandymus pateisinti Rusijos smūgius kaip kerštą už Ukrainos tolimojo nuotolio atakas, teigdamas, kad Ukraina naudojasi savo teise į savigyną pagal JT Chartijos 51-ąjį straipsnį, o Rusija išlieka agresore.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino sostinės gyventojus likti slėptuvėse dėl besitęsiančios „įnirtingos priešo atakos“.
Jis pranešė, kad Ševčenkos rajone tarp sužeistųjų yra itin kritinės būklės paramedikas. Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad šioje vietovėje apgadintas viešbutis ir du penkiaaukščiai gyvenamieji pastatai.
Desnos rajone apgadintame devynių aukštų gyvenamajame name buvo įstrigę žmonės, į įvykio vietą išvyko gelbėtojai, teigė V. Klyčko.
Nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, Kyjivo Holosijivkos rajone užsidegė 16 aukštų pastato stogas.
Sviatošyno rajone gaisras kilo dviejuose privačiuose namuose, pranešė Nepaprastųjų situacijų tarnyba. Pasak mero, viename iš jų po griuvėsiais buvo įstrigę žmonės.
Darnycios rajone po Rusijos smūgio sugriuvo šeši devynių aukštų pastato aukštai, taip pat buvo apgadintas kitas penkiaaukštis gyvenamasis namas, teigė V. Klyčko. Nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad šioje vietovėje apgadintas 16 aukštų pastatas ir privatūs namai.
T. Tkačenka nurodė, kad per ataką iš dalies sugriautas gyvenamasis namas Desnos rajone, kilo gaisrai netoli gyvenamųjų pastatų dviejose Pečersko rajono vietose ir kilo gaisras netoli administracinio pastato Solomiankos rajone.
Jis pridūrė, kad pareigūnai taip pat fiksuoja žalą Obolonės ir Podilo rajonuose. Kyjivo srities administracijos vadovas Mykola Kalašnykas teigė, kad žalos padaryta penkiuose srities rajonuose. Bučos rajone sužeisti trys žmonės, sakė jis.
Degalų stokojanti Rusija benziną perka iš valstybės, kuriai parduoda naftą
Degalų stokojanti Rusija pradėjo jūra importuoti benziną iš Indijos. Kaip rašo portalas „Meduza“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais.
Gaisras Rusijoje: dronai smogė vienai didžiausių naftos perdirbimo gamyklų
Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, buvo smogta „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklos kompleksui, rodo „Astra“ OSINT analizė.
Kruvina rusų ataka Kyjive: žuvusiųjų skaičius išaugo iki dviženklio
Žmonių, sužeistų per masinę naktinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą, skaičius išaugo iki 56, o miestas patyrė didelę žalą, tinkle „Telegram“ paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Remiantis turima informacija, patvirtinta, kad buvo sužeisti 56 žmonės, tarp jų – du vaikai“, – sakė jis.
T. Tkačenka pridūrė, kad iki 7 val. žala ir sugriovimai buvo užfiksuoti daugiau nei 30-yje vietų visuose Kyjivo rajonuose.
„Būta labai rimtų tiesioginių smūgių į gyvenamuosius pastatus, kur gelbėtojai, deja iš po griuvėsių traukia žuvusiųjų kūnus. Kyjivo gyventojai niekada neturėtų ignoruoti oro pavojaus signalų. Rusai sąmoningai taikosi į gyvenamuosius pastatus. Praėjusi naktis dar kartą parodė jų teroristinę prigimtį“, – nurodė jis.
Pasak T. Tkačenkos, avarinės tarnybos šiuo metu steigia reagavimo štabus šalia labiausiai nukentėjusių vietų.
„Iki šiol patvirtinome devynis mirties atvejus. Informacija apie keletą kitų galimų aukų vis dar tikrinama, gelbėjimo operacijos tęsiamos“, – pridūrė jis.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kiek anksčiau pranešė, kad per kombinuotą Rusijos ataką prieš miestą žuvo 10 žmonių.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 140 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 2 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 405 900 karių, iš kurių 1 140 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 069 priešų tankus, 24 861 šarvuotąją kovos mašiną (+5), 45 168 artilerijos sistemas (+57), 1 910 raketų paleidimo sistemų (+7), 1 459 oro gynybos sistemas, 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 791 antžeminę robotų sistemą (+9), 385 190 nepilotuojamųjų orlaivių (+2 123), 4 798 kruizines raketas (+1), 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 114 852 transporto priemones ir kuro cisternas (+353), 4 376 specialiosios įrangos vienetus (+7).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Tyrimas: Ukrainoje vykstančiame kare žuvo ir buvo sužeista daugiau nei 2 mln. karių
Trečiadienį vieno JAV analitinio centro paskelbto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Rusijos invazijos į Ukrainą metu žuvo ir buvo sužeista daugiau nei du milijonai karių, o didžiausius nuostolius patyrė Maskvos pajėgos.
