Leidinys pažymėjo, kad Rusijos įsteigta valdžia Kryme birželio 26 d. paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai Ukrainos atakos sukėlė degalų trūkumą, elektros tiekimo sutikimus ir apribojimus okupuotame pusiasalyje.
Straipsnyje teigiama, kad benzino pardavimas civiliams gyventojams jau buvo sustabdytas, o Kremliaus paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad degalai bus tiekiami išimtinai valstybinėms įstaigoms.
Tuo tarpu pats V. Putinas pripažino degalų trūkumą Rusijoje, kartu pažadėdamas sustiprinti priešlėktuvinę gynybą, padidinti remonto darbų apimtis ir tiekimą į Krymą, kur yra vienintelė Rusijos karinė jūrų bazė šiltuose vandenyse.
„Kyjivas, kaip ir anksčiau, siekia atkovoti Krymą iš Rusijos – tai tikslas, kurį daugelis Vakarų analitikų laiko nepasiekiamu Ukrainai“, – pažymėjo „Newsweek“.
Pabrėžiama, kad Krymas tampa spąstais V. Putinui: pernelyg simboliškas, kad būtų galima jo atsisakyti, pernelyg pažeidžiamas, kad būtų galima jį naudoti taip, kaip anksčiau, ir pernelyg brangus, kad būtų galima normalizuoti padėtį.
„Newsweek“ pateikia penkis scenarijus, kaip gali vystytis V. Putino sukeltas krizės aplink Krymą scenarijus:
1. Putinas stiprina Krymą ir verčia rusus už tai mokėti
V. Putinas pareiškė, kad Rusija padidins kuro importą, paspartins naftos objektų remontą ir sustiprins tiekimą į Krymą sausuma ir jūra.
Tai labiausiai tikėtinas scenarijus, nes jis atitinka jo valdymo stilių: padengti išlaidas, centralizuoti kontrolę, neigti, kad spaudimas mūšio lauke keičia politinę situaciją.
Tačiau leidinys pažymi, kad problema ta, jog įtvirtinimai neatkuria normalaus gyvenimo. Kryme jau sustabdytas kuro pardavimas privatiems vairuotojams, o Sevastopolyje įvesti apribojimai viešajam transportui, parduotuvėms, kavinėms ir gatvių apšvietimui.
2. Ukraina paverčia Krymą sala, bet negalės jo užimti
Straipsnyje nurodoma, kad birželio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, jog kelias R-280, jungiantis Rostovą su okupuotu Krymu, tapo Ukrainos taikiniu.
Šis scenarijus nereikalauja, kad Ukraina šturmuotų pusiasalį. Jis reikalauja, kad Ukraina ir toliau darytų Krymą nepatikimu logistikos centru, izoliuodama jį.
Netikėtas rezultatas galėtų būti tas, kad Rusija ir toliau okupuos Krymą, bet jau nebegalės juo užtikrintai naudotis.
3. Maskva stiprina spaudimą kituose regionuose
Pasak Kremliaus vadovo, Ukrainos smūgių tikslas buvo suskaldyti Rusijos visuomenę ir priversti Maskvą pradėti derybas pagal Kyjivo sąlygas.
Pagal tokį scenarijų Rusija į spaudimą dėl Krymo reaguoja didinant spaudimą prieš Ukrainą kituose regionuose, o ne keisdama kursą Krymo atžvilgiu.
4. Krymas tampa „nuodinga tablete“ bet kokiame susitarime
Šis scenarijus numato diplomatinį situacijos įšaldymą, kai Krymas lieka Rusijos kontrolėje be realaus suvereniteto klausimo sprendimo. Rusija integravusi Krymą, tačiau jos kontrolė šioje teritorijoje nėra pripažinta tarptautiniu lygiu, ir V. Putinas siekia tai pakeisti.
Ukrainos pozicija dėl Krymo beveik nepasikeitė: Kyjivas ir toliau laiko jį savo teritorija, pabrėždamas, kad toliau dės pastangas, siekdamas susigrąžinti pusiasalį, nepaisant to, kad Rusija, naudodamasi Kerčės tiltu, integruoja jį su žemynu.
Anot leidinio, dabartinė Kyjivo kampanija dėl Krymo iš dalies yra susijusi su kariniu spaudimu, tačiau tai taip pat yra politinis signalas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina smogia smūgius objektams, kurie remia Rusijos karinius veiksmus „laikinai okupuotoje“ teritorijoje ir pačioje Rusijoje.
5. Krymas daro žalą Putinui, bet jo nenugali
Putinas atmetė bet kokių nuolaidų galimybę ir pabrėžė, kad Rusija nugalės nepaisant laikinų nesėkmių, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ne kartą pareiškė, kad Rusijos pozicija Ukrainos atžvilgiu lieka nepakitusi.
Rusijos politika suteikia Kremliui priemones slopinti, manipuliuoti viešąja nuomone ir vilkinti laiką.
Leidinys prognozuoja, kad padėties Kryme pablogėjimas automatiškai nesukels rūmų perversmo, visuotinio sukilimo ar staigaus Rusijos kariuomenės išvedimo iš pusiasalio. Labiau tikėtina rizika V. Putinui kaip lyderiui yra siauresnė ir silpnina jo pozicijas iš vidaus.
Putinas gali imtis rizikingų veiksmų
„The Telegraph“ neatmeta galimybės, jog Ukrainos atakos prieš okupuoto Krymo energetikos ir logistikos infrastruktūrą gali priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną imtis naujų rizikingų žingsnių.
Britų leidinys pabrėžiama, kad V. Putinas jau susidūrė su problema, susijusia su informacinės kontrolės praradimu karo atžvilgiu. Todėl žurnalistai spėja, kad Kremliaus vadovas gali sustiprinti atakas prieš Kyjivą ar net panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