„Bendras Rusijos ir Ukrainos aukų skaičius viršijo 2 milijonus“, – savo ataskaitoje teigė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS).
Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, žuvo nuo 400 iki 450 tūkst. rusų, o bendras žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios rusų karių skaičius siekia 1,4 mln.
Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Ukrainos karinių pajėgų nuostoliai sudaro nuo 525 iki 625 tūkst. karių, iš jų žuvusiųjų skaičius siekia nuo 125 iki 150 tūkst., teigia CSIS.
„Žuvusių Rusijos karių skaičius Ukrainoje yra daugiau nei keturis kartus didesnis nei visų visuose karuose nuo Antrojo pasaulinio karo žuvusių JAV karių skaičius“, o rusų ir ukrainiečių aukų santykis pirmąjį šių metų pusmetį greičiausiai tapo maždaug 8:1, pridūrė analitikai.
Kruvina rusų ataka Kyjive: žuvusiųjų skaičius išaugo iki dviženklio
Anksti ketvirtadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų ir dronų smūgiai, per kuriuos žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar bent 56 buvo sužeisti.
Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Maskva ruošia „masinę ataką“.
Rusija reguliariai rengia raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus, įskaitant Kyjivą, per daugiau nei ketverius metus trunkantį įsiveržimą, tapusį kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Išpuolis įvyko po to, kai Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie sostinės link skriejančias balistines raketas. Prieš tai V. Zelenskis trečiadienį nutraukė vizitą Dubline, remdamasis žvalgybos pranešimais apie gresiantį Rusijos smūgį.
AFP žurnalistai centriniame ir rytiniame Kyjive girdėjo daugiau nei tuziną sprogimų ir matė gyventojus – kai kuriuos su vaikais ir augintiniais – skubančius į metro stotis ieškoti prieglobsčio.
Kombinuotos atakos metu žuvo mažiausiai 10 žmonių
„Kyjivas atakuojamas balistinėmis raketomis ir dronais“, – „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, pridūręs, kad sprogimai girdimi visame mieste.
Iš pradžių buvo skelbta, kad, per smūgius žuvo du žmonės, o 11 buvo sužeisti, sostinėje aidint sprogimams.
Kiek vėliau, apie 7 val. ryto, V. Klyčko „Telegram“ kanale pranešė apie 10 žuvusiųjų ir bent 34 sužeistuosius.
Jis griežtai pasmerkė sąmoningą taikymąsi į gyvenamuosius rajonus ir civilius gyventojus.
Ukrainos pagalbos tarnybų po išpuolių paviešintose nuotraukose matyti didžiulė žala gyvenamajam namui – vienos pastato dalies nebėra, o ugniagesiai bandė užgesinti gaisrą.
Pasak regiono gubernatoriaus Mykolos Kalašnyko, ataka paveikė penkis platesnio Kyjivo regiono rajonus.
„Naktį priešas vėl surengė masinę ataką Kyjivo regione, naudodamas smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas“, – „Telegram“ rašė M. Kalašnykas.
Jis teigė, kad gelbėtojų komandos gesino gaisrus sandėliuose ir gyvenamajame name Bučos rajone, o kitose regiono vietose atakos apgadino namus, studentų bendrabutį ir transporto priemones.
Prieš kelias valandas AFP reporteris per oro pavojų matė sprogimą Kyjivo centre, po kurio pakilo dūmų ir liepsnų debesis. Įvykio vietoje dirbo ugniagesiai ir greitosios pagalbos medikai.
Maždaug po 50 minučių netoli pirminio smūgio vietos nugriaudėjo antras sprogimas, į orą pakėlęs nuolaužas.
Kai kurie gyventojai pasakojo apie sunkumus praleidžiant naktį slėptuvėse.
„Tai sunku. Mano vaikas įpratęs miegoti visiškoje tyloje ir tamsoje“, – AFP sakė 32 metų gydytoja Kateryna Kučeriava.
„Aš ją paėmiau ir nusinešiau žemyn. Ji pabudo ir dabar nebegali užmigti. Bandome ją vėl užmigdyti, bet ji nuolat blaškosi. Čia šviesu, loja šunys, aplink kiti vaikai“, – pasakojo motina.
„Naudokitės slėptuvėmis“
V. Zelenskis trečiadienį anksčiau teigė, kad skubiai grįžta iš vizito Dubline dėl žvalgybos pranešimų, jog Rusija ruošiasi surengti masinę ataką.
„Raginu mūsų žmones būti ypač atsargiems, saugoti save, savo vaikus ir, žinoma, savo šeimas; naudotis slėptuvėmis ir paisyti oro pavojaus signalų Ukrainoje – tai labai svarbu“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Jis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „jau kurį laiką ruošė šį masinį smūgį Ukrainai“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat suintensyvino tolimojo nuotolio dronų atakas Rusijos viduje, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą ir karinius objektus.
Rusijos pareigūnai pranešė apie pasikartojančius smūgius pasienio regionuose, o Maskva teigė, kad jos oro gynyba pastarosiomis dienomis perėmė šimtus Ukrainos dronų.
JAV analitinio centro Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) trečiadienį paskelbtame tyrime nurodoma, kad Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė daugiau nei du milijonus karinių aukų, o didžiausią nuostolių naštą patiria Maskvos pajėgos.
JAV pastangos tarpininkauti siekiant užbaigti konfliktą kol kas nedavė rezultatų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Trumpas prabilo po siaubingo smūgio Kyjive: štai ko prašo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas, kuris užbaigtų „beprasmį žudymą“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė JAV pareigūnas po to, kai per didžiulį Rusijos smūgį Kyjive žuvo mažiausiai 21 žmogus.
„Prezidentas Trumpas turi humanitarinę širdį ir nori, kad šis karas būtų užbaigtas, kad beprasmis žudymas liautųsi“, – naujienų agentūros AFP paklaustas apie Rusijos ataką, atsakė JAV pareigūnas.
„Prezidentas ir jo komanda labai sunkiai dirba, siekdami užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir jis toliau optimistiškai vertina galimybę galiausiai pasiekti taikos susitarimą“, – pridūrė pareigūnas.
Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą ketvirtadienį nusinešė 21 gyvybę, kiek anksčiau pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, pateikusi naujausią aukų skaičių.
Garsūs sprogimai visą naktį drebino Ukrainos sostinę, o daugybė žmonių slėpėsi metro stotyse po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kitos institucijos paskelbė pirmuosius įspėjimus apie artėjančią ataką. Auštant gelbėtojų komandos vis dar rausė sugriuvusių ir apdegusių daugiabučių griuvėsius, ieškodamos aukų.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, žala užfiksuota 30-yje miesto vietų, daugiausia gyvenamuosiuose namuose ir civilinėje infrastruktūroje. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka nurodė, kad apgadinta apie 20 gyvenamųjų namų.
Rusijos gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad mirtinos atakos buvo atsakas į Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius jos civilinei infrastruktūrai. Vis dažnėjančios ir plataus masto Ukrainos atakos, kurias V. Zelenskis apibūdino kaip 40 dienų „žaibišką karą“, ypač nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, sukeldamos degalų krizę, kuri erzina rusus praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į kaimyninę šalį.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, per ataką Kyjive žuvo 21 žmogus, o 86 buvo sužeisti. Dauguma jų buvo hospitalizuoti.
Liepos 3-ioji Kyjive paskelbta gedulo diena, pranešė meras.
Tuo metu Ukrainos prezidentas ketvirtadienį pažadėjo atsakyti į Rusijos smūgius Kyjive.
Šį pažadą šalies vadovas davė lankydamasis per išpuolį iš dalies sugriautame daugiabučiame name.
Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, V. Zelenskis atsakė: „Neabejotinai.“
Vėliau jis taip pat paragino sąjungininkus kitą savaitę Ankaroje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvaus ir D. Trumpas, aptarti galimybę paspartinti oro gynybos pagalbos teikimą jo karo nuniokotai šaliai.